Kauno apygardos teismo nutartis

2010-11-12 · Byla Nr. 1Sk-454

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-11-12
Bylos Nr.
1Sk-454
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Danguolė Šiugždinytė (pirm.), Valdas Vitunskas, Gytis Večerskas
Nuteistasis
G. B.
1Sk-454/2010;
Procesinio sprendimo kategorija: (S) 2.5.19.
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. lapkričio 12 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Danguolės Šiugždinytės, teisėjų Gyčio Večersko, Valdo Vitunsko, sekretoriaujant Ingai Levinskienei, dalyvaujant prokurorei Dovilei Augustauskaitei, teismo posėdyje nagrinėjo nuteistojo G. B. skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 29 d. nutarties, kuria atmestas Alytaus pataisos namų administracijos teikimas dėl G. B. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi skundą ir susipažinusi su pateikta medžiaga,

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. B. nuteistas Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2008-06-09 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 63 str. 4 d., 9 d. skirta subendrinta bausmė laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams.

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009-02-11 nuosprendžiu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 3 dalį, vadovaujantis BK 63 str. 4 d. skirta subendrinta bausmė laisvės atėmimas 6 (šešeriems) metams.

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010-06-07 nutartimi 2009-02-11 nuosprendis subendrintas su 2006-11-02 baudžiamuoju įsakymu ir paskirta subendrinta bausmė laisvės atėmimas 6 (šešeriems) metams su 500 litų bauda.

G. B. bausmę atlieka Alytaus pataisos namuose, bausmės pradžia- 2008-06-13, bausmės pabaiga - 2014-06-11.

Šalies argumentai

2010-08-24 Alytaus pataisos namų administracija su teikimu kreipėsi į Alytaus rajono apylinkės teismą dėl nuteistojo G. B. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – LR BVK) 157 straipsnio 3 dalies 1 punktą.

Alytaus rajono apylinkės teismas 2010-09-29 nutartimi atmetė Alytaus pataisos namų administracijos teikimą. Nutartyje nurodyta, kad nuteistasis G. B., atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, drausmine tvarka nebaustas, skatintas 1 kartą, dirbo ir mokėsi, tačiau bausmę atlieka už apysunkio nusikaltimo padarymą, anksčiau teistas 5 kartus, kas rodo nuteistojo polinkį nusikalsti, likusi neatlikta bausmės dalis yra didelė – 3 metai 8 mėnesiai 12 dienų, mažamečiam vaikui išlaikymo neteikia. Teismas atsižvelgė ir į BK 41 straipsnio nuostatas, reglamentuojančias bausmės paskirtį. Taip pat teismas nurodė, kad įvertintų aplinkybių visuma duoda pagrindą išvadai, kad nuteistasis toliau turi būti laikomas izoliuotas nuo visuomenės. Teismas padarė išvadą, kad nėra pakankamo pagrindo manyti, jog nuteistasis G. B. gali būti toliau taisomas neizoliuotas nuo visuomenės. Teismas nurodė, kad nuteistasis atliko įstatyme nustatytą bausmės dalį, tačiau pabrėžė, kad atliktos bausmės dalis yra tik formalus lygtinio paleidimo iš pataios įstaigos pagrindas ir neįpareigoja teismo lygtinai paleisti asmenį, atlikusį tam tikrą bausmės dalį.

Nuteistasis G. B. skundžia Alytaus rajono apylinkės teismo 2010-09-29 nutartį, prašo ją panaikinti ir tenkinti pataisos namų administracijos teikimą dėl lygtinio paleidimo. Nurodo, kad teismas nurodė formalią priežastį netaikyti lygtinio paleidimo, neatsižvelgė į pataisos namų pateiktą teigiamą charakteristiką, kurioje nurodytos visos nuteistajam taikytos skatinimo priemonės, nuteistasis dirba, mokosi, turi mažametį vaiką, kas nuteistojo teigimu, keičia jo gyvenimo motyvaciją teigiama linkme.

Teismo posėdyje prokurorė prašė nuteistojo skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo G. B. skundas atmestinas.

LR BVK 157 straipsnio 1 dalis nurodo, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys asmenys, kuriuos įmanoma toliau taisyti neizoliuotus nuo visuomenės, bet prižiūrimus, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Iš įstatymo normos matyti, kad lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigų gali būti taikomas asmenims, atliekantiems bausmę laisvės atėmimo vietose, jeigu įmanoma šiuos asmenis toliau taisyti neizoliuotus nuo visuomenės, tačiau prižiūrimus.

Teisėjų kolegija pažymi, kad sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, teismas vadovaujasi LR BVK 8 straipsnyje įtvirtintu bausmės vykdymo individualizavimo principu, kurio esmė yra ta, kad pataisos priemonės nuteistiesiems taikomos atsižvelgiant į jų asmenybę bei elgesį bausmės atlikimo metu, taip pat į nuteistojo pavojingumą bei pavojingumą ir pobūdį nusikalstamos veikos, už kurią atlieka bausmę. Todėl vertinamas ne tik nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu, bet ir kitos aplinkybės, turinčios reikšmės sprendžiant lygtinio paleidimo tikslingumą, taip pat ir padarytos veikos, už kurią atlieka bausmę, pavojingumas bei nuteistojo pavojingumas, atliktos ir neatliktos bausmės dydis. Teismas taiko lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo įstaigos tik tuo atveju, jei įvertinus visas aplinkybes, galima pagrįstai manyti, kad lygtinai paleistas asmuo pakankamai pakeitė savo elgesį, kad toliau jį galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų realizavimą bei teisingumo principo įgyvendinimą. Be to, taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, o ne pareiga.

Nuteistasis G. B. yra atlikęs LR BVK 157 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatytą 1/3 dalį paskirtosios bausmės. Tačiau sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą vien formaliojo pagrindo nepakanka. Būtina pagrįsti išvadą, jog įmanoma asmenį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, t. y. teismas privalo visapusiškai įvertinti nuteistojo asmenybę, jo elgesį visos bausmės atlikimo metu, nusikaltimų, už kuriuos atlieka bausmę, pobūdį bei pavojingumą, kitas aplinkybes.

Alytaus rajono apylinkės teismas įvertino nuteistojo elgesį per visą bausmės atlikimo laikotarpį, atsižvelgė į skatinimą, į tai, kad vidaus tvarkos taisyklių nepažeidė, nuteistojo asmenybę, į nusikaltimo, už kurį nuteistasis atlieka laisvės atėmimo bausmę, pavojingumą ir pobūdį, neatliktos bausmės dydį, teistumus. Pagrįstai teismas nurodė, kad šiuo metu neatliktoji bausmės dalis yra gan didelė. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad teismas vertino visas aplinkybes, kurias vertinti yra privalu, jos nurodytos teismo nutartyje. Nurodytos aplinkybės pagrįstos, jas patvirtina teismui pateikta medžiaga. (Išskyrus apylinkės teismo nutartyje pateiktą teiginį, kad nuteistasis atlieka bausmę už apysunkio nusikaltimo padarymą, nes pateikti duomenys patvirtina aplinkybę, kad jis atlieka bausmę už sunkaus nusikaltimo (BK 178 str. 3 d.) padarymą).

Ta aplinkybė, kad nuteistasis pataisos namų administracijos charakterizuojamas teigiamai, skatintas, mokosi, dirba, rodo, kad nuteistasis tinkamai ir teigiamai elgiasi atlikdamas bausmę. Tačiau tai, kad jis atliko atitinkamą dalį bausmės, neduoda pagrindo teigti, kad yra privalu taikyti lygtinį paleidimą. Kaip minėta anksčiau, vertinamos ir kitos aplinkybės.

Be to, nuteistajam G. B. yra formali įstatymo galimybė spręsti klausimą dėl lygtinio paleidimo, atlikus 1/3 paskirtosios bausmės, būtent dėl tos priežasties, kad jis turi mažametį vaiką. Nors byloje nėra duomenų, kad nuteistajam būtų apribota tėvo valdžia, byloje yra duomenys, kad nuteistasis mažamečiam vaikui išlaikymo neteikia, nes neturi pajamų. Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2010-07-14 pažymoje pateikiami duomenys apie tai, kad tarp nuteistojo G. B. ir I. V. ir A. V. (nuteistojo moteris su kuria jis gyveno ir sūnus) santykiai nutrūkę, šešis mėnesius jie nebendrauja, išlaikymo sūnui nuteistasis neteikė ir neteikia.

LR BK 41 straipsnyje išdėstyta nuostata kas yra bausmė ir jos paskirtis. Šioje įstatymo normoje teigiama, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui ir bausmės paskirtis yra: 1) sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; 2) nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; 3) atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; 4) paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; 5) užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

Teismas vertino BK 41 straipsnio nuostatas ir šiuo atveju pasisakė, kad ir toliau turi būti vykdomas reikalavimas dėl bausmės paskirties. Taigi yra pagrindas teigti, kad teismas manė, jog taikant lygtinį paleidimą G. B., nebūtų įgyvendinta LR BK 41 straipsnyje nustatyta bausmės paskirtis, nepasiekti bausmės tikslai.

Remdamasi išdėstytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija daro išvadą, kad apylinkės teismas tinkamai įvertino visas aplinkybes ir padarė pagrįstą išvadą, jog nuteistajam G. B. nėra pagrindo taikyti LR BVK 157 straipsnį ir lygtinai paleisti jį iš pataisos įstaigos. Teismo nurodytos išvados motyvuotos ir nurodytos nutartyje, jos pagrįstos byloje esančia rašytine medžiaga ir abejonių teisėjų kolegijai nekelia. Esant šioms aplinkybėms, teikimas atmestas pagrįstai, tenkinti nuteistojo skundą ir naikinti nutartį nėra įstatyminio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo G. B. skundą atmesti ir palikti galioti Alytaus rajono apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 29 d. nutartį.

Nutartis neskundžiama.

Kolegijos pirmininkė teisėja Danguolė ŠiugždinytėTeisėjai: Gytis VečerskasValdas Vitunskas