- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-05-15
- Bylos Nr.
- 2A-308-278/2015
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Eigirdas Činka, Birutė Jonaitienė, Birutė Valiulienė (pran.)
- Atsakovas
- Z. L.
- Ieškovas
- A. L.
Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. 2A-308-278/2014
Teisėja Ineta Baliukaitytė Teisminio proceso Nr. 2-08-3-07111-2013-9
2015 m. gegužės 15 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Birutės Valiulienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo Z. L. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 15 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-230-488/2014 pagal ieškovės A. L. ieškinį atsakovui Z. L. dalyje dėl santuokos nutraukimo esant sutuoktinio kaltei, neturtinės žalos priteisimo, išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiam vaikui priteisimo ir atsakovo Z. L. priešieškinį dalyje dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė A. L. prašė teismą nutraukti santuoką dėl atsakovo Z. L. kaltės, priteisti iš atsakovo 5 000 Lt neturtinę žalą, dukters K., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nustatyti su ja ir priteisti iš atsakovo dukters išlaikymui kas mėnesį po 600 Lt, nuo kreipimosi į teismą dienos iki K. pilnametystės bei padalinti santuokoje įgytą turtą. Patikslinti ieškiniu, dalyje dėl dukters išlaikymo priteisimo ir kt., prašė teismą priteisti iš atsakovo Z. L. 1 480 Lt išlaikymo įsiskolinimą, susidariusį nuo ieškinio padavimo dienos (2013-10-18) iki dukters pilnametystės. Nurodė, jog pagrindinė šeimos iširimo priežastis yra atsakovo psichologinis ir fizinis smurtas jos atžvilgiu. Teigė, kad dėl atsakovo veiksmų ji gyvena nuolatinėje baimėje, nuolat patiria dvasinius išgyvenimus, emocinę depresiją, sutriko miegas, pablogėjo sveikata. Bijodama dėl atsakovo elgesio, su dukra persikėlė gyventi pas savo tėvą. Nurodė, kad atsakovas nuo 2013-10-18 iki 2014-05-27 netinkamai vykdė pareigą išlaikyti dukrą K.
Priešieškiniu atsakovas Z. L. prašė nutraukti santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą nustatyti su motina ir dukters išlaikymui priteisti po 300 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki dukters K. pilnametystės, padalinti santuokoje įgytą turtą, pripažinti bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančias pinigines lėšas, pripažinti, jog bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančiomis lėšomis bei abiejų sutuoktinių darbu buvo iš esmės pagerintas ieškovės tėvų nekilnojamasis turtas, netenkinus šio reikalavimo, prašė priteisti iš ieškovės kompensaciją, pripažinti dovanojimo sandorį apsimestiniu dalyje dėl dovanos gavėjos. Nurodė, kad visada stengėsi šeimą aprūpinti materialiai, tačiau ieškovė ne buvo patenkinta šeimyniniu gyvenimu, buvo prastos nuotaikos, pikta, aikštinga, ilgainiui nustojo su juo bendrauti. Teigė, jog po 2012-12-12 įvykusios avarijos, kurios metu buvo nepataisomai sugadinta darbdavio transporto priemonė (vilkikas), sutuoktinė nebuvo linkusi jo suprasti, padėti išgyventi autoįvykio padarinius, o 2013-02-19 patyrus jam traumą, nesidomėjo jo sveikata, gydymu, slauga. Teigė, jog ieškovė A. L. į viską reaguodavo impulsyviai, nesiekė ramybės ir darnaus gyvenimo šeimoje, negerbė jo, dėl ko šeima iširo ir jie ėmė gyventi skyriumi.
Žemesnės instancijos teismas
Panevėžio miesto apylinkės teismas 2014 m. gruodžio 15 d. daliniu sprendimu ieškinį iš dalies patenkino, priešieškinį nagrinėtoje dalyje atmetė: santuoką nutraukė dėl atsakovo Z. L. kaltės, po santuokos nutraukimo ieškovei paliko santuokinę pavardę, priteisė iš atsakovo dukters K. L. 458,64 € (1 480 Lt) išlaikymo įsiskolinimą nuo ieškinio padavimo dienos – 2013-10-18 iki dukros pilnametystės (duomenys neskelbtini) ir ieškovės naudai priteisė iš Z. L. 1 158,50 Eur (4 000 Lt) neturtinės žalos atlyginimą. Civilinę bylą dėl išlaikymo priteisimo K. L. ir dėl jos gyvenamosios vietos nustatymo, teismas nutraukė. Pirmosios instancijos teismas darė išvadą, jog ieškovės teiginiai, jog santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, yra pagrįsti, tai pripažino ir pats atsakovas. Nenustatė, kad ieškovė būtų pažeidusi savo, kaip sutuoktinės pareigas ir konstatavo, jog atsakovas žiauriai elgėsi su ieškove, vartojo prieš ją psichologinį smurtą. Teismas darė išvadą, kad tolimesnis sutuoktinių bendras gyvenimas tapo neįmanomu, o ieškovė patyrė emocinius išgyvenimus, dėl to buvo sutrikdyta jos psichinė sveikata. Įvertinęs byloje esančius įrodymus dėl nepilnametės dukros išlaikymo, konstatavo atsakovą turėjus pareigą išlaikyti savo nepilnametę dukrą ir reikalavimą priteisti dukters išlaikymui po 600 Lt kas mėnesį, vertino kaip protingo dydžio. Konstatavo, jog atsakovas turėjo galimybę teikti ieškovės prašomo dydžio išlaikymą, jo turtinė padėtis nuo ieškinio padavimo dienos iki dukters pilnametystės buvo geresnė nei ieškovės, todėl, ieškovei minėtu laikotarpiu iš dalies vykdžius už atsakovą pareigą išlaikyti dukrą, darė išvadą esant pagrindui priteisti išlaikymo įsiskolinimą pagal ieškovės pateiktus paskaičiavimus. K. L. tapus pilnamete, civilinę bylą dėl išlaikymo priteisimo nepilnamečiui vaikui ir dėl jo gyvenamosios vietos nustatymo nutraukė.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas Z. L. prašo Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 15 d. sprendimą pakeisti ir šalių santuoką nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės, po santuokos nutraukimo A. L. paliekant santuokinę pavardę, netenkinti ieškovės reikalavimų dėl neturtinės žalos atlyginimo ir dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, kitoje dalyje sprendimą palikti nepakeistą. Sutinka su teismo išvada dėl santuokos iširimo, nes jis pats pageidavo santuoką nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės, tačiau nesutinka su teiginiu, kad atsakovo kaltės nereikia įrodinėti jam pačiam prisipažįstant kaltu. Teigia, kad teismas nenustatė santuokos iširimo priežasčių, pagrindų nutraukti santuoką dėl vieno sutuoktinio kaltės, t.y. nenustatė vieno sutuoktinio esminio pareigų pažeidimo ar įstatyme įtvirtintos santuokos nutrūkimo dėl vieno sutuoktinio kaltės prezumpcijos. Nurodo, jog prašymas nutraukti santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės, pats savaime nesudaro pagrindo pripažinti, kad sutuoktinis pripažįsta kaltę dėl santuokos iširimo ir santuoka nutrauktina dėl šio sutuoktinio kaltės. Teigia, kad jo santuoka su A. L. nutrūko dėl abiejų sutuoktinių nesugebėjimo gyventi kartu, derinti savo asmeninius ir bendrus interesus, laikytis įstatyme įtvirtintų bendrų sutuoktinių pareigų, gerbti vienas kitą, būti vienas kitam lojaliais. Nurodo, jog liudytojai V. L., B. L. patvirtino ieškovę buvus impulsyvaus būdo, nederinus savo asmeninių ir šeimos interesų, nebuvus lojaliai, nerėmus jo moraliai. Liudytojų A. R., R. Ž., L. G. parodymai neobjektyvūs, jos suinteresuotos padėti ieškovei. Tvirtina, kad siekė išsaugoti santuoką, iniciavo susitaikymo procesą. Teigia, jog ieškovė pačiais svarbiausiais bendro gyvenimo klausimais viena priimdavo sprendimus, nesitarusi ir nederinusi bendro gyvenimo klausimų su juo, persekiojo jį, kėlė nepagrįstas pavydo scenas, įtarinėjo, tokiu būdu buvo nelojali sutuoktiniui, negerbė jo ir nepaisė jo interesų. Nurodo, kad santuokos iširimą lėmė netinkamas abiejų sutuoktinių pareigų vykdymas, neatsakingas požiūris į šeimą, nepagarba vienas kitam, nenoras stengtis, kad šeima būtų išsaugota, neigiamas nusistatymas vienas kito atžvilgiu, bendro intereso dėl šeimos gerovės nebuvimas, nuolatiniai konfliktai, kas leidžia konstatuoti abiems sutuoktiniams esant kaltiems dėl šeimos iširimo. Teigia, kad nėra pagrindo svarstyti klausimo dėl neturtinės žalos priteisimo ieškovei. Be to, priteistos neturtinės žalos dydis nepagrįstai didelis ir viršija teismų praktikoje priteistinos neturtinės žalos dydžius panašiose bylose. Nesutinka su priteistu išlaikymo įsiskolinimu, nes 2013 metais dirbo kiek daugiau nei du mėnesius, o 2014 metais mėnesio pajamos siekė apie 1 770 Lt, todėl dukrai teikti išlaikymą po 600 Lt kas mėnesį negali, nes turi išlaikyti butą, tenkinti savo būtinus poreikius. Mano, jog prievolė išlaikyti dukrą K. įvykdyta, mokant dukrai 300 Lt dydžio išlaikymą, įsiskolinimo nėra ir byla šioje dalyje nutrauktina.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą ieškovė A. L. prašo skundą atmesti. Nurodo, jog atsakovas nepaneigė nurodyto žiauraus elgesio su ja, priešingai, pripažino kartais elgęsis su ja netinkamai, o kaltindamas ją dėl šeimos iširimo, prieštaraudamas pats sau teigė norįs susitaikyti ir gyventi santuokoje. Tvirtina, jog nutraukdamas santuoką dėl atsakovo kaltės, teismas konstatavo sutuoktinio esminį pareigų pažeidimą, atskleidė santuokos iširimo priežastis bei pasisakė, kodėl atmeta atsakovo pateiktus įrodymus dėl jos kaltės egzistavimo. Teigia, kad ji bandė įrodyti atsakovui, kad norėdamas gyventi santuokoje, jis turi keisti savo gyvenimo būdą ir su juo nustojo bendrauti kai atsakovas 2013 metais ją išvarė iš namų. Teigia, jog dėl netinkamo atsakovo elgesio ji patyrusi fizines kančias, emocinį šoką, nerimą, gyvenus nuolatinėje baimėje, išgyvenusi dvasinius išgyvenimus, jai buvo gėda prieš aplinkinius pripažinti santuokai iširus dėl sutuoktinio smurto prieš ją. Nurodo, kad lankėsi pas psichologą, gėrė raminamuosius vaistus. Visas aplinkybes, susijusias su patirtais išgyvenimais ir nepatogumais paliudijo liudytojos R. Ž., L. G., S. L.. Tvirtina, jog dukros išlaikymui reikalinga 1 200 Lt per mėnesį ir tai buvo pagrįsta rašytiniais įrodymais, todėl atsakovas privalo dėti visas pastangas gauti tokias pajamas, kurios užtikrintų jo dukters poreikių tenkinimą. Teigia, jog pakeitus ieškinio dalyką, byla dėl įsiskolinimo priteisimo neturi būti nutraukta.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Byloje nustatyta, kad 1986-09-13 šalių sudaryta santuoka, kurios metu gimė dukros S. L. (gim. (duomenys neskelbtini)) ir K. L. (gim. (duomenys neskelbtini)), yra iširusi (1 t., b. l. 9-11). Šią aplinkybę šalys pripažįsta, tačiau skirtingai nurodo, kas yra kaltas dėl santuokos iširimo. Civilinio kodekso (toliau - CK) 3.60 straipsnio 2 dalies nuostatos nustato, jog sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, nustatytas įstatyme ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo neįmanomas. CK 3.27 straipsnyje nustatyta sutuoktinių pareiga būti vienas kitam lojaliems ir vienas kitą gerbti, remti moraliai, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar sutuoktinio poreikių tenkinimo. Tai reiškia, kad sutuoktinis šeimoje ir už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio ir šeimos interesais, vengti asmeninių ir šeimos interesų supriešinimo. Lojalumo pareiga reikalauja iš sutuoktinio abipusio pasitikėjimo vienas kitu ir atvirumo, kartu tai reiškia ir protingą toleranciją ir pakantumą, be kurio neįmanomas darnus šeimos gyvenimas. Pareiga gerbti vienas kitą reiškia, kad sutuoktiniai privalo paisyti vienas kito nuomonės, būti ištikimi, spręsti gyvenimo klausimus bendru sutarimu. Esminiu sutuoktinių pareigų pažeidimu laikytinas elgesys, nepriimtinas teisės ir moralės požiūriu: žiaurus elgesys su sutuoktiniu ar kitais šeimos nariais, šeimoje vartojama fizinė ar psichinė prievarta ir pan.. Nagrinėdamas A. L. ir Z. L. santuokos iširimo priežastis, pirmosios instancijos teismas darė išvadą, kad dėl santuokos iširimo yra kaltas atsakovas, nes pažeidė minėtas įstatymo nuostatas, tačiau Z. L. teigia, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Byloje esantys liudytojų A. R., R. Ž., Č. L. G. parodymai patvirtino ieškovės A. L. teiginius dėl apelianto naudoto psichologinio smurto ieškovės atžvilgiu (2 t., b. l. 119-122, 136-140). 2014-10-07 teismo posėdžio metu liudytoja A. R. nurodė mačiusi apelianto agresijos prieš ieškovę protrūkį, dėl kurio liudytojai ir ieškovei teko išeiti iš namų. Liudytoja R. Ž. nurodė, kad ieškovė, kilus konfliktui su apeliantu, prašydavo pagalbos – laikinai apsigyventi su dukra liudytojos bute po 3-4 dienas. Kolegija iš dalies sutinka, kad liudytojos A. R., R. Ž., Č. L. G. yra susijusios su ieškove ir jų parodymai galėtų būti vertintini kaip subjektyvūs, tačiau pats apeliantas leistinais ir pakankamais įrodymais nepaneigė minėtų liudytojų parodymų. 2014-01-16 teismo posėdžio metu Z. L. pripažino naudojęs ieškovės atžvilgiu fizinį smurtą, o 2014-11-11 teismo posėdžio metu nepaneigė naudojęs prieš sutuoktinę ir psichologinį smurtą (1 t., b. l. 94-98; 2 t., b. l. 136-140). Tiek iš ieškovės paaiškinimų, tiek iš liudytojos Č. L. G. parodymų matyti, kad apelianto agresijos prieš ieškovę protrūkiai buvo sąlygoti vartoto alkoholio, su kuo apeliantas sutiko ir to neneigė (2 t., b. l. 136-140). Byloje nepaneigta, kad ieškovė 2003 m., dėl netinkamo sutuoktinio elgesio laikinai buvo apsigyvenusi atskirai, ką patvirtino ir liudytojos Č. L. G., V. L.. Tai, kad apeliantas jau teismo proceso metu iniciavo susitaikymo procesą, negali paneigti pirmosios instancijos teismo išvadų dėl atsakovo kaltės iširus santuokai (1 t., b. l. 94-98). Prašydamas nutraukti santuoką esant abiejų sutuoktinių kaltei, apeliantas nenurodė jokių aplinkybių, kurios leistų teigti ieškovę buvus kaltai dėl santuokos iširimo (CPK 12 str., 178 str.). Byloje surinkti duomenys leidžia konstatuoti, jog būdamas nelojalus sutuoktinei, apeliantas negali reikalauti atitinkamos pagarbos ir lojalumo iš ieškovės. Konstatuotina, jog Z. L. nepaneigė CK 3.60 straipsnio 3 dalyje įtvirtintos prezumpcijos (žiauraus elgesio su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais), todėl keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą šioje dalyje nėra pagrindo.
CK 3.70 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad sutuoktinis turi teisę reikalauti iš kalto dėl santuokos iširimo sutuoktinio neturtinės žalos atlyginimo. CK 3.70 straipsnio 2 dalyje neturtinė žala ir jos piniginio įvertinimo kriterijai neapibrėžti, todėl, sprendžiant klausimą dėl neturtinės žalos, susijusios su santuokos nutraukimu, priteisimo, kartu su CK 3.70 straipsniu taikytinos CK 6.250 straipsnyje įtvirtintos teisės normos (CK 3.1 str. 2 d.; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-140/2007; Nr. 3K-3-113/2011; kt.). CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais; to paties straipsnio 2 dalyje įtvirtinti neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijai, į kuriuos turi atsižvelgti teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, – tai žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis, kitos reikšmingos aplinkybės, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad tais atvejais, kai vieno sutuoktinio kalti, santuokines pareigas pažeidžiantys veiksmai nulemia santuokos nutraukimą, tai kitas sutuoktinis gali patirti neturtinę žalą, t. y. dvasinius išgyvenimus, stresą, fizinį skausmą, neigiamas emocijas; o nustatęs neturtinės žalos atsiradimą, teismas ją turi įvertinti ir priteisti tokią neturtinės žalos kompensaciją, kuri galėtų atlyginti asmens neturtinio pobūdžio praradimus (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-02-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-128/2008). Nagrinėjamoje byloje nustatytas tęstinis apelianto psichologinio smurto naudojimas prieš ieškovę, kuris, akivaizdu, lėmė ieškovės baimę, emocinį skausmą ir pažeminimą. Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovė lankėsi pas gydytojus, vartojo paskirtus vaistus (1 t., b. l. 126-128). Įvertinus ginčo šalių santuokos trukmę (virš 28 m.), apelianto veiksmais padarytos žalos pasekmes, jo turtinę padėtį (atsižvelgiant į ieškinyje bei priešieškinyje nurodytą priteistiną santuokoje įgyto turto dalį), kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė ieškovės naudai 4 000 Lt (1 158,48 Eur) neturtinės žalos atlyginimą, kuris nelaikytinas viršijančiu kasacinio teismo praktikoje priteistiną neturtinės žalos dydį (CPK 185 str.; pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-03-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-113/2011).
CK 3.192 straipsnis numato tėvams pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Minėto straipsnio 2 dalyje numatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas sąlygas vaikui vystytis, t. y., nustato kriterijus, į kuriuos atsižvelgiant nustatomas nepilnamečiam vaikui priteisiamo išlaikymo dydis. Įstatymo nustatyta, kad išlaikymas nepilnamečiams vaikams gali būti priteistas: kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis; konkrečia pinigų suma arba priteisiant vaikui tam tikrą turtą (CK 3.196 str. 1 d.). Išlaikymo forma turi būti parinkta tokia, kad užtikrintų vaiko teisės į išlaikymą, įgyvendinamą vaikui naudingiausiu būdu. Parinkdamas išlaikymo formą, teismas turi atsižvelgti į tai, jog išlaikymas savo esme skirtas nepilnamečių vaikų kasdieniams poreikiams tenkinti, t. y. maistui, aprangai, gyvenamajam būstui, sveikatai, mokslui, laisvalaikiui ir kt.. Jeigu skolininkas yra mokus, išlaikymo forma periodinėmis išmokomis garantuoja nustatyto dydžio sumas vaiko išlaikymui kas mėnesį, todėl ši išlaikymo forma realiai užtikrina vaiko teisės į išlaikymą įgyvendinimą. Teismui nustačius, jog tėvo (motinos) gaunamos pajamos nepakankamos išlaikymo prievolės vykdymui užtikrinti, išlaikymas gali būti priteisiamas ir kitomis formomis: vienkartine pinigų suma bei turtu. Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovė A. L. išlaikymą dukrai K. prašė iš atsakovo Z. L. priteisti periodinėmis išmokomis, nes atsakovas gauna pastovias pajamas. Kaip minėta, sprendžiant dėl vaikui teikiamo išlaikymo dydžio vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas sąlygas vaikui vystytis, taip pat to paties straipsnio 3 dalyje nustatytu imperatyvu, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams tėvai turi teikti proporcingai savo turtinei padėčiai. Dėl paminėto, spręsdamas klausimą dėl vaikui teikiamo išlaikymo dydžio, teismas turi nustatyti turtinę tėvų padėtį ir jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaiko poreikius išlaikymo dydis, jei ne – išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius (CK 3.192 str. 2 d.). Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-259/2004; Nr. 3K-3-495/2009 ir kt.). Minėtas kriterijus nėra imperatyvus ir jis taikytinas priklausomai nuo konkrečios situacijos. Pagal CK 3.194 straipsnio 3 dalį, išlaikymas priteisiamas iki vaikas sulaukia pilnametystės. Ieškovė nurodė, jog nepilnametės dukters K. išlaikymui išleisdavo vidutiniškai per mėnesį apie 1 200 Lt (1 t., b. l. 4). Pirmosios instancijos teismas ieškovės prašomą priteisti dukters K. išlaikymui sumą vertino kaip optimalią, protingo dydžio išlaikymą. Iš bylos duomenų matyti, kad K. L. turi regos sutrikimą, (duomenys neskelbtini), stebima dėl (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 129, 132; 2 t., b. l. 48). Atsižvelgiant į šalių dukters amžių, jos poreikius, sveikatos būklę, kolegija sprendžia, kad nustatytas vaiko išlaikymo dydis nėra užaukštintas, atitinkantis vaiko poreikius (CPK 185 str.). Nustatyta, kad bylos nagrinėjimo metu šalių duktė K. tapo pilnamete, todėl ieškovė 2014-10-07 pareiškimu pakeitė ieškinio dalyką dalyje dėl vaiko išlaikymo, gyvenamosios vietos nustatymo bei bendravimo su apeliantu tvarkos ir prašė priteisti 1 480 Lt išlaikymo įsiskolinimą nuo ieškinio padavimo dienos iki dukters pilnametystės. Apeliantas, nesutikdamas su priteistino išlaikymo dydžiu, neginčija, kad dukters išlaikymui nuo ieškinio pateikimo dienos iki jos pilnametystės buvo reikalinga 1 200 Lt suma (CPK 182 str.), tačiau nesutikimą su skundžiamu sprendimu išlaikymo dalyje grindžia nepakankamu savo finansiniu pajėgumu skirti ieškovės prašytą išlaikymo dydį. Ginčo šalys pripažįsta, jog nuo 2013-10-18 iki 2014-05-27 apeliantas skyrė dukters K. išlaikymui po 300 Lt kas mėnesį (2 t., b. l. 82-84, 117-118). Nustatyta, kad nuo ieškinio pateikimo dienos (2013-10-18) iki 2014-04-29 apeliantas dirbo UAB „Skandeka“ tolimųjų reisų vairuotoju ir iki 2013 m. pabaigos jo vidutinės pajamos sudarė 2 523,10 Lt (730,74 Eur), nuo 2014-01-01 iki 2014-04-29 – 606,81 Lt (175,74 Eur; neatskaičius privalomų mokesčių ir neįtraukus dienpinigių; 1 t., b. l. 152; 2 t., b. l. 187). Nuo 2014-04-29 apeliantas įsidarbino UAB „Palink“, kur jo darbo užmokestis buvo 1 900 Lt per mėnesinį (2 t., b. l. 49-50, 188). Pagal ieškinyje ir priešieškinyje išdėstytus šalių reikalavimus, apeliantui prašoma priteisti asmeninėn nuosavybėn butą ir garažą, Panevėžio m., automobilį VW Golf bei kompensaciją (1 t., b. l. 138-148; 2 t., b. l. 117-118). Duomenų, kad apeliantas turėtų kitų išlaikytinių, sveikatos problemų, byloje nenustatyta. Minėtų aplinkybių visuma leidžia teigti apeliantui buvus pajėgiam teikti dukros K. išlaikymui ieškovės nurodytą 600 Lt sumą per mėnesį nuo ieškinio pateikimo dienos iki dukters pilnametystės (CK 3.192 str.; CPK 185 str.). Kadangi atsakovas Z. L. dukters K. išlaikymui teikė nepakankamas sumas, todėl dukrai sulaukus pilnametystės iš jo priteistinas įsiskolinimas. Šalių dukrai tapus pilnamete, ieškovė A. L. patikslino reikalavimus ir dėl išlaikymo priteisimo, todėl teismui konstatavus išlaikymo dukrai reikalingumą, jo dydį ir nustačius atsakovo išlaikymo įsiskolinimą, susidariusį iki dukters pilnametystės, nutraukti bylą dalyje dėl išlaikymo priteisimo, pirmosios instancijos teismui nebuvo pagrindo.
Dėl paminėtų motyvų, tenkinti apeliacinį skundą nėra pagrindo.
Atmetant apeliacinį skundą, atsakovo Z. L. patirtos bylinėjimosi išlaidos už apeliacinio skundo paruošimą bei sumokėtas žyminis mokestis, iš ieškovės nepriteistinos (CPK 93 str., 2 t., b. l. 174-175).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu teisėjų kolegija
nutaria:
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.