- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-04-09
- Bylos Nr.
- I-3621-142/2014
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Rasa Ragulskytė-Markovienė, Raimondas Blauzdžius, Halina Zaikauskaitė
- Pareiškėjas
- A. S.
- Trečiasis asmuo
- A. V. D., Vilniaus miesto savivaldybės administracija, sodininkų bendrija „Dailės institutas“
- Atsakovas
- Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus skyriui
- Advokatai
- Michailas Sadovničius
- Kategorijos
- 1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 14.7pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondo Blauzdžiaus, Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Halinos Zaikauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), dalyvaujant pareiškėjui A. S., pareiškėjo atstovui advokatui Michailui Sadovničiui, atsakovų atstovei Irenai Zaliauskienei, trečiajam suinteresuotam asmeniui A. V. D., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo A. S. skundą dėl įsakymo ir sprendimo panaikinimo atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus skyriui, tretieji suinteresuoti asmenys Vilniaus miesto savivaldybės administracija, sodininkų bendrija „Dailės institutas“, A. V. D.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Pareiškėjas A. S. (toliau – pareiškėjas) padavė teismui skundą (t. I, b. l. 20–22), kuriame prašo panaikinti: 1) Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – NŽT) Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2013-07-09 įsakymą „Dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2012-08-23 įsakymo Nr. 49VĮ-(14.49.2.)-1554 „Dėl leidimo rengti žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, SB „Dailės institutas“, formavimo ir pertvarkymo projektą“ ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2012-08-24 leidimo rengti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą Nr. 49L-162 pripažinimo netekusiais galios“ Nr. 49 VĮ-(14.49.2.)-934 (skundžiamas aktas yra t. I, b. l. 6); 2) NŽT direktoriaus 2013-10-17 sprendimą Nr. lT-(8.5)-50 (skundžiamas aktas yra t. I, b. l. 9–14).
Paaiškina, kad NŽT Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2012-08-23 įsakymu Nr. 49VĮ-(14.49.2.)-1554 pareiškėjui buvo leista rengti žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, SB „Dailės institutas“, formavimo ir pertvarkymo projektą. Ginčijamu NŽT Vilniaus miesto skyriaus vedėjo įsakymu šis leidimas buvo panaikintas. Ginčijamas įsakymas yra priimtas nepagrįstai. Pareiškėjas NŽT Vilniaus skyriui buvo pateikęs visus leidimui rengti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą gauti reikalingus dokumentus. Pareiškėjas įsakymą skunde NŽT direktoriui, tačiau jo skundas buvo atmestas. Pareiškėjas mano, kad jo skundas buvo atmestas nepagristai. NŽT Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2013-07-09 įsakymas neturi teisinio pagrindimo, t. y. jame nėra nurodyti konkrečių teisės aktų straipsniai, punktai, remiantis kuriais jis priimtas. Priimtame įsakyme nėra nurodytos procedūros arba aplinkybės, kurios leistų pripažinti 2012-08-24 leidimą rengti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą neteisėtu. NŽT direktoriaus nuomonė dėl NŽT Vilniaus skyriaus vadovo teisės nutraukti projektavimo procedūrą jau po leidimo rengti formavimo ir pertvarkymo projektą išdavimo niekuo nepagrįsta (nenurodytas teisinis pagrindas). Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklėse, patvirtintose žemės ūkio ministro ir aplinkos ministro įsakymu Nr. 3D-452/D1-513, tokia teisė NŽT vadovui taip pat nėra suteikta. Konkrečių teisės nuostatų, kurios reguliuotų procedūrą ir pagrindus, kada institucija, vykdanti viešąjį administravimą, gali teisėtai panaikinti arba pripažinti netekusiu galios savo priimtą administracinį sprendimą, kuris suteikia teises tam tikriems subjektams, tačiau buvo priimtas pažeidžiant taikytinas teisės normas arba joms prieštarauja pagal savo turinį (neteisėtas administracinis aktas), nėra. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) ne kartą yra konstatavęs, kad institucija pati negali panaikinti savo administracinio sprendimo (žr. pvz., 2005 m. vasario 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A2-161/2005).
Atsiliepimas
Teismo posėdyje pareiškėjas ir jo atstovas palaikė skundą ir prašė jį tenkinti. Papildomai paaiškino, kad atsiliepimuose į skundą nepagrįstai nurodoma, kad pareiškėjas projektą norėjo rengti dėl dalies kelio privatizavimo. Paaiškino, kad toje vietoje kelio nėra.
Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus skyrius atsiliepime (t. I, b. l. 144–148) ir Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime (t. I, b. l. 112–120) su skundu nesutinka ir prašo atmesti kaip nepagrįstą.
Paaiškina, kad NŽT Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2012-08-23 įsakymu Nr. 49VĮ-(14.49.2.)-1554 patvirtintas 2012-07-24 leidimas rengti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą Nr. 49L-162 jau nuo jo pasirašymo dienos buvo niekinis ir negaliojantis, kadangi prieštaravo imperatyvioms teisės normoms (Civilinio kodekso nuostatomis), o būtent dėl to, jog ne nuo Vilniaus miesto skyriaus priklausančių aplinkybių (nebuvo laiku gauti atsakymai iš SB „Dailės institutas“ į 2012-06-18 raštą Nr. 49SJN-(14.49.105.)-891 ir 2012-06-18 raštą Nr. 49SJN- (14.49.105.)-894, ar pareiškėjo prašomas privatizuoti sklypas reikalingas sodininkų bendrijai) buvo išleistas įsakymas, prieštaraujantis viešajai tvarkai ir gerai moralei (Civilinio Kodekso 1.81 straipsnis). Vilniaus miesto skyriaus vedėja pagrįstai ir teisėtai, vadovaudamasi Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 9 dalies nuostatomis ir NŽT direktoriaus jai suteiktais įgaliojimais, priėmė ginčijamą 2013-07-09 įsakymą, kuriuo pripažino netekusiais galios anksčiau priimtus administracinius aktus, be kita ko, prieštaraujančius imperatyvioms teisės normoms. Remiasi Žemės reformos įstatymo 8 straipsnio 7 dalimi, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999-06-02 nutarimu Nr. 692 patvirtintų taisyklių (toliau – Taisyklės) 2.15 punktu ir aiškina, kad pareiškėjo 2012-05-10 prašymas leisti išsipirkti nenaudojamą valstybinę žemę, esančią Sodininkų bendrijoje „Dailės institutas“, negali būti patenkintas. Sodų bendrijos „Dailės institutas“ generaliniame plane, patvirtintame Vilniaus miesto savivaldybės valdybos 1994-11-17 potvarkiu Nr. 2335v, pareiškėjo ir A. V. D. norimas išpirkti valstybinės žemės plotas pažymėtas kaip bendrojo naudojimo vidaus kelias, esantis tarp sodų bendrijos „Dailės institutas“ teritorijos ribos ir žemės sklypų (duomenys neskelbtini), kuriuos nuosavybės teise valdo pareiškėjas ir A. V. D. Atsižvelgiant į Taisyklių nuostatas ir galiojančio sodų bendrijos „Dailės institutas“ generalinio plano sprendinius, norimas išpirkti valstybinės žemės plotas negali būti laikomas įsiterpusiu, nes neatitinka įsiterpusio žemės sklypo sąvokos. Šis žemės plotas užima bendrijos „Dailės institutas“ generaliniame plane suprojektuotą kelią. Dėl šio bendrojo naudojimo kelio panaikinimo nesutinka Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamentas (2013-01-30 raštas Nr. A51-12524 (2.14.2.12-MP8). Todėl greta žemės sklypų (duomenys neskelbtini) esantis žemės plotas negali būti projektuojamas kaip įsiterpęs ir parduodamas be aukciono besiribojančių žemės sklypų savininkams, nes neatitinka įsiterpusio žemės sklypo sąvokos. Remiasi Žemės įstatymo 40 straipsnio 1 dalimi, Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių, patvirtintų žemės ūkio ministro ir aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Dr. 3D-452/D1-513, 11.2 punktu, 18 punktu ir paaiškina, kad vadovaujantis tuo, jog NŽT vadovas ar jo įgaliotas teritorinio padalinio vadovas priima sprendimą pradėti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą, tai nustačius, kad žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą rengti netikslinga, nes jo sprendiniai negalės būti įgyvendinti, būtent NŽT, kaip organizatorius, turi priimti sprendimą nutraukti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo procedūrą.
Atsiliepimas
Teismo posėdyje atsakovų atstovė palaikė atsiliepimuose išdėstytą poziciją ir prašė skundo netenkinti.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepime su skundu nesutinka (t. I, b. l. 96–99). Paaiškina, kad pareiškėjo skundo argumentai yra neteisingi ir nepagrįsti. Pareiškėjas ir trečiasis suinteresuotas asmuo A. V. D. 2012-09-04 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Žemės duomenų skyriui pateikė prašymus, kuriais prašė išduoti planavimo sąlygas rajono lygmens planavimo dokumentui rengti. Prie prašymų buvo pateikti NŽT Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2012-08-23 įsakymai Nr. 49VĮ-(14.49.2.)-1554 ir 49VĮ-( 14.49.2.)-1555 ir 2012-08-24 leidimai rengti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą Nr. 49L-162 ir Nr. 49L-161. Išsamesniam klausimo nagrinėjimui Miesto plėtros departamentas 2012-10-12 raštu Nr. A51-65864(2.14.2.12-MP8) prašė NŽT Vilniaus miesto skyriaus pateikti Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių 27 punkte nurodytą dokumentą – sodininkų bendrijos narių susirinkimo sprendimą, kuriame būtų nurodytas sodo bendrijai bendro naudojimo reikmėms nereikalingas žemės plotas. NŽT Vilniaus miesto skyrius 2012 m. gruodžio raštu Nr. 49SDŽ-(14.49.(duomenys neskelbtini).)-617 atsakė, kad skyriaus vedėjas išdavė minėtus leidimus rengti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą, nes sodininkų bendrija „Dailės institutas“ per nustatytą terminą nepateikė prašymo parduoti žemės sklypą. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamentas 2013 m. sausio 25 d. raštu Nr. A51-10553(2.14.2.12-MP8) informavo pareiškėją, kad jo pageidaujama pirkti SB „Dailės institutas“ bendro naudojimo žemės dalis patenka į Vilniaus miesto savivaldybės valdybos 1994 m. lapkričio 17 d. potvarkiu Nr. 2335V patvirtintu generaliniu planu suprojektuoto sodo bendrijos vidaus kelio ribas, todėl, siekiant užtikrinti tinkamą savivaldybės funkcijų vykdymą ir atsižvelgiant į tai, kad SB „Dailės institutas“ vidaus kelių kadastriniai matavimai dar neatlikti ir neišspręstas klausimas dėl jų perdavimo Vilniaus miesto savivaldybei, nėra galimybės išduoti planavimo sąlygų rajono lygmens specialiojo teritorijų planavimo dokumentui rengti. Analogiškas atsakymas buvo pateiktas ir A. V. D. Miesto plėtros departamento 2013 m. sausio 31 d. raštu Nr. A51-12524(2.14.2.12-MP8), kuriuo remdamasi ji kreipėsi į NŽT Vilniaus miesto skyrių, prašydama panaikinti minėtus leidimus Nr. 49L-161 ir Nr. 49L-162. Todėl NŽT Vilniaus miesto skyriaus vedėjas ir priėmė ginčijamą įsakymą. Pareiškėjo norimas išpirkti žemės plotas SB „Dailės institutas“ generaliniame plane yra pažymėtas kaip bendrojo naudojimo vidaus kelias, todėl šis žemės plotas negali būti laikomas įsiterpusiu, nes neatitinka įsiterpusio žemės sklypo sąvokos, ir vadovaujantis Žemės reformos įstatymo 8 straipsnio 7 dalimi jis negali būti parduodamas be aukciono pareiškėjui. Remiasi Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių 2 punktu, 18 punktu ir aiškina, kad būtent NŽT, kaip organizatorius, turi priimti sprendimą nutraukti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo procedūrą.
Teismo posėdyje Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atstovas nedalyvavo, apie posėdį pranešta.
Atsiliepimas
Trečiasis suinteresuotas asmuo A. V. D. atsiliepime su skundu nesutinka ir prašo atmesti (t. I b. l. 154–155).
Paaiškina, kad Vilniaus m. skyriaus vedėjo 2012-08-23 įsakymas Nr. 49V-(14.49.2.)-1554 ir 2012-08-24 leidimas rengti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą Nr. 49L-162 buvo priimti pažeidžiant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010-07-21 nutarimu Nr. 1124 patvirtinto Žemės sklypo plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, rengimo, derinimo ir tvirtinimo miestų teritorijose tvarkos aprašo 17.3 punktą. Apie pradedamą rengti žemės sklypo planą ji nebuvo informuota nei raštu, nei kokiu nors kitokiu būdu, apie 2012-08-24 leidimą rengti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą Nr. 49L-162 sužinojo tik 2013 metų vasarą. Jai yra žinoma, kad SB „Dailės institutas“ ir kiti jos nariai taip pat nebuvo informuoti apie pradedamą rengti žemės sklypo planą. Minėtas leidimas pažeidžia jos, taip pat kitų SB „Dailės institutas“ ir kaimyninių sodų bendrijų narių teisėtus interesus. Žemės plotas, kurį pareiškėjas pretenduoja sujungti su nuosavybės teise valdomu sklypu Nr. (duomenys neskelbtini), šiuo metu yra bendro naudojimo – dalis sodų bendrijos pravažiavimo. Jį sujungus su sklypu Nr. (duomenys neskelbtini), ir ji, ir kiti SB nariai nebeturės patogaus priėjimo prie savo sklypų. Pažymi, kad pareiškėjas dar 2010 metais savavališkai žemės plotą (pravažiavimą) šalia sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) aptvėrė (pratęsdamas savo sklypo tvoras), įrengė vartus, užsėjo veją ir tokiu būdu suformavo vientisą erdvę. Minėtuoju savavališkai užimtu žemės plotu (pravažiavimu) jis realiai neteisėtai naudojasi ir šiuo metu. Nesutinka, kad žemės plotas (pravažiavimas) šalia sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) būtų panaikintas, nes tai blogina jos nuosavybės teise valdomo sklypo Nr. 49 padėtį, apriboja galimybes patekti (prieiti) prie savo žemės sklypo ir jai, ir kitiems gretimų sklypų savininkams, be to, panaikinus pravažiavimą, tai sumenkintų jos sklypo rinkos vertę.
Šalies argumentai
Teismo posėdyje A. V. D. prašė skundo netenkinti. Papildomai paaiškino (pateikė dokumentus), kad ji su 2014-02-20 pareiškimu kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros vyriausiąjį prokurorą, kadangi sužinojo, jog jai pagal 2012 m. prašymą buvo išduotas leidimas rengti sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą. A. V. D. prokurorui nurodė, kad ji tokio prašymo nėra rašiusi, kad galimai jos prašymas yra nukopijuotas nuo kito dokumento, imituojant jos rašyseną. Taip pat nurodė, kad nėra parašiusi ir pasirašiusi prašymo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamentui 2012-09-04, kad šiame prašyme nurodytas ne jos gyvenamosios vietos adresas, ne jos telefono numeris, prašymas taip pat surašytas imituojant jos rašyseną. Prašė dėl nurodytų šių ir kitų faktų pradėti ikiteisminį tyrimą. A. V. D. pateikė Vilniaus apygardos prokuratūros 2014-02-24 atsakymą, kad pagal jos prašymą pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 10-9-00149-14 pagal Baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalį. A. V. D. sutinka su tuo, kad skundžiamu įsakymu buvo panaikintas jai išduotas leidimas. Mano, kad skundas yra nepagrįstas.
Atsiliepimas
Trečiasis suinteresuotas asmuo sodininkų bendrija „Dailės institutas“ atsiliepime į skundą paaiškina, kad sodininkų bendrijoje nei viename iš visuotinių bendrijos narių susirinkimų nebuvo dienotvarkėje klausimo dėl leidimo išpirkti bendrijos nariams bet kokių žemės sklypelių ar kelių, esančių bendrijos teritorijoje, pagal patvirtintą generalinį planą. Šiuo atveju bandomas išpirkti sklypas yra kelias į sklypą Nr. 49, priklausantį A. V. D. Sodininkų bendrija prieštarauja dėl bet kokių žemės sklypelių išsipirkimo (t. I, b. l. 180).
Teismo posėdyje atstovas nedalyvavo.
Skundas netenkinamas, nes yra nepagrįstas.
Ginčijamas NŽT Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2013-07-09 įsakymas „Dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2012-08-23 įsakymo Nr. 49VĮ-(14.49.2.)-1554 „Dėl leidimo rengti žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, SB „Dailės institutas“, formavimo ir pertvarkymo projektą“ ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2012-08-24 leidimo rengti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą Nr. 49L-162 pripažinimo netekusiais galios“ Nr. 49VĮ-(14.49.2.)-934, o taip pat dėl pareiškėjo paduoto skundo ikiteismine tvarka priimtas NŽT direktoriaus 2013-10-17 sprendimas Nr. lT-(8.5)-50. Daroma išvada, kad būtent NŽT direktoriaus sprendimas pareiškėjui sukelia teisines pasekmes, nes šiuo sprendimu skyriaus įsakymas buvo iš esmės pakeistas.
Ginčijamas 2013-07-09 įsakymas yra priimtas dėl NŽT Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2012-08-23 įsakymo Nr. 49VĮ-(14.49.2.)-1554 (t. I, b. l. 4), kuriuo pareiškėjui leista rengti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą. Įsakyme pasakyta, kad numatomas žemės sklypų formavimo būdas – greta nuosavybės teise valdomo 578 kv. m. ploto žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, SB „Dailės institutas“, suformuoti neviršijantį 400 kv. m. plotą šiaurės vakarų pusėje, kurio neįmanoma suprojektuoti kaip atskiro individualaus mėgėjų sodo sklypo, iki sodininkų bendrijos „Dailės institutas“ teritorijos ribos, ir sujungti su pagrindiniu žemės sklypu (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), nekeičiant pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties ir bendrojo plano sprendinių. Šio įsakymo pagrindu išduotas nustatytos formos leidimas rengti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą. Įsakyme nurodytas jo priėmimo teisinis pagrindas: Žemės įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 1 punktas, Sodininkų bendrijų įstatymas, Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklės, patvirtintos žemės ūkio ministro ir aplinkos ministro 2004-10-04 įsakymu Nr. 3D-542/D1-513 (su pakeitimais).
Pareiškėjui išduotas 2012-08-24 leidimas Nr. 49L-162 rengti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą. Pagal šį leidimą numatomas žemės sklypų formavimo būdas – greta nuosavybės teise valdomo 578 kv. m. ploto žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) suformuoti neviršijantį 400 kv. m. plotą šiaurės vakarų pusėje, kurio neįmanoma suprojektuoti kaip atskiro individualaus mėgėjų sodo sklypo, iki sodininkų bendrijos „Dailės institutas“ teritorijos ribos, ir sujungti su pagrindiniu žemės sklypu (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), nekeičiant pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties ir bendrojo plano sprendinių. Leidime nurodomi teisės aktai, kuriais būtina vadovautis: Sodininkų bendrijų įstatymas, Vyriausybės 2004-11-15 nutarimas Nr. 1443, žemės ūkio ministro ir aplinkos ministro 2004-10-04 įsakymas Nr. 3D-452/D1-513 (2007-05-31 įsakymo Nr. 3D-265/D1-308 redakcija) ir kt.
Skundžiamu 2013-07-09 įsakymu 2012-08-23 įsakymas ir 2012-08-24 leidimas rengti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą Nr. 49L-162 pripažinti netekusiais galios. Skundžiamas 2013-07-09 įsakymas grindžiamas tokiais teisės aktais: Viešojo administravimo įstatymo 35 straipsniu, Valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos mėgėjų sodo teritorijoje taisyklėmis (patvirtintos Vyriausybės 2004-11-15 nutarimu Nr. 1443). Taip pat skundžiamas įsakymas grindžiamas faktinėmis aplinkybėmis, nes nurodomas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento 2013-01-30 raštas Nr. A51-12524(2.14.212-MP8), nors šis raštas buvo adresuotas A. V. D. (t. I, b. l. 63 ir kt.), tačiau ir pareiškėjas yra gavęs analogišką pranešimą. Dėl to iš dalies pareiškėjas skunde teismui nepagrįstai teigia, kad įsakymas nepagrįstas teisės aktų nuostatomis ir nenurodytos aplinkybės, kuriomis grindžiamas tas įsakymas. Pareiškėjas turėjo gauti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento 2013-01-25 raštą Nr. A51-10553(2.14.2.12-MPS), kuriame aiškiai nurodyta, kodėl negali būti išduotos planavimo sąlygos (t. I, b. l. 105). Šis raštas yra analogiškas įsakyme nurodytam raštui, adresuotam A. V. D.
Pareiškėjas nesutiko su 2013-07-09 įsakymu, todėl 2013-09-13 padavė skundą NŽT direktoriui (t. I, b. l. 7–8). Šio skundo argumentai buvo analogiški kaip ir teismui paduoto skundo: įsakymas neturi teisinio pagrindimo, institucija negali panaikinti savo priimto sprendimo, gali jį panaikinti ar pakeisti tik jeigu nėra ginčo, kaip tai nustato Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 9 dalis. Pareiškėjas prašė, kad NŽT direktorius panaikintų skundžiamą įsakymą.
NŽT direktorius skundą išnagrinėjo ir 2013-10-17 priėmė sprendimą Nr. 1T-(8.5.)-50 (t. I, b. l. 9–14). Šis sprendimas ginčijamas šioje byloje.
NŽT direktoriaus sprendimu 2013-07-09 įsakymo Nr. 49VĮ-(14.49.2.)-934 1-as punktas buvo pakeistas ir išdėstytas nauja redakcija: „Nusprendžiu nutraukti žemės sklypo, esančio Viršupio 6-oje g. 25, Vilniuje, SB „Dailės institutas“, formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo procedūrą“.
Be motyvų, kuriais rėmėsi NŽT direktorius savo sprendime nurodydamas, kad sklypo formavimas toje vietoje negalimas, nes tai draudžia teisės aktai, kurie NŽT direktoriaus sprendime detaliai išvardinti, NŽT direktorius paaiškino, kodėl pakeičia skundžiamą įsakymą. Nurodė, kad pagal teisinį reglamentavimą NŽT vadovas ar jo įgaliotas teritorinio padalinio vadovas priima sprendimą pradėti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą, todėl nustačius, kad netikslinga rengti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą, būtent NŽT, kaip planavimo organizatorius, ir turi priimti sprendimą nutraukti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo procedūrą. Tokia išvada grindžiama Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių, patvirtintų žemės ūkio ministro ir aplinkos ministro 2004-10-04 įsakymu Nr. 3D-452/D1-513, nuostatomis (11.2 punktas, 18 punktas).
Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes teismas daro išvadą, kad NŽT direktorius pakeitė NŽT skyriaus 2013-07-09 įsakyme buvusi teisinį pagrindą, o būtent tai, kad šio įsakymo priėmimo teisinis pagrindas buvo nurodytas klaidų ištaisymo procedūra, apie kurią kalbama Viešojo administravimo įstatymo 35 straipsnyje. Iš tiesų, NŽT 2013-07-09 įsakymas negalėjo būti grindžiamas klaidų ištaisymo procedūra visų pirma dėl to, kad šios procedūros pagalba galima taisyti tik jau išduotą ir vykdomą dokumentą. Šiuo gi atveju, išduotas prieš tai leidimas bei įsakymas dėl leidimo išdavimo pripažinti netekusiais galios. Be to, dokumentas pripažintas netekusiu galios ne dėl skaičiavimo, spausdinimo, faktinių duomenų neatitikimo ar kitų techninių klaidų taisymo, o dėl to, kad atliekant projekto rengimui būtinus veiksmus paaiškėjo, jog projekto rengimo procedūra yra negalima.
Kita vertus, šiuo atveju pareiškėjas nepagrįstai remiasi LVAT 2005-02-04 nutartimi administracinėje byloje Nr. A2-161/2005, kai LVAT konstatavo, kad pati institucija negali panaikinti ar pripažinti netekusiu galios savo pačios išduoto sprendimo. Visų pirma, dėl klaidų ištaisymo procedūros toje byloje nagrinėtu atveju tuo metu galiojo visai kita Viešojo administravimo įstatymo 32 straipsnio redakcija. 32 straipsnio 6 dalis nustatė, kad ištaisymo procedūra netaikoma toms teisinėms klaidoms, kurių ištaisymas reikštų piliečiui ar kitiems asmenims suteiktos ir pagal nustatytą tvarką įsigaliojusios teisės atėmimą ar suvaržymą, minėta norma nustatė, kad tokios klaidos gali būti taisomos tik teismo sprendimu. Tokio reglamentavimo Viešojo administravimo įstatymo 35 straipsnyje, kuris šiuo metu reglamentuoja klaidų ištaisymo procedūrą, neliko ir Viešojo administravimo įstatymo nuostatos jau nedraudžia viešojo administravimo institucijoms panaikinti ar pakeisti jų priimtus aktus. Antra, toje byloje buvo nagrinėjamas visai kitos viešojo administravimo institucijos priimtas sprendimas, tokių sprendimų priėmimo tvarką reglamentuoja ir kiti įstatymai, nei nagrinėjamu atveju.
Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl viešojo administravimo institucijos akto, kuriuo iš pareiškėjo atimta teisė rengti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą, kai žemės sklypas yra sodininkų bendrijos teritorijoje, nutraukiant projekto rengimo tolimesnę procedūrą. Procedūras, kaip išduodami atitinkami leidimai sodininkų bendrijų teritorijose, nustato Žemės reformos įstatymas, kuris nukreipia į kitus teisės aktus. Taip pat šiuos santykius reglamentuoja Žemės įstatymas, kurio 40 straipsnyje nustatyta, kokiais atvejais rengiami žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai, be to, šiame straipsnyje reglamentuojamos ir procedūros, nustatoma, kas organizuoja projektų rengimą, kas inicijuoja tokių projektų rengimą, kaip teikiami atitinkami prašymai, kokia tvarka svarstomas projektas ir kokia tvarka jis tvirtinamas (7 dalis). Be to, Žemės įstatymo 40 straipsnyje nustatyti reikalavimai, kurių būtina laikytis formuojant arba pertvarkant žemės sklypus (6 dalis), t. y. šie reikalavimai suformuluoti kaip imperatyvi teisės norma, todėl galima daryti išvadą, kad tuo atveju, jeigu projekto rengimas neatitinka tų reikalavimų, jis negali vykti toliau.
Kadangi sodininkų bendrijų žemių pardavimas reglamentuojamas Žemės reformos įstatymo nuostatomis (8 straipsnio 7 dalis), tai ir procedūroms taikytinos Žemės reformos įstatymo nuostatos. Pareiškėjas to neginčija, nes jis pats kreipėsi į NŽT direktorių Žemės reformos įstatymo 18 straipsnyje nustatyta tvarka, kaip į ikiteisminę ginčų nagrinėjimo instituciją, kuri gali panaikinti ar pakeisti ginčijamą NŽT skyriaus aktą, kas šiuo atveju ir buvo padaryta.
Todėl teismas vertina, ar šiuo atveju NŽT direktoriaus 2013-10-17 sprendimas Nr. 1T-(8.9.)-50, kuris sukelia konkrečias teisines pasekmes pareiškėjui, yra teisėtas ir pagrįstas. NŽT direktorius nepripažino 2012 m. aktų, kuriais pareiškėjui buvo leista rengti sklypo projektą, netekusiais galios, o nusprendė nutraukti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo procedūrą. Argumentai, kodėl procedūra turėjo būti nutraukta, išdėstyti sprendime.
Nustatyta, kad pareiškėjui buvo išduotas leidimas rengti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą greta nuosavybės teise valdomo 578 kv. m. ploto žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini). Dėl šio fakto ginčo nėra. Pareiškėjui NŽT Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2012-08-23 įsakyme Nr. 49VĮ-(14.49.2.)-1554 aiškiai nurodyta, kur ir kokio dydžio tas formuojamas sklypas bus: jis turi neviršyti 400 kv. m. ploto, yra šiaurės vakarų pusėje iki sodo bendrijos teritorijos ribos. Atsakingos institucijos, t. y. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamentas ir NŽT Vilniaus miesto skyrius, jau išdavus leidimą nustatė, kad tame sklype, kurį norėta projektuoti, yra sodininkų bendrijai priklausantis kelias. Pareiškėjas tai ginčija ir pateikė nuotraukas, kuriose pavaizduota ta norėto projektuoti sklypo dalis (t. II, b. l. 4–10), kuri dabar yra apaugusi žole žemė ir ji patenka į pareiškėjo naudojamą ir aptvertą sklypą. Tačiau nuotraukos yra darytos nenustatytų asmenų, tai nėra antstolio sudarytas faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, todėl negalima teigti, kad būtent nuotraukose pavaizduotą sklypo dalį norėta projektuoti vėlesnio išpirkimo tikslu. Nepaisant to, trečiasis suinteresuotas asmuo A. V. D. patvirtino, kad nuotraukose iš tiesų pavaizduotas kelias, ji dar atsiliepime nurodė, kad pareiškėjas tą kelią apsėjo žole, aptvėrė ir naudoja kaip savo sklypo dalį (t. I, b. l. 155). T. y. pareiškėjas nenuginčijo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Teisės departamento juridinio skyriaus atsiliepime ir Miesto plėtros departamento 2013-01-25 rašte Nr. A51-10553(2.14.2.12-MPS) (t. I, b. l. 105) jam pateiktos informacijos, jog pareiškėjo pageidaujama pirkti sodo bendrijos „Dailės institutas“ bendro naudojimo žemės dalis patenka į Vilniaus miesto savivaldybės valdybos 1994-11-17 potvarkiu Nr. 2335V patvirtintu generaliniu planu suprojektuoto sodo bendrijos vidaus kelio ribas. Tą aplinkybę patvirtina ir preliminari norėto projektuoti sklypo schema (t. I, b. l. 109), iš kurios matyti, kad pareiškėjo norėtas projektuoti plotas prie sklypo, kurio Nr. (duomenys neskelbtini) (2012-08-24 leidime buvo nurodytas būtent toks pareiškėjo sklypo numeris), yra sodininkų bendrijos sklype esančio kelio dalis. Nurodytą aplinkybę patvirtina ir sodininkų bendrijos sklypo planas, kuris patvirtintas 1994-11-17 Vilniaus miesto valdybos potvarkiu Nr. 2335V (t. I, b. l. 102–103). Sodininkų bendrijos sklypo plane (duomenys neskelbtini) (priklauso pareiškėjui) ir 49 sklypai (49 sklypas priklauso A. V. D.) yra plano viršutinėje dalyje (šiaurės vakaruose), išilgai sklypų eina kraštinis kelias, už jo planas baigiasi (nurodyta, kad ten miesto žemė), tik prie A. V. D. 49 sklypo yra kelias ir dar vienas tarp jos sklypo ir kelio esantis žemės plotelis. Pareiškėjas neįrodinėjo, kad jis norėjo privatizuoti būtent tą plotelį žemės tarp A. V. D. priklausančio sklypo ir kelio, todėl galima tik viena išvada – siekta privatizuoti kelio dalį, kuri eina palei pareiškėjui priklausantį sklypą.
Dėl to spręstinas klausimas, ar pareiškėjas teisėtai ir pagrįstai siekė parengti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, kuriuo buvo siekiama suformuoti sklypą vietoje sodininkų bendrijos plane pažymėto kelio to sklypo išpirkimo ir prijungimo prie turimo sklypo tikslu. Teismas pritaria NŽT direktoriaus 2013-10-17 sprendime Nr. 1T-(8.5)-50 esančiam argumentavimui, jog vadovaujantis Žemės reformos įstatymo 8 straipsnio 7 dalimi, Valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos mėgėjų sodo teritorijoje taisyklių 3 punktu, greta pareiškėjo sklypo esantis žemės plotas (o iš esmės ten yra kelias) negali būti projektuojamas kaip įsiterpęs žemės sklypas, kurį nurodyti teisės aktai, esant dar tam tikroms papildomoms sąlygoms, leidžia privatizuoti be aukciono. Kelias neatitinka tokio įsiterpusio žemės sklypo sąvokos jau vien pagal Žemės reformos įstatymo 8 straipsnio 7 dalies nuostatas, kur aiškiai nurodyta, koks tai turi būti sklypas, ir tai jokiu būdu negali būti kelias. Kitas dalykas yra tai, kad mėgėjiško sodo teritorijos žemėtvarkos projektas ar kitas teritorijų planavimo dokumentas gali būti keičiamas ar papildomas ir tuomet gali atsirasti žemės sklypas, kurio neįmanoma suformuoti kaip atskiro sklypo ir kuris neplanuojamas naudoti sodininkų bendrijos bei visuomenės poreikiams, tai tada toks sklypas gali būti parduodamas pirmiausia sodų sklypų, kurie tiesiogiai ribojasi su parduodamu sklypu, savininkams. Šiuo atveju pirminis sodininkų bendrijos planas (1994 m.) nėra pakeistas, jam nėra parengtas ir patvirtintas joks naujas projektas, todėl pagrįstai visos atsakingos institucijos vadovavosi 1994 m. sodininkų bendrijos planu, o jame toje vietoje, kurią išpirkti nori pareiškėjas, yra kelias. Jeigu toks sklypas gali būti parduodamas, tai prieš tai jam turi būti parengiamas formavimo ir pertvarkymo projektas, o jeigu sklypas neatitinka tokiam pardavimui būtinų sąlygų, tai ir jo formavimas bei pertvarkymas pagal projektą yra negalimas, tai ir nurodyta skundžiamame NŽT direktoriaus 2013-10-17 sprendime. Tokiu atveju NŽT, kaip nurodyta Žemės įstatymo 40 straipsnio 2 dalyje, organizuoja žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimą, o pagal šio straipsnio 4 dalį, asmenys, turintys teisę inicijuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimą, gali teikti tokius prašymus NŽT padalinio vadovui. Šiuo atveju padalinio vadovas išdavė leidimą tokio projekto rengimui, neturėdamas jokių būtinų tam dokumentų, t. y. visiškai be jokio pagrindo, vien gavęs pareiškėjo prašymą. Dokumentai, kuriuos tokiu atveju būtina surinkti, yra nurodyti Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių (patvirtintos žemės ūkio ir aplinkos ministrų 2004-10-04 įsakymu Nr. 3D-452/D1-513, aktuali nagrinėjamam atveju redakcija) 27 punkte, specialiai skirtame sodininkų bendrijų sklypams. Šiame punkte nurodyta, kad tais atvejais, kai sodininkų bendrija pageidauja atsisakyti sodų teritorijoje esančio bendro naudojimo žemės ploto, kartu su prašymu turi būti pateikiamas sodininkų bendrijos narių susirinkimo sprendimas, kuriame turi būti nurodytas sodo bendrijai bendro naudojimo reikmėms nereikalingas žemės plotas. Tai reiškia, kad nepateikus nurodyto dokumento, iš pareiškėjo netgi negalėjo būti priimtas prašymas leisti formuoti sklypą, o tuo labiau negalėjo būti svarstomas toks prašymas. Kita vertus, tokio dokumento nebuvimas buvo pakankamas pagrindas atsisakyti išduoti leidimą sklypo projekto rengimui. Kaip vėliau ir paaiškėjo, kai Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamentas paprašė tokio dokumento, jo nebuvimas tapo viena iš esminių kliūčių išduoti planavimo sąlygas. Iš nurodytų faktinių aplinkybių galima išvada, kad iš neteisėto akto negali kilti teisėtos pasekmės, t. y. pareiškėjas gina savo neteisėtai įgytą teisę be jokio sodininkų bendrijos narių susirinkimo sprendimo įsigyti sodininkų bendrijos bendro naudojimo žemės plotą, kas apskritai prieštarauja ir Civilinio kodekso nuostatoms apie bendrosios dalinės nuosavybės naudojimo principus. Tokia teisė toliau galėtų būti įgyvendinama tik pažeidžiant nurodytus teisės aktus, tarp jų Žemės reformos įstatymo 8 straipsnio 7 dalies nuostatas.
NŽT direktorius nagrinėja skundus ir dėl žemės sklypų formavimo taip pat (Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 2 ir 3 dalys), todėl gali priimti sprendimą dėl teritorinio padalinio sprendimo pakeitimo. Tai šiuo atveju ir buvo padaryta. Po to, toks sprendimas gali būti skundžiamas teismui (Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 4 dalis). Šiuo atveju teismas ir nagrinėja skundą dėl NŽT direktoriaus sprendimo, o ne dėl skyriaus sprendimo (įsakymo), nes NŽT direktorius iš esmės pakeitė teritorinio padalinio sprendimą ir jau nesivadovauja Viešojo administravimo įstatymo 35 straipsnio nuostatomis. Pagal minėtas Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio nuostatas, NŽT vadovas pareiškėjo skundą išnagrinėjo išsamiai, pateikė pareiškėjui ir faktinių aplinkybių išsamų aprašymą, ir teisės aktų taikymo išsamų paaiškinimą, todėl šis sprendimas atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje administracinės procedūros sprendimui keliamus reikalavimus. Teismas sutinka su skundžiamo sprendimo išvada, kad sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo procedūra turėjo būti nutraukta, nes tokio projekto sprendiniai negalės būti įgyvendinti, o NŽT yra planavimo organizatorius sodininkų bendrijų žemės sklypuose, todėl yra įgaliota priimti tokį sprendimą. Apskritai Žemės įstatymo 32 straipsnio 3 dalimi NŽT pavesta įgyvendinti valstybės politiką žemės tvarkymo ir administravimo, žemės reformos, žemėtvarkos planavimo srityje (1 punktas), todėl NŽT privalo kontroliuoti, kad žemė būtų naudojama laikantis teisės aktų reikalavimų.
Motyvuojamoji dalis
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, daroma išvada, kad skundas yra nepagrįstas, todėl atmetamas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 127 straipsniu teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo A. S. skundą atmesti.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.