Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

institucijos, teikiančios išvadą byloje, Kelmės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui Tomui Bimbai,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės B. S. ieškinį atsakovui E. S., su institucija, teikiančia išvadą byloje Kelmės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriumi, dėl tėvystės nustatymo bei išlaikymo priteisimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką jam pranešta tinkamai (56 b. l.).

Institucijos, teikiančios byloje išvadą, atstovas teismo posėdžio metu su ieškiniu sutiko.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Iš gimimo liudijimo (6 b. l.) matyti, kad (duomenys neskelbtini) gimė T. S., jo motina yra B. S., a. k. (duomenys neskelbtini), o įrašų apie tėvą nėra.

Lietuvos Respublikos CK 3.146 str. 1 d. nustato, jei vaikas gimė nesusituokusiai motinai ir tėvystė nepripažinta, tėvystę gali nustatyti teismas. Pagal CK 3.148 str. 1 d. pagrindas tėvystei nustatyti yra moksliniai įrodymai (ekspertizių įrodyti giminystės ryšį išvados) ir kitos Civilinio proceso kodekse numatytos įrodymų priemonės. Jei šalys atsisako ekspertizės, pagrindas tėvystei nustatyti gali būti įrodomieji faktai, patikimai patvirtinantys tėvystę: bendras vaiko motinos ir spėjamo vaiko tėvo gyvenimas, bendras vaiko auklėjimas, išlaikymas taip pat ir kiti įrodymai. To paties straipsnio 2 d. numato, jei atsakovas atsisako ekspertizės, teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali tokį atsakovo atsisakymą įvertinti kaip tėvystės įrodymą.

Ieškovė ieškinyje bei teismo posėdžio metu nuosekliai aiškina apie jos artimą bendravimą su atsakovu nuo 2005 m. rugsėjo mėnesio iki 2006 m. birželio mėnesio, jie eidavo vienas pas kitą į namus, pasilikdavo nakvoti, ieškovė pasijuto esanti nėščia, apie tai pranešė atsakovui, tačiau atsakovas nepatikėjo. Ieškovei esant nėščiai atsakovas ateidavo į jos namus, tai matė ieškovės motina, brolis ir sesuo. Iš pradžių atsakovas džiaugėsi, sakė, kad vaikas yra jo (E. S.), tačiau gimus vaikui, iš pradžių sūnų pripažino, o paskui susirado kitą draugę ir nutraukė visus ryšius. Ieškovės prašymu bylos nagrinėjimo metu Kelmės rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 24 d. nutartimi (48-49 b. l.) buvo paskirta ekspertizė tėvystei nustatyti. Apie ekspertizės paskyrimą atsakovas buvo informuotas (52 b. l.), tačiau atsakovas nenuvyko ekspertizės atklikimui. BĮ Kelmės rajono socialinių paslaugų centras teismą informavo (53 b. l.), kad gavus B. S. prašymą skirti jai transporto priemonę ir 2016 m. kovo 15 d. nuvežti ją ir jos sūnų į Vilnių DNR ekspertizės atlikimui, 2016 m. kovo 10 d. centro prašymu Užvenčio specialistė socialiniam darbui susisiekė su atsakovu ir pranešė, kad ruoštųsi kovo 15 d. važiuoti į Vilnių, šis atsakė, kad žino ir ruošiasi važiuoti, tačiau kovo 14 d. buvo gauta informacija, jog E. S. girtauja, o kovo 15 d. rytą nuvykus pas atsakovą E. S. į namus, šis rastas jau geriantis ir atsisakė važiuoti. Atsakovui atsisakius vykti DNR tyrimui, buvo nuspręsta, kad netikslinga vežti ir B. S. su vaiku, todėl ji ekspertizės atlikimui taip pat nebuvo vežama. Atsižvelgiant į anksčiau aptartus ieškovės parodymus, įrašus apie gimimą, atsakovo visišką neveikimą byloje, bei į tai, kad atsakovas nepareiškė prieštaravimo dėl ieškinio ir nepaneigė ieškovės teiginių dėl jo tėvystės, bei nenuvyko atlikti ekspertizės, o Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui (29-30 b. l.) nurodė abejojantis esąs T. S. tėvu, sutiko vykti ir atlikti DNR testą tėvystei nustatyti, tačiau vėliau paskyrus ekspertizę nenuvyko, toks atsakovo elgesys vertinamas kaip tėvystės įrodymas, todėl byloje yra pripažįstama, jog ieškinys dalyje dėl tėvystės nustatymo yra pagrįstas ir tenkinamas.

Lietuvos Respublikos CK 3.192 str. 1 d. numato, kad tėvai privalo išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Parenkant išlaikymo formą yra atsižvelgiama, kad išlaikymas savo prigimtimi yra skirtas nepilnamečių vaikų kasdieniams poreikiams tenkinti (vaiko maistui, aprangai, būstui, mokslui, sveikatai, vaiko ugdymui). Viena iš išlaikymo formų yra kas mėnesį mokamos periodinės išmokos (Lietuvos Respublikos CK 3.196 str. 1 d. 1 p.), kurios garantuoja nustatyto dydžio sumas vaikui išlaikyti kas mėnesį. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nustatytą orientacinį išlaikymo kriterijų – vieno vaiko išlaikymui minimalių poreikių patenkinimui per mėnesį reikalingos lėšos atitinka vieną minimalią mėnesio algą, kuri šiuo metu yra 350 Eur. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2005 m. birželio 23 d. nutarimo Nr. 54 „Dėl įstatymų, reglamentuojančių tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, taikymo teismų praktikoje“ 11 p. išaiškinta, kad sunki tėvų turtinė padėtis neatleidžia tėvo ir motinos nuo pareigos išlaikyti vaikus.

Ieškovė ir atsakovas nesusituokę, turi nepilnametį sūnų T. S., gimusį (duomenys neskelbtini). Byloje esantys dokumentai patvirtina, kad šalių nepilnametis sūnus T. S. gyvena kartu su ieškove, yra jos išlaikomas ir prižiūrimas. Kelmės rajono Maironių pagrindinės mokyklos 2015 m. spalio 13 d. išduota pažyma (8 b. l.) patvirtina, kad T. S. nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. mokosi Maironių pagrindinėje mokykloje, 3 klasėje. Teismui pateikti dokumentai – Kelmės rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus (12 b. l.) ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriaus (13 b. l.) pažymos patvirtina, kad ieškovė gauna 226,50 Eur dydžio socialines pašalpas ir 39,59 Eur nedarbo draudimo išmokas. Ieškovė pateikė išsamų būtinų išlaidų vaikui išlaikyti sąrašą (7 b. l.) ir prašo priteisti iš atsakovo po 85 Eur kas mėnesį, nes gaunamos valstybės teikiamos socialinės paramos neužtenka vaiko poreikiams tenkinti, o atsakovas gera valia vaiko išlaikyti nepadeda.

Lietuvos Respublikos CK 3.194 str. nustato, kad savo nepilnamečius vaikus privalo išlaikyti abu tėvai. Teismas, spręsdamas klausimą dėl vaikų išlaikymo dydžio, turi nustatyti šiuos teisiškai reikšmingus faktus: konkretaus vaiko poreikius ir abiejų tėvų turtinę padėtį. Remiantis Lietuvos Respublikos CK 3.192 str. 2 d. nuostatomis, išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinantis būtinas vaikui vystytis sąlygas. Proporcingumo principas tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties, t. y. teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis. Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikui išlaikyti. Sprendžiant išlaikymo dydžio nustatymo klausimą, turi būti atsižvelgiama į prioritetinį vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principą, reiškiantį, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, t. y. prioritetiškai į juos atsižvelgti, užtikrinti jų apsaugą (CK 3.3 str.). Visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai.

Atsakovas yra sveikas, darbingas, duomenys apie jo sunkią turtinę padėtį teismui nepateikti, atsakovas nepateikė jokių įrodymų apie savo gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, pinigines lėšas banko sąskaitose, galimus kitus išlaikytinius. Be to, atsakovo neatvykimas į teismo posėdį, parodo jo visišką abejingumą, nenorą ir nesidomėjimą sūnaus gyvenimu. Iš byloje esančių įrodymų yra akivaizdu, kad atsakovas išlaikymo savo vaikui gera valia neteikia, ieškovės gaunamos pajamos yra nepakankamos, prašomų priteisti periodinių išmokų dydis – po 85 Eur kas mėnesį nėra per didelis, o būtinas minimaliems vaiko poreikiams patenkinti, todėl ieškinys dalyje dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo periodinėmis išmokomis po 85 Eur kas mėnesį nuo ieškinio pareiškimo dienos – 2015 m. gruodžio 3 d. iki vaiko pilnametystės laikytinas pagrįstu ir tenkintinas (Lietuvos Respublikos CK 3.194 str. 1 d., 3.196 str. 1 d. 1 p.). CK 3.208 str. numatyta, jeigu išlaikymas buvo priteistas periodinėmis išmokomis, išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Remiantis Lietuvos Respublikos CK 3.200 str., išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Ieškovė ieškiniu prašo priteisti išlaikymo įsiskolinimą už paskutinius trejus metus, iki ieškinio pareiškimo dienos, skaičiuojant po 60 Eur, viso 2160 Eur dydžio įsiskolinimą. Nors ieškovė aplinkybių, dėl kurių ji anksčiau į teismą dėl išlaikymo priteisimo nesikreipė, nenurodė, įrodymų, patvirtinančių vaikui skirtą išlaikymą už praėjusį laiką, jam pirktų žaislų, lavinimo priemonių, maisto, drabužių kainas, nepateikė, todėl nėra galimybių įvertinti vaiko realius poreikius, ieškovės turėtas realias išlaidas išlaikant vaiką. Vienok, atsižvelgiant į tai, kad vaiko poreikiai didėja jam augant, laikytina, jog ieškovės reikalaujamas priteisti išlaikymo įsiskolinimas, jį skaičiuojant už praėjusį laikotarpį kas mėnesį po 60 Eur yra pagrįstas, todėl tenkintinas, priteisiant iš atsakovo nepilnamečiui sūnui T. S. 2160 Eur dydžio išlaikymo įsiskolinimą, t. y. už trejus metus skaičiuojant kas mėnesį po 60 Eur.

Lietuvos Respublikos CK 3.185 str. įtvirtintas vaiko ir tėvų turto atskyrimo principas, todėl išlaikymas priteistinas vaikui teisę valdyti vaikų lėšas paliekant nepilnamečio turto uzufruktoriui – vaiko motinai, su kuria gyvena nepilnametis vaikas.

Pagal Lietuvos Respublikos CPK 96 str. 1 d. bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo valstybės naudai proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Kadangi ieškovei Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus 2015 m. rugsėjo 23 d. sprendimu Nr. SP-3305-(7.2714) (24-25 b. l.) buvo suteikta antrinė teisinė pagalba, atleidžiant nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų, apmokant 100 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų, be to, ieškovė Lietuvos Respublikos CPK 83 str. 1 d. 2 p. pagrindu nuo žyminio mokesčio mokėjimo buvo atleista, todėl ieškinį patenkinus, iš atsakovo valstybei yra priteistinos visos bylinėjimosi išlaidos, susidedančios iš 31 Eur dydžio žyminio mokesčio (85 Eur x 12 x 3%) už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo, 65 Eur (2160 Eur x 3%) už reikalavimą priteisti išlaikymo įsiskolinimą, už reikalavimą dėl tėvystės nustatymo – 41 Eur bei 2,89 Eur pašto išlaidų (1 b. l.), viso 139,89 Eur bylinėjimosi išlaidų ir 231,60 Eur išlaidų valstybės naudai už antrinės teisinės pagalbos ieškovei teikimą (55 b. l.) (Lietuvos Respublikos CPK 79 str., 80 str. 1 d. 1 ir 5 p., 83 str. 1 d. 2 p., 85 str. 1 d. 3 p., 88 str. 1 d. 3 p., 92 str., 96 str., 99 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 str. ir 260 str., teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Nustatyti, kad E. S., a. k. (duomenys neskelbtini), yra T. S., a. k. (duomenys neskelbtini), gimusio (duomenys neskelbtini), tėvas, o T. S. yra E. S. sūnus.

Priteisti iš E. S., a. k. (duomenys neskelbtini), materialinį išlaikymą nepilnamečiam vaikui T. S., a. k. (duomenys neskelbtini), gimusiam (duomenys neskelbtini), po 85 Eur (aštuoniasdešimt penkis eurus) kas mėnesį mokamų periodinių išmokų nuo 2015 m. gruodžio 3 d. iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš E. S., a. k. (duomenys neskelbtini), nepilnamečiui sūnui T. S., a. k. (duomenys neskelbtini), gimusiam (duomenys neskelbtini). Nustatyti, kad išlaikymą skirtą nepilnamečiam vaikui T. S. uzufrukto teise valdo ir tvarko vaiko motina B. S., a. k. (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš E. S., a. k. (duomenys neskelbtini), valstybei 139,89 Eur (vieną šimtą trisdešimt devynis eurus 89 euro centus) bylinėjimosi išlaidų (įmokos kodas 5660).

Priteisti iš E. S., a. k. (duomenys neskelbtini), valstybei 231,60 Eur (du šimtus trisdešimt vieną eurą 60 euro centų) bylinėjimosi išlaidų (įmokos kodas 5630).

Sprendimas dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdytinas skubiai.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Kelmės rajono apylinkės teismą.