- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2012-12-17
- Bylos Nr.
- 1-606-791/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 1-52-1-00217-2011-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Vilma Dapkevičienė
- Kaltinamasis
- J. G.
- Kategorijos
Alytaus rajono apylinkės teismo teisėja Vilma Dapkevičienė, išnagrinėjusi Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokuroro Aido Valatkevičiaus pareiškimą dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinusi su ikiteisminio tyrimo bylos medžiaga, kurioje J. G., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, vedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 223 straipsnio 1 dalį,
Aprašomoji dalis
nustatė:
kad kaltinamasis J. G. laikotarpiu nuo 2004-07-13 iki 2010-05-01, būdamas DNSB „Pergalė“ , bendrijos kodas 5002506, buveinės adresas Topolių g. 6 ir Topolių g. 8 Alytuje, pirmininku, nepaskyrė buhalterio ar už buhalterinės apskaitos tvarkymą atsakingo asmens, pats netvarkė buhalterinės apskaitos registrų, tokiu būdu aplaidžiai tvarkė teisės aktų reikalaujamą apskaitą, dėl ko iš dalies negalima nustatyti DNSB „Pergalė“ veiklos, o būtent jis:
pažeidė 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnį, kad į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu, 16 straipsnio 3 punktą, kad apskaitos registruose ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai registruojami pagal apskaitos dokumentus chronologine, sistemine, chronologine – sistemine arba kita tvarka, nes į piniginių lėšų panaudojimo registrą neįtraukė 2006-11-28 nuimtų nuo banko sąskaitos 300 Lt;
pažeidė kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 3 punktą, kad pinigai į kasą priimami pagal kasos pajamų orderį, 4 punktą, kad pinigai iš kasos išmokami pagal kasos išlaidų orderį, 16 punktą, kad visos operacijos įrašomos į kasos knygą, nes:
nuo 2007-07-13 iki 2008-08 mėn. surinktų piniginių lėšų 14 385 Lt darbo užmokesčio išmokėjimui, neapskaitė kasos knygoje, nevedė jų likučio;
priimdamas grynuosius pinigus iš gyventojų nesurašydavo apskaitos dokumentų, o išmokėdamas iš bendrijos kasos – nesurašydavo išlaidų orderių;
per laikotarpį nuo 2007-07-01 iki 2010-04-30 iš bendrijos sąskaitos Nr. LT 22 7300 0100 0221 0581 esančios AB „Swedbank“ banke paėmė 6250 Lt, iš kurių 2350 Lt ūkio išlaidoms, o 3900 Lt už piniginių lėšų surinkimo neapskaitė kasos knygoje, nevedė jų likučio;
pažeidė 2002 m. Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymą bei 1991 m. Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymą, nes nemokėjo gyventojų pajamų mokesčio ir valstybinio socialinio draudimo mokesčio, nuo su darbo santykiais susijusiomis gautomis pajamomis;
pažeidė 2000-06-20 Lietuvos Respublikos daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo Nr. VIII-1741 20 straipsnį, kad aukščiausias bendrijos valdymo organas yra bendrijos narių susirinkimas, nes nešaukė bendrijos narių susirinkimų, kuriuose turėjo būti sprendžiami visi klausimai, susiję su bendrijos ūkinės veiklos organizavimu, turto, piniginių lėšų disponavimu, bei kiti svarbūs bendrijos reikalai.
Tokiais veiksmais J. G. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 223 straipsnio 1 dalyje.
Kaltinamasis J. G. kaltu prisipažino visiškai ir apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad DNSB „Pergalė“ pirmininku buvo išrinktas 2002 metų rudenį. Jam perėmus pirmininkavimą iš K. M., buvęs pirmininkas perdavė bendrijos knygas, antspaudą ir registravimo korteles. Ar buvo surašytas dokumentų perdavimo protokolas, neatsimena. Daugiau jokių dokumentų buvęs pirmininkas neperdavė. Buhaltere bendrijoje buvo S. J., tačiau tik iki tol, kol UAB „Litesko“ perėmė bendrijos šildymo skaičiavimą. Kai S. J. bendrijoje nedirbo, kita buhalterė nebuvo renkama, buhalterinę apskaitą vedė pats, padėdavo žmona. S. J. jokių dokumentų neperdavė, dokumentų perdavimo aktas nesurašytas. Bendrijoje kiemsargiu ir santechniku buvo P. D., vėliau - S. S., J. S., vėliaus santechniku dirbo ir jis pats. Kodėl į piniginių lėšų panaudojimo registrą neįtraukė 2006-11-28 nuimtų nuo banko sąskaitos 300 Lt, neatsimena. Ūkinių išlaidų panaudojimo dokumentų segtuvą suformavo nesilaikydamas chronologinės tvarkos bei į laisvos formos registrus apskaitos duomenų duomenis įtraukė nesilaikydamas chronologinės tvarkos, nes jam atrodė, kad taip yra gerai. Bendrijoje prieš jį pirmininkaujant K. M., iš kiekvieno buto buvo renkama po 7 Lt administracijai, todėl jam tapus pirmininku, situacija nepasikeitė. Jokie dokumentai apie pinigų surinkimą ir išmokėjimą nebuvo pildomi. Nepildė dokumentų apie pinigų surinkimą ir išmokėjimą, kad nereikėtų mokėti mokesčių SODRAI. Nuo 2003-01 mėn. iki 2008-08 mėn. surinktų piniginių lėšų 18 910 Lt darbo užmokesčio išmokėjimui neapskaitė kasos knygoje, nevedė jų likučio, priimdamas grynuosius pinigus iš gyventojų nesurašydavo kasos pajamų orderių, o išmokėdamas iš bendrijos kasos nesurašydavo išlaidų orderių todėl, kad nereikėtų mokėti mokesčių. Kodėl per laikotarpį nuo 2007-07-01 iki 2010-04-30 iš bendrijos sąskaitos Nr. LT22 7300 0100 0221 0581 esančios AB „Swedbank“ banke paėmęs 6 250 Lt, iš kurių 2 350 Lt ūkio išlaidoms, o 3 900 Lt už piniginių lėšų surinkimo neapskaitė kasos knygoje, nevedė jų likučio, nežino. 3900 Lt gavo taip: paslaugas bendrijai teikianti įmonė pateikdavo bendrą sąskaitą už konkretaus laikotarpio bendrijai suteiktas paslaugas, o jis paskirstydavo gyventojams už atliktą darbą paimdavo pinigus iš banko, kaip darbo užmokestį. Banke, nuimdamas pinigus, nuodydavo „Už piniginių lėšų surinkimą“, o tų lėšų apskaitos nevedė, kodėl paaiškinti negali. Nuėmęs šiuos pinigus nuo bendrijos kasos, dalį pinigų paduodavo buhalterei L. J., o kitą dalį pasilikdavo sau. L. J. buvo pasakiusi, kad yra susirinkimo protokolas, kuriame yra pasirašę bendrijos valdybos nariai, kad jie sutinka, kad šie pinigai priklausytų buhalterei ir pirmininkui. Kai buhaltere L. J. jau nebuvo, šiuos pinigus jis pasiimdavo vienas. Jis tos tvarkos nekeitė, kadangi žmonėms tai buvo geriau. Šaukė bendrijos narių susirinkimus, kuriuose buvo sprendžiami visi klausimai, susiję su bendrijos ūkinės veiklos organizavimu, turto, piniginių lėšų disponavimu bei kiti svarbūs bendrijos reikalai, bet protokolai nors ir žinojo, kad reikia juos rašyti, rašomi nebuvo. Dėl 777,27 Lt nurodė, kad visus už šiuos pinigus pirktus daiktus panaudojo bendrijos veikloje. Bendrijoje buvo vidaus tvarka tokia, kad įsigytų prekių (paslaugų) panaudojimą pagrįsdavo surašydami medžiagų nurašymo aktus, kuriuos trys komisijos nariai patvirtindavo savo parašais bei pasirašydavo pinigus gavęs asmuo. Gal per neapsižiūrėjimą nesurašė keleto medžiagos nurašymo aktų bei nepasirašė pinigus gavę asmenys, nors jiems pinigus davė tikrai (T. 1, b. l. 55-57).
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo J. G. kaltę dėl nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 223 straipsnio 1 dalyje, patvirtina byloje surinkti duomenys:
2011-01-27 DNSB „Pergalė“ pateiktas pirmininkės N. I. prašymas policijos komisariatui dėl galimai aplaidaus buhalterinės apskaitos tvarkymo DNSB „Pergalė“, pirmininkaujant J. G. (T. 1, b.l. 28).
Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato kriminalinių tyrimų skyriaus specialisto išvada ir papildoma išvada Nr. 52-16-IS1-76, kurioje nurodyta jog DNSB „Pergalė“ nebuvo vedama surinktų iš gyventojų bei paimtų iš sąskaitos banke (viso 3900 Lt) grynųjų pinigų apskaita (T. 1, b. l. 63-148).
Liudytojos N. I. parodymai apie tai, kad nuo 2010 m. gegužės mėnesio ji dirba DNSB „Pergalė“ pirmininke. Nuo 2003 iki 2010 m. gegužės mėn. DNSB „Pergalė“ primininku buvo J. G.. Perimant jai pirmininkavimą buvo atlikta revizija, kurią atliko DNSB „Pergalė“ revizorė. Buvo nustatyti pažeidimai, dėl kurių ji kreipėsi į policijos komisariatą. Dėl 3900 Lt ji kaip DNSB „Pergalė“ pirmininkė J. G. pretenzijų nereiškia, dėl to, kad šiuos pinigus paimtų pirmininkas, buvo nuspręsta bendrijos narių susirinkimo metu. Jie gaunami tokiu būdu: kai paslaugas bendrijai teikianti įmonė pateikdavo bendrą sąskaitą už konkretaus laikotarpio bendrijai suteiktas paslaugas, o pirmininkas paskirstydavo gyventojams, už atliktą darbą jis paimdavo pinigus iš banko, kaip darbo užmokestį. Kas mėnesį tai būdavo apie 50 Lt, ne visada vienoda suma, ji priklausydavo nuo to, kokias sąskaitas atsiųsdavo paslaugas teikianti įmonė. Revizijos metu nustatyta, kad bendrijos pirkti daiktai faktiškai nebuvo panaudoti remonto darbams arba panaudoti mažesni jų kiekiai. Kada tiksliai ir kokiu būdu buvo išrinktas DNSB „Pergalė“ pirmininkas J. G. ji tiksliai nepamenu, bet žino, kad bendrijos narių susirinkimo metu. Ar buvo pildomi kokie nors dokumentai, ar buvo pasirašomos sutartys, materialinės atsakomybės dokumentai nepamena, kadangi jau praėjo daug laiko. Pirmininkui buvo mokamas atlyginimas. Laiptinėje buvo po vieną žmogų, kuris rinkdavo iš kiekvieno buto pinigus, pirmininko atlyginimui. Bendrijos narių susirinkimo metu buvo taip nuspręsta, kad pirmininkui būtų mokamas atlyginimas ne oficialiai, o surinkus iš gyventojų pinigus. Nuo kiekvieno buvo renkama maždaug po 5-7 Lt (T.1, b. l. 175-181).
Liudytojos E. M. R. parodymai apie tai, kad ji yra DNSB “Pergalė” narė. Nuo 2003 metų iki 2010 metų gegužės mėnesio DNSB “Pergalė” pirmininku buvo J. G.. Jo vadovavimo metu revizijos nebuvo atlikinėjamos. Bendrijoje buhalterės nebuvo, todėl apskaitą vedė pirmininkas. Kai buvo išrinkta nauja pirmininkė N. I., jos buvo paprašyta atlikti buhalterinės apskaitos patikrinimą. Dokumentai buvo netvarkingi, nesunumeruoti. Iš bendrijos narių buvo renkama iš pradžių po 5 Lt, vėliau po 7 Lt DNSB “Pergalė” darbuotojų atlyginimams. Taip pat ji nustatė, kad J. G. aplaidžiai tvarkė buhalterinę apskaitą, nebuvo jokių dokumentų apie J. G. išrinkimą DNSB “Pergalė” pirmininku, nebuvo mokamos jokios įmokos SODRAI (T. 1, b. l. 175-181).
Liudytojos E. G. D. parodymai apie tai, kad nuo 2003 metų, kai DNSB „Pergalė“ pirmininku buvo išrinktas J. G. visa bendrija rinkdavo nuo buto po 5 Lt mokesčių, atlyginimui administracijai. Valytoju ir santechniku buvo P. D., kuris 2010-11-06 mirė. 2010 metais, tiksliai kokį mėnesį nepamena, žmonės pradėjo nenešti pinigų pirmininkui, todėl laiptinėse buvo išrinkti po vieną žmogų, kurie rinktų pinigus administracijai. Visi buvo išrinkti bendrijos narių susirinkimo metu ir bendrijos narių pritarimu. Ar buvo pildomas bendrijos narių susirinkimo protokolas, dėl pinigų rinkimo, nežino, bet mano, kad nebuvo. Surinktus pinigus nešdavo pirmininkui J. G. (T. 2, b. l. 11-13).
Liudytojos N. L. parodymai (T. 2, b. l. 15-17), kurie analogiški E. G. D. duotiems parodymams.
Liudytojo J. V. parodymai apie tai, kad nuo 2003 metų, kai DNSB „Pergalė“ pirmininku buvo išrinktas J. G., visa bendrija rinkdavo nuo buto po 5 Lt mokesčių, atlyginimui administracijai: valytojai, santechnikui, buhalterei ir pirmininkui. Vėliau, kažkuriuo metu jau buvo renkama po 7 Lt. Taip nusprendė bendrijos narių susirinkimas. Pirmininkas J. G. pats eidavo po butus ir rinkdavo pinigus. Jokie dokumentai pildomi nebuvo, žmogus tik atiduodavo pinigus ir pirmininkas paprastame baltame popieriaus lape uždėdavo ties žmogaus pavarde pliusą. Valytoju ir santechniku iki 1997 metų buvo P. D., kuris 2010-11-06 mirė. Po P. D. valytoja buvo S. S.. Ji valė maždaug du metus, vėliau valytoju buvo J. S., kuris dirba iki šiol. Buhaltere, pirmininkaujant J. G., kas dirbo nežino. Į susirinkimus eidavo ne visada. Santechnikui ir valytojai bei pirmininkui ir buhalterei kokia pinigų suma buvo skiriama kas mėnesį nežino. Buvo nuspręsta bendrijos susirinkimo metu. Maždaug 2009 metais tikslios datos nepamena, žmonės pradėjo nenešti pinigų pirmininkui, todėl susirinkimo metu laiptinėse buvo išrinkti po vieną žmogų, kurie rinktų pinigus administracijai. Ar buvo pildomas bendrijos narių susirinkimo protokolas, dėl pinigų rinkimo, nepamena. Surinktus pinigus nešdavo pirmininkui J. G.. Kad reikia rinkti ne po 5 Lt o po 7 Lt, nusprendė bendrijos nariai. Jokie dokumentai renkant pinigus pildomi nebuvo, išskyrus sąrašą asmenų, kurie pinigus davė (T. 2, b. l. 18-20).
Liudytojo J. S. parodymai apie tai, kad nuo 2003 metų DNSB „Pergalė“ pirmininku buvo išrinktas J. G.. Jis buvo išrinktas bendrijos narių susirinkimo metu. Ar buvo pildomas susirinkimo protokolas, nežino. Kas buvo buhaltere DNSB „Pergalė“ nežino. Visi bendrijos nariai rinkdavo nuo kiekvieno buto po 5 Lt mokesčių, atlyginimui administracijai: valytojai, santechnikui, buhalterei ir pirmininkui, vėliau rinkdavo po 7 Lt. Pirmininkas J. G. pats eidavo po butus ir rinkdavo pinigus. Jokie dokumentai pildomi nebuvo. Valytoju ir santechniku iki 1997 metų buvo P. D., kuris 2010-11-06 mirė. Vėliau santechniko kaip ir nebuvo, jeigu reikėdavo atkimšti kanalizaciją, tai padarydavo pats pirmininkas J. G.. Po J. D. valytoja buvo S. S.. Ji valė maždaug du metus, o vėliau valytoju ir kiemsargiu nuo 2007 metų pavasario yra jis. Kai pirmininku buvo J. G., jis dirbo neįformintas. Iš pradžių gaudavo kas mėnesį po 100 Lt, vėliau iki 2011 metų pavasario gaudavo po 150 Lt. Dabar jis gauna 200 litų už aplinkos tvarkymą ir dirba įformintas (T. 2, b. l. 21-23).
Liudytojos L. J. parodymai apie tai, kad ji nuo 1999 metų iki 2003 ar tai 2004 metų buvo DNSB „Pergalė“ buhalterė. Ji turėjo apskaičiuoti kiekvienam butui mokėjimus. Ką daugiau darė nepamena, jau labai senas laikas. Ji yra silpnos sveikatos, neatsimena dėl sveikatos ankstesnių įvykių, todėl nieko paaiškinti negali (T. 2, b. l. 24-26).
Liudytojo S. S. parodymai apie tai, kad 2005-2006 metais, maždaug metus laiko buvo DNSB „Pergalė“ valytoja. Ji turėjo valyti kiemą. Pirmininkas tuo metu buvo J. G., kas buvo buhalterė nežino, taip pat santechnikas buvo P. D., kuris šiuo metu jau miręs, o po jo mirties kanalizaciją atkišinėdavo pirmininkas J. G.. Kas mėnesį jai mokėdavo už darbą po 90 litų. Pinigus J. G. duodavo į rankas, niekur pasirašyti nereikėdavo, jokios sąskaitos faktūros išrašytos nebūdavo. Pinigai pirmininkui, valytojai buvo renkami iš gyventojų, nuo buto iš pradžių po 5 Lt, vėliau po 7 Lt (T. 2, b. l. 27-29).
Liudytojos R. R. parodymai apie tai, kad atlikus ekonominį tyrimą nustatyta, kad vedant DNSB „Pergalė“ buhalterinę apskaitą buvo nevedama grynųjų pinigų apskaita, t.y. surinktų grynųjų pinigų iš bendrijos gyventojų 18 910 Lt ir paimtų iš sąskaitos banke 3 900 Lt už piniginių lėšų surinkimą, todėl iš dalies negalima nustatyti bendrijos turto. Atlikdama ekonominį tyrimą, tyrė tyrėjo pateiktus dokumentus segtuvuose. Juose dokumentai buvo suformuoti sekančiai: paslaugas teikusių įmonių PVM sąskaitos faktūros, gyventojų lapeliai, kuriuose išskirstyti mokesčiai už paslaugas, bendrijos banko sąskaitos judėjimo išrašas bei baltas, laisvos formos lapelis, su rankraštiniu tekstu, kuriame paskaičiuotas mokestis už lėšų paskirstymą. Tą laisvos formos lapeliuose parašytą pinigų sumą J. G. nuimdavo nuo bendrijos sąskaitos banke, bet jis nuimdavo ne kas mėnesį, o kas du – tris mėnesius, tokiu būdu per laikotarpį nuo 2004-07-01 iki 2010-04-30 d. jis nuėmė 3900 litų. Dėl 777,27 Lt paaiškino, kad bendrijoje buvo vidaus tvarka tokia, kad įsigytų prekių (paslaugų) panaudojimą pagrįsdavo surašydami medžiagų nurašymo aktus, kuriuos trys komisijos nariai patvirtindavo savo parašais. Sudarė priedą Nr. 5, kuriame smulkiai išanalizavo piniginių lėšų panaudojimą. Nustatė, kad nėra įsigytų prekių nurašymo aktų, arba jie yra be pinigus gavusių asmenų parašų, todėl nėra aišku ar tos prekės (paslaugos) buvo panaudotos bendrijos veikloje, taip pat nėra informacijos, kad jos buvo panaudotos ne bendrijos veikloje (T. 2., b. l. 30-32).
Liudytojos M. G. parodymai apie tai, kad DNSB „Pergalė“ buhaltere niekada nebuvo. Jos vyras J. G. DNSB „Pergalė“ pirmininku buvo išrinktas 2003 metais, bendrijos narių susirinkimo metu. Ankstesnio pirmininko K. M. pirmininkavimo metu buhaltere buvo L. J.. Ji baigė dirbti 2003-2004 metais, kai visus šildymo ir karšto vandens skaičiavimus perėmė AB „Litesko“, tačiau DNSB „Pergalė“ dokumentų J. G. nepateikė. Kita buhalterė bendrijoje išrinkta nebuvo, todėl kai kuriuos lapelius mokėjimams už šaltą vandenį, elektrą, amortizacinius atskaitymus išrašydavo ji. Ar tapęs pirmininku jos vyras nunešė dokumentus į VĮ „Registrų centras“ nežino, bet turėjo nunešti, kadangi eidamas į banką jis turėjo teisę įnešti ir nuimti pinigus, turėjo teisę kaip pirmininkas pasirašyti. Nuo 2003 metų, bendrijos narių sutikimui nutarus, buvo renkama iš buto po 5 Lt atlyginimui administracijai: pirmininkui, valytojai ir santechnikui. Kadangi namas surinkdavo 300 Lt į mėnesį, tai valytojai buvo mokama 100 Lt, santechnikui - 50 Lt, o pirmininkui – 150 Lt. Šie pinigai buvo renkami ir mokami be jokių dokumentų. Vėliau valytojas J. S. norėjo didesnio atlyginimo, todėl rinkdavo po 7 Lt nuo buto. Iš viso surinkdavo 420 Lt, iš kurių valytojui – 150 Lt, santechnikui – 50 Lt, o 220 Lt – pirmininkui (T. 2, b. l. 35-37).
Tokiu būdu, aukščiau aptartų įrodymų visuma patvirtina, kad kaltinamasis J. G. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 223 straipsnio 1 dalyje.
Už šį nusikaltimą, kaltinamajam gali būti skiriama bauda. Kaltinamasis pasirašė protokolą, kuriame buvo išaiškinta galimybė procesą užbaigti baudžiamuoju įsakymu, susipažino su šio proceso tvarka ir pasekmėmis. Kaltinamasis sutiko su baudos dydžiu ir, kad prokuroras kreiptųsi į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu (T. 2, b. l. 76).
Skiriant bausmę, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltinamojo asmenybę.
Pagal pavojingumą kaltinamojo J. G. padaryta veika priskirtina prie nesunkių nusikaltimų, asmuo neteistas (T. 2, b. l. 68), administracine tvarka nebaustas (T. 2, b. l. 75), dirba (b.l. 73), duomenų, neigiamai charakterizuojančių kaltinamąjį, nėra. J. G. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.
Teismas, įvertinęs aukščiau nurodytas aplinkybes, nusikalstamos veikos padarymo motyvus ir tikslus, mano, kad prokuroro pareiškime dėl proceso baigimo baudžiamuoju įsakymu prašoma skirti 14 MGL bauda yra adekvati bausmė kaltinamajam.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,
nusprendžia:
J. G. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 223 straipsnio 1 dalį ir paskirti jam (14 MGL x 130 litų) 1820 (vieno tūkstančio aštuonių šimtų dvidešimties) litų baudą.
Kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti - palikti nepakeistą iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.
Įteikti J. G. teismo baudžiamojo įsakymo nuorašą, išsiunčiant registruotu laišku.
Išaiškinti J. G., kad nesutikdamas su baudos paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos jis turi teisę paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei jis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos BPK nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.
Bauda turi būti sumokėta per keturis mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą, o banko kvitas pateiktas teismo raštinės darbuotojui.