Alytaus apylinkės teismo įsakymas

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Danguolė Urbanavičienė

išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės Renaldos Kučinskaitės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo medžiagą baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-21981-18, kurioje

V. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, turintis pagrindinį išsilavinimą, nevedęs, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini) staklininku, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 2004 m. lapkričio 2 d. Kauno apygardos teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalį ir 180 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 180 straipsnio 2 dalį, 135 straipsnio 2 dalies 9 punktą, 302 straipsnio 1 dalį, taikant BK 63 straipsnio 4 dalį, laisvės atėmimu 5 metams; 2005 m. gruodžio 6 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi nuosprendis pakeistas, vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 4 dalimi, 5 dalies 1 ir 2 punktais, 6 dalimi, paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 5 metams, bausmę atlikęs (2008 m. birželio 18 d. paleistas iš pataisos namų);

2) 2010 m. liepos 16 d. Alytaus rajono apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 4 dalį laisvės apribojimu 6 mėnesiams, bausmę atlikęs (2011 m. vasario 14 d. išbrauktas iš pataisos inspekcijos įskaitos),

teistumas neišnykęs, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 3 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

kaltinamasis V. D. 2018 m. gegužės 10 d. apie 20.30 val. Alytuje, prie Vilties gatvės namo Nr. 30, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tyčia smurtavo prieš mažametį savo šeimos narį – sūnų E. D., gim. (duomenys neskelbtini), o būtent, suėmęs jį rankomis, stipriai purtė, po to, paėmęs už rankos, tempė jį nuo sūpynių iki namų, o prie namo pakėlė ir metė jį ant žemės, taip smurtaudamas sukėlė nukentėjusiajam E. D. fizinį skausmą ir padarė jam nežymų sveikatos sutrikdymą dėl poodinės kraujosruvos nugaroje, kairės blauzdos srityje, kairės speninės ataugos projekcijoje.

Kaltinamasis V. D., pareiškus jam įtarimą dėl BK 140 straipsnio 3 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo, kaltę pripažino visiškai ir apklaustas įtariamuoju parodė, kad gyvena su sugyventine J. D. (duomenys neskelbtini), jie augina sūnų E. D.. 2018 m. gegužės 10 d. vakare su sugyventine sėdėjo prie namų ant laiptų ir gėrė alų. Tuo metu sūnus E. žaidė namo aikštelėje prie sūpynių. Kai alų išgėrė, apie 20.30 val. liepė E. eiti namo. Sūnus neklausė ir toliau žaidė. Supykęs kaltinamasis priėjo prie sūnaus, sugriebė jam už kairės rankos ir papurtė jį, po to suėmė sūnų už rankos ir tempė jį į namus. E. pradėjo verkti. Priėjus prie namo laiptinės, kaltinamasis pakėlė sūnų ir metė jį ant žemės. Daugiau prieš vaiką nesmurtavo, visi nuėjo namo. Neužilgo atvyko policijos pareigūnai, kurie sulaikė kaltinamąjį dėl smurto prieš mažametį sūnų ir patalpino jį į areštinę. Dėl to, kad smurtavo prieš savo mažametį sūnų, nuoširdžiai gailisi (b. l. 76–77, 80).

Be kaltinamojo parodymų, jo kaltę patvirtina ir kiti byloje surinkti įrodymai.

Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiojo patrulio E. L. tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje nurodyta, kad 2018 m. gegužės 10 d. apie 20.52 val. buvo gauta policijos budėtojo informacija apie pranešimą, kad lauke tėvai muša savo 5 metų amžiaus sūnų, jie pakėlė ir trenkė vaiką į žemę; pranešėja girdi, kad vaikas ir namuose mušamas, jis verkia; nuvykus nurodytu adresu (duomenys neskelbtini), buvo nustatyta, kad prieš mažametį E. D., gim. (duomenys neskelbtini), smurtavo jo tėvas V. D. (b. l. 15–17).

Įvykio vietos apžiūros protokolu ir nuotraukomis fiksuota nusikalstamos veikos padarymo vietos Alytuje, prie Vilties gatvės namo Nr. 30 apžiūra; nurodyta, kad tyrimui reikšmingų daiktų nerasta (b. l. 8–14).

Specialisto išvadoje Nr. G 452/2018 (06) nurodyta, kad E. D. poodinės kraujosruvos nugaroje, kairės blauzdos srityje, kairės speninės ataugos projekcijoje galėjo būti padaryta kietu buku daiktu galimai prie užduotyje nurodyto laiko ir aplinkybių; sužalojimas galėjo būti padarytas tiek smūgiavimo būdu, tiek ir krentant bei atsitrenkiant į kietus bukus daiktus; sužalojimai galėjo būti padaryti ne mažiau keturiais trauminiais poveikiais; tiek sužalojimų visuma, tiek kiekvienas jų atskirai, kvalifikuotina kaip nežymus sveikatos sutrikdymas; dėl padarytų sužalojimų nukentėjusysis galėjo jausti fizinį skausmą (b. l. 34).

Specialisto išvadoje Nr. pG 602/2018 (06) nurodyta, kad iš papildomai pateiktos GMP kvietimo kortelės kopijos matyti, jog 2018 m. gegužės 10 d. 20.57 val. GMP darbuotojams apžiūrėjus E. D. dėl tėvo V. D. panaudoto smurto, fiksuotas dilbio sumušimas, diagnozė: nepatikslintų dilbio dalių sumušimas; teikiant išvadą, į dilbio sumušimą neatsižvelgiama, nes jis neparemtas objektyviais medicininiais duomenimis (b. l. 44).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja apklausta S. Š. parodė, kad 2018 m. gegužės 10 d. vakare matė prie namo Vilties g. 30 V. D. ir J. D., kurie akivaizdžiai buvo neblaivūs. Jų mažametis sūnus E. buvo žaidimų aikštelėje prie sūpynių. Liudytoja matė, kaip V. D., priėjęs prie sūnaus, liepė eiti jam namo. Vaikas nenorėjo eiti ir bėgo, tuomet V. D. sugriebė jį ir pradėjo stipriai purtyti, po to tempė į namus, o prie namo laiptinės jis pakėlė vaiką ir metė į žemę, vaikas labai verkė (b. l. 59–61).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja apklausta J. D. parodė, kad su sugyventiniu V. D. gyvena (duomenys neskelbtini), jie veda bendrą ūkį, augina bendrą mažametį vaiką E. D., gim. (duomenys neskelbtini). 2018 m. gegužės 10 d. nuo 20 val. iki 21 val. ji su V. sėdėjo ant savo namo laiptų ir gėrė alų. Sūnus E. žaidė namo aikštelėje prie sūpynių. Baigę gerti alų, priėjo prie sūnaus ir liepė jam eiti namo. E. neklausė ir toliau žaidė. V. dar kartą liepė E. eiti į namus, o jam nepaklusus, sugriebė E. už džemperio, ne už kaklo, jį krestelėjo ir dar kartą liepė eiti namo. E. pradėjo verkti, visi nuėjo į namus. V. E. nemušė ir jo pakėlęs ant žemės nemetė. Netrukus į namus atvyko policijos pareigūnai, kurie V. išvežė į areštinę, taip pat buvo atvykę medikai, kurie apžiūrėjo E. (b. l. 63–64).

Teismas, įvertinęs aukščiau aptartų duomenų visumą, daro išvadą, jog byloje surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad kaltinamasis V. D. tyčia, dėl asmeninių paskatų panaudojo fizinį smurtą prieš mažametį šeimos narį – sūnų E. D., gimusį 2012 m., t. y. suėmęs jį rankomis, stipriai purtė, tempė jį, po to pakėlė ir metė ant žemės, taip smurtaudamas padarė nukentėjusiajam E. D. nežymų sveikatos sutrikdymą dėl poodinės kraujosruvos nugaroje, kairės blauzdos srityje, kairės speninės ataugos projekcijoje. Tokie kaltinamojo veiksmai atitinka BK 140 straipsnio 3 dalyje numatyto nusikaltimo požymius.

Dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 140 straipsnio 3 dalyje, gali būti skiriamos trys alternatyvios bausmės, viena iš jų – bauda. Esant tokioms aplinkybėms, pripažintina, kad nagrinėjamoje byloje gali būti taikomas supaprastintas bylos procesas, t. y. procesas gali būti užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu (BPK 418 straipsnis). Pranešus kaltinamajam apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir išaiškinus jam BPK 418–425 straipsniuose numatytą šio proceso tvarką ir pasekmes, kaltinamasis tam neprieštaravo, sutiko su prokurorės siūloma baudos bausme ir jos dydžiu (b. l. 118).

Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi BK 41 straipsnio nuostatomis, kad bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Kaltinamasis V. D. padarė tyčinį baigtą nusikaltimą, pagal pavojingumą priskiriamą prie nesunkių nusikaltimų (BK 11 straipsnio 3 dalis), tačiau jis nusikalto būdamas pirmiau teistas už tyčinius nusikaltimus, teistumas neišnykęs. V. D. baustas administracine tvarka, taip pat ir už tėvų valdžios nepanaudojimą ar panaudojimą priešingai vaiko interesams (b. l. 98–111). Į Psichikos sveikatos centro psichikos-priklausomybių stebimų pacientų tarpą neįrašytas (b. l. 114), dirba (b. l. 115). Kaltinamasis nuoširdžiai gailisi dėl savo veiksmų, savo noru atlygino žalą, šios aplinkybės pripažįstamos atsakomybę lengvinančiomis, tačiau jis nusikalto būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos jo nusikalstamam elgesiui, ir ši aplinkybė sunkina atsakomybę. Įvertinus visas bylos aplinkybes, siekiant BK 41 straipsnyje įtvirtintų bausmės tikslų, kaltinamajam skirtina BK 140 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatyta baudos bausmė, kuri nustatytina tokio dydžio, kaip ir prokurorės siūloma, nes pagal nustatytas nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes tokia bausmė yra teisinga, ji proporcinga kaltinamojo asmenybei ir padarytos veikos pavojingumui. Kadangi baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu ir kaltinamasis visiškai prisipažino esąs kaltas, yra sąlygos taikyti BK 64¹ straipsnio nuostatas ir skiriamą bausmę sumažinti vienu trečdaliu.

Kaltinamasis buvo laikinai sulaikytas nuo 2018 m. gegužės 10 d. 21.20 val. iki 2018 m. gegužės 11 d. 14.15 val. (b. l. 67–68, 69), šis laikas įskaitytinas į paskirtą bausmę (BK 66 straipsnio 1 dalis).

Kaltinamajam 2018 m. gegužės 11 d. tyrėjos nutarimais paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumento (asmens tapatybės kortelės) paėmimas (b. l. 81–82, 83–84), šios kardomosios priemonės paliktinos galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Byloje pareikštas nukentėjusiojo E. D. atstovės pagal įstatymą A. S. civilinis ieškinys 150 Eur sumai atlygintas (b. l. 51–52, 66).

Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

V. D. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalį ir nubausti 90 MGL (4 500 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti galutinę bausmę – 60 MGL dydžio, t. y. 3 000 Eur (trijų tūkstančių eurų) dydžio baudą.

Remiantis Baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, įskaityti į paskirtą bausmę V. D. laikiną sulaikymą nuo 2018 m. gegužės 10 d. iki 2018 m. gegužės 11 d., t. y. vieną parą, ją prilyginant dviejų MGL dydžio baudai, ir laikyti, kad nesumokėta baudos dalis yra 2 900 Eur (du tūkstančiai devyni šimtai eurų).

Vadovaujantis Bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio 2 dalimi, įpareigoti V. D. paskirtą baudą sumokėti per keturis mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos. Bauda sumokama bet kuriame banke į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6801, teismui reikia pateikti mokėjimo kvitą. Nustatytu laiku nesumokėta bauda bus išieškoma priverstinai.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumento (asmens tapatybės kortelės) paėmimą palikti nepakeistas iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.

Išaiškinti, kad kaltinamasis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos turi teisę paduoti Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

Kaltinamajam padavus prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei kaltinamasis nepasinaudoja teise paduoti prašymą dėl bylos nagrinėjimo teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.