- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-04-27
- Bylos Nr.
- eI1-2954-402/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00469-2021-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjas
- Natalja Zelionkienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- V. A.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos, Lietuvos valstybė
- Kategorijos
- 20.2.3.2Neturtinė žala
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. A. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos (atsakovės atstovės Laisvės atėmimo vietų ligoninės teisių perėmėja po 2023 m. sausio 1 d. reorganizacijos), dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės (po reorganizavimo – Lietuvos kalėjimų tarnyba) (toliau – atsakovės atstovė, ligoninė, LAVL) 20 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
Pareiškėjas skunde nurodė ir teismo posėdžio metu paaiškino, kad buvo laikomas LAVL teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sąlygomis laikotarpiu nuo 2019-07-22 iki 2021-02-23. Pareiškėjas siekė dalyvauti bet kokiose socialinės reabilitacijos programose, tačiau jam nebuvo suteikta teisė užsiimti kokia nors edukacine, reabilitacine veikla. LAVL 6 korpuse net neįrengtas laisvalaikio kambarys, todėl laiką buvo galima leisti tik savo gyvenamojoje patalpoje. Pareiškėjas nurodė, jog pareigūnai jį nuolat žemina, provokuoja, įžeidinėja. 2020-12-22 pareiškėjas nakties metu buvo pažadintas, nuvestas į kitą pastatą, ten prabuvo kelias valandas be jokios priežasties. Tuo metu per atliktą kratą dingo kai kurie asmeniniai jo daiktai. Teigė, jog nuo 2020-12-23 kameroje yra nuolat filmuojamas, todėl negali atlikti religinių apeigų, mankštintis, nes pareigūnai iš jo juokiasi. Pareiškėjas per pasivaikščiojimus turėjo būti su antrankiais. Išduota pižama buvo prastos kokybės, netinkamo dydžio, patalynė ir pižama buvo retai skalbiamos. Kamerose nebuvo ventiliacijos. Kirpėjo paslaugos teikiamos pažeidžiant higienos reikalavimus. Vaizdo skambučių kokybė buvo labai prasta, jie dažnai nutrūkdavo ir, norint paskambinti iš naujo, tekdavo teikti naują prašymą ir gauti naują leidimą. Maitinimas buvo vykdomas nesilaikant maisto saugos ir tvarkymo taisyklių. Dėl tokių atsakovės atstovės neteisėtų veiksmų, pareiškėjas patyrė pažeminimą, diskriminaciją, papildomus suvaržymus, atsirado neigiami dvasiniai išgyvenimai, pablogėjo sveikata. Pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, kurią vertina 20 000 Eur suma.
Atsiliepimas
Atsakovės Lietuvos valstybės atstovė LAVL atsiliepime prašė skundą atmesti. Nurodė, kad pareiškėjas LAVL Tuberkuliozės skyriuje buvo laikomas iš esmės tinkamomis sąlygomis. Kratos vykdomos pagal teisės aktų reikalavimus, o dėl per 2020-12-22 kratą paimtų daiktų atliekamas ikiteisminis tyrimas. Išduodamos pižamos yra kokybiškos, standartinių dydžių, keičiamos kas savaitę arba dažniau, atsižvelgiant į jų užterštumą. Patalynė ir rankšluosčiai taip pat skalbiami kas savaitę. Kamerų tipo patalpos vėdinamos praveriant langą, jose įrengta ir mechaninė patalpų vėdinimo sistema. Kirpyklos patalpos įrengtos laikantis teisės aktų reikalavimų, ir pareiškėjas nenurodė konkrečių pažeidimų jose. LAVL visiems suimtiesiems ir nuteistiesiems užtikrinama galimybė paskambinti telefonu, o pareiškėjo nusiskundimai šiuo aspektu yra deklaratyvūs. Prieš pateikiant pagamintą maistą suimtiesiems ir nuteistiesiems, maistas pereina tam tikras stadijas, kurios visiškai eliminuoja bet kokią galimybę pateikti netinkamos kokybės maisto produktus ar patiekalus. Priežiūros posto pareigūnas nuolat stebi suimtuosius bei nuteistuosius per kamerose įrengtas stebėjimo akutes ir vaizdo kameras, siekdamas užtikrinti asmenų, laikomų laisvės atėmimo vietose, nuolatinę elgesio kontrolę jų buvimo vietose ir pan. Antrankiai naudojami agresyviai besielgiantiems ir žalotis linkusiems nuteistiesiems. LAVL Tuberkuliozės skyriuje laikomiems nuteistiesiems taikomi griežtesni izoliavimo reikalavimai, jie nevedami į bendrojo ugdymo ir profesines mokyklas, jiems vykdomos individualios konsultacijos. Pareiškėjui buvo vykdomos socialinės reabilitacijos programos, su juo bendravo psichologai ir resocializacijos skyriaus darbuotojai. Atsakovė teigė, kad pareiškėjas neįrodė būtinųjų valstybės civilinės atsakomybės sąlygų. Atsakovės atstovės nuomone, pareiškėjas skundo aplinkybes nurodė abstrakčiai, nepateikė jokių neturtinę žalą pagrindžiančių įrodymų, nepagrindė priežastinio ryšio tarp atsakovės veiksmų ir nurodomos žalos, todėl skundas yra nepagrįstas.
2023-02-28 rašytiniuose paaiškinimuose atsakovės atstovas nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000-07-14 įsakymu Nr. 407 patvirtintą Epidemiologinio režimo asmens sveikatos priežiūros įstaigose, teikiant medicinos pagalbą sergantiems tuberkulioze ir išskiriantiems tuberkuliozės mikobakterijas asmenims, tvarkos aprašo 3 punktą tuberkulioze sergantys ligoniai, išskiriantys tuberkuliozės mikobakterijų, guldomi į tuberkuliozės stacionarinės asmens sveikatos priežiūros įstaigos izoliavimo palatas. Higienos normos HN 47-1:2012 21 punkte numatytos papildomos izoliavimo priemonės: pacientas guldomas į atskirą vienvietę palatą arba į palatą, kurioje guli pacientai, sergantys (remiantis klinika ir diagnoze) ta pačia infekcija; palatos durys visą laiką turi būti uždarytos. Tokio paciento izoliacija nuo kitomis ligomis sergančių pacientų turi būti užtikrinama palatos ribose. LKT Pravieniškių 2-ojo kalėjimo Sveikatos priežiūros padalinyje esantys pacientai buvo laikomi lokalizuotuose korpusuose ir yra rakinami savo gyvenamosiose patalpose. Atsižvelgiant į tai įstaigoje, kaip ir kitose sveikatos įstaigose infekcinių ir užkrečiamų ligų prevencijos ir kontrolės tikslais vadovaujamasi Lietuvos higienos normos HN 47-1:2012 nuostatomis, bendros patalpos Tuberkuliozės skyriuje resocializacijos užsiėmimams organizuoti nėra įrengtos, o tik patalpa atlikti religines apeigas (susitikti su religinių bendruomenių nariais esant jų sutikimui). Ligoninėje nuteistiesiems, gydomiems Tuberkuliozės skyriuje, organizuoti socialinę reabilitaciją ta apimtimi, kuri galima kitose laisvės atėmimo vietose yra sudėtinga, o kartais dėl medicininių indikacijų ir neįmanoma, todėl jiems teikiamos tik mokytojų konsultacijos, individualūs susitikimai su kviestiniais svečiais ar individualios konsultacijos pagal nuteistojo prašymą. Pareiškėjui buvo paskirtas prieštuberkuliozinis gydymas, todėl buvo laikomas izoliuotai nuo kitų nuteistųjų BVK 70 straipsnyje nustatyta tvarka bei pagal HN 47-1:2012 reikalavimus. Asmenų, laikomų įstaigose, priežiūra užtikrinama: nuolatine elgesio kontrole jų buvimo vietose (atsižvelgiant į įstaigos specifiką, kontrolės periodiškumas nustatomas Apsaugos ir priežiūros postų plane); patikrinimais ir skaičiuotėmis; įstatymuose nustatytų suėmimo, arešto ir laisvės atėmimo bausmių vykdymo režimo reikalavimų pažeidimų užkardymu;<...>techninėmis ir elektroninio stebėjimo programinėmis priemonėmis, kuriomis kontroliuojamas nuteistojo pareigų bei jam nustatytų draudimų laikymasis; vaizdo stebėjimo ir techninių priemonių valdymo postuose (nuolatiniuose postuose, jeigu įstaigoje pataisos pareigūnai neatlieka tarnybos stacionariuosiuose apsaugos postuose – bokšteliuose);<...> (Instrukcijos 10 p. ir 11.1-11.18 pap.). Teisės aktai nurodo kokiomis priemonėmis ir kokiais būdais gali būti užtikrinama priežiūra, tačiau nenurodo, konkrečiai kada ir kokiomis priemonėmis asmens, laikomo įstaigoje, priežiūra turi būti taikoma, atsižvelgiant į tai ji kiekvienu atveju taikoma individualiai.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Ši byla nagrinėjama iš naujo, Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui (toliau – LVAT) 2023 m. sausio 11 d. nutartimi panaikinus Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. rugsėjo 2 d. sprendimo dalį, kurioje pareiškėjo V. A. skundo dalis dėl neturtinės žalos atlyginimo už jo stebėjimą vaizdo kameromis ir laisvalaikio kambario neįrengimą iš esmės nebuvo išnagrinėta, kita teismo sprendimo dalis palikti nepakeista.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas pažymi, kad šioje byloje bus analizuojamos aplinkybės, susijusios su pareiškėjo stebėjimu vaizdo kameromis ir dėl laisvalaikio kambario neįrengimo.
Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 straipsnis). Žala turi būti atlyginta, kai institucija (jos pareigūnas) neįvykdo įstatymuose nustatytos pareigos arba atlieka veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidžia bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 str.). Turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginama Civilinio kodekso ir kitų įstatymų nustatyta tvarka (pvz. Viešojo administravimo įstatymo 42 str., Tarnybos Kalėjimų departamente prie Teisingumo ministerijos statuto 27 str., Bausmių vykdymo kodekso 5 str. 3 d. ir kt.). Valstybės pareiga atlyginti žalą pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas atsiranda dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės atsakomybei atsirasti pakanka, kad valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos 4 sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.), 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 str.), 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 str.), 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 str.). CK 6.271 straipsnyje yra numatyta griežta (objektyvi) atsakomybė, kuri atsiranda nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Taigi, viešajai (valstybės) atsakomybei atsirasti pakanka tik 3 sąlygų: neteisėtų veiksmų ar neveikimo, žalos ir priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos.
Pareiškėjas neturtinės žalos atlyginimą kildina iš netinkamų kalinimo sąlygų ligoninėje, laikotarpiu nuo 2019-07-22 iki 2021-02-23. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas minėtu laikotarpiu ligoninėje buvo paskirtas į Tuberkuliozės skyrių (6 korpusas).
Pareiškėjas nurodė, kad nuo 2020-12-23 kameroje yra nuolat filmuojamas, todėl negali atlikti religinių apeigų, mankštintis, nes pareigūnai iš jo juokiasi.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs, jog teisinis reguliavimas įpareigoja uždarytų asmenų elgesiui stebėti įrengti vaizdo stebėjimo kameras ir pamainos pareigūnams sudaryti sąlygas nuolat stebėti uždarytų asmenų elgesį. Tačiau vaizdo stebėjimo kameros neturi fiksuoti sanitarinio mazgo teritorijos žemiau kaip 150 cm nuo grindų (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017-06-20 nutartis administracinėje byloje Nr. A-1005-756/2017).
Pagal Laisvės atėmimo vietų įstaigų apsaugos ir priežiūros instrukcijos, patvirtintos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2020-04-01 įsakymu Nr. V-88, 11 punktą, asmenų, laikomų laisvės atėmimo įstaigose, priežiūra užtikrinama, be kita ko, nuolatine elgesio kontrole jų buvimo vietose (atsižvelgiant į įstaigos specifiką, kontrolės periodiškumas nustatomas Apsaugos ir priežiūros postų plane), taip pat patikrinimais ir skaičiuotėmis bei techninėmis ir elektroninio stebėjimo programinėmis priemonėmis, kuriomis kontroliuojamas nuteistojo pareigų bei jam nustatytų draudimų laikymasis. Taigi, nei vaizdo kamerų įrengimas pats savaime, nei stebėjimo langelių gyvenamųjų patalpų duryse įrengimas negali būti laikomas neteisėtu pataisos namų veikimu. Byloje nenustatyta, kad vaizdo stebėjimo kameros būtų naudojamos esmingai pažeidžiant pareiškėjo privatumą. Periodiniai pareigūnų atliekami patikrinimai gyvenamosiose patalpose yra neišvengiama laisvės atėmimo bausmės dalis, siekiant užtikrinti kalinamų asmenų priežiūrą, kontrolę ir saugumą.
Pagal 2018-09-18 LAVL direktoriaus įsakymu Nr. V-223 patvirtintų Laisvės atėmimo vietų ligoninės asmens duomenų tvarkymo taisyklių 27-29 punktus, vaizdo stebėjimas vykdomas tik bendro naudojimo patalpose ir nevykdomas patalpose, kuriose asmuo tikisi privatumo – gyvenamosiose, sanitarinio mazgo patalpose ir kt. Duomenų, kad ligoninėje šių reikalavimų buvo nesilaikoma, byloje nėra, todėl pareiškėjo argumentai šioje dalyje atmestini kaip nepagrįsti.
Pareiškėjas taip pat nurodo, jog 6 korpuse nebuvo įrengto laisvalaikio kambario.
Iš į bylą pateiktos Resocializacijos skyriaus specialisto 2021-03-31 pažymos Nr. 19-191 nustatyta, kad 6-to korpuso nuteistieji pagal medicinines indikacijas bei vidaus tvarkos taisykles kamerose laikomi po vieną arba po kelis. Minėta pažyma patvirtina, kad pareiškėjas buvo kalinamas Užkrečiamųjų ligų skyriuje, jam paskirtas prieštuberkuliozinis gydymas.
Pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. 407 patvirtintą Epidemiologinio režimo asmens sveikatos priežiūros įstaigose, teikiant medicinos pagalbą sergantiems tuberkulioze ir išskiriantiems tuberkuliozės mikobakterijas asmenims, tvarkos aprašo 3 punktą tuberkulioze sergantys ligoniai, išskiriantys tuberkuliozės mikobakterijų, guldomi į tuberkuliozės stacionarinės asmens sveikatos priežiūros įstaigos izoliavimo palatas.
Pacientų izoliavimą, sergant arba įtariant, kad jis serga tuberkulioze išsamiau detalizuoja Lietuvos higienos normos (HN) HN 47-1:2012 21 punktas, kuriame numatytos papildomos izoliavimo priemonės: pacientas guldomas į atskirą vienvietę palatą arba į palatą, kurioje guli pacientai, sergantys (remiantis klinika ir diagnoze) ta pačia infekcija; palatos durys visą laiką turi būti uždarytos. Iš aukščiau aptarto teisinio reguliavimo matyti, kad paciento izoliacija nuo kitomis ligomis sergančių pacientų turi būti užtikrinama palatos ribose.
Atsakovės atstovė papildomuose paaiškinimuose nurodė, kad užtikrinant Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (galiojo iki 2023-01-01) 731 papunkčio reikalavimus, LKT Pravieniškių 2-ojo kalėjimo Sveikatos priežiūros padalinyje (iki 2023-01-01 LAVL) esantys pacientai buvo laikomi lokalizuotuose korpusuose ir yra rakinami savo gyvenamosiose patalpose. Atsižvelgiant į tai įstaigoje, kaip ir kitose sveikatos įstaigose infekcinių ir užkrečiamų ligų prevencijos ir kontrolės tikslais vadovaujamasi HN 47-1:2012 nuostatomis, bendros patalpos Tuberkuliozės skyriuje resocializacijos užsiėmimams organizuoti nėra įrengtos, o tik patalpa atlikti religines apeigas (susitikti su religinių bendruomenių nariais esant jų sutikimui). Pažymėjo, kad Ligoninėje nuteistiesiems, gydomiems Tuberkuliozės skyriuje, organizuoti socialinę reabilitaciją ta apimtimi, kuri galima kitose laisvės atėmimo vietose yra sudėtinga, o kartais dėl medicininių indikacijų ir neįmanoma, todėl jiems teikiamos tik mokytojų konsultacijos, individualūs susitikimai su kviestiniais svečiais ar individualios konsultacijos pagal nuteistojo prašymą.
Pagal Pataisos įstaigų (tardymo izoliatorių) įrengimo ir eksploatavimo taisykles įrengiamas laisvalaikio (užsiėmimų) kambarys (kiekvienam būriui) (6.8 p., 8.9 p.).
Atsakovės atstovė neneigia, kad laisvalaikio kambarys neįrengtas, todėl šiuo atveju konstatuotini neteisėti atsakovės atstovo veiksmai dėl laisvalaikio kambario neįrengimo. Tačiau atsakovės atstovė pažymėjo, kad Ligoninėje nuteistiesiems, gydomiems Tuberkuliozės skyriuje, organizuoti socialinę reabilitaciją ta apimtimi, kuri galima kitose laisvės atėmimo vietose yra sudėtinga, o kartais dėl medicininių indikacijų ir neįmanoma, todėl jiems teikiamos tik mokytojų konsultacijos, individualūs susitikimai su kviestiniais svečiais ar individualios konsultacijos pagal nuteistojo prašymą.
Teismas pažymi, kad sprendžiant skundo dėl neturtinės žalos pagrįstumo klausimą turi būti nustatyta ne tik tai, ar atitinkama valdžios institucija asmens atžvilgiu veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal įstatymus (CK 6.271 str.), bet ir tai, ar dėl tokio veikimo arba neveikimo atsirado asmens (pareiškėjo) nurodyta žala (pasekmės). Neturtine žala pripažintinas ne bet koks valdžios institucijų neteisėtais veiksmais (neveikimu) asmeniui, kuris kreipėsi teisminės gynybos, padarytas neigiamas poveikis. Neturtinė žala gali būti konstatuojama tik tada, kai nustatoma, jog poveikis buvo pakankamai intensyvus, o ne mažareikšmis ir smulkmeniškas, kai nustatoma, kad asmuo tikrai patyrė dvasinius išgyvenimus, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012-07-09 sprendimą administracinėje byloje Nr. A146-1527/2012 ir kt.). Nagrinėjamu atveju byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad dėl laisvalaikio kambario neįrengimo pareiškėjui būtų atsiradusios kokios nors pasekmės, kurias būtų galima laikyti neturtine žala CK 6.250 straipsnio prasme. Be to, pareiškėjo argumentai dėl šių aplinkybių grindžiami tik deklaratyviais teiginiais, todėl atmetami.
Likusieji tiek pareiškėjo, tiek ir atsakovo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ir Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT) formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994-04-19 sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. de H. v Netherlands, 1997-12-19 sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999-01-21 sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain ir kt.). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008-12-05 nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009-07-24 nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2013-02-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).
CK 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Sprendžiant skundo dėl neturtinės žalos pagrįstumo klausimą turi būti nustatyta ne tik tai, ar atitinkama valdžios institucija asmens atžvilgiu veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal įstatymus (CK 6.271 straipsnis), bet ir tai, ar dėl tokio veikimo arba neveikimo atsirado asmens (pareiškėjo) nurodyta žala (pasekmės). Šioje administracinėje byloje aplinkybių, suponuojančių neturtinės žalos atsiradimą, nenustatyta.
Pareiškėjas nurodė, jog dėl netinkamų kalinimo sąlygų patyrė išgyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją ir pan. Tačiau byloje nėra jokių duomenų apie pareiškėjo sveikatos būklę, kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant klausimą dėl įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio.
Konstatuotina, kad pagrindinis viešosios atsakomybės elementas – neteisėti veiksmai, kurių buvimas arba nebuvimas iš esmės lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sąlygas. Veiksmų neteisėtumas (kaip būtinoji viešosios atsakomybės sąlyga) siejamas su valstybės ar savivaldybės aktų prieštaravimu įstatyme numatytoms valdžios institucijų pareigoms. CK 6.271 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad valstybės valdžios institucijų neteisėtas aktas reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtaką asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (žr. LVAT nutartis administracinėje byloje Nr. A556-1840/2012).
Įvertinus aukščiau nurodytų aplinkybių bei jas patvirtinančių įrodymų visetą, darytina išvada, kad pareiškėjas neįrodė būtinų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų – jo nurodytos neturtinės žalos atsiradimo fakto, taip pat valstybinės valdžios institucijos (LAVL) ar jos darbuotojų neteisėtos veikos (neveikimo). Nenustačius žalos atsiradimo fakto bei atsakovės atstovės neteisėtų veiksmų (neveikimo), valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą, todėl nėra teisinio pagrindo pareiškėjo naudai priteisti neturtinės žalos atlyginimą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 87 straipsniu, 88 straipsnio 1 punktu, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo V. A. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.