- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-10-05
- Bylos Nr.
- 1S-549-135/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 1-75-1-00263-2008-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Bronius Zalaga (pirm.), Zigmas Kavaliauskas, Raimundas Jurgaitis
- Nuteistasis
- V. R.
- Kategorijos
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Broniaus Zalagos,
teismo posėdyje išnagrinėjo nuteistojo V. R. skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 16 d. nutarties.
Susipažinusi su teismui pateikta medžiaga ir nuteistojo asmens byla, teisėjų kolegija
Aprašomoji dalis
nustatė:
Valentas R. P. rajono apylinkės teismo 2009 m. gegužės 15 d. nuosprendžiu, pakeistu Šiaulių apygardos teismo 2009 m. rugsėjo 21 d. nuosprendžiu, pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 149 str. 2 d. laisvės atėmimu 5 metams, pagal Lietuvos Respublikos BK 150 str. 2 d. laisvės atėmimu 3 metams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 5 d. 1 p., paskirtas bausmes subendrinus griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir V. R. paskirta galutinė subendrinta 5 metų laisvės atėmimo bausmė.
Šalies argumentai
Šiaulių tardymo izoliatoriaus administracija 2011-09-08 teikimu kreipėsi į Šiaulių miesto apylinkės teismą siūlydama V. R., vadovaujantis Lietuvos Respublikos BVK 157 str. 3 d. 2 p., lygtinai paleisti prieš terminą atlikus 3 metų 25 dienų laisvės atėmimo bausmės dalį.
Šiaulių miesto apylinkės teismas 2011 m. rugsėjo 16 d. nutartimi Šiaulių tardymo izoliatoriaus administracijos teikimą dėl V. R. lygtinio paleidimo prieš terminą iš laisvės atėmimo vietos atmetė.
Šalies argumentai
Skundu nuteistasis V. R. prašo Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011-09-16 nutartį panaikinti ir jį paleisti lygtinai prieš terminą, skirti terminuotą laiką žalai atlyginti.
Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nutartį netenkinti ŠTI administracijos teikimo motyvavo tuo, kad jis (V. R.) teistas už du sunkius nusikaltimus prieš nepilnametę, tačiau, nuteistojo teigimu, nukentėjusioji buvo pilnametė ir tai matyti iš bylos duomenų, todėl apeliantas nori, kad byla būtų perskaityta atididžiau ir į tai būtų atsižvelgta. Taip pat nurodo, kad labai gailisi dėl savo padarytų dviejų sunkių nusikaltimų, atliko bausmės dalį, didesnę nei 3 metai ir 1 mėnuo, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, išklausė Šiaulių tardymo izoliatoriaus socialinės reabilitacijos skyriaus bei Psichologinės tarnybos specialistų rengtas paskaitas apie smurtą prieš moteris ir vaikus, laisvalaikiu sportuoja, dalyvauja kultūriniuose renginiuose, 2009 metais pradėjo mokytis Suaugusiųjų vidurinėje mokykloje, baigė 11 klasių ir užsirašė į 12 klasę, mokslus tęsti žada ir išėjęs į laisvę. Taip pat nurodo, kad išėjus į laisvę, jį žada priimti į darbą į E. M. individuali įmonė pagalbiniu darbininku, kas leistų po truputį pradėti mokėti nukentėjusiajai priteistą žalą. Nurodo, kad būnant laisvės atėmimo vietoje neturi galimybės susisiekti su nukentėjusiąja, o ji pati nesikreipė nei į antstolius, nei į jį patį asmeniškai, kad galėtų dalimis atlyginti padarytą žalą, iš artimųjų sužinojo, kad nukentėjusioji šiuo metu yra pakeitusi savo gyvenamąją vietą. Taip pat nurodo, kad buvo 4 kartus skatintas už nepriekaištingą elgesį, yra perkeltas į lengvąją nuteistųjų grupę, 2010 m. balandžio mėnesį buvo išleistas atostogų 14 dienų į namus, atostogų metu nusižengimų nepadarė.
Nuteistasis teigia, kad jis atitinka LR BVK 157 str. 3 d. 2 p. nuostatą ir turi būti lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos, nesutinka su teismo išvada, kad jis anksčiau buvo atleistas nuo atsakomybės, nes, V. R. teigimu, jis nebuvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, o jam buvo paskirtos auklėjamojo poveikio priemonės pagal LR BK 82 str., 83 str., 87 str. Sutinka, kad BK 41 str. nuostatos yra teisingos, tačiau yra bausmių vykdymo principai, tarp jų ir teisingo, ir progresyvaus bausmių atlikimo principas, kai, atsižvelgiant į nuteistųjų elgesį bausmės atlikimo metu, nustatytų pareigų ir draudimų laikymąsi, požiūrį į darbą ir mokymąsi, psichologinį poveikį ir socialinės reabilitacijos priemones, bausmė gali būti švelninama, o jis jau antrą kartą prašo bausmę sušvelninti.
Teismo posėdyje nuteistasis prašė skundą tenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria buvo atmestas Šiaulių tardymo izoliatoriaus teikimas dėl nuteistojo V. R. lygtinio paleidimo, yra pagrįsta ir teisėta, ji atitinka Lietuvos Respublikos BVK 157 str. nuostatas. Šio straipsnio trečiojoje dalyje numatytos laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimas yra tik formalus pagrindas teismui svarstyti nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, tačiau šis pagrindas neįpareigoja teismo priimti sprendimo dėl lygtinio paleidimo. Teismas lygtinai paleidžia iš pataisos įstaigos nuteistąjį, atlikusį Lietuvos Respublikos BVK 157 str. 3 d. nustatytą laisvės atėmimo bausmės dalį, tik tuomet, kai padaro išvadą, kad bausmės tikslai nuteistojo atžvilgiu gali būti pasiekti toliau jį taisant prižiūrimą, tačiau neizoliuotą nuo visuomenės.
Nors nuteistasis V. R. atitinka formalius lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagrindus, t.y. faktiškai atliko daugiau nei 1/2 paskirtosios bausmės ir Šiaulių tardymo izoliatoriuje laikomas lengvosios grupės sąlygomis (BVK 157 str. 3 d. 2 p.), yra įsipareigojęs doru elgesiu ir stropiu darbu įrodyti, kad pasitaisys (BVK 157 str. 2 d.), kolegija patvirtina pirmosios instancijos teismo išvadą, kad šiuo metu nuteistasis V. R. dar negali būti taisomas neizoliavus jo nuo visuomenės.
Iš nuteistojo V. R. asmens bylos duomenų matyti, kad nuteistasis jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę nuo 2009-08-12 atlieka lengvosios grupės sąlygomis, tardymo izoliatoriaus administracijos charakterizuojamas teigiamai (vidaus taisyklių nepažeidinėja, vykdo visus teisėtus pareigūnų reikalavimus, savanoriškai dalyvauja socialines reabilitacijos bei užimtumo programose, nuobaudų neturi, skatintas keturis kartus - padėka, papildomu trumpalaikiu pasimatymu bei leidimu atostogų metu parvykti į namus), dirba bei palaiko ryšius su artimaisiais.
Tačiau kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad bausmės atlikimo metu nuteistasis V. R. įkalinimo įstaigoje dirbo, darbą atliko gerai, gavo darbo užmokestį, tačiau byloje nėra duomenų, kad nuteistasis būtų dėjęs pastangas atlyginti bendrai su kitais nuteistaisiais padarytą ir priteistą didelę neturtinę žalą nukentėjusiajai. Ir nors nuteistasis skunde nurodo, kad jis neturėjo galimybės atlyginti žalą dėl to, kad nežino nukentėjusiosios gyvenamosios vietos ir, būdamas įkalinimo įstaigoje, negali jos sužinoti, kolegija tai nelaiko įtikinamu argumentu, kadangi, kaip nurodė pats nuteistasis ir tai matyti iš bylos medžiagos, jis bendrauja su savo artimaisiais, taip pat nuo 2010-04-20 iki 2010-05-04 buvo parvykęs į namus atostogauti (asmens bylos 88-93 b.l.), todėl, kolegijos nuomone, siekdamas nors dalimis dengti nusikalstama veika padarytą žalą, V. R. turėjo tam sąlygas.
Įvertinus nuteistojo padarytų veikų sunkumą, kaltės formą, padaryto nusikaltimo motyvus ir tikslus (padaryti nusikaltimai žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui veikiant bendrininkų grupėje, panaudojus smurtą), kolegija mano, kad nėra pakankamo pagrindo, kuris leistų daryti išvadą, kad nuteistasis V. R. yra įvertinęs savo praeitį, padaręs reikiamas išvadas, bei pasiruošęs doru elgesiu įrodyti, jog pasitaisys. Kolegijos nuomone, nuteistąjį V. R. šiuo metu lygtinai paleidus iš įkalinimo įstaigos, būtų iškreipta jo atžvilgiu priimto apkaltinamojo nuosprendžio prasmė, nebūtų tinkamai realizuota jam nustatytos bausmės paskirtis (Lietuvos Respublikos BK 41 str.). Atsižvelgiant į tai, kolegija sutinka su apylinkės teismas nuomone, kad V. R. neatliktos bausmės dalis yra gana didelė, o per trumpas paskirtos bausmės atlikimo laikas gali asmeniui suformuoti klaidingą nuomonę dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už pavojingą visuomenei veiką, kas gali būti viena iš prielaidų nusikalstant ateityje.
Kolegija sutinka su nuteistojo skunde nurodyta aplinkybė, kad teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, neteisingai nurodė, kad nukentėjusioji nusikalstamos veikos metu buvo nepilnametė, kadangi iš priimto apkaltinamojo nuosprendžio matyti, kad nusikalstamos veikos padarymo metu nukentėjusioji buvo sulaukusi pilnametystės, tačiau, kolegija pabrėžia, kad tai, jog buvo nusikalsta prieš pilnametę, V. R. padaryto nusikaltimo nešvelnina ir neduoda pagrindo manyti, apylinkės teismo nutartis yra neteisėta.
Aptartų aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, jog nuteistajam šiuo metu pritaikius lygtinį paleidimą iš įkalinimo įstaigos, nebūtų pasiekti LR BK 41 str. įtvirtinti bausmės tikslai ir jos paskirtis ir nuteistojo nurodyti argumentai nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 16 d. nutartį.
Rezoliucinė dalis
Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BVK 157 str., 164 str., BPK 364 str. 8 d. 1 p.,
nutarė:
nuteistojo V. R. skundą atmesti ir palikti galioti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 16 d. nutartį.
Nutartis neskundžiama.