Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. K. ieškinį atsakovei I. K. dėl skolos, delspinigių ir palūkanų priteisimo.

Ieškovas prašė priteisti iš atsakovės 17 000 Lt skolos, 1385,50 Lt delspinigių ir 7,75 procento procesines palūkanas. Ieškovas paaiškino, kad šalys 2010 m. birželio 8 d. sudarė sutartį, pagal kurią atsakovė įsipareigojo pateikti ieškovui išvadą dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn. Anot ieškovo, atsakovė pateikė jam Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2010 m. gegužės 27 d. išvadą, kurioje nurodyta, kad atkuriamos nuosavybės teisės į 0,8914 ha žemės ir kad žemė suteikiama Vilniaus apskrities Švenčionių rajone. Ieškovas pažymėjo, kad jis pageidavo gauti išvadą, pagal kurią jis galėtų žemę „persikelti“ į Ukmergės rajoną. Anot ieškovo, šalys susitarė, kad ieškovas asmenims, kuriems atkuriamos nuosavybės teisės į žemę, sumokės (per ieškovę) iš viso 57 000 Lt už tai, kad žemė būtų perkelta į Ukmergės rajoną (kad nuosavybės teisės būtų atkurtos į žemę Ukmergės rajone). Ieškovo teigimu, tokio turinio susitarimą šalys įformino 2010 m. birželio 8 d. rankpinigių sutartimi. Pasirašant šią sutartį, ieškovas sumokėjo atsakovei 10 000 Lt, kurie turėjo būti perduoti asmenims, kuriems atkuriamos nuosavybės teisės į žemę. 2010 m. birželio 22 d. ieškovas tuo pačiu tikslu papildomai sumokėjo atsakovei 5000 Lt ir dar 2000 Lt sumokėjo atsakovei už paslaugas. Anot ieškovo, sutartos išvados jis negavo; atsakovė vengia grąžinti jai perduotus pinigus.

Atsakovė prašė ieškinį atmesti. Atsakovė nurodė, kad šalys susitarė, jog atsakovė suras ieškovui išvadą ir už tai atsakovas jai sumokėjo 2000 Lt. Ieškovės teigimu, ji surado tokią išvadą (išvados numeris įrašytas į rankpinigių sutartį), ieškovas pažadėjo iki birželio 22 d. sumokėti pinigus ir žemės šeimininkai, gavę rankpinigius, būtų perkėlę žemę (į Ukmergės rajoną); tačiau žemė buvo parduota ir ieškovas po aštuonių mėnesių paprašė naujos išvados. Anot atsakovės, ieškovas neįrodė, kad jis perdavė atsakovei 17 000 Lt dydžio rankpinigius; tokios pinigų sumos perdavimo nepatvirtina šalių pasirašytos sutarties turinys. Kadangi ieškovas neturi pagrindo reikalauti 17 000 Lt rankpinigių, tai nėra ir pagrindo iš atsakovės priteisti netesybas.

Šalys pasirašė 2010 m. birželio 8 d. sutartį, įvardytą rankpinigių sutartimi (b. l. 63-64), kuri vėliau buvo iš dalies papildyta ir pakeista (b. l. 6-7, 49, 94). Atsakovė paaiškino, kad pirminė sutartis buvo papildyta data, išvados numeriu ir pinigų suma (b. l. 49). Ieškovas paaiškino, jog pirminėje sutartyje buvo nurodyta 10 000 Lt suma, kurią ieškovas sumokėjo asmenims, kuriems pagal Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2010 m. gegužės 27 d. išvadą atkuriamos nuosavybės teisės į žemę, kad šie „perkeltų“ žemę į Ukmergės rajoną (vietoje išvadoje nurodyto Švenčionių rajono). Vėliau, 2010 m. birželio 22 d., ieškovas tuo pačiu tikslu papildomai sumokėjo 5000 Lt, taip pat 2000 Lt atsakovei už darbą. Dėl to, ieškovo teigimu, šalys atitinkamai ištaisė pirminę sutartį, įrašydami sumokėtą bendrą 15 000 Lt rankpinigių sumą ir atsakovei už darbą sumokėtą 2000 Lt sumą (b. l. 6-7, 94). Atsižvelgdamas į tai, kad šalių pasirašytos rankpinigių sutarties papildymai-pataisymai (b. l. 6-7) iš esmės patvirtina, jog sutartyje iš pradžių buvo įrašyta tik ieškovo perduota atsakovei 10 000 Lt suma (b. l. 63-64) ir tik vėliau ant to paties sutarties egzemplioriaus (darant jo kopiją) vietoje 10 000 Lt užrašyta 15 000 Lt ir padarytas įrašas apie atsakovės už paslaugas gautus 2000 Lt (b. l. 6-7), teismas pripažįsta nustatytomis faktines aplinkybes, kad šalims pasirašant pirminę rankpinigių sutartį (b. l. 63-64) ieškovas atsakovei sumokėjo 10 000 Lt, o vėliau sumokėjo dar 5000 Lt (iš viso 15 000 Lt, kurie skirti ieškovui reikalingo turinio išvados gavimui) ir 2000 Lt atsakovei už suteiktas paslaugas. Ieškovo pinigų perdavimo atsakovei faktą patvirtina ir antstolio 2013 m. kovo 19 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas (b. l. 58-59), kuriame nurodyta, kad iš atsakovės mobiliojo telefono (b. l. 87) į ieškovo mobilųjį telefoną 2012 m. sausio 24 d. išsiųsta SMS žinutė, kurioje nurodyta, jog ieškovas atgaus savo pinigus.

Šalys neginčijo, kad Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2010 m. gegužės 27 d. išvada (b. l. 60) atsakovės buvo gauta ir pateikta ieškovui dar iki šalių 2010 m. birželio 8 d. rankpinigių sutarties pasirašymo, juolab kad šios išvados duomenys nurodyti ir pasirašytoje rankpinigių sutartyje. Šalys neginčijo ir tos aplinkybės, kad jos (žodžiu) susitarė, jog atsakovė, iš ieškovo gavusi atitinkamus pinigus, atliks veiksmus tam, kad nurodyta 2010 m. gegužės 27 d. išvada būtų iš dalies pakeista ir joje nurodytos nuosavybės teisės į žemės sklypą būtų atkuriamos ne Švenčionių, o Ukmergės rajone, ir kad į tą sklypą ieškovas (iš viso už 57 000 Lt) įgytų (galėtų įgyti) nuosavybės teises.

Atsakovė nepateikė ieškovui tokios išvados, pagal kurią nuosavybės teisės būtų atkuriamos į žemę Ukmergės rajone. Taigi ieškovo tikslas, kuriam pasiekti šalys sudarė susitarimą (įformintą rankpinigių sutartimi), liko nepasiektas. Byloje nėra duomenų, kurie leistų manyti, kad susitarimas neįvykdytas (ieškovui reikalingo turinio išvada nepateikta) dėl ieškovo ar atsakovės kaltės arba dėl nenugalimos jėgos (Civilinio proceso kodekso 12, 13, 178 straipsniai). Ieškovo kaltės nebuvimą šiame kontekste patvirtina ir atsakovės 2012 m. sausio 24 d. ieškovui išsiųsta SMS žinutė, t. y. tuo metu atsakovė nesilaikė pozicijos, kad ieškovas neturi teisės atgauti perduotus pinigus.

Civilinio kodekso 6.62 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu viena šalis nebegali įvykdyti prievolės pagal dvišalę sutartį dėl tokios aplinkybės, už kurią neatsako nė viena iš šalių, o kitko nenumato įstatymai ar sutartis, tai nė viena iš šalių neturi teisės reikalauti, kad kita šalis įvykdytų sutartį. Šiuo atveju abi šalys turi teisę reikalauti grąžinti visa, ką jos įvykdė be atitinkamo priešpriešinio įvykdymo.

Šioje byloje ieškovas neteigė ir neįrodinėjo, kad šalių sudaryto susitarimo atsakovė neįvykdė dėl jos kaltės. Ieškovas paaiškino, jog po tam tikro laiko (po pinigų perdavimo atsakovei) atsakovė jam nurodė, kad ją apgavo ir kad ji grąžins pinigus. Atsakovė teismo posėdyje paaiškino, kad žmonės, kuriems buvo atkuriamos nuosavybės teisės į žemę, pardavė žemę (b. l. 49); atsakovė neteigė ir neįrodinėjo, kad šalių susitarimo (ieškovui reikalingos išvados) ji negalėjo įvykdyti dėl ieškovo kaltės (priešingai, 2012 m. sausio 24 d. SMS žinute atsakovė nurodė, jog ieškovas atgaus savo pinigus netgi dvigubai). Atsižvelgdamas į tokias šalių pozicijas dėl susitarimo neįvykdymo aplinkybių-priežasčių, taip pat neturėdamas tikslių duomenų apie konkrečias šalių susitarimo neįvykdymo (ieškovui reikalingos išvados negavimo-nepateikimo) aplinkybes-priežastis, teismas sprendžia, kad nustatyta faktinė situacija iš esmės atitinka CK 6.62 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų teisės normų taikymo prielaidas, t. y. kad šalių susitarimas negali būti atsakovės įvykdytas dėl aplinkybės, už kurią atsakovė (ir juolab ieškovas) neatsako. Konstatavęs, kad šalių susitarimo ieškovė negali įvykdyti dėl tokios aplinkybės, už kurią neatsako nei atsakovė, nei ieškovas, teismas sprendžia, kad ieškovas pagrįstai ir teisėtai reikalauja iš atsakovės grąžinti visa, ką ieškovas perdavė atsakovei sutarties įvykdymui (CK 6.62 straipsnio 1 dalis).

Šiame kontekste pažymėtina, kad sutarties įvykdymui (reikalingos išvados gavimui) ieškovas atsakovei perdavė iš viso 15 000 Lt. Kitus 2000 Lt, ieškovo perduotus atsakovei, teismas vertina kaip šalių sutartą atlygį atsakovei už atliktą darbą (veiksmus), juolab kad ir rankpinigių sutartyje ši suma įvardyta kaip atsakovės gauta „už paslaugas“ (o ne už „rezultatą“). Dėl to teismas sprendžia, kad ieškovas turi teisę iš atsakovės reikalauti (tik) 15 000 Lt, kurie buvo skirti šalių susitarimo įgyvendinimui.

Teismo vertinimu, tarp ginčo šalių susiklosčiusios faktinės situacijos nereglamentuoja pasirašytos rankpinigių sutarties 2 punkto nuostatos, kuriose reglamentuojami atvejai, kai „pirkėjas“ (t. y. ieškovas, o ne atsakovė) neįvykdo sutarties. Dėl to teismas sprendžia, kad šiuo atveju netaikytinos rankpinigių sutarties nuostatos, reglamentuojančios delspinigius. Kadangi byloje nepateikta kitokių susitarimų, kurie patvirtintų ieškovo teisę į ieškiniu reikalaujamus delspinigius, tai teismas pripažįsta ieškovo teisę (tik) į CK 6.37, 6.210 straipsniuose įtvirtintas procesines palūkanas ir iš atsakovės priteisia penkių procentų procesines palūkanas (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Apibendrindamas nurodytus motyvus, teismas sprendžia, kad ieškinys tenkintinas iš dalies, priteisiant ieškovui iš atsakovės 15 000 Lt ir procesines palūkanas.

Bylos procesinė baigtis, kai pareikštų ieškinio reikalavimų suma 18 385,50 Lt (neįtraukiant procesinių palūkanų) tenkinama priteisiant 15 000 Lt, vertintina kaip ieškinio patenkinimas 82 proc. (15 000 Lt X 100 proc. / 18 385,50 Lt). Atsižvelgiant į šį patenkintų-atmestų ieškinio reikalavimų santykį, paskirstytinos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 2 dalis, 96 straipsnio 1, 2 dalys). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad šalių procesinį elgesį teismas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo kontekste vertina kaip iš esmės vienodą, nes teismo posėdžiai buvo atidedami dėl abiejų šalių ar jų atstovų pateiktų prašymų (CPK 93 straipsnio 4 dalis, 96 straipsnio 5 dalis).

Taigi ieškovui iš atsakovės priteistina 452,29 Lt (551,57 Lt X 82 proc. / 100 proc.) sumokėto žyminio mokesčio ir 1312 Lt (1600 Lt X 82 proc. / 100 proc.) išlaidų advokato pagalbai apmokėti (b. l. 5, 50, 62). Atsakovė nepateikė įrodymų apie jos patirtas bylinėjimosi išlaidas, todėl netenkinamas atsakovės pareikštas prašymas atlyginti bylinėjimosi išlaidas.

Valstybei iš atsakovės priteistina 33,90 Lt (41,34 Lt X 82 proc. / 100 proc.) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (b. l. 1). Valstybei iš ieškovo nepriteistina 7,44 Lt (41,34 Lt X 18 proc. / 100 proc.) šių išlaidų, nes jų dydis mažesnis, negu teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 nustatyta minimali (10 Lt) valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma (CPK 96 straipsnio 6 dalis)

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Civilinio kodekso 6.37 straipsnio 2 dalimi, 6.62 straipsnio 1 dalimi, 6.210 straipsnio 1 dalimi, Civilinio proceso kodekso 12, 13 straipsniais, 93 straipsnio 2 dalimi, 96 straipsnio 1, 2 dalimis, 178 straipsniu,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovui R. K., a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovės I. K., a. k. (duomenys neskelbtini) 15 000 (penkiolika tūkstančių) Lt ir penkių procentų metines palūkanas nuo priteistos 15 000 (penkiolikos tūkstančių) Lt sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2012 m. spalio 26 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Priteisti ieškovui R. K., a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovės I. K., a. k. (duomenys neskelbtini) 452,29 Lt (keturis šimtus penkiasdešimt du litus 29 ct) žyminio mokesčio ir 1312 (tūkstantį tris šimtus dvylika) Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Priteisti valstybei iš atsakovės I. K., a. k. (duomenys neskelbtini) 33,90 Lt (trisdešimt tris litus 90 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Ši suma turi būti įmokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, j. a. k. 188728721, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB banke „Swedbank“, arba į sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią banko Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriuje, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.