Alytaus apylinkės teismo įsakymas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės Astos Bernatavičienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo bylos medžiagą, kurioje G. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenamoji ir deklaruota vieta (duomenys neskelbtini), nevedęs, nedirbantis, registruotas užimtumo tarnyboje, teistas Kauno apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 3 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 149 straipsnio 3 dalį, 149 straipsnio 2 dalį, 180 straipsnio 1 dalį – galutine 6 metų laisvės atėmimo bausme, bausmę atlikęs, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį ir 138 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kaltinamasis G. B. 2020 m. liepos 26 d. apie 18 val. ūkiniame pastate, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, konflikto metu, rankomis tyčia suėmė nukentėjusiajam D. S. už kaklo ir jį smaugė bei kumščiu mažiausiai vieną kartą smogė į veidą, padarydamas jam kraujosruvą odoje ir poodyje kairės akies vokų – kairio skruosto srityje, tokiais savo veiksmais nukentėjusiajam D. S. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą ir sukėlė fizinį skausmą, t. y. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje.

Be to, kaltinamasis G. B., tęsdamas nusikalstamą veiką 2020 m. liepos 26 d. apie 18 val. ūkiniame pastate, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, mažiausiai tris kartus kumščiu smogė A. S. į veidą, padarydamas jai kraujosruvas odoje ir poodyje kairės akies vokų – kairio skruosto – nosies nugarėlės srityje, kaktos kairėje pusėje, kairio skruosto – pasmakrės srityje, muštinę žaizdą kairės akies apatiniame voke, odos nubrozdinimą kaktos kairėje pusėje, nosies kaulų lūžimą, tokiais savo veiksmais dėl nosies kaulų lūžimo nukentėjusiajai A. S. padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą, t. y. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje.

Iš kaltinamojo G. B. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, matyti, kad su pareikštu įtarimu sutinka visiškai. Kaltinamasis parodė, kad 2020 m. liepos 26 d. po pietų, jis, būdamas neblaivus, nusipirkęs keturis butelius alaus ėjo link namų. Einant keliu pro S. namus, esančius (duomenys neskelbtini), kieme pamatė D. S., jo motiną A. S. ir A. D., kurie kieme gėrė alų. Prie kompanijos prisijungė ir jis ir visi gėrė alkoholį. A. S. gėrė alų, bet mažiau. Jis su D. S. klausėsi muzikos, reguliavo muzikos garsą. A. S. ant jo pyko, nes nenorėjo, kad būtų garsiai klausomasi muzikos, kaip jam patinka. Apie 17.30 val. A. D. išėjo. Jis buvo stipriai apsvaigęs nuo alkoholio, todėl visų smulkmenų gerai nepamena. Pamena, kad jis su A. S. susižodžiavo, A. S. jam neleido garsiai leisti muzikos. Pamena, kad jis su D. S. ėjo į gyvenamąjį namą, į ūkinį pastatą. D. S. ūkiniame pastate dėl kažko jį užsipuolė, jie apsistumdė. Jis įsiutęs kumščiu trenkė D. S. į veidą, kiek kartų, nepamena, smūgių buvo keletas. Jis neprisimena, kad jį smaugė, tačiau neneigia savo kaltės, kad jis D. S. galėjo smaugti. Konflikto metu į ūkinį pastatą atėjo A. S., kuri jam kažką pasakė apie D. S., bandė jį raminti, todėl jis, būdamas įsiutęs, A. S. tyčia kumščiu smogė vieną kartą į veidą, galėjo suduoti kelis kartus. Šis konfliktas tarp jo ir S. įvyko dėl to, kad tiek jis, tiek ir S. buvo neblaivūs.

Nukentėjusysis D. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad kartu su mama A. S. gyvena jai priklausančiuose namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini). 2020 m. liepos 26 d. pas juos į namus apie 10.30 val. atėjo kaimynas A. D., kuris atsinešė du alaus butelius. Jis kartu su mama ir A. D. kieme gėrė alų ir kalbėjosi. Po pietų atėjo G. B., jis prisėdo prie jų, atsinešė keturis butelis alaus, jie gėrė. Alaus mama gėrė mažiau, ji atnešė G. B. valgyti. Viskas vyko sklandžiai. Apie 17.30 val. A. D. išėjo, G. B. liko kieme, buvo neblaivus. Apie 18 val. jis kartu su G. B. nuėjo į ūkinį pastatą, norėjo dar pasiimti užkandos. Ten G. B. jį užsipuolė ir pradėjo stumdyti, abiem rankom suėmė jam už kaklo ir pradėjo smaugti, kumščiu smogė jam keturis kartus į veidą, dėl ko jam skaudėjo kaklą, veidą, dantis. Atėjo mama, kuri bandė sudrausminti G. B., tuomet jis puolė link jo mamos. Jis labai išsigando ir išbėgo iš ūkinio pastato į lauką. Jis nematė kaip G. B. mušė jo mamą, nes buvo išbėgęs į lauką. Jis vėl nuėjo į ūkinio pastato vidų, ten G. B. nebuvo, jis vaikščiojo po sodybos kiemą. Mamos akis, nosis buvo sužaloti, veidas kruvinas. Mama pasakė, kad ją sumušė G. B.. G. B. iš jų namų išėjo. Jie į policiją ir greitąją pagalbą neskambino, tik kitą dieną mama jautėsi blogai ir paskambino į greitąją pagalbą, kuri atvykusi ją išsivežė į ligoninę.

Nukentėjusioji A. S. parodė, kad ji gyvena sodyboje, esančioje (duomenys neskelbtini), kartu su sūnumi D. S.. Liepos 26 d. ryte į namus atėjo G. B., kuris atsinešė alaus, pasiūlė jiems kartu išgerti. Ji sutiko. Alų gėrė ji, jos sūnus, G. B. ir A. D.. Išgėrė 3 ar 4 butelius alaus. Pabaigus gerti alų G. B. liko pas juos namuose, o A. D. išėjo. G. B. reikalavo garsiau leisti muziką, ji to daryti neleido, todėl jis supyko. G. B. visą dieną buvo pas juos namuose, iš kažkur dar gavo alaus, su D. S. alų gerti nuėjo į ūkinį pastatą. Ji, nenorėdama, kad G. B. sumuštų jos sūnų D. S., nes prieš kažkurį laiką jis tai buvo padaręs, nuėjo į ūkinį pastatą, kur pamatė stovintį G. B., šalia stovėjo D. S., kuris jau buvo sumuštas, veidas buvo kruvinas. Ji supratusi, kad G. B. sumušė D. S., rėkė. Tuomet G. B. puolė ją ir kumščiu sudavė ne mažiau penkis kartus į veidą. Iš akies bėgo kraujas, ji nuėjo į kambarį, o G. B. išėjo iš namų. D. S. pasakė, kad jam skauda dantis, kaklą. Jai pačiai skaudėjo akį, galvą, nosį. Tą vakarą nei policijos, nei medikų nekvietė, nes galvojo, kad vakare niekas nedirba. Liepos 27 d. rytą ji paskambino medikams, kurie atvykę ją pristatė į Prienų ligoninės Priėmimo skyrių. Gydymo įstaigoje jai diagnozavo nosikaulio vidurio 1/3 dalies linijinį lūžį be žymesnės dislokacijos, virš kairės akies 1,6 cm žaizdą, ji gydėsi namuose. Civilinio ieškinio byloje nereikš, bet nori, kad G. B. būtų nubaustas pagal įstatymą.

Be kaltinamojo G. B. prisipažinimo, nukentėjusiųjų D. S., A. S. parodymų, kaltinamojo kaltę dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 140 straipsnio 1 dalyje ir 138 straipsnio 1 dalyje, padarymo taip pat patvirtina ir kiti faktiniai bylos duomenys:

pareiškimas apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolas, kuriame A. S. nurodė, kad 2020 m. liepos 26 d. pas ją į namus atėjo G. B., jis su jos sūnumi D. S. gėrė alkoholį ir ją sumušė, suduodamas smūgius į veidą;

protokolas – pareiškimas, kuriame D. S. nurodė, kad 2020 m. liepos 26 d. pas į namus atėjo G. B., jie abu gėrė alkoholį, po to jis sumušė mamą A. S., o jį suėmęs už kaklo smaugė ir sudavė smūgius į veidą, sukėlė fizinį skausmą;

įvykio vietos apžiūros protokolas, kuriame aprašyta apžiūrėta įvykio vieta esanti (duomenys neskelbtini). Sodybos kieme yra medinis gyvenamas namas, apgriuvus malkinė, už malkinės stovi medinis, vieno aukšto ūkinis pastatas. Įėjus į pastatą matyti netvarkingai sumesti įvairūs daiktai, talpos. Koridoriaus dešinėje pusėje yra durys, vedančios į patalpą, prie lovos ant grindų nuverstas kibiras su sudžiuvusiu moliu. Prie kibiro su moliu ant grindų numesti du tušti buteliai nuo alkoholinių gėrimų, ant šių butelių matosi raudonos spalvos kraujo dėmės, panašios kraujo dėmes. Patalpos gale prie lango stovi stalas, ant stalo mėtosi cigarečių nuorūkos, seni laikraščiai, sieninis, plėšomas kalendorius, atverstas lapelis. Prie stalo stovi medinė kėdė. Tarp stalo ir lovos ant grindų guli popierinė pakuotė nuo druskos. Ant šios pakuotės matosi raudonos spalvos dėmė panaši kraujo dėmę;

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus skyriaus specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje konstatuota, kad A. S. padaryta kraujosruvos odoje ir poodyje kairės akies vokų - kairio skruosto - nosies nugarėlės srityje, kaktos kairėje pusėje, kairio skruosto - pasmakrės srityje, muštinė žaizda kairės akies apatiniame voke, odos nubrozdinimas kaktos kairėje pusėje, nosies kaulų lūžimas. Sužalojimai padaryti veikiant galvą kietais bukais žalojančiais daiktais, galimai užduotyje nurodytu laiku. Sužalojimas kvalifikuotinas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl nosies kaulų lūžimo sveikata sutrikdyta ilgesniam kaip 10 dienų laikotarpiui. Sužalojimai galėjo būti padarytu tiek nukentėjusiajai esant vertikalioje padėtyje, tiek nukentėjusiajai esant horizontalioje padėtyje. Sužalojimai galėjo būti padaryti mažiausiai trijų trauminių poveikių pasėkoje. Sužalojimo padarymo galimybė, griūnant ir atsitrenkiant į kietą paviršių, mažai tikėtina. Padarytų sužalojimų pasėkoje nukentėjusioji galėjo jausti fizinį skausmą;

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus skyriaus specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje konstatuota, kad D. S. padaryta kraujosruva odoje ir poodyje kairės akies vokų - kairio skruosto srityje. Sužalojimas padarytas veikiant veido kairę pusę kietu buku žalojančiu daiktu. Sužalojimas galėjo būti padarytas užduotyje nurodytu laiku ir galėjo būti padarytas užduotyje nurodytomis aplinkybėmis. Sužalojimas kvalifikuotinas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Sužalojimas galėjo būti padarytas mažiausiai vieno trauminio poveikio pasėkoje. Padaryto sužalojimo pasėkoje nukentėjusysis galėjo jausti fizinį skausmą.

Motyvuojamoji dalis

Prokurorės pareiškimas dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu tenkintinas.

Iš aukščiau išdėstytų ir aptartų įrodymų visumos matyti, kad G. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, t. y. 2020 m. liepos 26 d. apie 18 val. ūkiniame pastate, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, konflikto metu, rankomis tyčia suėmė nukentėjusiajam D. S. už kaklo ir jį smaugė bei kumščiu mažiausiai vieną kartą smogė į veidą, padarydamas jam kraujosruvą odoje ir poodyje kairės akies vokų – kairio skruosto srityje, tokiais savo veiksmais nukentėjusiajam D. S. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą ir sukėlė fizinį skausmą. Taip pat G. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje, t. y. 2020 m. liepos 26 d. apie 18 val. ūkiniame pastate, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, mažiausiai tris kartus kumščiu smogė A. S. į veidą, padarydamas jai kraujosruvas odoje ir poodyje kairės akies vokų – kairio skruosto – nosies nugarėlės srityje, kaktos kairėje pusėje, kairio skruosto – pasmakrės srityje, muštinę žaizdą kairės akies apatiniame voke, odos nubrozdinimą kaktos kairėje pusėje, nosies kaulų lūžimą, tokiais savo veiksmais dėl nosies kaulų lūžimo nukentėjusiajai A. S. padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą. Tokie kaltinamojo tyčiniai veiksmai, nesant tam dingsties, nukreipti į žmogaus sveikatą, netoleruotini ne tik teisės, bet ir moralės požiūriu, tarp kaltinamojo padarytų nusikalstamų veikų ir kilusių padarinių yra priežastinis ryšys, kadangi nukentėjusiajai A. S. kaltinamojo neteisėtais veiksmais padarytas sužalojimas kvalifikuotinas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl nosies kaulų lūžimo sveikata sutrikdyta ilgesniam kaip 10 dienų laikotarpiui, o nukentėjusiajam D. S. padarytas sužalojimas kvalifikuotinas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas.

Įstatymas numato, kad dėl nusikalstamų veikų, už kurių padarymą gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvinė bet kuri bausmė, išskyrus atvejus, kai už nusikalstamą veiką gali būti skiriamas tik terminuotas laisvės atėmimas ar laisvės atėmimas iki gyvos galvos, nagrinėjimo teisme gali nebūti, o bausmė paskiriama teismo baudžiamuoju įsakymu. Teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas taikomas tik tais atvejais kai kaltininkas atlygina ar pašalina padarytą žalą, jeigu žala buvo padaryta, arba įsipareigoja tokią žalą atlyginti ar pašalinti. Už G. B. padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvinė bet kuri bausmė – viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų, o už G. B. padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje, gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvinė bet kuri bausmė – laisvės apribojimas arba areštas, arba laisvės atėmimas iki trejų metų, todėl pagal įstatymo nuostatas nagrinėjimo teisme gali nebūti, o bausmė paskiriama teismo baudžiamuoju įsakymu. Civilinis ieškinys byloje nepareikštas. Protokole, kurį pasirašė kaltinamasis, jam buvo išaiškinta galimybė procesą užbaigti baudžiamuoju įsakymu, jis susipažino su šio proceso tvarka ir pasekmėmis ir jas suprato. Kaltinamasis G. B. sutiko, kad prokurorė kreiptųsi į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis sutiko ir neprieštaravo dėl siūlomos jam paskirti bausmės rūšies ir dydžio. Nukentėjusiesiems D. S. ir A. S. pranešimai apie sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu išsiųsti 2020 m. rugpjūčio 12 d., prieštaravimų užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu negauta.

Skiriant bausmę teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, nustatytais BK 54 straipsnyje, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, kaltės rūšį, pavojingumo laipsnį, kaltinamojo asmenybę, jį charakterizuojančius duomenis, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes bei kitas teismo nustatytas aplinkybes bei įvertina kiekvienos tokios aplinkybės reikšmę. Be to, BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Tai reiškia, kad, individualizuojant bausmę, ne mažiau svarbu tinkamai įvertinti tiek BK bendrosios dalies nuostatų suteikiamas galimybes teismui skiriant bausmę, tiek ir BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes (padaryto nusikaltimo pavojingumą, kaltės formą ir rūšį, nusikaltimo padarymo motyvus, tikslus ir stadiją, kaltininko asmenybę, jo elgesį iki nusikalstamos veikos padarymo ir kt.).

Kaltinamasis padarė dvi tyčines nusikalstamas veikas – nesunkius nusikaltimus žmogaus sveikatai. Kaltinamojo G. B. atsakomybę lengvinančia aplinkybe, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi. Kaltinamojo yno atsakomybę sunkinančia aplinkybe, numatyta BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punkte, laikytina tai, kad nusikalstamas veikas jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

Bylos duomenimis nustatyta, kad G. B. yra jauno ir darbingo amžiaus, tačiau niekur nedirba, registruotas Užimtumo tarnyboje, praeityje vieną kartą teistas, bausmę atlikęs 2020 m. kovo 3 d., administracine tvarka per pastaruosius penkerius metus nebaustas, UAB „MediCA klinika“ narkologo ir psichiatro įskaitoje neįrašytas. Bylos duomenimis dėl neteisėtų kaltinamojo veiksmų vienam nukentėjusiajam kvalifikuotas nesunkus sveikatos sutrikdymas, kitam – nežymus sveikatos sutrikdymas, nukentėjusiajai A. S. skaudėjo akį, galvą, nosį, nukentėjusiajam D. S. skaudėjo kaklą, veidą, dantis. Civilinio ieškinio nukentėjusieji kaltinamajam nereiškia. Prokurorė pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu prašė G. B. už BK 140 straipsnio 1 dalyje padarytą nusikalstamą veiką paskirti 40 parų arešto bausmę, o už BK 138 straipsnio 1 dalyje padarytą nusikalstamą veiką paskirti 60 parų arešto bausmę, su kuriomis kaltinamasis sutinka, todėl, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį ir prevencijos tikslus, užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms, kaltinamajam, kaip nebe pirmą kartą teisiamam asmeniui, skirtina prokurorės prašoma bausmės rūšis.

Vertinant tai, kad kaltinamasis padarė dvi nusikalstamas veikas, todėl jam skirtina bausmė už kiekvieną nusikalstamą veiką atskirai, kurios tarpusavyje bendrintinos iš dalies BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalių pagrindu.

Pagal BK 64¹ straipsnį, kai baudžiamoji byla baigiama baudžiamuoju įsakymu ir kaltinamasis kaltę pripažįsta, jam skiriama bausmė tuo pačiu baudžiamuoju įsakymu sumažinama trečdaliu, todėl kaltinamojo atžvilgiu taikytinas BK 64¹ straipsnis ir paskirtoji bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Kaltinamajam G. B., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 119 straipsniu, 139 straipsnio 3 dalimi, iki teismo baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios paliktina galioti paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, įpareigojant nebendrauti ir neieškoti ryšių su A. S. ir D. S..

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 – 422 straipsniais,

G. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 40 parų arešto bausmę.

G. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 60 parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis G. B. paskirtas bausmes subendrinti iš dalies sudedant ir paskirti 90 parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu G. B. paskirti galutinę 60 parų arešto bausmę.

Bausmės pradžią skaičiuojant faktinio nuteistojo sulaikymo dienos.

G. B. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, įpareigojant nebendrauti ir neieškoti ryšių su A. S. ir D. S., panaikinti pradėjus baudžiamojo įsakymo vykdymą.

G. B. išaiškinti, kad nuteistasis arešto bausme privalo ne vėliau kaip per 7 dienas po šio baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo atvykti atlikti arešto bausmės į Alytaus pataisos namus adresu Ulonų g. 8, Alytus, įstaigos darbo metu darbo dienomis. Jei nuteistasis dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negali nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą, jis privalo raštu ar elektroniniu paštu apie tai pranešti pataisos įstaigos, kurioje jis turi atlikti arešto bausmę, administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą.

Išaiškinti G. B., kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmams prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Kaltinamajam pasinaudojus šia teise, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei kaltinamasis nepasinaudoja teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.