Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Reginos Agotos Gutauskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo skolininko A. K. ir įkeisto daikto bendrasavininkės V. K. skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2010 m. gruodžio 1 d. nutarties byloje Nr. 082010000872L/2010, pagal pareiškėjo (kreditoriaus) Klausučių kredito unijos, (įmonės kodas 110085466, buveinė-Daugėlos g. 1, Klausučių k., Seredžiaus sen. Jurbarko r.), atstovaujamos administracijos vadovo A. D., veikiančio pagal 2009-08-26 valdybos posėdžio protokolą Nr. 36, pakartotiną prašymą dėl skolos išieškojimo iš A. K. ir V. K. įkeisto turto.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Rezoliucinė dalis

1) priverstinai parduoti iš varžytynių kreditoriui Klausučių kredito unijai įkeistus daiktus: A. K., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) ir V. K., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą: - 73,63 kv.m. ploto butą unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini);

2) priverstinai iš įkeisto turto išieškoti 60199,47 litų skolą ir 133,00 litų žyminį mokestį;

3) priverstinai iš įkeisto turto išieškoti 5 procentų metines procesines palūkanas už priteistą skolos sumą - 60199,47 litų nuo bylos iškėlimo teisme dienos- 2010-11-29 iki visiško skolos išieškojimo; 4)pardavus įkeistąjį turtą pardavimo (perdavimo) aktą pateikti Hipotekos skyriui prie Šiaulių miesto apylinkės teismo, o gautas lėšas, atskaičius pardavimo iš varžytynių išlaidas, pervesti į Hipotekos skyriaus prie Šiaulių miesto apylinkės teismo depozitinę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) AB Swedbank, banko kodas 73000 (50-51 b. l.).

Teismas pareiškėjo Klausučių kredito unijos prašymą tenkintino, kadangi skola per vieną mėnesį nuo įspėjimo skolininkui ir įkeisto turto savininkui A. K. bei įkeisto turto bendrasavininkei V. K. įteikimo dienos negrąžinta, o hipotekos kreditorius pakartotinai kreipėsi su pareiškimu į hipotekos skyrių. Teismas nutarė įkeistą A. K. ir V. K. nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą parduoti iš varžytynių kreditoriaus skolai bei kitoms su šia skola susijusioms išlaidoms padengti.

Apeliantai A. K. ir V. K. atskiruoju skundu prašo panaikinti Šiaulių miesto apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2010 m. gruodžio 1 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – kreditoriaus pakartotinį pareiškimą atmesti (63-66 b. l.). Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Apeliantai laiko, kad teismas neįsigilino į visas paskolos nutraukimo aplinkybes, šeimos materialinę padėtį, galimybę dengti skolą ir toliau tinkamai vykdyti sutartį. Apeliantai nėra tikri, kad kreditorius teisingai nurodė mūsų skolą;

2. Apeliantai teigia, kad parduodant butą iš varžytinių būtina atsižvelgti į šeimos interesus, nes šeimoje yra keturi nepilnamečiai vaikai, o sūnus Vilmantas yra neįgalus. Teigia, kad butas yra vienintelis šeimos vertingas nekilnojamasis turtas.

Atsiliepimu į atskirąjį skundą kreditorius Klausučių kredito unija prašo atskirąjį skundą atmesti ir palikti galioti Šiaulių miesto apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2010 m. gruodžio 1 d. nutartį (106-107 b. l.). Atsiliepime nurodoma, kad atskirajame skunde išdėstyti argumentai, nesusiję su hipotekos kreditoriaus reikalavimų patenkinimo ne ginčo tvarka procedūrų vykdymo teisėtumu.

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329 str.).

LR CPK 558 straipsnio 2 dalyje yra nustatytas pakartotinis hipotekos kreditoriaus kreipimasis su pareiškimu perduoti įkeistą ir jau areštuotą turtą realizuoti arba administruoti. Su tokiu pareiškimu kreditorius gali kreiptis praėjus vienam mėnesiui nuo įspėjimo skolininkui įteikimo dienos. Nagrinėjamu atveju įsiteisėjus Šiaulių miesto apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2010 m. spalio 8 d. nutarčiai, kreditorius su pakartotiniu prašymu 2010 m. lapkričio 29 kreipėsi dėl įkeisto turto pardavimo iš varžytinių kreditoriaus skolai padengti, t.y. praėjus nurodytam terminui. Atsižvelgiant į nurodytą reglamentavimą LR CPK 558 straipsnio 1 dalyje nustatytos procedūros paskirtis – įspėti skolininką ir įkaito davėją apie numatomą priverstinį skolos išieškojimą, uždraudžiant disponuoti įkeistu turtu. Nuo įspėjimo skolininkui įteikimo momento praėjus vienam mėnesiui, įstatymo nustatyta galimybė pradėti priverstinį skolos išieškojimą, leidžiant kreditoriui parduoti už skolą įkeistą turtą iš varžytynių. Byloje nėra duomenų, kad skolininkas būtų atsiskaitęs su kreditoriumi per vieną mėnesį nuo įspėjimo įteikimo dienos, tokių duomenų apeliantas nepateikė ir apeliacinės instancijos teismui.

Hipoteka yra ne ginčo procedūrų visuma, užtikrinanti kreditoriui hipotekos reikalavimo patenkinimą. Bylos dėl hipotekos ar įkeitimo teisinių santykių nagrinėjamos ypatingosios teisenos tvarka (CPK XXXVI skyrius), todėl ginčai bet kurioje hipotekos stadijoje, taip pat ir apeliacinės instancijos teismui tikrinant hipotekos teisėjo priimtos nutarties, kuria patenkintas hipotekos kreditoriaus reikalavimas išieškoti skolą ir priverstinai parduoti iš varžytinių įkeistą daiktą, teisėtumą ir pagrįstumą, negalimi. Kadangi hipotekos teisėjų funkcijos nėra susijusios su ginčo nagrinėjimu, bylose dėl hipotekos ar įkeitimo teisinių santykių, atskirieji skundai galimi tik dėl hipotekos kreditoriaus reikalavimų patenkinimo ne ginčo tvarka procedūrų vykdymo teisėtumo. Tai reiškia, jog gavęs pareiškimą dėl priverstinio skolos išieškojimo, hipotekos teisėjas tik patikrina, ar egzistuoja visos CK, CPK ir (ar) kituose teisės aktuose nustatytos sąlygos hipotekos keitimui, priverstiniam išieškojimui iš įkeisto turto ir kt., bet nesprendžia ginčų dėl teisės, nagrinėtinų ginčo teisenos tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-05-28 nutartis civilinėje byloje G. J. v. R. L., Nr. 3K-3-260/2010). Todėl apelianto atskirajame skunde išdėstyti argumentai, nesusiję su hipotekos kreditoriaus reikalavimų patenkinimo ne ginčo tvarka procedūrų vykdymo teisėtumu, kaip šiuo atveju, dėl apelianto argumentų, dėl paskolos nutraukimo aplinkybių, šeimos materialinės padėties, skolos dydžio ir galimybės dengti skolą, šioje byloje nėra teisiškai aktualūs. Apeliantų atskirajame skunde išdėstyti argumentai dėl paskolos sutarties nutraukimo aplinkybių, skolos dydžio nėra šios kategorijos bylų nagrinėjimo dalykas, skundai galimi tik dėl hipotekos kreditoriaus reikalavimų patenkinimo ne ginčo tvarka procedūrų vykdymo teisėtumo. Teisėjų kolegija pažymi, kad įstatymas neįpareigoja hipotekos teisėjo bylose dėl hipotekos ar įkeitimo teisinių santykių aiškintis ir spręsti įkeitimo sutarties šalių ginčų.

LR CK 6.204 straipsnis numato sutartinių įsipareigojimų vykdymo tvarką, pasikeitus aplinkybėms. Minėto straipsnio 3 dalis numato, kad tuo atveju, kai sutarties įvykdymas sudėtingesnis, nukentėjusi sutarties šalis turi teisę kreiptis į kitą šalį, prašydama sutartį pakeisti. Jeigu šalys per protingą terminą nesutaria dėl sutarties pakeitimo, tai abi turi teisę kreiptis į teismą (LR CK 6.204 straipsnio 3 dalis). Apeliantai nepateikė teismui įrodymų, kad jie būtų kreipęsi į kreditorių, prašydami pakeisti kreditavimo sutartį, o kreditoriui nesutikus – į teismą. Byloje tokių įrodymų taip pat nėra. Pažymėtina ir tai, kad sutarties sąlygų pakeitimo klausimas turi būti nagrinėjamas ginčo teisena, paduodant teismui ieškinį. Kadangi ši civilinė byla nagrinėjama ypatingosios teisenos tvarka, todėl reikalavimai, kurie turi būti nagrinėjami ginčo teisena, šioje civilinėje negali būti sprendžiami.

Apeliantų atskirajame skunde nurodytas argumentas, kad parduodant turtą iš varžytinių privalu atsižvelgti į šeimos interesus, keturis nepilnamečius vaikus, laikytinas nepagrįstu ir atmestinu. Pažymėtina, kad prieš įkeičiant fizinio asmens turtą, tikrinama, ar šis turtas nėra šeimos gyvenamoji patalpa, o jei taip – būtinas teismo leidimas – LR CPK 3.85 str. 2 dalis. Todėl nepilnamečių vaikų interesai yra užtikrinami prieš įkeičiant turtą, o ne priverstinio skolos išieškojimo procese. Byloje nėra duomenų, jog buvo kliūčių įkeisti turtą, todėl 2008-07-28 hipoteka įregistruota viešame registre. Pažymėtina, kad V. K. ir 4 nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta 2009-07-27 deklaruota adresu (duomenys neskelbtini) (84 b. l.), todėl šis nurodytas apeliantų argumentas neturi teisinės reikšmės priimtos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė teisės normas. Apelianto atskirajame skunde nurodytais motyvais naikinti nutarties nėra įstatyminio pagrindo, atskirasis skundas atmestinas, o Šiaulių miesto apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2010 metų gruodžio 1 dienos nutartis paliktina nepakeista (LR CPK 337 str. 1 p.). Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu,

nutaria:

Šiaulių miesto apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2010 metų gruodžio 1 dienos nutartį, byloje Nr. 082010000872L/2010, palikti nepakeistą.