- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-10-23
- Bylos Nr.
- 1S-630-993/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-34706-2023-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Indrė Averkienė
nerengdama teismo posėdžio apeliacine tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 4-ojo skyriaus prokurorės Virginijos Vigelienės (toliau – ir prokurorės) skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. rugsėjo 22 d. nutarties, kuria baudžiamoji byla Nr. 1-3059-1127/2023 perduota prokurorui.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose 2023 m. rugsėjo 18 d. gautas Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokurorės Virginijos Vigelienės pareiškimas dėl bylos nagrinėjimo pagreitinto proceso tvarka ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-34706-23 medžiagoje, M. L. kaltinant pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį.
2. M. L. šioje byloje kaltinamas tuo, kad vairavo motorinę transporto priemonę, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, o būtent: 2023 m. rugsėjo 9 d. apie 22.53 val. važiuodamas keliu (duomenys neskelbtini), penkioliktame kilometre nuo (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, draudžiantį vairuoti transporto priemonę neblaiviam asmeniui, vairavo motorinę transporto priemonę – automobilį ,,Renault Trafic“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, o policijos pareigūnams sustabdžius transporto priemonę ir alkotesteriu patikrinus jo blaivumą, 23.04 val. nustatytas 1,90 promilių neblaivumas, o 23.19 val. nustatytas 1,86 promilių neblaivumas, tokiu būdu vairavo motorinę transporto priemonę, kai jam buvo nustatytas daugiau negu 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.
3. Kauno apylinkės teismas, nagrinėdamas prokurorės pareiškimą dėl baudžiamosios bylos nagrinėjimo 2023 m. rugsėjo 22 d. priėmė nutartį baudžiamąją bylą perduoti prokurorei. Teismas nustatęs, kad M. L. 2023 m. rugpjūčio 23 d. nuosprendžiu buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir baudžiamoji byla nutraukta, sprendė, jog nagrinėti baudžiamąją bylą pagreitinto proceso tvarka nėra galimybės.
4. Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokurorė Virginija Vigelienė prašo Kauno apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 22 d. nutartį panaikinti. Savo skundą grindžia šiais argumentais.
4.1. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. rugpjūčio 23 d. nuosprendis, kuriuo M. L. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą įsiteisėjo 2023 m. rugsėjo 12 d., nors nutartyje nurodyta, kad nuosprendis įsiteisėjo 2023 m. rugsėjo 20 d., tikėtina, kad tai yra teismo klaida. Šią baudžiamąją bylą 2023 m. rugsėjo 19 d. posėdžio metu buvo prašoma prijungti prie baudžiamosios bylos Nr. 1-3059-1127/2023 ir išnagrinėjus bylą pagreitinto proceso tvarka paskirti kaltinamajam bausmes už abu padarytus nusikaltimus, nes nuo atleidimo nuo atsakomybės ir naujo analogiško nusikaltimo padarymo nepraėjo metai laiko (BK 40 straipsnio 8 dalis).
4.2. Rekomendacijų dėl proceso baigimo pagreitinto proceso tvarka, patvirtintų Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2015 m. birželio 1 d. įsakymu Nr. 1-137 (toliau - Rekomendacijos), 1 punkte numatyta, jog pagreitintą procesą reglamentuoja BPK 426-432 straipsniai; tai vienas ikiteisminio tyrimo pabaigimo būdų, kai prokuroras kreipiasi į teismą su pareiškimu dėl bylos nagrinėjimo pagreitinto proceso tvarka; prokuroro kreipimosi su pareiškimu dėl bylos nagrinėjimo pagreitinto proceso tvarka sąlygos. BPK 429 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad jeigu bylos nagrinėjimo teisme metu nustatoma, kad surašytas iš esmės šio Kodekso 427 straipsnio reikalavimų neatitinkantis prokuroro pareiškimas dėl bylos nagrinėjimo pagreitinto proceso tvarka, byla perduodama prokurorui.
4.3. Nutartyje pateikiama teismų praktika dėl bylos nagrinėjimo teisme kai paaiškėja, kad asmuo, nuosprendžiu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, galimai padaro naują tyčinį nusikaltimą; pateikiamas išaiškinimas, jog BPK normos turi būti taikomos sistemiškai bei išaiškinamos BPK 234 straipsnio 2 dalies nuostatos, reglamentuojančios bylos perdavimą prokurorui kai byloje yra surašytas iš esmės BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ar yra kitų esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, kurie trukdo nagrinėti bylą. Nutartyje nepagrįstai remtasi BPK 234 straipsnio 2 dalies norma, pateiktas nepagrįstai platus šios normos pritaikymo aiškinimas, ypač atsižvelgiant į tai, jog baudžiamoji byla teismui buvo perduota vadovaujantis BPK 426 straipsnio nuostatomis, o tokiu atveju galimybė ir sąlygos teismui perduoti bylą prokurorui yra reglamentuotos tik BPK 429 straipsnio 2 dalyje. Ši įstatymo norma yra laikytina specialiąja norma, taikytina byloms perduotoms į teismą nagrinėti pagreitinto proceso tvarka ir turinčia pirmumą bendrosios įstatymo normos taikymo atžvilgiu.
4.4. Pažymėtina, jog BPK 428 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatyta, kad, išklausęs prokuroro, nukentėjusiojo, kaltinamojo, gynėjo nuomones, teisėjas gali surengti bylos nagrinėjimą teisme kitą dieną. Nagrinėjamu atveju teisėja konstatavusi, jog reikia papildomo laiko išsamiai susipažinti tiek su perduota baudžiamąja byla, tiek su byla, kurioje kaltinamasis buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, galėjo surengti bylos nagrinėjimą teisme kitą dieną, ypač atsižvelgiant į tai, jog nutartyje tokia galimybė nėra paneigta bei nėra nurodytos objektyvios priežastys, dėl kurių toks sprendimas negalėjo būti priimtas, tačiau teismas tokia įstatymo suteikta galimybe nepasinaudojo.
4.5. Pareiškimas perduotas teismui 2023 m. rugsėjo 15 d., teismo posėdis buvo surengtas 2023 m. rugsėjo 19 d., todėl teismas turėjo galimybę išsamiai susipažinti su abiejų bylų medžiagomis. Vadovaujantis BPK 428 straipsnio 1 dalies nuostatomis, pirmasis teismo posėdis, jei jis nerengiamas tą pačią dieną, turi būti surengtas ne vėliau kaip per keturiolika dienų nuo prokuroro pareiškimo dėl bylos nagrinėjimo pagreitinto proceso tvarka gavimo teisme dienos ir tai yra papildomas pagrindas manyti, jog teismas turėjo pakankamai laiko priimti sprendimą bylos nagrinėjimą surengti kitą dieną. Pažymėtina ir tai, jog nuosprendis, kuriuo M. L. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą jau buvo įsiteisėjęs nutarties paskelbimo dieną. Taigi, teisėja turėjo įstatymo numatytą galimybę surengti teismo posėdį kitą dieną, jei buvo reikalingas ilgesnis laiko periodas susipažinimui su byla ar buvo laukiama nuosprendžio įsiteisėjimo, kadangi šio nuosprendžio įsiteisėjimas niekaip neįtakojo prokuroro teisės, numatytos BPK 426 straipsnio nuostatose, pareiškimu kreiptis į teismą dėl baudžiamosios bylos nagrinėjimo pagreitinto proceso tvarka.
4.6. Aplinkybių, kurios, teismo manymu, trukdo nagrinėti bylą pagreitinto proceso tvarka, nustatymas nėra numatytas kaip pagrindas, kuriuo byla gali būti perduota prokurorui, vadovaujantis BPK 429 straipsnio 2 dalies nuostatomis. Nutartyje taip pat nėra nurodomos aplinkybės, dėl kurių bylos išnagrinėjimas per atitinkamus baudžiamojo proceso įstatyme numatytus terminus tampa apsunkintas, t. y. nagrinėjamu atveju nenurodomos objektyvios priežastys, dėl kurių procesas tapo apsunkintas, taip pat nenurodomas įstatymas ar BPK norma, kurioje yra numatytas bylos išnagrinėjimo teisme pagreitinto proceso tvarka terminas.
4.7. Dėl nepagrįsto ir neteisėto teismo sprendimo buvo pažeista ir BPK 44 straipsnio 5 dalies nuostata, t. y. jog kiekvienas nusikalstamos veikos padarymu kaltinamas asmuo turi teisę, kad jo bylą per kuo trumpiausią laiką lygybės ir viešumo sąlygomis teisingai išnagrinėtų nepriklausomas ir nešališkas teismas. Taip pat neužtikrintas operatyvus baudžiamosios bylos išnagrinėjimas ir pažeista Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 34 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta proceso dalyvio teisė į tinkamą, operatyvų, ekonomišką procesą.
Atsiliepimas
5. Atsiliepimų į skundą, pareiškimų dėl nušalinimo ir kitų prašymų negauta.
Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 4-ojo skyriaus prokurorės Virginijos Vigelienės skundas tenkinamas.
6. Aukštesnės instancijos teismas, įvertinęs skundžiamos nutarties motyvus ir argumentus, prokurorės skunde išdėstytus argumentus, pateiktą baudžiamosios bylos medžiagą, konstatuoja, kad apylinkės teismas nepagrįstai perdavė baudžiamąją bylą prokurorui.
7. Pareiškimas dėl bylos nagrinėjimo pagreitinto proceso tvarka, kaip ir kaltinamasis aktas yra procesinis dokumentas, kuriame galutinai formuluojamas kaltinimas asmeniui, kartu apibrėžiamos baudžiamosios bylos teisminio nagrinėjimo ribos. BPK 429 straipsnio 1 ir 2 dalyse yra nurodytas baigtinis sąrašas aplinkybių, kada prokuroro pareiškimas dėl bylos nagrinėjimo pagreitinto proceso tvarka gali būti atmestas arba byla perduodama prokurorui. Šie du galimi teismo sprendimai yra netapatūs, kiekvienam jų priimti turi būti nustatytos skirtingos sąlygos. Kai byla perduodama prokurorui, reikia nustatyti, kad buvo surašytas BPK 427 straipsnio reikalavimų neatitinkantis prokuroro pareiškimas.
8. Prokuroro pareiškimo turiniui keliamus reikalavimus įtvirtina BPK 427 straipsnio 1 dalis, t. y. jame turi būti nurodoma kaltinamojo vardas, pavardė, gimimo data, asmens kodas, šeiminė padėtis, profesija, darbovietė, duomenys apie ankstesnį teistumą ir prokuroro nuožiūra – kiti asmens duomenys; trumpai aprašyta padaryta nusikalstama veika: jos padarymo vieta, laikas, būdas ir padariniai; nurodytas baudžiamasis įstatymas, numatantis atsakomybę už tą veiką; išvardyti liudytojai ir nukentėjusieji, kurių parodymais grindžiamas kaltinimas arba kuriuos prašoma apklausti teisiamajame posėdyje, daiktai ir dokumentai, turintys reikšmės nagrinėjant bylą; išdėstyta prokuroro pozicija ir kaltinamojo nuomonė dėl galimybės į bylos nagrinėjimą nekviesti liudytojų. Nagrinėjamu atveju, visi šie duomenys prokurorės pareiškime atsispindi: kaltinamasis yra M. L., nurodytas jo asmens kodas, gimimo data, vieta, pilietybė, šeimyninė padėtis, duomenys apie tai, kad anksčiau neteistas. Pareiškime nurodyta inkriminuotos veikos padarymo vieta, laikas, padarymo aplinkybės. Prokurorė yra išdėsčiusi, kurių liudytojų parodymais vadovaujasi bei kokia rašytine bylos medžiaga remiasi, taip pat nurodyta, jog yra galimybė nekviesti liudytojų, nurodoma, jog yra visos sąlygos baudžiamąją bylą užbaigti pagreitinto proceso tvarka. Kaltinamasis, prokurorės nuomone, turi būti pripažintas kaltu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį. Taip pat nustatytas ir BPK 427 straipsnio 2 dalies reikalavimas, t. y. M. L. teismo posėdžio metu patvirtino, kad pareiškimą dėl pagreitinto proceso ir jo vertimą į rusų kalbą, gavo. Taigi pareiškimas atitiko įstatymo keliamus reikalavimus.
Žemesnės instancijos teismas
9. Apylinkės teismo nurodytos aplinkybės – 2023 m. rugpjūčio 23 d. nuosprendžiu M. L. buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (įsiteisėjo 2023 m. rugsėjo 20 d.) ir šią bylą prašoma prijungti prie nagrinėjamos bylos, o tokiu atveju pagreitintas procesas netenka prasmės, kaip supaprastintas procesas – neužkirto kelio nagrinėti baudžiamąją bylą pagreitinto proceso tvarka. Prokurorės pateiktuose dokumentuose dėl proceso užbaigimo pagreitinto proceso tvarka buvo nurodytos aplinkybės apie tai, kad M. L. buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, nurodant sprendimą, jo datą, bylos numerį. Posėdyje prokurorė prašė prijungti ankstesnį teismo nuosprendį, kuriuo kaltinamasis atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Taigi teismas, turėdamas šiuos duomenis, vadovaujantis proceso operatyvumo, ekonomiškumo principais, turėjo išsireikalauti ankščiau išnagrinėtos bylos dokumentus, kad būtų galimybė spręsti klausimą dėl bylų sujungimo ir baudžiamosios atsakomybės taikymo už visas nusikalstamas veikas, kaip tai numato BK 40 straipsnio 8 dalis. Šią išvadą aukštesnysis teismas daro įvertinęs ir BPK 428 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus galimus teisėjo sprendimus, išklausius prokuroro, nukentėjusiojo, kaltinamojo, gynėjo nuomonių, t. y. 1) surengti bylos nagrinėjimą teisme tuoj pat, 2) surengti bylos nagrinėjimą teisme kitą dieną, 3) atmesti prokuroro pareiškimą dėl bylos nagrinėjimo pagreitinto proceso tvarka. Taigi, teismas turėjo surengti bylos nagrinėjimą kitą dieną.
10. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai perdavė baudžiamąją bylą prokurorui, nesant objektyvių kliūčių nagrinėti baudžiamąją bylą pagreitinto proceso tvarka. Bylos grąžinimas šiuo atveju prieštarautų operatyvumo principui. Bylos nagrinėjimas pagreitinto proceso tvarka vyksta laikantis BPK V dalyje nustatytų taisyklių (BPK 432 straipsnis), o remiantis BPK 242¹ straipsnio 1 dalies nuostatoms, teismas privalo rūpintis, kad baudžiamoji byla teisme būtų išnagrinėta per kuo trumpesnį laiką. Grąžinus bylą prokurorei procesas nepagrįstai užsitęstų ir pažeistų kaltinamojo teisę, kad jo byla būtų išnagrinėta per kuo trumpiausią laiką.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 2 dalimi,
nutaria:
Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 4-ojo skyriaus prokurorės Virginijos Vigelienės skundą tenkinti.
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. rugsėjo 22 d. nutartį panaikinti ir priimti naują sprendimą – baudžiamąją bylą Nr. 1-3059-1127/2023 su joje esančiu pareiškimu dėl bylos nagrinėjimo pagreitinto proceso tvarka grąžinti nagrinėti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.