Šiaulių apygardos teismo nutartis

2011-04-05 · Byla Nr. ATP-24-309/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-04-05
Bylos Nr.
ATP-24-309/2011
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Zigmas Kavaliauskas
Kategorijos
  • 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. ATP-24-309/2011Procesinio sprendimo kategorijos: 45.4.4.; 45.4.5.; 79.1. (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. balandžio 5 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Zigmas Kavaliauskas

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal administracine tvarka nubaustos S. R. apeliacinį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. vasario 10 d. nutarimo, kuriuo S. R. pripažinta kalta ir nubausta:

pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 2 dalį 150 (vieno šimto penkiasdešimties) litų dydžio bauda;

pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį 3000 (trijų tūkstančių) litų dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 33 straipsniu, nuobaudas subendrinus apėmimo būdu S. R. paskirta galutinė nuobauda 3000 (trijų tūkstančių) litų dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. R. nubausta už tai, kad 2010 m. gruodžio 29 d. 11.30 val. ties (duomenys neskelbtini) g. 285-uoju pastatu, (duomenys neskelbtini), vairuodama automobilį „Mitsubishi Lancer“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) važiuodama atbuline eiga neįsitikino, kad tai daryti saugu ir kliudė stovintį automobilį, dėl ko buvo apgadintos abi transporto priemonės. Tuo S. R. pažeidė Kelių eismo taisyklių 119 punkto reikalavimus.

Be to, S. R. nubausta už tai, kad 2010 m. gruodžio 29 d. 11.30 val. ties (duomenys neskelbtini) g. 285-uoju pastatu, (duomenys neskelbtini), vairuodama automobilį „Mitsubishi Lancer“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) iš eismo įvykio vietos pasišalino pažeisdama Kelių eismo taisyklių 231 punkto reikalavimus.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu S. R. prašo Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. vasario 10 d. nutarimą, pagal kurį yra nubausta 3000 litų bauda ir atimta teisė vairuoti transporto priemones trejiems metams, panaikinti ir administracinę bylą nutraukti.

Apeliaciniame skunde nurodo, kad apylinkės teismas neteisingai įvertino byloje surinktus įrodymus ir ją nepagristai bei neteisingai nubaudė. ATPK 248, 257 straispnyje, 284 straispnio 1 dalyje yra nurodyta, kad asmuo gali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tuomet, kai byloje yra išaiškintos visos teisiškai reikšmingos aplinkybės jos visapusiškai ir objektyviai ištiriamos bei įvertinamos, kad nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylas, teismas turi įvertinti tiek asmenį kaltinančius, tiek jį teisinančius įrodymus. Apeliantės nuomone, apylinkės teismas byloje esančius įrodymus vertino vienašališkai, subjektyviai, palaikė ir vadovavosi vien tik policijos pareigūnų surašytu administracinio teisės pažeidimų protokolu ir apsiribojo išvardijimu byloje esančių įrodymų be jų analizės bei motyvų ir taip pažeidė ATPK 257 straipsnio reikalavimus, nes įrodymus vertino neišnagrinėjęs visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai visų bylos aplinkybių viseto.

Apeliantė nurodo, kad tiek policijos pareigūnams, tiek teisme aiškino, jog ta aplinkybė, kad vairuodama savo automobilį ji neva kliudė kitą stovintį automobilį ir jį apgadino, jai tapo žinoma tik tuomet, kai policijos pareigūnas atvažiavęs į namus pareiškė, kad jos automobilis užkliudė stovėjimo aikštelėje kitą automobilį ir jį apdaužė. Policijos pareigūnas buvo atvažiavęs 2011 m. sausio 5 d. ir tik tada jis apžiūrėjo apeliantės automobilį ir jai apie tai pranešė. S. R. nurodo, kad jei ji ir kliudė kitą automobilį, tai to nepajuto ir jokių aiškių susidūrimo žymių ant jos vairuojamo automobilio nebuvo. Jos transporto priemonės techninės apžiūros akte ir darytose nuotraukose užfiksuoti rasti techniniai defektai, nereiškia, kad ji automobiliu kliudė kitą transporto priemonę ir, kad turėjo pajusti transporto priemonių kontaktą. Juo labiau, kad šie rasti techniniai defektai yra padaryti dar anksčiau, ką nurodė ir jos vyras rašydamas paaiškinimą policijai. Apeliantės nuomone, ji 2010 m. gruodžio 29 d. automobilių kontakto nepajuto, nesuvokė, kad pateko į autoįvykį, apie jį nieko nežinojo, todėl sąmoningai pasitraukti iš įvykio vietos negalėjo. Taigi S. R. akivaizdu, kad jos tyčios pasitraukti iš autoavarijos vietos nėra.

Apeliantė nurodo, kad byloje surinkti įrodymai gali būti tik pagrindas konstatuoti paties autoįvykio faktui, t. y. aplinkybei, jog jos automobilis galėjo kliudyti kitą automobilį. Tačiau nei vienas iš byloje surinktų įrodymų ir teismo nutarime nurodytų įrodymų nepatvirtina jos kaltės dėl pasitraukimo iš autoįvykio vietos, t. y. neįrodo jog ji pajuto (galėjo pajusti) automobilių kontaktą, suvokė (galėjo suvokti) jog pateko į autoįvykį ir sąmoningai, siekdama nuslėpti autoįvykio faktą ir išvengti atsakomybės, iš autoįvykio vietos pasitraukė. S. R. nuomone, administracinio teisės pažeidimo protokolas ir policijos pareigūno tarnybinis pranešimas surašyti remiantis subjektyviais nukentėjusiojo parodymais. Šiuos dokumentus surašęs policijos pareigūnas paties įvykio nematė, todėl konstatuoti, jog ji kliudė stovintį automobilį ir tą suvokusi sąmoningai iš įvykio vietos pasitraukė, policijos pareigūnas neturi pagrindo. Byloje esančios fotonuotraukos nėra ir negali būti laikomi dokumentais, įrodančiais jos kaltę dėl pasitraukimo iš autoįvykio vietos. Juose yra užfiksuoti tik transporto priemonių apgadinimai, tačiau nėra nustatyta ar šie apgadinimai atitinka vienas kitą ir tikrai yra būtent šių automobilių kontakto pasekmė. Anot S. R., policijos pareigūnas V. R. daręs automobilių apžiūrą bei fotonuotraukas ir pareiškęs savo nuomonę, nėra ekspertas, galintis įvertinti apgadinimų pobūdį, jų senumą ir kitas panašaus pobūdžio reikšmingas aplinkybes, todėl jo aiškinimas yra pagristas tik spėliojimais ir jo išvedžiojimais.

Apeliantė teigia, kad teismas nepagristai jos kaltę dėl pasitraukimo iš įvykio vietos grindžia liudytojos J. G. parodymais, kuri nurodė, kad moteris jai padavė lapelį, kuriame buvo užrašytas automobilio numeris ir pasakė, kad matė kaip tas automobilis atsitrenkė į kitą automobilį ir nuvažiavo. Liudytoja aiškino, kad ji prieš tai girdėjo smūgį, kuris įtartinai atrodė, bet nėjo žiūrėti. S. R. manymu, iš šitos liudytojos aiškinimo teismas padarė savo nieko nepagristus samprotavimus ir išvedžiojimus. Pirma, tas garsas tai dar nereiškia, kad ji galėjo girdėti jos ir kito automobilių buvusį kontaktą. Tai galėjo būti ir koks kitas garsas, nes jos tai nenustebino ir ji nepuolė žiūrėti, kas atsitiko. Tą dieną buvo didelis vėjas, snigo bei pustė ir galėjo būti nuo vėjo įvairūs garsai. Vėjas galėjo turėti įtakos ir apeliantei, kad jai nekilo jokio įtarimo, kad ji kontaktavo su kitu automobiliu. Jos dėmesys buvo sutelktas į priekį ir ji galėjo nesuprasti, jei toks kontaktas buvo. Pagaliau, kaip matyti iš fotonuotraukų, ant nukentėjusiojo automobilio priekinių durelių įlenkimas nėra didelis ir kontakto metu negalėjo jaustis atsitrenkimas ir didelis garsas. Apeliantė teigia, kad pasišalinti iš įvykio vietos jai nebuvo jokio tikslo. Ji automobilį vairuoja jau 12 metų, jokių pažeidimų per tą laikotarpį nepadarė ir nėra bausta už Kelių eismo taisyklių pažeidimus. Jai reikalingos vairuotojo teisės, nes reikia nuolat vežti neįgalų vaiką į mokyklą.

S. R. nurodo, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo esmę kaltė dėl jo padarymo gali pasireikšti tik sąmoningų veiksmų tyčia. Baudžiant asmenį pagal šią normą būtina nustatyt, kad iš eismo įvykio vietos pasitraukta tyčia, t. y. asmuo, sukėlęs autoįvykį, tai suprato ir tikslingai, siekdamas už savo veiksmus išvengti atsakomybės, pasišalino iš įvykio vietos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m.rugsėjo 06 d.adm. byloje Nr. N16 -2330/2007, 2007 m.spalio 05d. Nr.Nl-1715/2007, 2009 m. spalio 30 d. Nr. N 575-2198/2009)

Institucijos, surašiusios ATP protokolą, Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau - Šiaulių apskrities VPK) Patrulių rinktinės Šiaulių rajono patrulių būrio atstovas, atsiliepimo į S. R. apeliacinį skundą, nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Iš apeliacinio skundo argumentų matyti, kad S. R. neigia padariusi administracinės teisės pažeidimus, dėl kurių padarymo jis buvo pripažintas kaltu ir nubaustas Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. vasario 10 d. nutarimu.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą atkreipęs teismų dėmesį į tai, kad nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą būtina ištirti ir įvertinti visas bylai reikšmingas aplinkybes. Pagal ATPK 248 straipsnį administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždaviniai yra laiku, visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes. ATPK 284 straipsnio 1 dalis nustato, kad organas (šiuo atveju apylinkės teismas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytas pažeidėju asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Šių aplinkybių nustatymui nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą renkami atitinkami įrodymai (ATPK 256 str.). Vadovaujantis ATPK 257 straipsniu organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Šių procesinės teisės normų reikalavimų nesilaikymas yra esminis procesinių normų pažeidimas, kuriam esant teismo priimtas procesinis sprendimas gali būti pripažintas nepagrįstu ir panaikintas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. lapkričio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N444-4788/2009, nutartis administracinėje byloje Nr. N63-992/2010, taip pat Administracinių teismų praktika 1. P. 305, Administracinių teismų praktika Nr. 7, l. 259).

Pirmosios instancijos teismas, priimdamas nutarimą administracinėje byloje, rėmėsi daliniais S. R. parodymais apie galimybę būti įvykio vietoje nurodytu laiku, teisme apklaustų K. V., V. R., J. G. parodymais, taip pat duomenimis, kurie užfiksuoti administracinio teisės pažeidimo protokole (2 b. l.), eismo įvykio vietos schemoje (4 b. l.), fotonuotraukose iš eismo įvykio vietos (7–10 b. l.), automobilio „Mitsubishi Lancer”, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) techninės apžiūros aktu (19 b. l.), fotonuotraukose su užfiksuotais automobilio apgadinimo požymiais (12–15 b. l.), Šiaulių apskrities VPK Patrulių rinktinės pareigūno V. R. tarnybiniu pranešimu (6 b. l.).

Remiantis ATPK 248, 257, 284 straipsnių nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas nutarimą priėmė nevisapusiškai ištyręs bylos aplinkybes.

ATPK 127 straipsnio 2 dalis nustato atsakomybę už Kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą).

Nei S. R. surašytame administracinio teisės pažeidimo protokole, nei Šiaulių miesto apylinkės teismo nutarime nenurodyta į kokį automobilį atsitrenkė S. R. vairuojamas automobilis. Nenustatytas automobilių susidūrimo mechanizmas, nepaimti ir nesulyginti susidūrusių (jeigu jie buvo susidūrę) automobilių apgadintų dalių dažų pavyzdžiai, nors automobiliai ir apžiūrėti, tačiau nesulyginta, ar esantys automobilių apgadinimai yra tapatūs, t. y. ar automobilio „Audi“ sugadinimai buvo padaryti S. R. priklausančiu automobiliu „Mitsubishi Lancer“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Niekuo nepavirtintas pirmosios instancijos teismo nutarime nurodytas konstatavimas, kad S. R. savo kaltę pripažino iš dalies. S. R. savo kaltę neigė, o pasakymas, kad eismo įvykio metu ji galėjo automobiliu važiuoti pro eismo įvykio vietą, negali būti laikomas, neesant kitų objektyvių įrodymų, kaltės pripažinimu.

ATPK 130 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta administracinė atsakomybė už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą išaiškinęs, kad administracinę atsakomybę pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį užtraukia vairuotojo pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis yra susijęs, vietos, pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Pagal minimo nusižengimo esmę kaltė dėl jo padarymo gali pasireikšti tik sąmoningu veiksmu – tyčia. Baudžiant asmenį pagal šią normą, būtina nustatyti, kad iš autoįvykio vietos pasitraukta tyčia, t. y. asmuo sukėlęs autoįvykį tai suprato ir tikslingai, siekdamas išvengti atsakomybės, pasišalino iš įvykio vietos (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. N16-2330/2007, N1-1715/2007, Nr. N63-935/2010).

Pirmosios instancijos teismas nutarime nenurodė, kuo pasireiškė S. R. tyčia pasitraukti iš eismo įvykio. Būtina surinkti įrodymus, kurie neginčytinai paneigtų S. R. parodymus, kad ji jokio automobilių susidūrimų nepajuto, nustatyti, ar kas nors iš pašalinių asmenų matė S. R. ir jos vairuojamą automobilį eismo įvykio vietoje, ar jos vairuojamas automobilis buvo sustojęs eismo įvykio vietoje, ar S. R. buvo išlipusi iš automobilio ir apžiūrinėjo sugadintą automobilį, ar S. R. vairuojamas automobilis iškarto po eismo įvykio vietos išvažiavo.

Asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gruodžio 18 d. nutartis byloje Nr. N575-2791/2009).

Tad, atsižvelgiant į tai, jog byloje kilusiems prieštaravimams dėl to, ar S. R. padarė ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje numatytus pažeidimus, būtina rinkti naujus įrodymus, todėl apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nutarimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl naikintinas, o bylą grąžintina šiam teismui nagrinėti iš naujo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302¹² str. 1 d. 4 p., teismas

nutaria:

S. R. apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. vasario 10 d. nutarimą panaikinti ir bylą grąžinti šiam teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėjas Zigmas Kavaliauskas