Kauno apygardos teismo sprendimas, 2A-75-153/2010

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2010-01-26
Bylos Nr.: 2A-75-153/2010
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Galina Blaževič (pirm.), Leonas Jachimavičius, Dalė Burdulienė
Ieškovas: V. G., D., D. G.
Atsakovas: E. B.
Trečiasis asmuo: R. B.

Civilinė byla Nr. 2A-75-153/2010;

pirmosios instancijos teismo teisėja Odeta Ragauskienė;

procesinio dokumento kategorija: 121.1, 121.15, 121.21, 121.22, 42.4, 42.10, 42.11.2.

(S)KAUNO APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2010 m. sausio 26 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Galinos Blaževič,

kolegijos teisėjų Leono Jachimavičiaus, Daliai Burdulienei,sekretoriaujant Vaidai Stankevičiūtei,

dalyvaujant ieškovams V. G., D. G., jų atstovei advokatei D. Ž., atsakovei E. B., jos atstovui advokatui L. J., trečiajam asmeniui R. B.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovų V. G. ir D. G. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. birželio 22 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-392-568/2009 pagal ieškovų V. G. ir D. G. ieškinį atsakovei E. B., trečiajam asmeniui R. B. dėl skolos priteisimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovai D. G. ir V. G. ieškiniu prašė teismo priteisti iš atsakovės E. B. 11 150 Lt, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovai nurodė, kad jie su atsakove buvo sutarę pirkti žemės sklypą su statiniu, 2008-02-05 pasirašė preliminarią pirkimo-sutartį, sutarė, jog iki 2008 m. balandžio 5 d. bus pasirašyta pagrindinė pirkimo-pardavimo sutartis. Ieškovai pasirūpino paskolos gavimu, tačiau sutarties pasirašymo diena buvo nukelta, o šalims susipykus sutartis nebuvo pasirašyta. Kadangi dėl atsakovės veiksmų sutartis nebuvo pasirašyta, ji privalo atlyginti ieškovų patirtus nuostolius.

Atsiliepimas

Atsakovė E. B. ieškinį prašė atmesti. Nurodė, kad pirkimo-pardavimo sutarties nepasirašė dėl ieškovų kaltės, nes jie nustatytu laiku neatvyko.

Tretysis asmuo R. B. ieškinį prašė atmesti.

Žemesnės instancijos teismas

Kauno miesto apylinkės teismas 2009 m. birželio 22 d. sprendimu ieškinį atmetė, iš ieškovų solidariai priteisė valstybei 30 Lt ir 1 500 Lt išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu.

Teismas nustatė, kad 2008-02-05 tarp ieškovų ir atsakovės buvo pasirašyta preliminarioji pirkimo-pardavimo sutartis, kuria atsakovė įsipareigojo iki 2008-04-05 parduoti ½ gyvenamojo namo ir dalį sklypo (duomenys neskelbtini) , o ieškovai įsipareigojo per nurodytą terminą nupirkti parduodamą turtą ir sumokėti jo kainą – 475 000 Lt. Preliminariosios sutarties priedu atsakovė prisiėmė pareigą užtikrinti, kad parduodamame turte būtų atlikti priede numatyti darbai. Ieškovai sumokėjo 10 000 Lt avansą, kuris turėjo likti atsakovei, jei ieškovai be pagrindo atsisakytų sudaryti pagrindinę sutartį, o jei atsakovė nepagrįstai atsisakytų sudaryti pagrindinę sutartį, avansas būtų grąžintas ieškovams. Šalys neginčija aplinkybės, jog ieškovai perdavė atsakovei 10 000 Lt avansą. Preliminariojoje sutartyje numatyta pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta, tarp šalių kilo ginčas dėl sumokėto avanso grąžinimo ir nuostolių atlyginimo nesudarius pagrindinės sutarties. Ieškovai teigia, kad pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta dėl atsakovės kaltės, nes ji neparengė dokumentų, padidino kainą, neįrengė kanalizacijos ir nenorėjo rodyti tikrosios sandorio kainos, todėl privalo grąžinti sumokėtą avansą ir atlyginti nuostolius. Atsakovė nurodo, kad pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta dėl ieškovų kaltės, nes jie neturėjo pinigų sumokėti už perkamą turtą, dėl to ieškovai neturi teisės į avansą. Teismas nustatė, jog šiuo atveju šalys nesutaria dėl ikisutartinių pareigų vykdymo, bylos nagrinėjimo dalyką sudaro pagrindinės sutarties nesudarymo priežastys, kurias nustačius, galima spręsti dėl šalių civilinės atsakomybės – sumokėto avanso grąžinimo. Teismas sprendė, kad pasibaigus preliminariojoje sutartyje numatytam terminui pagrindinei sutarčiai sudaryti ikisutartiniai santykiai tarp šalių nepasibaigė, todėl atsakovei neatsirado prievolė grąžinti avansą. Tokią išvadą teismas grindė šiais motyvais: šalys buvo susitikusios 2008-04-01 (šios aplinkybės jos neginčija), šalys ir suėjus terminui pagrindinei sutarčiai sudaryti toliau vykdė preliminariąją sutartį, t. y. rengėsi sudaryti pagrindinę sutartį, ieškovai 2008-04-04, t. y. priešpaskutinę termino dieną, penktadienį, išsiuntė atsakovei pranešimą per notarą (b. l. 32), turėdami žinoti, jog atsakovė jį gaus jau suėjus terminui. Pranešimu buvo klausiama, ar įvykdyti įsipareigojimai ir ar pagrindinė sutartis bus sudaroma. Atsakovė 2008-04-08 per notarą išsiuntė ieškovams atsakymą (b. l. 31), kuriame pranešė ieškovams apie pasirengimą sudaryti pagrindinę sutartį, jos sudarymo vietą ir laiką. Taip pat atsakovė 2008-04-08 pas notarą užsakė pažymą (b. l. 110, 112). Šalys 2008-04-13 buvo susitikusios ieškovų bute ir susitarė kitą dieną sudaryti pagrindinę sutartį. Ieškovai pripažino, jog nusprendė nebesudaryti pagrindinės sutarties tik po šio atsakovės apsilankymo. Teismo nuomone, šalių ikisutartiniai santykiai nutrūko 2008-04-14, kai ieškovas V. G., atvykęs pas notarą sudaryti pagrindinės sutarties, atsisakė ją sudaryti ir įteikė atsakovei atsisakymą pagrindžiantį raštą (b. l. 30). Teismas laikė, kad ieškovai neįrodė aplinkybės, jog atsakovė nepateikė notarei dokumentų, reikalingų pagrindinei sutarčiai sudaryti, nes pažyma ir su ja susiję dokumentai buvo pateikti (b. l. 107-112).

Teismas nurodė, kad ieškovai nepateikė įrodymų, pagrindžiančių, jog atsakovė neįvykdė preliminariosios sutarties priede 1.3 p. numatytos prievolės, t. y. neįrengė kanalizacijos. Atsakovė ir tretysis asmuo pateikė PVM sąskaitas faktūras (b. l. 51-56), patvirtinančias medžiagų kanalizacijai įrengti įsigijimą. Ieškovas patvirtino, kad name buvo išvedžioti vamzdžiai. Nustatyta, kad kanalizacija negali funkcionuoti be valymo įrenginių. Ieškovams ši aplinkybė buvo žinoma. Atsakovė neprisiėmė įsipareigojimo įrengti valymo įrenginių, todėl ji negali būti laikoma atsakinga už kanalizacijos nefunkcionavimą. Ši aplinkybė neturėjo esminės reikšmės pagrindinės sutarties sudarymui. Be to, 2004-04-14 rašte (b. l. 30), kuriuo ieškovai atsisakė sudaryti sutartį, kanalizacijos neįrengimas nenurodomas kaip atsisakymo sudaryti pagrindinę sutartį priežastis. Teismas sprendė, kad neįrengta kanalizacija negalėjo būti atsisakymo sudaryti pagrindinę sutartį priežastis.

Teismas nustatė, kad tam, jog nebuvo sudaryta pagrindinė sutartis, didelės reikšmės turėjo ginčas dėl turto kainos. Teismo nuomone, atsakovei pagrįstai kilo abejonių dėl ieškovų galimybės sumokėti 165 000 Lt turto kainos dalį, nes ieškovai iš pradžių atsakovei pateikė banko raštą, kuris patvirtino, jog ieškovams suteikiamas 300 000 Lt kreditas turtui įsigyti. Iš vėliau ieškovų pateiktų 2008-12-12 ir 2009-04-28 banko raštų (b. l. 87, 113) matyti, kad visą ieškovų kredito sumą sudaro 144 810 EUR, iš kurių 86 886 EUR, t. y. 299 756,7 Lt skirta turtui įsigyti, o likusi suma - statybos darbams baigti. Teismo nuomone, turtui įsigyti ieškovai galėjo panaudoti tik 300 000 Lt, nes kreditas gali būti naudojamas tik pagal kredito sutartyje numatytą paskirtį (CK 6.877 str., 6.883 str. 3 d.), todėl ieškovai negalėjo panaudoti statybos darbams užbaigti skirtos kredito dalies atsiskaityti su atsakove. Ieškovas nepasinaudojo galimybe kreiptis dėl kredito sumos perskirstymo, o kitų įrodymų, patvirtinančių, kad ieškovai turėjo kitų sandorio finansavimo šaltinių, nepateikė, todėl aplinkybės, kad likusi kainos dalis galėjo būti sumokėta iš kitų pinigų, neįrodė (CPK 178 str.). Teismas sprendė, jog tikėtina ieškovus neturėjus lėšų skirtumui tarp turtui įsigyti skirtos kredito dalies ir turto kainos sumokėti.

Teismas nesutiko su ieškovų argumentu, kad jų atsisakymą sudaryti pagrindinę sutartį lėmė aplinkybė, jog atsakovė atsisakė išduoti raštą, patvirtinantį visos kainos sumokėjimą. Teismo nuomone, kadangi ieškovai negalėjo faktiškai sumokėti visos sutarties kainos, atsakovei nebuvo pagrindo išduoti sutarties kainos sumokėjimą patvirtinantį raštą. Priešingu atveju ji būtų sudariusi tariamą sandorį (CK 1.86 str.), todėl atsakovė pagrįstai atsisakė išduoti tokį raštą.

Teismas pripažino nepagrįstu ieškovų teiginį, kad atsakovė padidino turto kainą, apie turto pardavimą paskelbusi internete. Teismas nurodė, kad skelbimas internete nelaikytinas oferta (CK 6.167 str.), todėl jame nurodyta kaina negali būti laikoma atsakovės įsipareigojimu parduoti turtą būtent už tokią kainą.

Apibendrindamas teismas nurodė, kad ieškovai nedėjo reikiamų pastangų pasirengti pagrindinės sutarties sudarymui, nepateikė dokumentų sandoriui sudaryti, ieškovas nesikreipė į banką dėl kredito sumos perskirstymo, ieškovai nepateikė atsakovei garantijų, kad yra pajėgūs sumokėti turto kainą, todėl jie neturėjo rimtos ir pagrįstos priežasties atsisakyti sudaryti pagrindinę sutartį. Tokį ieškovų elgesį teismas vertino kaip nesąžiningą, suteikiantį teisę kitai šaliai reikalauti atlyginti nuostolius (CK 6.163 str. 3 d.). Kadangi šalys preliminarioje sutartyje numatė netesybas, todėl ieškovams atsisakius sudaryti sutartį sumokėtas avansas lieka atsakovei kaip netesybos už nepagrįstą atsisakymą sudaryti pagrindinę sutartį. Teismas konstatavo, kad ieškovai neįrodė, kad pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta dėl atsakovės kaltės, todėl jie neįgijo teisės reikalauti nuostolių atlyginimo iš atsakovės.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovai V. G. ir D. G. su teismo sprendimu nesutiko, prašė teismo sprendimą panaikinti, priimti naują sprendimą – ieškovų ieškinį patenkinti visiškai, priteisti iš atsakovės ieškovų turėtas bylinėjimosi išlaidas pirmosios bei apeliacinės instancijos teismuose. Ieškovai nurodė šiuos motyvus:

1) teismas netinkamai aiškino ir taikė CK 6.165 str. nuostatas, netinkamai vertino byloje surinktus rašytinius įrodymus, liudytojų parodymus. Pagal preliminariąją pirkimo-pardavimo sutartį pagrindinė sutartis turėjo būti sudaryta iki 2008-04-05, nurodytas sutartyje pardavėjai (atsakovei) priklausantis turtas turėjo būti parduotas už 475 000 Lt, šalių susitarimu iki sutarties sudarymo turėjo būti atvestas į namą kanalizacijos įvadas. Pagrindinė sutartis nebuvo pasirašyta per šalių nustatytą terminą dėl šių priežasčių: 1) atsakovė laiku neparengė dokumentų sandoriui sudaryti; 2) nepagrįstai padidino kainą; 3) nesutvarkė kanalizacijos, kad ji veiktų; 4) reikalavo pagrindinėje sutartyje nurodyti netikrąją sandorio kainą ir atsisakė atskiru raštu patvirtinti tikrąją sandorio kainą;

2) teismas nepagrįstai nustatė, kad preliminarioji sutartis buvo pratęsta šalių susitarimu iki 2008-04-14 ir nebuvo pasirašyta pagrindinė sutartis dėl pačių ieškovų kaltės. Pagrindinei sutarčiai sudaryti ieškovai privalėjo pateikti duomenis iš banko apie paskolos gavimą bei asmens dokumentus. Ieškovų Kredito sutartis su AB banku „Hansabankas“ dėl 144 810 eurų arba 499 999,98 Lt kredito suteikimo buvo pasirašyta 2008-03-18. Kredito sutartis buvo pateikta pardavėjai, kuri pati nepateikė jos notarei V. J., bet 2008-04-01 pas notarę J. R. grąžino ją ieškovams. Ieškovai laiku buvo surinkę reikalingus dokumentus sandoriui sudaryti ir pateikę juos turto pardavėjai. Savo pareigos surinkti reikalingus dokumentus sandoriui sudaryti laiku neįvykdė atsakovė, nes ji 2008-04-08, t. y. praėjus 3 dienoms po termino, kreipėsi į notarę V. J. dėl registro pažymos užsakymo sandoriui sudaryti. Notarė 2008-04-09 pateikė užsakymą registro įmonei, o pažyma sandoriui iš registro įmonės buvo gauta 2008-04-10, t. y. 5 dienos pasibaigus terminui pagrindinei sutarčiai sudaryti. Atsakovė nebuvo paruošusi dokumentų, būtinų pagrindinei sutarčiai pasirašyti tarp šalių sutartu laiku, t. y. iki 2008-04-05. Šios aplinkybės paneigia teismo išvadą, kad ieškovai nedėjo reikiamų pastangų pasirengti pagrindinės sutarties sudarymui, kad jie norėjo ir siekė sudaryti pagrindinę sutartį iki 2008-04-13;

Atsiliepimas

3) atsakovė (pardavėja) keitė preliminarioje sutartyje nurodytą kainą, ji reikalavo, kad sutartyje būtų nurodyta neteisinga kaina – 300 000 Lt. Ieškovai su tuo pradžioje sutiko, todėl iš banko paprašė 300 000 Lt paskolos. 2008-03-14 Banko rašte, adresuotame notarui, patvirtinama, kad 300 000 Lt paskolą ieškovai gaus, tačiau ieškovams pareikalavus, kad atsakovė atskiru raštu patvirtintų visą gautą 475 000 Lt sumą, ji atsisakė. Šias aplinkybes patvirtino notarė J. R., kuri išaiškino šalims restitucijos klausimą šią sutartį pripažinus negaliojančia. Teismas šių notarės parodymų nevertino ir dėl jų nepasisakė, pažeidė CPK 185 str. Kad pardavėja, pasirašiusi preliminarią sutartį, iki pagrindinės sutarties pasirašymo pakeitė sandorio kainą ir reikalavo jau 495 000 Lt, patvirtina jos skelbimas (b. l. 78). Teismo išvada, kad skelbimas internete negali būti laikomas kainos pakeitimu, nes tai liečia kitus asmenis, yra nepagrįsta;

4) atsakovė iki pagrindinės sutarties sudarymo buvo įsipareigojusi sutvarkyti kanalizaciją, kad ji veiktų. Pagal preliminarios sutarties priedą tai turėjo padaryti iki 2007-10-30, tačiau darbai nebuvo atlikti. Teismas dėl kanalizacijos įvado vadovavosi liudytojo A. D. parodymais, nors jis visiškai nepatvirtino atsakovės teiginių dėl kanalizacijos įvado. Liudytojas patvirtino, kad 2008 m. pavasarį name nebuvo galima naudotis kanalizacija, nors ji buvo įvesta. Atsakovės pateiktos sąskaitos faktūros nepatvirtina, kad kanalizacijos įvadas buvo pajungtas. Akivaizdu, kad nė vienas pirkėjas nepirks namo, kuriame neveikia kanalizacija;

5) šalys nesusitarė dėl termino pratęsimo ir jo nepratęsė. Likus 4 dienoms iki pagrindinės sutarties sudarymo numatyto termino šalys buvo susitikusios Kauno m. 6-ajame notarų biure, tačiau nesutarė nei dėl kainos, nei dėl įvado ir išsiskirstė konfliktuodami. Iki termino pabaigos (2008-04-05) jos nebuvo susitikusios ir visiškai nebendravo. Šalims nesudarius pagrindinės sutarties iki preliminariojoje sutartyje numatytos datos, prievolė pagal preliminariąją sutartį pasibaigė (CK 6.165 str. 5 d.). Teismo išvada, kad šalys suėjus terminui pratęsė ikisutartinius santykius ir preliminariosios sutarties terminą iki 2008-04-13, yra nepagrįsta. Pardavėjos 2008-04-13 atvykimas į ieškovų namus negali būti laikomas šalių susitarimu pratęsti terminą pagrindinei sutarčiai sudaryti. 2008-04-14 rašte Nr. 34-12/08 nurodoma, kad V. G. nepageidauja pirkti iš atsakovės jokio turto dėl užsitęsusių nesusipratimų dėl sandorio sudarymo;

6) aplinkybę, kad pirkėjai neturėjo pinigų įsigyti turto už 475 000 Lt, paneigia 2008-03-18 kredito sutartis apie 144 810 eurų (499 999,98 Lt) suteikimą pirkėjams. Kredito sutartis buvo nutraukta tik 2008-07-30. Bankas 2008-12-12 rašte nurodė, kad kredito sumos nurodytoms paskirtims galėjo būti banko perskirstomos neviršijant suteikto kredito limito. Banko garantinis raštas dėl kredito suteikimo patvirtina, kad pirkėjai turėjo pakankamai pinigų pagrindinei sutarčiai sudaryti;

7) rašytiniai įrodymai patvirtina, jog ginčas tarp šalių dėl pirkimo-pardavimo sutarties nesudarymo kilo nepasibaigus preliminariojoje sutartyje numatytam pagrindinės sutarties sudarymo terminui, nebuvo šalių susitarimo dėl termino pratęsimo, todėl preliminarioji sutartis teismo turėjo būti pripažinta pasibaigusia, o ieškovams grąžinti avansu sumokėti pinigai bei priteistos jų turėtos išlaidos.

Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė E. B. prašė teismo sprendimo nekeisti, apeliacinį skundą atmesti ir priteisti iš ieškovų bylinėjimosi išlaidas. Atsakovės nuomone, apeliacinis skundas yra nepagrįstas, todėl netenkintinas dėl šių motyvų:

Dėl šalių pasirengimo sudaryti pagrindinę sutartį

1) Kredito sutartis nebuvo pakankamas pagrindas užtikrinti parduodamo turto kainos sumokėjimą, nes iš AB „Hansabankas“ matyti, kad iš suteikto kredito tik 300 000 Lt gali būti panaudota namui įsigyti. Kredito sutarties bendrosios dalies 3.1.5 p. nustatyta, kad kreditas išmokamas tik kredito gavėjui sumokėjus skirtumą tarp visos nekilnojamojo turto kainos ir prašomos išmokėti kredito sumos. Skirtumas sudaro 165 000 Lt. 2008-04-01 susitikimo pas notarę J. R. metu ieškovai pinigų neturėjo ir siūlė sumokėti skirtumą vėliau pasitikėjimo pagrindais. Dėl to ir kilo ginčas tarp šalių. Ieškovai nepateikė jokių įrodymų teismui, kad 2008-04-13 buvo pajėgūs sumokėti visą namo kainą. Teismas pagrįstai nustatė, kad vien kredito sutarties pateikimas atsakovei negali būti laikomas tinkamu pasiruošimu pagrindinės sutarties sudarymui;

2) ieškovai nepagrįstai aiškina, kad atsakovė laiku neįvykdė pareigos surinkti sandoriui sudaryti reikalingus dokumentus, nes tik 2008-04-08, t. y. praėjus 3 dienoms nuo preliminariojoje sutartyje nurodyto termino, kreipėsi į notarę V. J. dėl registro pažymos užsakymo. Kadangi 2008-04-01 tarp šalių kilo konfliktas, atsakovė nežinojo, ar pagrindinė sutartis bus sudarinėjama, todėl neužsakė pažymos. Atsakovė 2008-04-07, t. y. jau suėjus pagrindinės sutarties sudarymo terminui, gavo ieškovų 2008-04-04 išsiųstą pranešimą per notarą dėl pagrindinės sutarties sudarymo. 2008-04-08 atsakovė užsakė pažymą ir išsiuntė ieškovams pranešimą per notarą apie pagrindinės sutarties sudarymo laiką ir vietą. Kadangi ieškovai išreiškė valią sudaryti pagrindinę sutartį besibaigiant terminui, suvokdami, kad jų raštą atsakovė gaus jau pasibaigus terminui, atsakovės veiksmai buvo savalaikiai (CK 1.5 str.). Dėl to ji negali būti laikoma pažeidusią preliminariąją sutartį;

Dėl preliminarioje sutartyje šalių sutartos kainos pakeitimo pardavėjos iniciatyva, reikalavimo nurodyti netikrą sandorio kainą

3) atsižvelgiant į kredito sutarties bendrosios dalies 3.1.5 p., kuris numato, jog kreditas išmokamas tik kredito gavėjui sumokėjus skirtumą tarp visos nekilnojamojo turto kainos ir prašomos išmokėti kredito sumos, ieškovams reikėjo gauti melagingą atsakovės patvirtinimą, kad 300 000 Lt viršijanti kainos dalis yra sumokėta. Tik tada bankas būtų išmokėjęs visą kreditą ir ieškovai būtų galėję sumokėti turto kainą. Vadinasi, raštas, patvirtinantis sumokėjimą, buvo reikalingas ieškovams gauti kreditą. Todėl atsakovės patvirtinimas buvo sąlyga bankui išmokėti kreditą. Atsakovė turėjo išduoti patvirtinimą faktiškai negavusi pinigų, t. y. toks patvirtinimas būtų tariamas sandoris (CK 1.86 str.);

4) pagal CK 6.877 str., 6.883 str. 3 d. kreditas gali būti naudojamas tik pagal paskirtį, todėl kainos sumokėjimas iš statyboms užbaigti skirtos kredito dalies negalimas. Kredito dydis iš esmės atitinka preliminariojoje sutartyje nurodytą namo kainą, todėl tikėtina, kad ieškovai norėjo neteisėtai panaudoti statyboms užbaigti skirtą kredito dalį namui pirkti. Ieškovai realiai nesiėmė jokių veiksmų kreditui perskirstyti;

5) teismas pagrįstai nesivadovavo notarės parodymais, nes jie prieštarauja byloje surinktų įrodymų visumai. Notarė pripažino, kad kilus ginčui šalys išėjo iš kabineto, t. y. ji nedalyvavo visame ginče. Ji pripažino, kad nesigilino į šitą situaciją, nes pirkimo-pardavimo sutartis turėjo būti sudaroma pas kitą notarą;

6) ieškovai, remdamiesi skelbimu internete, be pagrindo aiškina, kad atsakovė padidino parduodamo turto kainą. Skelbimas internete negali būti laikomas kainos pakeitimu santykiuose su ieškovais, nes jis skirtas neapibrėžtam asmenų ratui, o ne ieškovams. Atsižvelgiant į ieškovų elgesį ikisutartiniuose santykiuose, atsakovė galėjo pagrįstai manyti, kad ieškovai nebenori pirkti turto;

Dėl šalių suderintos valios bei ketinimų sudaryti pagrindinę sutartį

7) apeliantai nepagrįstai aiškina, kad atsakovė neįvykdė pareigos įrengti kanalizacijos įvadą ir dėl to ieškovai atsisakė sudaryti pagrindinę sutartį. 2008-04-14 rašte, kuriuo atsisakyta sudaryti pagrindinę sutartį, kanalizacijos neįrengimas nenurodomas kaip atsisakymo sudaryti sutartį priežastis. Įsipareigojimas įvesti kanalizacijos įvadą neapėmė pareigos įrengti valymo įrenginius. Kanalizacijos įvadas negali būti prilyginamas visiškai veikiančiai nuotekų sistemai. Preliminarioji sutartis nenumato, kad kanalizacija bus veikianti, todėl atsakovė neprisiėmė tokio įsipareigojimo. Ieškovams buvo žinoma, jog valymo įrenginius turės statyti jie patys;

8) aiškinimas, kad preliminariosios sutarties priede numatyti darbai turėjo būti atlikti 2007-10-30, prieštarauja sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principams. Preliminari sutartis buvo sudaryta 2008-02-05. Atsakovė negalėjo prisiimti įsipareigojimo atlikti veiksmus praeityje;

Dėl termino pratęsimo

9) apeliantų motyvas, kad terminas pagrindinei sutarčiai sudaryti nebuvo pratęstas, nepagrįstas. Šalių faktiniai veiksmai pasibaigus preliminariojoje sutartyje nurodytam terminui pagrindinei sutarčiai sudaryti liudija apie šio termino pratęsimą. Kad termino pratęsimas būtinai turėjo būti sudarytas tam tikra forma, prieštarauja protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principams. 2008-04-13 susitikimo metu ieškovai žadėjo ir norėjo sudaryti sandorį, t. y. išreiškė valią pratęsti terminą. Ikisutartiniai santykiai tarp šalių tęsėsi iki 2008-04-13.

Atsiliepimo į apeliacinį skundą tretysis asmuo R. B. nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Preliminariąja sutartimi laikomas šalių susitarimas, pagal kurį jame aptartomis sąlygomis šalys įsipareigoja vėliau sudaryti kitą – pagrindinę sutartį (CK 6.165 straipsnio 1 dalis). Kitaip tariant, tai yra sutartis dėl kitos sutarties sudarymo ateityje.

Priežastys, dėl kurių civilinių santykių dalyviai gali nuspręsti sudaryti preliminariąją sutartį, t. y. nesudaryti pagrindinės sutarties iš karto, bet susitarti, kad ją sudarys ateityje, gali būti įvairios: tam tikro reikalingo leidimo ar subjektinės teisės į daiktą neturėjimas, esantys daiktinių teisių apsunkinimai (hipoteka ir kt.), nepakankamas daikto parengimas parduoti ir pan. Šioje byloje nagrinėjamu atveju preliminariosios sutarties sudarymo metu būsimos sutarties objektas – namo ir žemės sklypo dalis – pastato dalis dar nebuvo baigta statyti ir įrengti, o ieškovai, šio turto pirkėjai, neturėjo lėšų ginčo objektui pirkti. Todėl preliminariosios sutarties 1 p. (b. l. 8) šalys 2008-02-05 susitarė, kad sutartis 2008-04-05 bus sudaryta 4-jame notarų biure Kauno mieste. Prie preliminariosios sutarties buvo surašytas priedas Nr. 1, kurio 1 p. nurodyta (b. l. 10), kad rangovas, šiuo atveju atsakovė, be kitų darbų, atlieka name šiuos darbus: 1.2 p. Vandentiekio įvado atvedimas į namą ; 1.3 p. kanalizacijos įvado atvedimas į namo kanalizacijos įvadą. Priede nurodyta (b. l. 10), kad visus statybos darbus atsakovė įsipareigoja pabaigti iki 2007-10-30, šalys pripažįsta, kad priede neteisingai nurodyta darbų pabaigos data, darbų atlikimo data buvo orientuota į pagrindinės sutarties sudarymo terminą, t. y. visi darbai turėjo būti atlikti iki 2008-04-05.

Ieškovai tvirtina, kad pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta dėl atsakovės kaltės, nes:

atsakovė pareikalavo, kad sutartyje būtų nurodyta ne reali šalių sutarta ir pirkėjo sumokėta kaina, bet žymiai mažesnė (iki 300 000 Lt), atsakovė atsisakė išduoti ieškovams raštą, patvirtinantį, kad visa suma sumokėta;

atsakovė neįvykdė sutarties priedo 1.3 punkto reikalavimo;

atsakovė 2008-04-01 padidino parduodamo turto kainą iki 495 000 Lt;

ieškovai atsisakė pratęsti pagrindinės turto pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo terminą;

sutartis nebuvo sudaryta dėl atsakovės kaltės, nes atsakovė iki preliminarioje sutartyje nurodyto termino neturėjo dokumentų, reikalingų nekilnojamo turto pirkimo-pardavimo sutarčiai sudaryti.

Atsakovė tvirtina, kad pirkimo-pardavimo sutartis nebuvo sudaryta dėl to, kad ieškovai negavo banke kredito, todėl negalėjo nupirkti turto. Taip pat dėl to, kad ieškovai apsigalvojo ir pirko pigesnį būstą. Sutarties sudarymo dieną atsakovė turėjo pirkimo-pardavimo sutarčiai sudaryti reikalingus dokumentus, tačiau ieškovai būsto nepirko. Visi priede nurodyti darbai buvo atlikti, taip pat įrengtas kanalizacijos ir vandentiekio įvadas. Valymo įrengimai nebuvo sumontuoti, nes to nenumatė preliminariosios sutarties priedas Nr. 1.

Pagal CPK įtvirtintą rungtyniavimo principą ginčo šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (CPK 178 straipsnis).

Bylos medžiaga įrodyta, kad šalys sudarė 2008-02-05 preliminarią nekilnojamo turto pirkimo- pardavimo sutartį. Šioje sutartyje šalys susitarė, kad turtas bus parduotas ieškovams už 475 000 Lt. Šalys įsipareigojo sudaryti pirkimo-pardavimo sutartį 4-ame notarų biure iki 2008-04-05. Taip pat susitarė, kad šis terminas gali būti pratęstas.

Šalys susitarė, kad pirkimo-pardavimo sutarties įvykdymui užtikrinti dalis pinigų, 10 000 Lt, sumokama iki pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo, o likusią sumą, 465 000 Lt, ieškovai įsipareigojo sumokėti atsakovei po to, kai bus pasirašyta pirkimo-pardavimo sutartis.

Taip pat šalys pasirašė priedą prie sutarties (b. l. 10), kuriame nurodyti darbai, kuriuos atsakovė privalo atlikti iki bus pasirašyta pirkimo-pardavimo sutartis, todėl šalys vieningai tvirtina, kad priedo prie preliminariosios sutarties surašymo 2008-02-05 data sutampa su preliminariosios sutarties data, o darbų atlikimo terminas nurodytas priede prie preliminariosios sutarties yra ne 2007-10-30, o iki 2008-04-05, ir sutampa su pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo data. Iš esmės šių sutarties sąlygų šalys neginčija, todėl teisėjų kolegija, vertindama byloje surinktus įrodymus, vadovaujasi rašytiniu šalių susitarimu (b. l. 8-10).

Ikisutartinių santykių dalyviams, kaip ir sutarties šalims, taikomi sąžiningumo reikalavimai. Abipusė jų pareiga elgtis sąžiningai nustatyta CK 1.5, 6.4, 6.158 ir 6.163 straipsniuose.

Ieškovai kreipėsi į į banką dėl paskolos suteikimo būstui įsigyti, jų prašymas buvo patenkintas: 2008-03-18 kredito sutartis 144 810 EUR pasirašyta tarp ieškovų ir AB banko „Hansabankas“ (b. l. 12-22). Todėl negalima sutikti su atsakovės motyvais, kad ieškovai turtui pirkti neturėjo lėšų. Atsakovės nurodyti motyvai, kad suteiktas ieškovams kreditas buvo suskirstytas į dvi sumas, viena dalis kredito skirta būstui pirkti (300 000 Lt), kita dalis pinigų – statybos darbams užbaigti perkamame būste (b. l. 29, 87, 113), dėl to ieškovai negalėjo sumokėti 475 000 Lt už perkamą turtą, atmestinas kaip neįrodytas. Iš banko raštų matyti, kad ieškovams suteiktas kreditas galėjo būti perskirstomas neviršijant suteikto kredito limito, todėl nėra nuginčytas ieškovų motyvas, kad ieškovai turėjo visą (144 810 EUR x 3,45 Lt) reikalinga pinigų sumą (499 594, 50 Lt) būstui pirkti.

Bylos duomenimis, turto pirkimo-pardavimo sutartis turėjo būti sudaryta 2008-04-05 (sutarties 1 p.), todėl sutarties sudarymo dieną atsakovė privalėjo pateikti notaro kontorai visus sutarčiai sudaryti reikalingus dokumentus. Dokumentai, reikalingi pirkimo-pardavimo sutarčiai sudaryti, buvo užsakyti atsakovės prašymu tik 2008-04-08, o pažyma parengta 2008-04-14 (b. l. 110-112, 118). Teisėjų kolegijos nuomone, atsakovės nepasirengimą sudaryti sutartį patvirtina dokumentų, reikalingų pirkimo-pardavimo sutarčiai sudaryti, nebuvimo faktas. Dėl to atmestinas atsakovės motyvas, kad pirkimo-pardavimo sutartis nebuvo sudaryta ieškovams radus pigesnį būstą ir dėl to nutarus nepirkti atsakovės turto, nes tai prieštarauja rašytiniams įrodymams.

Bylos duomenimis, ieškovai norėjo pirkti iš atsakovės 164 kv. m bendro ploto būstą, kurio statybos darbų baigtumas 80 procentų, už 475 000 Lt (b. l. 107-109), o 2008-08-08 pirko 197,03 kv. m bendro ploto būstą, kurio statybos darbų baigtumas 48 procentai, už 220 000 Lt (b. l. 69-71). Todėl negalima sutikti su atsakovės motyvais, kad ieškovai turėjo interesą nepirkti iš atsakovės būsto, nes gavo naudingesnį pasiūlymą. Turto, kurį ieškovai nupirko, ir neparduoto ieškovams namo, kuris priklauso atsakovei, kainą (b. l. 8, 88-90) skiriasi kone dvigubai (475 000 Lt ir 220 000 Lt), akivaizdu, kad išlaidos, reikalingos būstui, kurį nupirko ieškovai, įrengti iki 80 procentų nebus mažesnės, negu išlaidos, kurios būtų skirtos atsakovės būstui pirkti. Todėl finansine prasme 2008-08-08 ieškovų pirktas būstas (b. l. 88) negali būti pripažintas pigesniu. Pažymėtina ir tai, kad ieškovai buvo suinteresuoti kuo greičiau apsigyventi įsigytame būste, nes ieškovė laukėsi kūdikio, todėl ieškovams buvo nenaudinga pirkti 2008-08-08 tik įpusėtas statybas vietoje beveik užbaigto statyti atsakovės namo. 2008-04-04 ieškovų vardu surašytas raštas patvirtina, kad ieškovai buvo pasirengę sudaryti pirkimo-pardavimo sutartį iki preliminarioje sutartyje nurodyto termino (b. l. 32). Nekilnojamo turto pirkimo-pardavimo sutartis patvirtina, kad ieškovai pirko nekilnojamąjį turtą 2008-08-08, t. y. po to, kai turto pirkimo-pardavimo sutartis su atsakovė nebuvo sudaryta Todėl vėlesni ieškovų veiksmai, kurie susiję su kito būsto pirkimu (b. l. 88-92), negali būti vertinami kaip vengimas sudaryti 2008-04-05 ginčo sutartį, taigi ir šis atsakovės motyvas atmestinas kaip nepagrįstas.

Negalima sutikti su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad preliminariojoje sutartyje nustatyta nekilnojamo turto pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo data 2008-04-05 buvo perkelta šalių susitarimu į 2008-04-14 ir nutrūko ieškovui atsisakius sudaryti turto pirkimo-pardavimo sutartį. Tokios išvados yra nepagrįstos įstatymu ir surinktais byloje įrodymais. Rašytiniai įrodymai patvirtina, kad šalys susitarė pirkimo-pardavimo sutartį sudaryti 2008-04-05, ieškovai raštu 2008-04-04 ragino atsakovę sutartį sudaryti 2008-04-05, o ne kitą dieną (b. l. 32). Ieškovas, atvykęs į notaro kontorą 2008-04-14, sudaryti pirkimo-pardavimo sutartį atsisakė. Terminas pirkimo-pardavimo sutarčiai sudaryti, kaip tai numato įstatymas (CK 6.165 str. 2 d.), nebuvo pratęstas raštu. Todėl atsakovės paaiškinimas, kad ji bendravo su ieškovais, kurie tariamai sutiko sutartį sudaryti, bet vėliau jos nesudarė. Taigi tai negali būti vertinama kaip šalių susitarimas pakeisti vieną iš esminių preliminarios sutarties sąlygų – pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo terminą.

Ieškovai pripažįsta, kad ginčo turto pirkimo-pardavimo sutartis galėjo būti sudaryta ir vėliau, t. y. po 2008-04-05. Tačiau šis ieškovų paaiškinimas būtų reikšmingas, jeigu ieškovai klausimą dėl kito ginčo turto pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo termino būtų suderinę ir tinkamai įforminę iki 2008-04-05, nes pasibaigus šiam terminui pasibaigė ir šalių prievolė sudaryti turto pirkimo-pardavimo sutartį (CK 6.165 str. 5 d.).

Taip pat negalima sutikti su atsakovės atstovo motyvais, kad šalių konkliudentiniai veiksmai patvirtina, jog šalys siekė sudaryti pirkimo-pardavimo sutartį po 2008-04 05. Šalys aiškina, kad iki 2008-04-05 mažai bendravo, jų ryšiai praktiškai nutrūko, todėl ieškovai buvo priversti priminti atsakovei per notaro kontorą pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo terminą. O po 2008-04-05, šalių paaiškinimu, abipusis bendravimas nutrūko, ir dėl to kiekviena šalis kaltina kitą šalį. Tai, kad sandorio šalys konfliktavo ir kad notaro iniciatyva buvo kviečiamos sudaryti sandorį, patvirtino pirmosios instancijos teismo posėdyje apklausta liudytoja V. J.. Taigi esant tokiai situacijai šalių bendravimas 2008-04-13 namo laiptinėje, taip pat atsakovės atvykimas pas ieškovus su pasiūlymu sudaryti sutartį 2008-04-14 ir ieškovo V. G. 2008-04-14 paaiškinimas notarei V. J., kad sutarties nesudarys, patvirtina, kad po 2008-04-05 pirkimo-pardavimo sutarties terminas nebuvo pratęstas ir jokių teisių ir pareigų vykdant ginčo sutartį šalims neatsirado (CK 1.136 str. 1 d.).

Kaip nustatyta byloje, šalys susitarė, kad ginčo turto kaina yra 475 000 Lt. Ieškovų teiginį, kad atsakovė pirkimo-pardavimo sutartyje nenorėjo įrašyti sutartos kainos, patvirtina liudytojos J. R. paaiškinimas (b. l. 95-96). Teismo posėdyje liudytoja paaiškino, kad tarp šalių kilo ginčas dėl ginčo turto kainos įrašymo į pirkimo-pardavimo dokumentus. Atsakovė nenorėjo įrašyti visos nekilnojamo turto pardavimo kainos, nes nuo turto įsigijimo nepraėjo 3 metai, todėl nuo kainos skirtumo reikėjo mokėti mokesčius. Liudytoja išaiškino ieškovams neteisingos kainos įrašymo į sandorį pasekmes ir įspėjo dėl galimų nuostolių esant ginčui dėl perkamo turto. Šių liudytojos parodymų atsakovė nenuginčijo jokiais kitais įrodymais, todėl tikėtina, kad ne ieškovai, o atsakovė buvo suinteresuota pirkimo-pardavimo dokumentuose sumažinti ginčo turto kainą, Atsiliepimo į apeliacinį skundą motyvas, kad liudytojos J. R. parodymai negali būti tinkamas įrodymas, nes kilus ginčui liudytoja išėjo iš kabineto, atmestinas kaip nepagrįstas. Notarė teismo posėdyje patvirtino, kad būtent atsakovė nenorėjo nurodyti tikrosios turto kainos, todėl ar liudytoja būtų likusi kabinete, ar išėjusi, tai liudytojos paaiškinimui įvertinti esminės reikšmės neturėjo, tuo labiau kad notarė iš kabineto išėjo tik po to, kai išaiškino ieškovams, kokios turtinės pasekmės gali atsirasti ieškovams atsakovės prašymu į pirkimo-pardavimo sutartį įrašius netinkamą turto kainą. Todėl ir šis atsakovės atsiliepimo į apeliacinį skundą motyvas, kad ieškovai, o ne atsakovė, buvo suinteresuoti pirkimo-pardavimo sutartyje nurodyti 300 000 Lt, atmestinas kaip neįrodytas.

Ieškovai tvirtina, kad atsakovė neįvykdė ginčo sutarties priede prisiimto įsipareigojimo iki 2008-04-05 įrengti įvadus ir komunikacijas. Atsakovė apeliacinės instancijos teismo posėdyje neginčijo šalių susitarimo dėl įvadų įrengimo, tačiau tvirtino, kad tuos darbus turėjo atlikti tretysis asmuo, todėl pasitikėjo jo paaiškinimu, kad darbai, numatyti sutarties priede Nr. 1, yra atlikti. Tretysis asmuo paaiškino, kad įvadus įrengė, tuo tikslu pirko įvarių statybinių medžiagų, o dėl kanalizacijos valymo įrengimų sumontavimo su ieškovais nesitarė, todėl išorinėje namo pusėje nutekamosios sistemos, į kurią būtų nukreiptas kanalizacijos vandentiekio vanduo, neįrengė. Taigi konstatuojama, kad komunikacijos ir įvadų sistemos buvo įrengtos tik namo viduje, pastato išorėje darbai, susiję su komunikacijų atvedimu iki įvadinių objektų, atlikti nebuvo. Todėl ieškovų motyvas dėl neatliktų preliminariosios sutarties priedo 1 punkte išvardintų darbų (b. l. 10) yra pagrįstas. Atsakovės ir trečiojo asmens motyvas, kad ieškovai domėjosi valymo įrengimų statyba po to, kai įsigis namą, neatleido atsakovės nuo pareigos vykdyti įsipareigojimus, surašytus preliminariosios sutarties priedo Nr. 1 sąraše, taip pat įrengti komunikacijas ir įvadus. Todėl konstatuojama, kad atsakovė sutarties priede Nr.1 nurodytų įsipareigojimų tinkamai neįvykdė, taip pažeidė CK 6.200 str. 1 d. nuostatas.

Bylos duomenimis, atsakovė 2008-04-11 paskelbė, jog parduoda ginčo turtą (b. l. 78) už 495 000 Lt, o ne už 475 000 Lt, kaip buvo susitarta preliminarioje sutartyje Ieškovai mano, kad atsakovė pakėlė parduodamo turto kainą, ir tai yra pagrindas, kurio remdamiesi ieškovai turi teisę atsisakyti sudaryti ginčo turto pirkimo-pardavimo sutartį. Tačiau šis ieškovų motyvas atmestinas kaip nepagrįstas, nes internetiniame skelbime turto kaina nurodyta po to, kai pasibaigė preliminariojoje sutartyje nustatytas terminas (2008-04-05) pirkimo-pardavimo sutarčiai sudaryti. Be to, byloje nėra įrodymų, kad atsakovė ginčo turtą tokia kaina siūlė pirkti ir ieškovams.

Pagal CPK 185 straipsnyje įtvirtintą laisvo įrodymų vertinimo principą bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas, vadovaudamasis savo vidiniu įsitikinimu, pagrįstu visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, todėl teismas įvertina byloje esančią informacinę medžiagą laikydamasis CPK nustatytų įrodymų sąsajų, leistinumo ir įrodymų vertinimo taisyklių. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas vadinamąja tikėtinumo taisykle, pagal kurią tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas dėl to, kad jis pats nėra ginčijamų teisinių santykių dalyvis ar stebėtojas, konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių buvimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, kad labiau tikėtina tam tikrą faktą buvus, nei jo nebuvus. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo išvada apie tai, kad preliminariosios sutarties sąlygų nevykdė ieškovai ir kad dėl to nebuvo sudaryta turto pirkimo-pardavimo sutartis, yra nepagrįsta, o tai sudaro pagrindą skundžiamą teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovų ieškinį patenkinti (CPK 329 str. 1 d., 330 str., 326 str. 1 d. 2 p.).

Pagal 6.165 straipsnio 4 dalį, jeigu preliminarią sutartį sudariusi šalis nepagrįstai vengia ar atsisako sudaryti pagrindinę sutartį, ji privalo atlyginti kitai šaliai padarytus nuostolius. CK 6.251 straipsnio 1 dalis numato, kad padaryti nuostoliai turi būti atlyginti visiškai, išskyrus atvejus, kai įstatymai ar sutartis nustato ribotą atsakomybę. Bylos duomenimis, ieškovai preliminariosios sutarties 2 p. (b. l. 8) įsipareigojo atsakovei sumokėti 10 000 Lt iki turto pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo. Atsakovė neginčija, kad ieškovai 10 000 Lt sumokėjo, taigi ši suma priteistina ieškovams, nes turto pirkimo-pardavimo sutartis nebuvo sudaryta. Todėl remiantis tos pačios sutarties 4 p.(b. l. 8) ir nustačius, kad atsakovė nevykdė įsipareigojimų ir sąlygų, numatytų sutartyje (priede), ji privalo grąžinti gautus pinigus (10 000 Lt.) ieškovams bei sumokėti 5 % palūkanas už piniginės prievolės praleidimo terminą (CK 6.37 str., 6.210 str.).

Taip pat remiantis byloje surinktais rašytiniais įrodymais, ieškovai sumokėjo bankui 800 Lt administravimo mokestį (b. l. 11), 350 Lt už turto vertinimą (b. l. 27), iš viso ieškovai patyrė (10 000 + 800 + 350) 11 150 Lt Išlaidas, susijusias su preliminariosios sutarties vykdymu.

Be to, ieškovai turėjo 334,50 Lt išlaidas sumokėję žyminį mokestį už ieškinio pareiškimą (b. l. 6), 1779 Lt bylinėjimosi išlaidas dėl teisinių paslaugų apmokėjimo pirmosios instancijos teisme (b. l. 68), 354,50 Lt žyminio mokesčio apmokėjimo išlaidas už apeliacinį skundą (b. l. 143), 1210 Lt teisinių paslaugų apmokėjimo išlaidas apeliacinės instancijos teisme (pinigų priėmimo kvitas Nr. 50 77 00).

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas iš kitos šalies priteisia bylinėjimosi išlaidas (CPK 93 straipsnio 1, 3 dalys). Ieškovai ir jų atstovė prašo priteisti ieškovams bylinėjimosi išlaidas, turėtas pirmosios instancijos ir apeliaciniame teismuose. Patenkinus ieškovų reikalavimus turi būti iš dalies tenkinamas ieškovų prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliantams iš atsakovės priteistina 709 Lt žyminio mokesčio išlaidų atlyginimas, o išlaidų advokato pagalbai už atstovavimą pirmosios instancijos teisme, už apeliacinio skundo parengimą ir atstovavimą apeliacinės instancijos teisme atlyginimas mažintinas, atsižvelgiant į ginčo pobūdį, bylos sudėtingumą ir į teisingumo ministro 2004 m. balandžio 4 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio, ir už suteiktas teisines paslaugas (pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme) iš viso priteistina 2000 Lt.

Iš atsakovės priteistinos bylinėjimosi išlaidos valstybei už procesinių dokumentų persiuntimą: pirmosios instancijos teisme – 30 Lt, apeliacinės instancijos teisme – 8,10 Lt (b. l. 152), iš viso 38,10 Lt (CPK 96 str.).

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326-333 str.,

nusprendžia:

Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. birželio 22 d. sprendimą panaikinti, priimti naują sprendimą – ieškovų ieškinį patenkinti.

Priteisti iš atsakovės E. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) tokias pinigų sumas:

350 Lt už turto vertinimą ieškovei D. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini));

10 800 Lt (sumokėtus atsakovei 10 000,00 Lt. ir 800,00 Lt. banko paskolos administravimo išlaidas) ieškovui V. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) );

5 procentų palūkanas nuo teismo priteistų 350 Lt ieškovei D. G. nuo kreipimosi į teismą dienos (2008-06-02, pareiškimo reg. 08363) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo;

5 procentų palūkanas nuo teismo priteistų 10 800 Lt ieškovui V. G. nuo kreipimosi į teismą dienos (2008-06-02, pareiškimo reg. 08363) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

2 709 Lt bylinėjimosi išlaidas ieškovams D. G. ir V. G., po 1 354,50 Lt kiekvienam.

38,10 Lt už procesinių dokumentų įteikimą valstybei.

Kolegijos pirmininkė Galina BlaževičKolegijos teisėjai Leonas JachimavičiusDalė Burdulienė