Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje G. Č., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, faktinė ir deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), netekėjusi, nedirbanti, registruota Užimtumo tarnyboje, pripažinta kalta, padariusi baudžiamuosius nusižengimus:

- Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 23 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 259 straipsnio 2 dalį, paskirta galutinė bausmė – 8 mėnesiai laisvės apribojimo (bausmę atlikusi, iš probuojamų asmenų duomenų registro išregistruota 2019 m. gruodžio 2 d.)

- Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 21 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį, paskirta galutinė bausmė – 8 mėnesiai laisvės apribojimo,

kaltinama nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

G. Č. mušdama ir kitaip smurtaudama sukėlė žmogui fizinį skausmą ir nežymiai jį sužalojo, o būtent:

ji, 2019 m. rugsėjo 21 d., apie 10.08 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdama apsvaigusi nuo alkoholio (0,88 promilių), žodinio konflikto su E. V. D. metu, kumščiu trenkė du kartus pastarajai į veido sritį, griebė ją už plaukų ir išrovė plaukų sruogą, šiais savo veiksmais padarė nukentėjusiajai E. V. D. dešinės veido pusės sumušimą, pasireiškusį minkštųjų audinių patinimu dešinio smilkinio sąnario srityje, odos nubrozdinimą dešinės akies viršutiniame voke, t.y. nežymų sveikatos sutrikdymą. Šiais savo veiksmais G. Č. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas L. M. paaiškino, kad pamena, jog jo draugė E. V. D. paprašė jo kartu važiuoti į butą, nes buto nuomininkai pridarė nesąmonių. Atvykę į butą pamatė netvarką, šuns išmatas. Pradėjo aiškintis su nuomininkais, kad reikia sutvarkyti butą ir atlyginti nuostolius. Po to viena mergina, kuri elgėsi neadekvačiai – keikėsi, daužėsi, lakstė, nenorėjo mokėti pinigų ir sukonfliktavo su E. V. D. bei jai grasino suleisti švirkštą. Po to ta mergina pribėgo prie E. V. D., griebė už plaukų ir pradėjo juos tempti. Tuomet tarp nukentėjusiosios ir kaltinamosios prasidėjo toks tampymasis, jis truko neilgą laiką, kelias minutes gal, tačiau E. V. D. buvo išrauta plaukų sruoga. Ar buvo vartotas kitoks smurtas, t. y. ar buvo suduoti smūgiai, nematė. G. Č. sugriebusi nukentėjusiosios plaukus juos kaip reikiant laikė. Kiek jis matė, E. V. D., besigindama nuo kaltinamosios, smūgių nesudavė, ant G. Č. sužalojimų jokių taip pat nematė.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas L. M. parodė, kad E. V. D. yra jo draugė, kartu gyvena. 2019 m. rugsėjo 21 d., anksti ryte, E. V. D. paskambino kaimynai (duomenys neskelbtini) buto ir pasakė, kad bute didelis triukšmas. E. V. D. paprašė jo kartu su ja nuvažiuoti į butą ir pažiūrėti, kas ten vyksta. Kai jis pateko į butą, jame pamatė 4 asmenis: dvi moteris ir du vyrus, taip pat bute buvo šuo. Visuose kambariuose ir virtuvėje buvo šuns pridergta. E. V. D. liepė bute esantiems asmenims susitvarkyti. Šuns išmatos buvo surinktos, bet kilimai buvo apteršti ir E. V. D. paprašė sumokėti už valymą 20 eurų. Jauna mergina su šunimi pradėjo keiktis, pradėjo jį ir E. V. D. įžeidinėti necenzūriniais žodžiais, sakė, kad neturi pinigų ir reikalavo ją paleisti. Vienas iš vaikinų, kuris bute atsirado jiems nežinant, davė 10 eurų ir išėjo iš buto. Pinigus jis padavė jam į rankas, o jis juos padėjo ant lentynos kambaryje. Dar 5 eurus davė nuomininkas, kuriuos jis taip pat padėjo ant lentynos. Jis su E. V. D. atėjo į virtuvę pasitarti, ką daryti, norėjo išleisti merginą su šunimi ir nuomininką, bet pastebėjo, kad nuo lentynos dingo 15 eurų. Pradėjo klausti, kur pinigai, liepė pinigus padėti į vietą ir pasakė, kad visus išleis ir paprašė išnešti maišus su šiukšlėmis. Tada mergina su šunimi pasidarė dar agresyvesnė, kojomis spardė maišus su šiukšlėmis, išmėtė visas šiukšles po visą koridorių. Grasino E. V. D. durti švirkštu. E. V. D. pagrasinus kviesti policiją, mergina įsikibo jai į plaukus ir pradėjo ją tampyti, išrovė sruogą plaukų. Ar tampant E. V. D. už plaukų mergina jai sudavė smūgius, pasakyti negali, nepastebėjo, nes viskas vyko labai greitai. E. V. D., norėdama apsiginti nuo merginos, griebė pastarąją už megztinio iš nugaros ir ją nuo savęs atitraukė. Nematė, kad E. V. D. suduotų smūgius merginai (b.l. 55).

Teisiamojo posėdžio apklaustas liudytojas J. B. nurodė, jog atsimena, kad iš nukentėjusiosios kartu su draugėmis A. P. ir G. Č. nuomojosi butą (duomenys neskelbtini) mikrorajone. Kiek iš viso asmenų buvo tame bute, dabar jau nepamena. Pamena, jog tarp nukentėjusiosios ir kaltinamosios buvo kilęs konfliktas. Pats matė, kaip G. Č. griebė nukentėjusiajai už plaukų. Be to, G. Č. keikėsi ir įžeidinėjo nukentėjusiąją. Tuo tarpu nukentėjusioji G. Č. atžvilgiu piktai nieko nesakė ir jai nieko nedarė.

Teisiamojo posėdžio metu apklaustas liudytojas J. Č. nurodė, kad nagrinėjamo konflikto nematė, tik jam paskambino dukra (G. Č.) verkdama, tai mano, kad kažkas ten buvo negerai. Kai jis pats atvažiavo į tą butą, dukra jau buvo išvežta į ligoninę. Su nukentėjusiąja teko bendrauti, nes jam atvykus liepė paimti dukters šuniuką, kurį jis matė pirmą kartą, bei nukentėjusioji rodė nurautus plaukus, sakė, kad buvo muštynės. Jo žiniomis būna konfliktų tarp kaltinamosios ir jos motinos, buvo ir tokių, kur vartojamas smurtas, bet čia po nagrinėjamo įvykio ne prieš jį.

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja A. P. parodė, kad 2019 rugsėjo mėnesį, datos tiksliai pasakyti negali, ji sutiko savo pažįstamą, su kuriuo kartu iš E. V. D. išnuomojo butą parai. Tai buvo butas adresu (duomenys neskelbtini). Į šį butą jie pasikvietė ir daugiau asmenų, tarp jų ir pažįstamą G. Č., kuri atvykusi į butą su savimi turėjo jauną šuniuką. Naktį bute buvo ir kitų asmenų, tačiau iki ryto liko ji, G. Č. ir du vaikinai. Bute buvę asmenys svaiginosi alkoholiniai gėrimais, matė, kad G. Č. šuo buvo pridergęs ant kilimų. Jai ryte reikėjo išeiti, ji pradėjo žadinti G. Č., prašė, kad ji susitvarkytų, bet ji atsisakė. Ji pati ryte, apie 10 val., paskambino šeimininkei, pasakė, kad turi išeiti ir perspėjo ją dėl G. Č. šuns „paliktų dovanų“, pati jai išsiuntė nuotraukas. Kai šeimininkė atvyko, ji buvo bute. Šeimininkė buvo atėjusi su kažkokiu vyru. Šeimininkė G. Č. virtuvėje reiškė pretenzijas dėl to, kad jos šuo pridergė ant kilimų, bet kas vyko tarp jų virtuvėje, ji nematė, tik girdėjo, kaip jos barėsi tarpusavyje. Paskui ji išgirdo, kaip E. V. D. ją pakvietė, sakydama, „pažiūrėk, ką ji jai padarė“ ir ji E. V. D. rankoje pamatė kuokštą plaukų. Ji pasakė, kad plaukus jai išrovė G. Č.. Tada G. Č. pradėjo sakyti, kad E. V. D. jai suplėšė maikutę, trenkė į nosį. Nematė kaip moterys buvo susikibusios. Ji E. V. D. atsiprašė ir jai pasakė, kad iš G. Č. girdėjo, kad ji buvo susimušusi su savo motina (b.l. 59).

Iš kartu su pareiškimu apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolu pateiktų nuotraukų matyti užfiksuota įvykio vieta (duomenys neskelbtini) (b.l. 10-19).

Iš daiktų apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėta plaukų sruoga. Apžiūros eiga ir rezultatai užfiksuoti procesinio veiksmo atlikimo protokole (b.l. 20-22).

Iš BIRT ataskaitų žiūryklės duomenų nustatyta, jog 2019 m. rugsėjo 21 d., 10.47 val., Bendrajame pagalbos centre gautas pranešimas, jog nepažįstami asmenys reikalauja pinigų, krausto daiktus, paskambinusi moteris yra jų bute (b.l. 29).

Iš kitų objektų apžiūros protokolo nustatyta, kad 2019 m. spalio 28 d. buvo apžiūrėti Bendrojo pagalbos centro 2019 m. spalio 18 d. pateikti garso įrašai. Apžiūros eiga ir rezultatai užfiksuoti procesinio veiksmo atlikimo protokole (b.l. 31-33).

Iš E. V. D. elektroniniu paštu pateiktų nuotraukų matyti bute esanti netvarka (b.l. 38, 39).

Iš E. V. D. elektroniniu paštu pateiktų ekrano kopijų nuotraukų matyti susirašinėjimas su A. P. (b.l. 42-44).

Iš savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo nustatyta, kad 2019 m. spalio 7 d. E. V. D. pateikė vaizdo įrašą, pareikšdama, jog vaizdo įraše matosi kraujosruva ant G. Č. nosies (b.l. 45, 46).

Iš kitų objektų apžiūros protokolo nustatyta, kad 2019 m. spalio 17 d. E. V. D. pateiktas vaizdo įrašas buvo apžiūrėtas. Apžiūros eiga ir rezultatai užfiksuoti procesinio veiksmo atlikimo protokole (b.l. 47, 48).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus Specialisto išvados Nr. G 3382/2019(01) matyti, kad E. V. D. konstatuotas padarytas dešinės veido pusės sumušimas, pasireiškęs minkštųjų audinių patinimu dešinio smilkinio sąnario srityje, odos nubrozdinimas dešinės akies viršutiniame voke. Sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. (b.l. 52).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus Specialisto išvados Nr. G 3352/2019 (01) matyti, kad remiantis G. Č. apžiūros ir medicinos dokumentų duomenimis konstatuota, kad G. Č. nustatyta poodinė kraujosruva nosies nugarėlėje ir nosikaulių lūžis. Sužalojimai padaryti kontaktuojant su kietu buku daiktu. Sužalojimai padaryti galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (2019 m. rugsėjo 21 d.). Sužalojimai visumoje kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, kadangi dėl nosies kaulų lūžio sveikata buvo sutrikdyta ilgam, t.y. ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui (b.l. 94).

Iš BIRT ataskaitų žiūryklės duomenų nustatyta, kad 2019 m. rugsėjo 24 d., 9.46 val., pareiškėja G. Č. pranešė, jog 2019 m. rugsėjo 21 d., apie 10 val., adresu (duomenys neskelbtini), jai būnant pas draugę A. P. minėtu adresu, E. V. D. trenkė jai kumščiu į veido sritį, dėl ko lūžo nosis (b.l. 95, 96).

Iš alkotesterio rodmenų kvito matyti, kad 2019 m. rugsėjo 21 d., 11.35 val., G. Č. buvo nustatytas 0,88 prom. girtumas (b.l. 101), o 2019 m. rugsėjo 21 d., 14.35 val., - 0,34 prom. girtumas (b.l. 102).

Motyvuojamoji dalis

Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo ir įrodymų vertinimo

Pagal BK 140 straipsnio 1 straipsnį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas, sukėlė žmogui fizinį skausmą, arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Šiuo nusikaltimu kėsinamasi į asmens sveikatą. Objektyviai jis pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant, arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti.

Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, konstatuoja, kad G. Č. kaltė, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, įrodyta. Kaltinamoji viso proceso metu neigė, jog ji kaltinime nurodytu laiku būtų tyčia naudojusi smurtą nukentėjusiosios E. V. D. atžvilgiu, teigdama, jog tai prieš ją nukentėjusioji smurtavo - rankomis ją pastūmė į pečius, trenkė vieną kartą kumščiu į galvą, o ji gindamasi griebė E. V. D. už plaukų. Tuo tarpu nukentėjusioji viso proceso metu laikėsi nuoseklios pozicijos, jog G. Č. puolė ją, suduodama smūgius į veido sritį bei griebė už plaukų ir išrovė plaukų sruogą.

Visgi teismas, įvertinęs teismo posėdžio metu ištirtus bylos duomenis, kuriuos pripažįsta įrodymais, sprendžia, jog aukščiau išdėstyta kaltinamosios pozicija yra tik jos gynybinė versija. Pažymėtina, jog tiek iš pačios kaltinamosios, tiek iš nukentėjusiosios, tiek iš liudytojų parodymų akivaizdu, jog tarp nukentėjusiosios ir kaltinamosios buvo susiklosčiusi konfliktinė situacija. Iš byloje esančio vaizdo įrašo, akivaizdžiai matyti, kaip kaltinamoji konfliktuoja su nukentėjusiąja, įžeidinėja ją necenzūriniais žodžiais, grasina sušvirkšti nukentėjusiajai švirkštą į kaktą, rodo nepadorius gestus. Tuo tarpu vaizdo įraše nėra užfiksuota, jog nukentėjusioji būtų konfliktavusi su kaltinamąja ar ją kaip nors įžeidinėjusi. Nors nagrinėjamo konflikto metu bute, adresu (duomenys neskelbtini), buvo ne tik kaltinamoji, nukentėjusioji ir nukentėjusiosios sugyventinis, tačiau ir asmenys, su kuriais G. Č. kartu leido laiką minėtame bute (vaizdo įraše užfiksuota A. P. bei J. B.), visgi iš vaizdo įrašo matyti, jog G. Č. draugė (A. P.) ramina kaltinamąją, išreiškia nusistebėjimą ir akivaizdų nepritarimą kaltinamosios elgesiui įvykio vietoje. Teisme apklausti liudytojai J. B. ir L. M. nurodė, kad abu matė, kaip G. Č. nukentėjusiosios atžvilgiu vartojo necenzūrinius žodžius ir pradėjo smurtauti prieš nukentėjusiąja, o nukentėjusioji nei keikėsi, nei vartojo prieš kaltinamąją smurtą. J. B. kategoriškai patvirtino, jog fizinį smurtą pirma pradėjo vartoti G. Č.. Taigi, iš aptarto nustatyta, jog būtent kaltinamoji kėlė konfliktinę situaciją, demonstratyviai nepagarbiai bendravo su nukentėjusiąja ir reiškė jos atžvilgiu agresiją. Kartu pažymėtina ir tai, jog E. V. D. įvykio metu padarytus sužalojimus patvirtina ir byloje esanti Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. G 3382/2019(01), kurioje įvertinus sužalojimų visumą nukentėjusiajai nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas (dešinės veido pusės sumušimas, pasireiškęs minkštųjų audinių patinimu dešinio smilkinio sąnario srityje, odos nubrozdinimas dešinės akies viršutiniame voke). Be to, iš bylos medžiagos nustatyta, jog konflikto metu nukentėjusiajai buvo išrauta plaukų sruoga (šią aplinkybę patvirtina tiek liudytojų parodymai, tiek byloje esančios fotonuotraukos). Kartu pažymėtina, jog Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 3352/2019 (01) G. Č. nustatyta poodinė kraujosruva nosies nugarėlėje ir nosikaulių lūžis. Visgi aplinkybę, kad šiuos sužalojimus G. Č. būtų patyrusi būtent nagrinėjamo konflikto metu, patvirtinančių neginčijamų įrodymų byloje nėra. Tuo tarpu, kad nukentėjusioji jai padarytus sužalojimus patyrė būtent konflikto metu – patvirtino tiek teisme apklausti liudytojai L. M., J. B., tiek ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja A. P., nurodydama, jog jai nukentėjusioji iškart parodė išrautą plaukų sruogą. Be to, aplinkybė, jog nukentėjusiajai E. V. D. konflikto metu buvo išrauta plaukų sruoga, kurios neginčija ir pati kaltinamoji, patvirtina ir nukentėjusiosios versiją dėl konflikto eigos, t. y. jog būtent kaltinamoji ją užpuolė, o ne atvirkščiai, kadangi akivaizdu, jog siekiant kitam asmeniui išrauti plaukus tarp asmenų turi būti pakankamai glaudus ir kurį laiką besitęsiantis kontaktas, o ne tik smūgių sudavimas, kaip nurodė kaltinamoji. Vertinant kaltinamosios parodymus, svarbu pažymėti ir tai, jog kaltinamoji ne sykį skambino Bendrajam pagalbos centrui, prašydama iškviesti tiek greitąją medicinos pagalbą, tiek policijos pareigūnus, tačiau su Bendrojo pagalbos centro operatoriais bendravo itin nemandagiai, į klausimus, kas nutiko ir kodėl reikalinga greitoji medicinos pagalba – neatsakinėjo, apie tai, jog neva buvo prieš kaltinamąją panaudotas fizinis smurtas, kaltinamoji nurodė Bendrojo pagalbos centro operatoriams tik po to, kai į Bendrąjį pagalbos centrą kreipėsi nukentėjusioji. Tai taip pat leidžia paneigti kaltinamosios teiginius, jog ji buvo užpulta nukentėjusiosios ir pastarajai sužalojimus padarė besigindama. Visos aukščiau aptartos aplinkybės, įvertinus kiekvieną atskirai ir jų visumą, leidžia daryti išvadą, kad byloje esančiais įrodymais įrodyta, jog būtent kaltinamoji G. Č. 2019 m. rugsėjo 21 d., apie 10.08 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdama apsvaigusi nuo alkoholio (0,88 promilių), sukėlė fizinį skausmą E. V. D. ir tokie jos veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.

Dėl bausmės ir su ja susijusių klausimų

Kaltinamosios atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, jos atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad ji nusikalstamą veiką padarė būdama apsvaigusi nuo alkoholio ir tas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Teismas, skirdamas kaltinamajai G. Č. bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį (kaltinamoji padarė vieną nesunkų nusikaltimą, pasireiškusį fizinio smurto vartojimu prieš fizinį asmenį), kaltinamosios asmenybę (praeityje pripažinta kalta už baudžiamojo nusižengimo padarymą, kelis kartus bausta administracine tvarka, (duomenys neskelbtini) amžiaus), kitas teisiškai reikšmingas bausmės skyrimui aplinkybes. Šios išvardintos aplinkybės teismui leidžia spręsti, kad nagrinėjamu atveju BK 41 straipsnyje reglamentuota bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajai už BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką paskiriant su realiu laisvės atėmimu nesusijusią bausmę – laisvės apribojimą, kurios dydis, įvertinus kaltinamosios asmenybę, nustatytinas mažesnis už šios bausmės vidurkį.

Prokurorė savo baigiamojoje kalboje prašė G. Č. taip pat skirti ir intensyvią priežiūrą. Visgi, teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju, G. Č. nėra pagrindo kartu su laisvės apribojimo bausme skirti intensyvią priežiūrą, kadangi jos padaryta nusikalstama veika ir pačios kaltinamosios asmenybė nesiekia tokio pavojingumo, kad ją reikėtų nenutrūkstamai stebėti.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamoji G. Č. buvo laikinai sulaikyta laikotarpiu nuo 2019 m. rugsėjo 21 d., 12.10 val., iki 2019 m. rugsėjo 23 d. 10.53 val. (2 paros) (b. l. 71). Vadovaujantis BK 66 straipsniu, laikino sulaikymo laikas įskaitytinas į G. Č. skirtiną bausmę, 2 laikinajame sulaikyme išbūtas paras prilyginant 4 laisvės apribojimo dienoms.

G. Č. iki šio nuosprendžio priėmimo taip pat buvo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 21 d. baudžiamuoju įsakymu pripažinta kalta padariusi baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje, už ką jai paskirta 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimi, šiuo nuosprendžiu skirtina bausmė bendrintina su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 21 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta 8 mėnesių laisvės apribojimo bausme, prie šiuo nuosprendžiu skiriamos bausmės pridedant dalį minėtu baudžiamuoju įsakymu paskirtos bausmės, pridedamos bausmės dalis nustatytina atsižvelgiant į bausmės skyrimui reikšmingas ir šiame nuosprendyje jau aptartas aplinkybes.

Kaltinamajai paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, šiam įsiteisėjus – panaikintina.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: plaukų sruoga, esanti bylos medžiagoje (b.l. 22), ir kompaktinis diskas su garso ir vaizdo įrašais (prisegtas prie bylos galinio viršelio), nuosprendžiui įsiteisėjus paliktini saugoti byloje.

Civilinis ieškinys byloje nepareikštas. Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas. Proceso išlaidų nėra.

Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-308 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

G. Č. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jai 1 (vienų) metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant visą bausmės vykdymo laikotarpį būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu, mokymusi ar buvimu gydymosi įstaigose, nevartoti alkoholio bei psichiką veikiančių medžiagų, dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, šiuo nuosprendžiu skirtą bausmę subendrinti iš dalies sudedant su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 21 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, ir G. Č. paskirti galutinę subendrintą 1 (vienų) metų 5 (penkių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.

Į bausmės laiką įskaityti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 21 d. baudžiamuoju įsakymu įskaitytą laiką bei bausmės laiką atliktą pagal šį baudžiamąjį įsakymą bei, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65, 66 straipsnių nuostatomis, laikinojo sulaikymo laiką nuo 2019 m. rugsėjo 21 d., 12.10 val. iki 2019 m. rugsėjo 23 d. 10.53 val., t. y. 2 (dvi) paras, jas prilyginant 4 (keturioms) laisvės apribojimo dienoms.

G. Č. paskirtos laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo nuosprendžio nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

G. Č. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti – plaukų sruogą, esančią prie bylos medžiagos, ir kompaktinį diską su garso ir vaizdo įrašais (prisegtą prie bylos galinio viršelio) nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti byloje.

Išaiškinti G. Č., kad laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 46-49 straipsniai.

1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;

3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

Vengiantiems atlikti laisvės apribojimo bausmę nuteistiesiems apylinkės teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti šią bausmę areštu arba papildomai paskirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.