- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-07-09
- Bylos Nr.
- T-267-1208/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-05959-2023-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Agneta Bulakė
- Nuteistasis
- J. M.
- Advokatai
- Angelė Fominieneiir
- Kategorijos
nuteistajam J. M., jo gynėjai advokatei Angelei Fominienei ir įstatyminiam atstovui R. J.,
neviešame teismo posedyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo Lietuvos probacijos tarnybos Kauno regiono skyriaus (toliau – ir Probacijos tarnyba) teikimą dėl J. M., gimusiam (duomenys neskelbtini), paskirtos laisvės apribojimo bausmės pakeitimo į areštą.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. kovo 27 d. nuosprendžiu J. M. (toliau – ir J. M., nuteistasis) nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 2 dalį (3 veikos), 178 straipsnio 3 dalį subendrinta 10 mėnesių laisvės apribojimo bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų 2023 m. liepos 19 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir J. M. paskirta galutinė bausmė – laisvės apribojimas 1 metams 2 mėnesiams su intensyvia priežiūra, nustatyta, kad intensyvios priežiūros laikotarpiu J. M. turi būti savo gyvenamojoje vietoje nuo (duomenys neskelbtini), jei nėra būtina išvykti ryšium su darbu, mokslu arba vykimu į gydymo įstaigas, bei paskirtas įpareigojimas laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos arba mokytis. Laisvės apribojimo bausmės pabaiga – (duomenys neskelbtini).
Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmuose 2024 m. birželio 21 d. gautas Probacijos tarnybos teikimas, kuriame prašoma nuteistajam J. M. laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu.
Teikime nurodyta, kad J. M. (duomenys neskelbtini) įrašytas į Lietuvos probacijos tarnybos Šiaulių regiono skyriaus registrą, pasirašytinai supažindintas su bausmės vykdymo tvarka ir sąlygomis, pradėtas elektroninis stebėjimas. (duomenys neskelbtini) nuteistasis, pasibaigus vidutinės priežiūros priemonei, grįžo gyventi į (duomenys neskelbtini) bendruomeninius vaikų globos namus, buvo įtrauktas į 10-tą klasę.
(duomenys neskelbtini) J. M. pristatė sugadintą el. stebėjimo sistemos pakrovėją. Jam įduotas geras pakrovėjas, išaiškintos įrangos priežiūros ir krovimo taisyklės.
(duomenys neskelbtini) J. M. stebėjimas nebuvo galimas, kadangi apykojė buvo išsikrovusi.
(duomenys neskelbtini) J. M. išėjo iš globos namų, kol (duomenys neskelbtini) buvo rastas (duomenys neskelbtini).
(duomenys neskelbtini) J. M. rastas (duomenys neskelbtini), jam nustatytas neblaivumas.
Motyvuojamoji dalis
Atsižvelgiant į tai, kad nepilnametis sistemingai pabėginėja iš namų, pažeidinėja vidaus taisykles, vartoja alkoholį, intensyvios priežiūros metu nekrauna įrangos, Probacijos tarnyba prašė, vadovaujantis BK 48 straipsnio 8 dalimi, laisvės apribojimo bausmę J. M. pakeisti areštu.
Probacijos tarnybos atstovė teismo posėdžio metu teikimą palaikė. Papildomai paaiškino, kad J. M. (duomenys neskelbtini) padarė administracinį nusižengimą, jam surašytas administracinio nusižengimo protokolas. Laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) stebėjimas nebuvo galimas, nes J. M. nekrovė įrangos.
Teismo posėdžio metu nuteistasis J. M. su teikimu nesutiko, nurodė, kad vartoja alkoholinius gėrimus, nes turi priklausomybę. Supranta, kad nustatytu laiku privalo būti namuose, krauti apykoję, niekur neiti. Mano, kad jam pavyktų laikytis laisvės apribojimo sąlygų. Jau savaitę nepadarė naujų laisvės apribojimo bausmės pažeidimų. Pripažįsta, kad padarė naują administracinį nusižengimą, t. y. pavogė parduotuvėje prekę. Nustatytus pažeidimus pripažįsta, tačiau toliau pažada laikytis įpareigojimų.
Teismo posėdžio metu nuteistojo J. M. atstovas pagal įstatymą R. J. parodė, kad (duomenys neskelbtini) J. M. padarė teigiamą įtaką, jo elgesio pažanga buvo labai didelė. Tačiau, grįžus į (duomenys neskelbtini), J. M. vėl pradėjo pažeidinėti įpareigojimus. Pirmą savaitę viskas buvo gerai, sulaukti teigiami atsiliepimai iš mokyklos. Tačiau antrą savaitę J. M. pradėjo bėgti iš centro, vartoja alkoholį. J. M. baigė 10 klasių, bus teikiamas prašymas į profesinę mokyklą. Paskutinę savaitę J. M. elgesys vėl pagerėjo. J. M. gali būti draugiškas, tačiau kartais būna impulsyvus, nesivaldantis. Jam skiriami medikamentai. Dabar J. M. yra ramesnis, anksčiau buvo konfliktiškas.
Prokurorė teismo posėdžio metu prašė teikimą tenkinti, nes šiuo metu paskirta laisvės apribojimo bausmė keliamų tikslų nepasiekia.
Teikimas netenkinamas.
Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 20 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad nuteistieji, kuriems paskirta laisvės apribojimo bausmė, privalo laikytis nustatytų draudimų, intensyvios priežiūros sąlygų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti Probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 353 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas laisvės apribojimo bausmę kita bausme arba jos atlikimo sąlygas pakeičia Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnyje numatytais atvejais. Sutinkamai su BK 48 straipsnio 8 dalimi, jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti šio kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu.
Vengimu atlikti laisvės apribojimo bausmę laikytinas nuteistajam nustatytų draudimų pažeidimas ar nesilaikymas, įpareigojimų nevykdymas, netinkamas draudimų ar įpareigojimų laikymasis ar vykdymas, pareigos atsiskaityti, kaip vykdomi draudimai ir įpareigojimai, nevykdymas arba netinkamas vykdymas, atsiskaitymo nustatyta tvarka pažeidimai ir pan. Pažymėtina ir tai, kad vengimu atlikti laisvės apribojimo bausmę nelaikytini atvejai, kai nuteistasis nesilaiko ar pažeidžia draudimus, nevykdo ar netinkamai vykdo įpareigojimus, pažeidžia atsiskaitymo tvarką ar neatsiskaito dėl objektyvių priežasčių arba kitų svarbių priežasčių (pvz. ligos, ligonio slaugymo ir pan.), taip pat pavieniai smulkūs, formalūs pažeidimai. Nustatant, ar asmuo iš tikrųjų vengė jam paskirtos laisvės apribojimo bausmės vykdymo, būtina nustatyti ar jis tai daro sąmoningai bei piktybiškai ir kokios yra to įpareigojimo nevykdymo priežastys. Ar asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę ir kokią atsakomybės priemonę taikyti, sprendžia teismas bausmę vykdančios institucijos – probacijos tarnybos teikimu.
Iš teismui pateiktos teikimo nagrinėjimo medžiagos ir teismo posėdžio metu duotų proceso dalyvių paaiškinimų matyti, kad nepilnamečio J. M. elgesį Probacijos tarnyba kontroliuoja (duomenys neskelbtini). Nuteistajam (duomenys neskelbtini) išaiškinta laisvės apribojimo bausmės vykdymo tvarka ir sąlygos, atsakomybė už vengimą vykdyti laisvės apribojimo bausmės sąlygas, atsakomybė už administracinių nusižengimų padarymą ir atsakomybė už intensyvios priežiūros nevykdymą. Kauno apylinkės teismas 2024 m. kovo 27 d. skirdamas galutinę subendrintą laisvės apribojimo bausmę J. M. skyrė kelis tarpusavyje suderintus įpareigojimus: nustatytu laiku būti namuose bei dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje, arba mokytis. Bausmės pabaiga numatyta (duomenys neskelbtini). Duomenų apie naujai pradėtus ikiteisminiu tyrimus J. M. atžvilgiu negauta (ikiteisminis tyrimas pradėtas kodu (duomenys neskelbtini), t. y. dėl pasišalinimo iš globos namų), be to, nuteistasis vykdo įpareigojimą mokytis, tačiau iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad J. M. nesilaiko pareigos nustatytu laiku būti namuose, laisvės apribojimo bausmės atlikimo metu padarė naują administracinį nusižengimą. Nuteistasis teismo posėdžio metu paaiškino, kad nustatytus pažeidimus pripažįsta, ateityje pažadėjo laikytis laisvės apribojimo bausmės sąlygų.
Šiuo atveju iš Probacijos tarnybos pateiktų duomenų matyti, kad nuteistojo J. M. elgesys laisvės apribojimo bausmės atlikimo laikotarpiu nėra pavyzdingas, tačiau, teismo nuomone, Probacijos tarnybos teikimo tenkinimas, įvertinus visas nustatytas aplinkybes, būtų neproporcinga valstybės reakcija į nuteistojo elgesį.
Šiame kontekste visų pirma pažymėtina, kad sprendžiant laisvės apribojimo bausmės pakeitimo areštu klausimą, surinktus duomenis būtina vertinti ne tik formaliai, bet vadovautis ir protingumo, teisingumo, sąžiningumo bei proporcingumo principais. Nagrinėjamu atveju nuteistasis J. M. yra nepilnametis. Tuo tarpu įstatymų leidėjas Baudžiamajame įstatyme įtvirtindamas specifinę, nepilnamečiams skirtą baudžiamosios atsakomybės formą, siekė sudaryti galimybę teismams kaip įmanoma labiau individualizuoti taikytiną baudžiamąją atsakomybę nepilnamečiui ar jaunam pilnamečiui, atsižvelgiant į jo fizinę, psichinę bei socialinę brandą, taip pat užtikrinti Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijoje įtvirtintą reikalavimą kiekvienoje srityje, taip pat ir teisingumo vykdymo, jeigu tai susiję su nepilnamečiu asmeniu, visais atvejais paisyti ir jo interesų. Šiame kontekste paminėtini ir kiti tarptautiniai dokumentai, kaip antai Jungtinių Tautų standartinės minimalios nepilnamečių teisenos įgyvendinimo taisyklės (Pekino taisyklės), Jungtinių Tautų nepilnamečių nusikalstamumo prevencijos gairės (Rijado gairės), Jungtinių Tautų Ekonominės ir socialinės tarybos rekomendacija „Nepilnamečių justicijos administravimas“, Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacija „Dėl socialinės reakcijos į nepilnamečių nusikalstamumą“, kuriuose įtvirtintos principinė nuostata, kad nepilnamečių patraukimo baudžiamojon atsakomybėn forma turi skirtis nuo suaugusiesiems taikomos baudžiamosios atsakomybės formos ir visais atvejais, kai tai įmanoma pagal konkrečioje byloje nustatytas faktines aplinkybes, turi būti išnaudojamos visos alternatyvios galimybės laisvės atėmimo bausmei. Tokios galimybės, teismo nuomone, vis dar egzistuoja.
Nagrinėjamu atveju svarbu ir tai, kad J. M. nustatytas nežymus intelekto sutrikimas bei elgesio sutrikimas, nustatyti dideli specialieji ugdymo poreikiai. Kaltinamojo tėvams neterminuotai apribota tėvų valdžia. J. M. nustatyta nuolatinė globa (duomenys neskelbtini). Aptartos aplinkybės rodo nuteistojo socialinį pažeidžiamumą, kuris, vertinant su nepakankamai palankiai nuteistajam susiklosčiusia šeimine situacija, pasirinkus netinkamą draugų aplinką, reikšmingai prisidėjo prie jo delinkventinio elgesio nepilnametystės laikotarpiu. Pažymėtina, kad elgesio keitimas yra ilgalaikis procesas, reikalaujantis proaktyvios Probacijos tarnybos ir įstatyminių atstovų pagalbos, siekiant tinkamos nuteistojo integracijos. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad individualus pokalbis su nuteistuoju Probacijos tarnyboje vyko tik nustačius tam tikrus pažeidimus, individualus darbas siekiant koreguoti J. M. elgesį iš esmės nevyko, nors tam tikros priemonės buvo numatytos vykdymo priežiūros plane (motyvacijos didinimas siekiant atsiriboti nuo neigiamą įtaką darančių žmonių, dalyvauti renginiuose, būti atsakingu, keisti mokymosi įpročius). Pažymėtina ir tai, kad iki (duomenys neskelbtini) nepilnamečiui buvo taikoma vidutinė priežiūra, jokių laisvės apribojimo bausmės vykdymo pažeidimų šiuo laikotarpiu nenustatyta, todėl neabejotina, kad taikant tam tikras priemones J. M. atžvilgiu jo elgesys vis dar gali būti koreguojamas. Pažymėtina, kad ir pateiktoje moksleivio charakteristikoje nurodyta, kad J. M. laikėsi mokinio elgesio taisyklių, mandagiai bendravo su mokytais, klasės draugais, dalyvavo visose veiklose, atliko paskirtus darbus. Įvertinus šių teismui pateiktų duomenų visumą, teismo vertinimu, šiuo metu dar yra tikslinga suteikti galimybę asmeniui savo elgesiu įrodyti, jog yra vertas teismo pasitikėjimo. Pabrėžtina, kad teisme duoti nuteistojo paaiškinimai ir pirma nustatytos aplinkybės rodo, kad nuteistasis supranta savo netinkamą elgesį ir siekia pasitaisyti. Šių aplinkybių visuma rodo, kad asmuo stengiasi taisytis. Tuo tarpu nesavalaikis laisvės apribojimo bausmės pakeitimas arešto bausme nepadarytų teigiamos įtakos nepilnamečio nuteistojo socializacijai, adaptacijai visuomenei, o galimai specifinė aplinka atliekant arešto bausmę jo elgesį ateityje netgi paveiktų neigiamai.
Tuo labiau, kad, įvertinus BK 48 straipsnyje įtvirtintos teisės normos konstrukciją, matyti, jog yra akivaizdi įstatymo leidėjo valia, kad nuteistam asmeniui vengiant atlikti laisvės apribojimo bausmę, pirmiausiai turi būti sprendžiama dėl papildomų baudžiamojo poveikio priemonių ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų skyrimo, ar intensyvios priežiūros skyrimo. Bausmės rūšies keitimas galimas tik jei teismas spręstų, jog aukščiau minėtos papildomos priemonės ir draudimai yra neefektyvūs bei nepritaikomi ir nustatytas nuteistojo piktybiškumas (Kauno apygardos teismo nutartis byloje Nr. 1S-481-485/2021).
Nagrinėjamu atveju atsižvelgtina ir į tai, kad asmens elgesio keitimas yra ilgalaikis procesas, todėl, kartu įvertinus ir tai, kad asmeniui taikomos laisvės apribojimo bausmės pabaiga numatyta tik (duomenys neskelbtini), teismo nuomone, teigiamos vertybių orientacijos dar gali būti įtvirtintos asmeniui taikant laisvės apribojimo bausmės sąlygas. Teismo nuomone, nuteistojo elgesio ilgesnė kontrolė laisvėje bus efektyvesnė priemonė nei jo izoliavimas, kad jis ateityje daugiau nenusikalstų.
Visgi, atkreiptinas J. M. dėmesys, kad piktybiškai nevykdant teismo paskirtų pareigų, darant administracinius nusižengimus ar kitaip nesilaikant visuomenėje nustatytų elgesio taisyklių, Probacijos tarnyba turi teisę ir pareigą, vadovaujantis BK 48 straipsnio 8 dalimi, vėl kreiptis į teismą.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 362 ir 364 straipsniais,
nutaria:
atmesti Lietuvos probacijos tarnybos Kauno regiono skyriaus teikimą dėl nuteistajam J. M. paskirtos laisvės apribojimo bausmės pakeitimo į areštą.
Nutartis per septynias dienas nuo jos gavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmus.