- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2011-03-28
- Bylos Nr.
- 2-12-772/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jonas Stubrys
- Ieškovas
- M. M.
- Atsakovas
- O. K., Šiaulių
- Kategorijos
- 77.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
dalyvaujant ieškovei M. M. ir jos atstovei adv. J. Šlapaitienei, atsakovui O. K. (O. K.), Šiaulių m. savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus (toliau- ŠVTAS) atstovei A. I.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės M. M. ieškinį atsakovui O. K. dėl išlaikymo ir jo įsiskolinimo nepilnamečiam vaikui priteisimo bei vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė 2010-12-13 pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo O. K. nepilnamečio sūnaus A. K. išlaikymui periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 300 Lt nuo 2010-12-10 iki vaiko pilnametystės. Taip pat prašė teismo priteisti iš atsakovo ir išlaikymo įsiskolinimą vaikui, kurio atsakovas nemokėjo nuo 2007-12-10 iki 2010-12-10 bei nustatyti sūnaus gyvenamąją vietą su ieškove vaiko motina M. M..
Ieškovė M. M. teismui pateiktame ieškinyje nurodė, atsakovas O. K. yra jų vaiko tėvas. Tačiau atsakovas praktiškai neišlaiko savo sūnaus A. K., nes laikotarpiu nuo 2007-12-10 iki 2010-12-10 tėvas sūnaus išlaikymui tėra davęs tik 420 Lt.
Ieškovė nurodė, kad šiuo metu ji nedirba, nes neranda darbo, yra registruota darbo biržoje, kas mėnesį gauna iš valstybės 315 Lt socialinę pašalpą ir 52 Lt išmoką sūnui A. K.. Ieškovę ir sūnų materialiai paremia ieškovės tėvai: motina A. M. ir tėvas P. M..
Ieškovė sūnaus A. K. išlaikymui kiekvieną mėnesį išleidžia apie 300-400 Lt, pagrinde pinigai išleidžiami maistui, kurį ji perka turguje, kiti pinigai išleidžiami būtiniausiems daiktams bei buto mokesčiams. Tačiau tokiu atveju tai, ką ieškovė išleidžia sūnaus išlaikymui, jo poreikių visiškai nepatenkina, nes trūksta pinigų kokybiškesniam maistui, drabužiams, buičiai, mokymo, auklėjimo ir laisvalaikio reikmėms, todėl mano, kad minimalių sūnaus poreikių patenkinimui per mėnesį reikėtų skirti apie 600 Lt. Dėl to atsižvelgiant į tai prašė teismo priteisti iš atsakovo O. K. išlaikymą nepilnamečiam sūnui A. K. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 300 Lt nuo ieškinio pareiškimo teisme dienos iki jo pilnametystės, šią sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.
Kadangi atsakovas praktiškai neišlaikė savo nepilnamečio sūnaus A. K., nes laikotarpiu nuo 2007-12-10 iki 2010-12-10 O. K. sūnaus išlaikymui tėra davęs 420 Lt, ieškovė prašė teismo priteisti iš atsakovo O. K. susidariusį 10 380 Lt išlaikymo įsiskolinimą sūnui A. K. už tris metus iki ieškinio pareiškimo teisme dienos, kas mėnesį skaičiuojant po 300 Lt, atėmus 420 Lt gautus iš atsakovo (CK 3. 200 str.).
Taip pat teismo prašė nustatyti, kad ieškovė uzufrukto teise tvarkys sūnui iš tėvo priteistą išlaikymą bei jo įsiskolinimą.
Nepilnamečio sūnaus A. K. gyvenamąją vietą prašė nustatyti kartu su ieškove, nes vaikas gyvena kartu su motina, atsakovas juo nesirūpina, be to sūnus emociškai labiau yra prisirišęs prie ieškovės.
Ieškovė savo reikalavimus grindė į bylą pateiktais įrodymais.
Šalies argumentai
Ieškovė M. M. ir jos atstovė teismo posėdžio metu papildomai paaiškino, kad savo prašymą dėl išlaikymo dydžio skirto ieškovės ir atsakovo sūnaus išlaikymui, ji laiko nedideliu, atsakovui mokant po 300 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Teigė, kad ir šis jos prašymas paremtas realiai padidėjusiomis išlaidomis sūnaus išlaikymui, nes vaikas auga ir ateityje išlaidos jo išlaikymui tik didės. Ieškovė nori, jog vaikas ne tik būtų sveikas, nors šiuo metu neturi sveikatos problemų, bet ir ateityje galėtų sėkmingai vystytis, todėl jam reikalinga ir didesnė tėvo parama. Tačiau atsižvelgiant į tai, jog atsakovas šiuo metu nedirba, ji norėtų, jog jis būtų teismo įpareigotas sūnaus išlaikymui kol kas mokėti tik po 300 Lt. Nurodė, jog dėl mažamečio vaiko poreikių ji patiria ir papildomų išlaidų. Ieškovė teigė, jog norėdama sudaryti vaikui palankias sąlygas ugdymui, poilsiui ir normaliam vystymuisi, ji kaip motina šiuo metu viena negali teikti sūnui reikalingo išlaikymo. Kadangi kol kas nedirba ir gauna tik nedideles išmokas iš valstybės bei paramą iš tėvų, todėl jai pastoviai trūksta lėšų sūnaus išlaikymui. Taip pat ieškovė nurodė teismui, kad visas savo pajamas, kurios gaunamos kaip valstybės ir jos tėvų teikiamą paramą, ji išleidžia ne tik sūnaus išlaikymui, bet ir dalį lėšų skiria jų gyvenamojo buto išlaikymui. Be to atsižvelgiant į jos ir sūnaus buities poreikius jiems dar reikia įsigyti ir kitų namų apyvokos daiktų. Nurodė, kad vaikui augant tėvo parama yra būtina, o pastarasis kol kas jos neteikia ir ne visada geranoriškai bendrauja su ieškove, kiek tai susiję su sūnaus išlaikymu. Mano, kad toks tėvo elgesys laikytinas neatitinkančių šių dienų sūnaus poreikių ir nesudaro normalių galimybių vaiko egzistencijai. Neneigia, kad vaikas neturi gyventi geriau už tėvą, tačiau tėvas esant sunkiai vaiko motinos padėčiai, privalo teikti sūnui išlaikymą bent jau mažesnį už pusę minimalios mėnesio algos. Teigė, jog vaiko tėvas ateityje turi visas galimybes dirbti ir uždirbti, todėl privalo teikti vaikui tokį išlaikymą, kuris nebūtų kaip išmalda. Todėl mano, jog jos reikalavimas vaiko tėvui atsižvelgiant į šių dienų realijas ir jo socialinį statusą, amžių bei sveikatą, nėra nei per didelis, nei neatitinkantis vaiko poreikių ar atsakovo galimybių.
Atsiliepimas
Atsakovas pateikė teismui atsiliepimą į ieškovės ieškinį, kuriame nurodė šiuos motyvus:
1. Teigė, kad su ieškovės ieškinyje nurodytais reikalavimais nesutinka, nes abejoja ar jis yra ieškovės vaiko tėvas. Todėl visi kiti galimi jo nesutikimo su ieškovės ieškiniu motyvai bus pateikti ateityje.
2. Atsakovas mano, jog atsižvelgiant į dabartinę jo padėtį, jam reikalingas papildomas laikas, kad būtų paruošti procesiniai dokumentai tėvystės nuginčijimui. Dėl to prašė teismo į tai atsižvelgti.
Atsakovas nepateikė teismui jokių įrodymų, pagrindžiančių jo atsikirtimus ieškovei.
Atsiliepimas
Atsakovas O. K. teismo posėdžio metu, nurodė, kad sutinka mokėti sūnaus išlaikymui po 300 Lt kas mėnesį periodinėmis išmokomis, tačiau kol kas dėl dabartinio savo statuso, to padaryti negali. Nurodė, kad ši suma nėra didelė, o sūnui jam nieko negaila ir 1 000 Lt, tačiau turi būti išsklaidytos jo abejonės dėl jo tėvystės sūnui. Taip pat pripažino, kad sutinka sumokėti ir sūnui skirto išlaikymo įsiskolinimą, kurio dydis jo manymu nėra didelis. Dėl sūnaus gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove irgi neprieštaravo, kadangi atsižvelgiant į jo dabartinę padėtį tai geriausia išeitis.
Teismo posėdžio metu atsakovas papildomai nurodė, kad norėtų, jog byloje būtų paskirta ekspertizė tėvystei nuginčyti, kadangi jis nėra įsitikinęs ar jis tikrai vaiko tėvas. Atsakovas nereiškė prieštaravimo, atsižvelgiant į sūnaus poreikius ir vaiko motinos dabartinę padėtį, kuomet jį nedirba ir prižiūri jų sūnų, dėl to, kad vaiko išlaikymui kiekvieną mėnesį prašoma iš jo priteisti po 300 Lt. Be to atsakovas pripažino, jog yra visada pasiruošęs vaikui teikti išlaikymą pagal galimybes, tačiau dabartiniu metu to negali padaryti. Taip pat paaiškino, kad anksčiau yra davęs vaiko motinai didesnes pinigų sumas nei teigia ieškovė.
ŠVTAS pateikė teismui išvadą, kurioje nurodė, kad skyrius susipažino su ieškovės M. M. ieškiniu atsakovui O. K., dėl išlaikymo vaikui priteisimo ir gyvenamosios vietos nustatymo, bei visais pridėtais dokumentais.
Nurodė, jog pagal pateiktus dokumentus matyti, kad šalys turi nepilnametį vaiką: A. K., gim. 2004-10-24.
Ieškovė ir atsakovas į Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą nėra įrašyti.
Šalies argumentai
Ieškovė savo ieškinyje nurodo, jog atsakovas nebeteikia piniginių lėšų nepilnamečio vaiko išlaikymui ir prašo priteisti iš atsakovo po 300 Lt A. K. išlaikymui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis.
Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikams vystytis sąlygas.
Tėvai, siekdami garantuoti, jog vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai vystytis ir tenkinti savo įgimtus ir įgytus gebėjimus, prievolę išlaikyti vaikus privalo vykdyti tinkamai.
Skyriaus nuomone yra tikslinga patenkinti ieškovės reikalavimą ir vaiko gyvenamąją vietą nustatyti su motina M. M., nes vaikas nuo pat gimimo nuolat gyvena su motina, tarp vaiko ir motinos yra stiprus emocinis ryšys, motina tinkamai juo rūpinasi.
Lietuvos Respublikai ratifikavus Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvenciją (konvencijos 27 str. 1, 2 d.), privalu pripažinti, kad kiekvienas vaikas turi turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi bei tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis sudarymą. CK 3.192 str. 2 d. numato, jog išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei jo tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinantis būtinas vaikui vystytis sąlygas. Tai reiškia, kad išlaikymo dydis visais atvejais yra nukreiptas į būtinų sąlygų vaikui sudarymą, kitaip teikiamas mažesnio dydžio išlaikymas neatitiktų išlaikymo paskirties.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senatas 2005-06-23 nutarimu Nr. 54 patvirtinęs ,,Lietuvos Respublikos Teismų praktikos taikant įstatymus, reglamentuojančius tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo vaikus, apibendrinimo apžvalgą“, pažymėjo, kad vaikų išlaikymo tiesioginis tikslas - maksimaliai patenkinti vaikų poreikius ir interesus. Vaikų poreikiai ir interesai yra pagrindiniai kriterijai, nulemiantys išlaikymo dydį ir formą.
Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, atsižvelgdamas į susidariusią situaciją, susipažinęs su pridedamais dokumentais mano, kad išlaikymo dydį nepilnamečiui vaikui nustatyti tikslinga teismo proceso metu, išklausius ieškovės ir atsakovo argumentus bei pasiūlymus.
Teismo posėdžio metu skyriaus atstovė paaiškino teismui, kad ieškovės reikalavimą atsakovui, jos atstovaujamas skyrius palaiko visiškai. Nurodė, jog minimaliems žmogaus poreikiams patenkinti šiuo metu reikia 800 Lt per mėnesį. Kadangi vaiko tėvai dabartiniu metu gyvena skyrium, vaikas liko gyventi su motina, o tėvas kartu negyvena, dėl to tėvo padėtis tik palengvėja, tačiau motinos pasunkėja, nes vaikui reikalinga ne tik materialinė parama, bet ir nuolatinė priežiūra. Be to ieškovė kol kas neturi pakankamai pajamų reikalingų abiejų tėvų nepilnamečio vaiko išlaikymui. Todėl atstovė siūlė teismui atsižvelgiant į atsakovo amžių, sveikatą ir jo pasiruošimą dirbti ir uždirbti, bei į vaiko interesus, patenkinti ieškovės prašymą ir kitus jos ieškinio reikalavimus. Papildomai nurodė, kad Lietuvos Respublikai ratifikavus Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencija, nustatyta, kad vaikui turi būti užtikrintos normalios sąlygos jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi ir už tai atsakomybė tenka jo tėvams.
Motyvuojamoji dalis
Ieškovės ieškinys tenkintinas visiškai.
Iš bylos medžiagos matyti, kad A. K. yra ieškovės M. M. ir atsakovo O. K. sūnus (b.l. 4). Šį civilinės būklės aktų įrašų tikrumo teisinė prezumpcija reiškia, kad pripažįstamas tikru atsakovo tėvystės faktas, kol nėra įrodyta kitaip (CK 3. 289 str. 1d.). Todėl atmestinas atsakovo argumentas, kad jis nėra įsitikinęs ar tikrai yra ieškovės vaiko tėvas. Taip pat siekdamas paneigti šia prezumpciją, atsakovas turėjo pakankamai laiko ją paneigti, o to nedarydamas tik patvirtina šį faktą (CK 3. 149 str. 1d.). Be to atsakovo teisei kreiptis į teismą dėl tėvystės nuginčijimo yra numatytas ir vienerių metų ieškinio senaties terminas (CK 3. 152 str.). Vaiko tėvai gyvena skyrium ir santuokos jie nėra nesudarę (b.l.1-2). Kaip jau minėta ieškovė šiuo metu nedirba, tačiau greitai pradės dirbti, o jos vaikui kol kas yra teikiama tik valstybės ir ieškovės tėvų parama. Atsakovas anksčiau dirbo, tačiau šiuo metu tokios galimybės neturi. Ieškovė irgi šiuo metu nedirba ir yra įrašyta Darbo biržoje į sąrašą asmenų ieškančių darbo (b.l. 6). Bylos duomenimis nustatyta, jog atsakovas turi profesinių įgūdžių, kadangi anksčiau dirbo ir gaudavo darbo užmokestį (b.l.53). Atmestinas ir kitas atsakovo argumentas, kaip nepagrįstas, kad jis yra pasiryžęs ateityje sūnaus išlaikymui mokėti daug didesnio dydžio mėnesines išmokas, bet tik tuomet kai įsitikins, jog jis yra vaiko tėvas, kadangi tai neatitinka jo vaiko interesų. Pirmiausia, ieškovė dar tik pradės dirbti, tačiau šalių sūnus jau lanko vaikų lopšelį darželį, o rudenį pradės lankyti ir mokyklą. Šalių vaikui išlaikymą teikia tik valstybė ir ieškovės tėvai. Antra, nors atsakovas kol kas tik geranoriškai žada teikti sūnui išlaikymą, tačiau tai tėra tik pažadai. Be to neaišku kodėl jis ir anksčiau nereguliariai teikė sūnaus išlaikymui reikalingas lėšas. Todėl atsižvelgiant į ieškovės prašymą, spręstinas klausimas ar priteistinos jos nurodyto dydžio išmokos iš atsakovo, kadangi abu tėvai privalo vaikui teikti išlaikymą kiekvieną mėnesį, o atsakovas nei anksčiau kuomet gyveno su ieškove, nei dabartiniu metu jo neteikia. Remiantis paminėtu, pripažintina, jog atsakovas savo pareigą dėl sūnaus išlaikymui reikalingų išmokų privalo vykdyti nuolat, o ieškovė turi būti garantuota, kad tokia parama vaikui bus teikiama.
Tėvų pareiga rūpintis vaikais, auklėti juos ir išlaikyti, sudaryti jiems normalias gyvenamosios aplinkos sąlygas, kyla iš tėvų prigimtinės prievolės būti atsakingiems už vaikų padėtį iki jiems sulaukiant pilnametystės. Vaikams sulaukus pilnametystės išnyksta tėvams teisinė pareiga išlaikyti vaiką (CK 3.192 str., 3.194 str. 3 d.). Jei tėvai savo noru neteikia vaikui protingo išlaikymo, išlaikymas priteisiamas ir išieškomas priverstine tvarka. Jau minėta, kad atsakovas šiuo metu irgi dėl objektyvių priežasčių, neteikia sūnui reikalingo išlaikymo kiekvieną mėnesį periodinėmis išmokomis. Toks atsakovo vengimas vykdyti įstatyminę pareigą, neleidžia ieškovei patenkinti bent minimalių jos ir atsakovo vaiko poreikių, atsižvelgiant į sūnaus poreikius bei šalių turtinę padėtį. Be to individualūs vaiko poreikiai, jo kaip asmenybės vystymasis sąlygoja nustatyti ir jam reikalingą realų išlaikymo dydį. Siekiant, jog suaugęs vaikas taptų pilnaverte asmenybe, išlaikymo forma bei dydis negali būti ribojami vien vaiko minimalių (fiziologinių) poreikių patenkinimu, visais atvejais svarbu užtikrinti, jog vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, realizuoti ir tobulinti savo įgimtus bei įgytus gebėjimus. Pirmiausia, tik tėvai yra atsakingi už vaiko aplinką ir sudaromas realias prielaidas formuotis normaliai vaiko vertybių (pažiūrų) sistemai, už paramą vaikui siekiant gero išsilavinimo, realizuojant turimus sugebėjimus, pomėgius. Ieškovės ir atsakovo sūnus šiuo metu dar mažametis, tačiau kaip jau minėta šių metų rudenį pradės lankyti mokyklą, kurioje sieks realizuoti savo sugebėjimus bei bus ruošiamas savarankiškam gyvenimui. Tačiau kaip ir bet kuris vaikas, jis turi būti sveikas siekdamas realizuoti savo gebėjimus, o tai irgi yra susiję su papildomomis išlaidomis. Taip pat šalių sūnui vystantis gali išryškėti ir kiti jo pomėgiai, kurie galėtų būti realizuoti. Dėl to materialios tėvų pareigos vaikui atlikimo išraiška yra jų teikiamo išlaikymo forma ir dydis. Tėvams šiuo aspektu tenka dalytis normalaus vaiko vystymosi asmenine atsakomybe, kurios negalima atsisakyti. Netinkamas tėvų pareigų vykdymas ar visiškas jų nevykdymas yra pateisinami tik išimtiniais, nepriklausančiais nuo tėvų valios atvejais, visais kitais atvejais tėvams objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą vaikui, privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas sąlygas vaikui vystytis (CK 3.192 str. 2 d.). Tai reiškia, jog tėvai privalo iš anksto įvertinti savo esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaiku. Priešingu atveju, tėvams ar vienam iš jų neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiko, ugdyti jo asmenybę, sudarant būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams ar vienam iš tėvų. Ieškovė kaip vaiko motina ne tik pagal išgalęs materialiai remia savo vaiką, bet ir siekia sudaryti geras sąlygas jo fiziniam bei socialiniam vystymuisi, ko negalima pasakyti apie atsakovą, nes jo atsisakymas, nors šiuo metu ir yra sąlygojamas objektyvių priežasčių, teikti vaikui parama dėl jam reikalingo išlaikymo dydžio, šiandien nėra šalių aiškiai apibrėžtas. Be to atsakovas pripažino, kad ieškovės nurodytas sūnaus išlaikymui reikalingas dydis, šiandien nėra didelis ar viršijantis minimalius (fiziologinius) vaiko poreikius. Vertinant tokią padėtį, kuomet motinos, jos artimųjų ir valstybės parama vaiko išlaikymui yra aiškiai didesnė nei vaiko tėvo, tai pripažintina vaiko teisių pažeidimu ir toks šio pažeidimo tęstinis pobūdis negali būti toleruojamas. Vaikui neatidėliotinai ir jam gyvybiškai svarbus nuolatinis poreikis būti išlaikomam, sąlygoja tai, jog byloje yra spręstinas klausimas dėl šalių vaikui reikalingo konkretaus išlaikymo dydžio nustatymo. CK 3.194 str. 2 d. numato, kad išlaikymas vaikui priteisiamas, jeigu tėvai pradeda gyventi skyrium ir nesusitarė dėl vaikui reikalingo išlaikymo. Atsižvelgiant į visas bylos aplinkybes ir vaiko interesų apsaugą, atsiranda būtinumas priteisti vaikui reikalingą išlaikymą, atsižvelgiant į vaiko poreikius ir tėvų turtinę padėtį. Vaiko poreikiai taip pat savo ruožtu sudaro savarankišką pagrindą spręsti dėl išlaikymo dydžio. Todėl teismas laiko, kad orientaciniu kriterijumi, nustatant priteistino išlaikymo dydį, laikytina CK 6. 461 str. 2 d. nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (MMA). Šioje byloje toks kriterijus gali būti taikomas, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes ir sprendžiant kokio dydžio išlaikymas reikalingas vaikui.
Teismas sutinka su ŠVTAS atstovės argumentu, kad Lietuvos Respublikai ratifikavus Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvenciją (konvencijos 27 str. 1, 2 d.), privalu pripažinti, kad kiekvienas vaikas turi turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi bei tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis sudarymą, pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes. Konstitucijoje 38 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga auklėti vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti. Ši tėvų konstitucinė pareiga lemia tai, kad išlaikymui reikalingas deramas pinigų sumas tėvai turi apskaičiuoti ir skirti patys. Tai yra asmeninė turtinė prievolė, todėl jos negalima atsisakyti arba perleisti kitiems asmenims, o taip pat ir valstybei (CK 3.192 str. 1 d.). Geriausiai žinodami augančio ir auklėjamo vaiko individualius poreikius, tėvai atsakingai turėtų skirti visą išlaikymą vaikui ir tokį išlaikymą tinkamai panaudoti. CK 3.192 str. 2 d. numato, jog išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei jo tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinantis būtinas sąlygas vaikui vystytis. Tai reiškia, kad išlaikymo dydis visais atvejais yra nukreiptas į būtinų sąlygų vaikui sudarymą, kitaip teikiamas mažesnio dydžio išlaikymas neatitiktų išlaikymo paskirties. Remiantis byloje pateiktais dokumentais darytina išvada, kad ieškovės prašomas priteisti iš atsakovo trijų šimtų litų periodinėmis mėnesinėmis išmokomis išlaikymas, kuris reikalingas jo sūnui, nėra per didelis ar ypač pabloginantis atsakovo padėtį, atsižvelgiant ir į atsakovo amžių, sveikatą bei profesinius įgūdžius. Taip pat teismas nagrinėdamas šį ieškovės prašymą, privalo atsižvelgti į tai, jog atsakovas turi nuolat teikti nepilnamečiam sūnui reikalingą išlaikymą, o ne siekti, kad jo sūnaus išlaikymo našta atitektų, pavyzdžiui valstybei ar vaiko seneliams iš motinos pusės. Todėl teismas laiko, jog atsakovo dabartinė padėtis objektyviai leidžia priteisti iš jo ieškovės nurodyto dydžio išlaikymą sūnui, kuris būtinas sudarant normalias sąlygas šalių vaiko vystymuisi. Pažymėtina, kad atsakovas šiuo metu nors ir negali dirbti, tačiau ateityje pasikeitus jo statusui, jis turės galimybę ieškotis darbo Lietuvoje, ar bet kurioje kitoje Europos Sąjungos valstybėje. Todėl šis šalių vaiko išlaikymui reikalingas dydis, nustatomas atsižvelgiant ne tik į ieškovės dabartinę materialinę padėtį, bet ir į visus su vaiko gyvenimu, jo išlaikymu susijusius poreikius (b.l.7-8, 30-35). Teismas laiko, kad nėra būtina, o be to ir neįmanoma tiksliai apskaičiuoti visų vaiko išlaikymo išlaidų, todėl darytina išvada, jog reikalinga nustatyti tik bendrą vaiko išlaikymui skiriamų išlaidų dydį per mėnesį. Tokiu būdu tenkintinas ieškovės prašymas ir iš atsakovo sūnaus išlaikymui priteistina po 300 Lt periodinėmis mėnesinėmis išmokomis nuo 2010-12-10, tai yra ieškinio padavimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės.
Naujajame Civiliniame kodekse, skirtingai negu prieš tai galiojusiame Santuokos ir šeimos kodekse, vaikas pripažįstamas savarankišku civilinių teisinių santykių subjektu. Tai reiškia tėvų ir vaikų turtinių teisių atskyrimo principo įtvirtinimą šalies teisės sistemoje. Į tai atsižvelgtina taikant ir aiškinant CK 3.192, 3.194, 3.196 straipsniuose nustatytas normas dėl išlaikymo priteisimo nepilnamečiam vaikui. Be to CK 3. 185 straipsnyje įtvirtintas vaiko ir tėvų turto atskyrimo principas. Nurodytų CK straipsnių pagrindu išlaikymas priteisiamas vaikui, o ne jo įstatyminei atstovei, todėl teismo sprendime nurodoma, jog išlaikymas priteisiamas nepilnamečiam vaikui. Tačiau ieškovė yra įpareigojama iš atsakovo nepilnamečio vaiko A. K. išlaikymui priteistas pinigines lėšas tvarkyti uzufrukto teise ( CK 3. 190 str.).
Tuo pačiu teismas tenkina ir ieškovės prašymą priteisti iš atsakovo sūnui skirto išlaikymo įsiskolinimą už trejų metų laikotarpį iki ieškinio padavimo teismui dienos. Ieškovė M. M. teigė, kad atsakovas jau nuo 2007-12-10 iki 2010-12-10, tai yra iki ieškinio padavimo teismui dienos, neteikė tinkamo išlaikymo nepilnamečiam vaikui ir ji viena išlaikė vaiką arba jai padėdavo artimieji. Atsakovas paaiškinimuose teismo posėdžio metu šį ieškovės ieškinio reikalavimą pripažino iš dalies ir nurodė, kad teikė vaikui reikalingą išlaikymą, kuris gal ir nebuvo reikalingo dydžio, tačiau tuo metu ir jo gaunamos pajamos buvo sumažėjusios. Šie atsakovo paaiškinimai nėra paremti jokiais įrodymais, tačiau ieškovė ieškinyje pripažino, jog minėtu laikotarpiu atsakovas sūnaus išlaikymui yra davęs 420 Lt. Todėl iš atsakovo priteistinas 10 380 Lt išlaikymo įsiskolinimas skirtas jo nepilnamečiam vaikui (CK 3. 200 str.).
Teismas tenkina ir ieškovės prašymą dėl sūnaus A. K. gyvenamosios vietos nustatymo su motina M. M., nes tai geriausiai atitinka tiek vaiko, tiek motinos interesus. Be to sūnaus gyvenamosios vietos nustatymas yra nulemtas teigiamo jo, kaip sveiko, dorovingo, tvirto ir intelektualios asmenybės vystymosi, atsižvelgiant į jo dvasinius, psichologinius, kultūrinius, moralinius, turtinius ir kitus pagrįstus poreikius. Teismas nustatydamas vaiko gyvenamąją vietą su jo įstatymine atstove, pripažįsta, kad pagal bylos duomenis ji turi galimybę užtikrinti vaikui tinkamas, vaiko interesus atitinkančias gyvenimo ir auklėjimo sąlygas (b.l.1-2). Be to atsakovas dėl šio ieškovės prašymo prieštaravimo nereiškė.
Atskirai pažymėtina, kad A. K. skirtas išlaikymo dydis gali būti indeksuojamas pagal LRV 2008-07-19 nutarimu Nr. 684 (V.Ž. 2008-07-19, Nr. 82-3263, nutarimas įsigaliojo 2008-07-20) patvirtintą periodinių išmokų indeksavimo tvarkos aprašą. Tokiu atveju teismo priteistą periodinėmis išmokomis indeksavimą pagal šį sprendimą vykdo antstolis, išskaitas darantis asmuo (pvz.. darbdavys) arba pats skolininkas.
Iš teismui pateiktų rašytinių įrodymų seka, kad ieškovei M. M. buvo suteikta valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba, dėl to šios ir kitos valstybės patirtos išlaidos priteistinos iš atsakovo (CPK 92 str. 1d., 93 str.).
Sprendimas dėl išlaikymo skirto A. K. nukreipiamas vykdyti skubiai (CPK 282 str. 2d. 1p.). Iki sprendimo įvykdymo paliktina galioti laikinoji apsaugos priemonė taikyta byloje pagal 2010-12-13 nutartį (CPK 150 str. 5d.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis LR CK 3. 169, 3. 185, 3.190, 3.192, 3.194, 3.196, 3. 200 str., LR CPK 150 str. 5d.; 259- 270 str.,
nusprendžia:
Ieškovės M. M. ieškinį atsakovui O. K. (O. K.) tenkinti visiškai.
1. Priteisti iš atsakovo O. K. (a/k (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiam sūnui A. K. (a/k (duomenys neskelbtini) po 300,00Lt (tris šimtus litų) periodinėmis išmokomis mokamomis kas mėnesį nuo 2010-12-10 iki vaiko pilnametystės.
2. Priteisti nepilnamečiui A. K. (a/k (duomenys neskelbtini) iš atsakovo O. K. (a/k (duomenys neskelbtini) 10 380,00 Lt (dešimt tūkstančių tris šimtus aštuoniasdešimt litų) išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2007-12-10 iki 2010-12-10.
3. Nustatyti A. K. (a/k (duomenys neskelbtini) nuolatinę gyvenamąją vietą su motina M. M. (a/k (duomenys neskelbtini)
4. Įpareigoti nepilnamečio vaiko įstatyminę atstovę M. M. (a/k (duomenys neskelbtini) tvarkyti uzufrukto teise sūnaus A. K. (a/k (duomenys neskelbtini) išlaikymui tėvo O. K. (a/k (duomenys neskelbtini) mokamas periodines mėnesines išmokas.
5. Priteisti į valstybės biudžetą (surenkamoji sąskaita, įmokos kodas 5630) iš O. K. (a/k (duomenys neskelbtini) 533,00 Lt (penkis šimtus trisdešimt tris litus) už ieškovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą.
6. Priteisti į valstybės biudžetą (surenkamoji sąskaita, įmokos kodas 5660) iš O. K. (a/k (duomenys neskelbtini) 419,00 Lt (keturis šimtus devynioliką litų) žyminio mokesčio už vaiko išlaikymui skirtas lėšas.
7. Sprendimą dėl išlaikymo A. K. priteisimo nukreipti vykdyti skubiai.
8. Iki sprendimo įvykdymo palikti galioti laikinąją apsaugos priemonę taikyta byloje pagal 2010-12-13 nutartį.
Sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant Šiaulių miesto apylinkės teisme.