Alytaus apylinkės teismo įsakymas

išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės Gitanos Kaupės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą baudžiamojoje byloje, kurioje A. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lenkas, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, teistas:

1) 2009 m. birželio 19 d. Trakų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį – 1 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

2) 2009 m. rugpjūčio 13 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį – 90 parų arešto bausme;

3) 2010 m. rugsėjo 9 d. Molėtų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį, 214 straipsnio 1 dalį ir 302 straipsnio 1 dalį – 2 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

4) 2013 m. rugsėjo 19 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį – 1 metų ir 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

5) 2013 m. spalio 31 d. Švenčionių r. apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį – 2 metų ir 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

6) 2013 m. gruodžio 10 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį – 2 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

7) 2013 m. gruodžio 11 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 302 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 1 dalį – 3 metų laisvės atėmimo bausme;

8) 2014 m. sausio 31 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį – 4 metų ir 3 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

9) 2018 m. kovo 28 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalį - 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme.

10) 2018 m. gruodžio 20 d. Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Klaipėdos miestų rūmų pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį - 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme (bausmę atliko 2020 m. vasario 7 d.).

11) 2020 m. vasario 25 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį - 60 parų arešto bausme (bausmė neatlikta),

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. T. įsibraudamas į patalpą pavogė svetimą turtą o būtent: jis 2020 m. vasario 15 d. apie 18.30 val. (duomenys neskelbtini), pro nerakintas duris įsibrovė į UAB „Salma“ priklausančios parduotuvės „Aibė“ administracines patalpas ir iš ten slapta pagrobė ant kėdės buvusią P. J., dirbančios parduotuvėje „Aibė“ kasininke-pardavėja, rankinę, kurios vertė 30 Eur ir joje buvusius daiktus: skėtį 10 Eur vertės, pirštines 10 Eur vertės, kvepalus 3 Eur vertės, lūpdažį 5 Eur vertės ir 1 Eur vertės užrašinę, tuo padarydamas nukentėjusiajai P. J. 59 Eur turtinę žalą. Šiais veiksmais A. T. padarė Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaltinamasis A. T. visiškai pripažino padaręs nusikalstamą veiką bei parodė, kad 2020 m. vasario 15 d., apie pietus, tikslaus laiko nepamena, jis autobusu iš Vilniaus atvyko į Birštono miestą pasivaikščioti, pailsėti. Kadangi jis neturėjo pinigų kaip atgal grįžti į Vilnių, nusprendė užeiti į parduotuvę „Aibė“, tikslu rasti ką nors vertingo, kad vėliau galėtų parduoti ir taip gauti pinigų. Jis į parduotuvę užėjo ne pro pagrindines duris, o pro duris, skirtas vaikščioti darbuotojams. Durys nebuvo užrakintos. Jis užėjęs į patalpą pamatė, jog tai buvo pagalbinės parduotuvės patalpos, ten žmonių nebuvo. Jis užėjęs greitai peržvelgė kas tenai yra ir vėl greitai išėjo iš parduotuvės atgal. Tuo metu kai užėjo, pamatė rankinę, kuri gulėjo ant kėdės. Būdamas lauke nusprendė grįžti atgal ir ją pavogė. Tai yra pagriebęs rankinę išbėgo iš parduotuvės ir nuėjo į Birštono miesto parką. Tenai jis apžiūrėjo rankinę, joje pinigų ir kitų vertingų daiktų, kuriuos būtų galėjęs parduoti nerado, todėl rankinę, su joje buvusiais daiktais, numetė kažkur parke prie medžių į lapų krūvą ir nuėjo. Namo į Vilnių grįžo ryte stabdydamas automobilius (b. l. 130-132).

Nukentėjusioji P. J. parodė, kad 2020 m. vasario 15 d. apie 18.30 val. jai dirbant UAB „Salma“ parduotuvėje „Aibė“, esančioje (duomenys neskelbtini), išgirdo parduotuvės administracinių patalpų durų trenksmą. Kadangi parduotuvėje buvo klientų ji iš karto nenuėjo pasižiūrėti kas tenai buvo. Po kelių minučių ji nuėjo pasižiūrėti ir iš karto pamatė, kad ant kėdės prie kompiuterio nėra jai priklausančios rankinės, kurios vertė 30 eurų ir joje buvusių daiktų: skėčio 10 eurų vertės, pirštinių 10 eurų vertės, kvepalų 3 eurų vertės, lūpdažio 5 eurų vertės ir užrašinės 1 euro vertės. Ji parašė žinutę vedėjai apie tai kas nutiko, ji jai atrašė, kad atvažiuos ir peržiūrės vaizdo stebėjimo kameras. Ji netrukus atvyko ir jos peržiūrėjo įrašą. Žiūrint vaizdo įrašą pamatė, kad į administracines patalpas buvo įėjęs nepažįstamas vyras, vilkėjo juodus drabužius, dėvėjo juodą kepurę. Jis įėjo per duris, kurios buvo nerakintos, apsidairė po patalpą ir išėjo. Po kiek laiko jis vėl sugrįžo ir nuo kėdės pasiėmė jos rankinę ir iš parduotuvės pasišalino. Jai padaryta 59 Eur turtinė žala. Pavogta rankinė su šiais daiktais: skėčiu, kvepalų buteliuku „Cool Girl“, medžiagine pirštine, popierinių servetėlių pakeliu ir medicinos dokumentų išrašu/siuntimu išduotu jos vardu grąžinti. Dėl šių daiktų pretenzijų neturi. Dėl kitų daiktų, kurie buvo rankinėje ir nebuvo jai grąžinti, t. y. vienos pirštinės, lūpdažio ir užrašinės, pretenzijų nereiškia, nes tai menkaverčiai daiktai. Dėl šio įvykio žala tiek turtinė, tiek neturtinė jai nepadaryta. Civilinio ieškinio byloje nereiškia, bet prašo asmenį pavogusį jos rankinę su joje esančiais daiktais, nubausti įstatymų nustatyta tvarka (b. l. 8, 29-31).

Liudytojas R. P. parodė, kad jis dirba Birštono miesto tvarkymo tarnyboje, vairuotoju. 2020 m. kovo 3 d. apie 10.30 val. valydamas miesto parką po viena iš pušų pastebėjo juodą moterišką rankinę. Apžiūrėjus rankinę rado joje daiktų, t. y skėtį, pirštinę, kvepalų buteliuką ir kitus mažareikšmius daiktus. Dokumentų rankinėje nebuvo, rado tik gydytojo siuntimą, išduotą P. J. vardu. Kadangi įtarė, kad rankinė gali būti vogta, jis ją atnešė į Birštono policijos komisariatą (b. l. 33-35).

Kaltinamojo kaltė padarius nusikalstamą veiką be jo visiško prisipažinimo, nukentėjusiosios ir liudytojų parodymų, įrodyta ir kita rašytine bylos medžiaga:

daiktų - rankinės apžiūros protokole užfiksuota, jog apžiūrima yra rankinė juodos spalvos, odinė. Rankinės viduje rastas juodos spalvos skėtis,. Taip pat rankinės viduje rastas kvepalų buteliukas „Cool Girl“, juodos spalvos medžiaginė pirštinė, popierinių servetėlių pakelis ir medicinos dokumentų išrašas/siuntimas išduotas P. J. vardu (b. l. 38-45).

Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini), pastate, esančiame parduotuvėje „Aibė“ (b. l. 19-26).

Vaizdo įrašo apžiūros protokole užfiksuota, jog į parduotuvės administracines patalpas, kuriose sukrautos įvairios prekės, įeina tamsiai apsirengęs A. T.. Jis stovėdamas prie durų, pasilenkdamas tarp dėžių ir lentynų, greitai apžiūri patalpą, joje kitų žmonių nėra, ir iš jos pro tas pačias duris greitai pasišalina. Nuo išėjimo praėjus apie 50 sekundžių A. T. grįžta pro tas pačias duris į parduotuvės administracines patalpas. Pasižiūri ar niekas jo nemato ir eina prie stalo, kur stovi kėdės. Iš jo eisenos matyti jog A. T. stengiasi eiti tyliai ir priėjęs prie kėdės, nuo jos pagriebęs rankinę sparčiu žingsniu (ją nešdamas rankoje) pasišalina iš parduotuvės (b. l. 48-50).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio reikalavimais, išnagrinėjęs ir įvertinęs baudžiamosios bylos medžiagą, konstatuoja, kad kaltinamojo A. T. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje visiškai įrodyta.

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 178 straipsnio 2 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas įsibraudamas į patalpą pagrobė svetimą turtą.

Iš aukščiau išdėstytų ir aptartų įrodymų visumos matyti, kad A. T. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje, nes jis 2020 m. vasario 15 d. apie 18.30 val. (duomenys neskelbtini), per nerakintas duris įsibrovė į UAB „Salma“ priklausančios parduotuvės „Aibė“ administracines patalpas ir iš ten slapta pagrobė ant kėdės buvusią P. J., dirbančios parduotuvėje „Aibė“ kasininke-pardavėja, rankinę, kurios vertė 30 Eur ir joje buvusius daiktus: skėtį 10 Eur vertės, pirštines 10 Eur vertės, kvepalus 3 Eur vertės, lūpdažį 5 Eur vertės ir 1 Eur vertės užrašinę, tuo padarydamas nukentėjusiajai P. J. 59 Eur turtinę žalą. Įsigaliojus BK 190 straipsnio 1 dalies pakeitimams, turtas yra didelės vertės, kai jo vertė viršija 250 MGL dydžio sumą, ir nedidelės vertės – kai jo vertė viršija 3 MGL, bet neviršija 5 MGL dydžio sumos veikų, vienok, nusikaltimo, numatyto BK 178 straipsnio 2 dalyje kvalifikuota sudėtis apima papildomus kvalifikuojančius požymius, didinančius nusikaltimo pavojingumą. Pavojingesniu būdu pagrobto turto vertė gali būti tiek didesnė, tiek mažesnė nei 3 MGL dydžio suma. Taigi, šiuo atveju veika kvalifikuota teisingai.

Įstatymas numato, kad dėl nusikalstamų veikų, už kurių padarymą gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvinė bet kuri bausmė, išskyrus atvejus, kai už nusikalstamą veiką gali būti skiriamas tik terminuotas laisvės atėmimas ar laisvės atėmimas iki gyvos galvos, nagrinėjimo teisme gali nebūti, o bausmė paskiriama teismo baudžiamuoju įsakymu. Teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas taikomas tik tais atvejais, kai kaltininkas atlygina ar pašalina padarytą žalą, jeigu žala buvo padaryta, arba įsipareigoja tokią žalą atlyginti ar pašalinti. Už A. T. padarytą nusikalstamą veiką gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvinė bet kuri bausmė – bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki šešių metų, todėl pagal įstatymo nuostatas nagrinėjimo teisme gali nebūti, o bausmė paskiriama teismo baudžiamuoju įsakymu. Protokole, kurį pasirašė kaltinamasis, buvo išaiškinta galimybė procesą užbaigti baudžiamuoju įsakymu, jis susipažino su šio proceso tvarka ir pasekmėmis, ir jas suprato. Kaltinamasis sutiko, kad prokurorė kreiptųsi į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, dėl siūlomos paskirti bausmės rūšies ir dydžio (b. l. 137-140). Civilinio ieškinio nukentėjusioji nereiškia. Dėl prokuroro sprendimo užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu nukentėjusioji neprieštarauja (b. l. 143-144).

Skiriant bausmę teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, nustatytais BK 54 straipsnyje, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltinamojo asmenybę. Pagal šio straipsnio 1 ir 2 dalis, teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir sunkinančių aplinkybių bei įvertina kiekvienos tokios aplinkybės reikšmę. Be to, BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Tai reiškia, kad, individualizuojant bausmę, ne mažiau svarbu tinkamai įvertinti tiek BK bendrosios dalies nuostatų suteikiamas galimybes teismui skiriant bausmę, tiek ir BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes (padaryto nusikaltimo pavojingumą, kaltės formą ir rūšį, nusikaltimo padarymo motyvus, tikslus ir stadiją, kaltininko asmenybę, jo elgesį iki nusikalstamos veikos padarymo ir kt.).

Kaltinamojo A. T. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 60 straipsnis). A. T. praeityje teistas 11 kartų (b. l. 103-125), bylos duomenimis administracine tvarka baustas 26 kartus, turi galiojančių administracinių nuobaudų (b. l. 86-96), nedirba (b. l. 57-62), pastovaus pajamų šaltinio neturi, Užimtumo tarnyboje neregistruotas (b. l. 57-62), psichiatro ir narkologo įskaitose neįrašytas (b. l. 80, 83).

Atsižvelgiant į aukščiau aptartas aplinkybes, į padarytos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias bei kitas pirmiau teismo nustatytas ir aptartas aplinkybes, vertinant tai, kad byloje civilinis ieškinys nepareikštas, nukentėjusioji pretenzijų kaltinamajam neturi, prieštaravimų prokuroro sprendimui užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu negauta, todėl, siekiant ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir jį prevenciškai pataisyti, įgyvendinant bausmės paskirtį, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai gali būti pasiekti A. T. paskyrus BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytą ir prokuroro siūlomą bausmės rūšį – areštą, kuri kaltinamojo atžvilgiu yra tankama bausmė pagal jį charakterizuojančius bylos duomenis..

Pagal BK 64¹ straipsnį, kai baudžiamoji byla baigiama baudžiamuoju įsakymu ir kaltinamasis kaltę pripažįsta, jam skiriama bausmė tuo pačiu baudžiamuoju įsakymu sumažinama trečdaliu, todėl kaltinamosios atžvilgiu taikytinas BK 64¹ straipsnis, ir paskirtoji bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Vadovaujantis BK Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, kaltinamajam paskirta arešto bausmė subendrintina su 2020 m. vasario 25 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta arešto bausme, prie šiuo baudžiamuoju įsakymu paskirtos bausmės pridedant ankstesniu baudžiamuoju įsakymu paskirtos bausmės dalį.

Kaltinamajam A. T. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 134-136) paliekama galioti iki baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: vaizdo įrašas, saugomas voke paliktinas baudžiamojoje byloje (BK 94 straipsnio 1 dalies 1, 3 punktai).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

A. T. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje ir skirti jam bausmę – 90 (devyniasdešimt parų) areštą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. T. paskirti galutinę bausmę – 60 (šešiasdešimt) parų areštą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtąją arešto bausmę subendrinti su 2020 m. vasario 25 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų baudžiamuoju įsakymu paskirta arešto bausme iš dalies sudedant ir paskirti A. T. galutinę subendrintą bausmę – 90 (devyniasdešimties parų) areštą, į bausmės laiką įskaitant bausmę, atliktą pagal ankstesnį nuosprendį.

Skaičiuoti bausmės pradžią nuo A. T. faktinio sulaikymo dienos.

A. T. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios.

CD diską su vaizdo įrašu palikti saugoti byloje.

Įteikti kaltinamajam ir nukentėjusiajai teismo baudžiamojo įsakymo nuorašus.

Vadovaujantis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktorius 2019 m. liepos 24 d. įsakymu Nr. V-271, išaiškinti A. T., kad jis privalo ne vėliau kaip per 7 dienas po baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, atvykti atlikti arešto bausmės į Alytaus pataisos namus adresu Ulonų g. 8, Alytaus m., įstaigos darbo metu ir darbo dienomis.

Išaiškinti papildomai, kad jeigu A. T. dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalės nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą, tai jis privalo raštu ar elektroniniu paštu apie tai pranešti pataisos įstaigos, kurioje jis turi atlikti arešto bausmę, administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą.

Išaiškinti A. T., kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmams prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Kaltinamajam pasinaudojus šia teise, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei kaltinamasis nepasinaudoja teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.