Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Liudvinavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Evaldo Pašilio ir Jurgos Vasiliauskienės,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka nuotoliniu vaizdo konferencijos būdu išnagrinėjo kaltinamojo A. G. gynėjo advokato Nerijaus Strazdo skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2025 m. sausio 20 d. nutarties, kuria kaltinamajam A. G. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2025 m. sausio 22 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Nagrinėjamo klausimo esmė

1. Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje A. G. kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 3 dalyje, padarymu, o būtent, tuo, kad jis iš anksto susitaręs ir veikdamas bendrininkų grupe su L. G. ir D. R., neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, 2018 m. birželio mėnesį, ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytą dieną ir laiku, vykdydamas bendrą susitarimą su L. G., Panevėžio mieste, tiksliai tyrimo metu nenustatytoje vietoje, konspiracijos tikslais juodžemio krūvoje paslėpė labai didelį kiekį narkotinės medžiagos, t. y. ne mažiau kaip 484,301 g kanapių dervos, kurią L. G. iš anksto susitaręs ir veikdamas kartu su D. R., 2018 m. birželio mėnesį, ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytą dieną ir laiku, abu kartu atvyko į minėtą vietą Panevėžio mieste ir paėmė, tokiu būdu įgijo minėtą kiekį narkotinės medžiagos ir taip jis (A. G.) L. G. ir D. R. perdavė į skolą labai didelį kiekį narkotinės medžiagos, t. y. ne mažiau kaip 484,301 g kanapių dervos, tokiu būdu išplatindamas, kurią 2018 m. gruodžio 17 d., apie 02.18 val., D. R. gyvenamojoje vietoje, bute adresu (duomenys neskelbtini), atliktos kratos metu policijos pareigūnai surado ir paėmė.

Motyvuojamoji dalis

II. Skundo aukštesniajam teismui argumentai ir proceso dalyvių prašymai

III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados

6. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi kaltinamojo A. G. gynėjo skundą, įvertinusi pateiktus baudžiamosios bylos duomenis, daro išvadą, kad Vilniaus apygardos teismo 2025 m. sausio 20 d. nutartimi kaltinamajam taikomos kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas teisėtai ir pagrįstai. Pratęsiant šios kardomosios priemonės terminą tinkamai įvertintos visos teisiškai reikšmingos aplinkybės šiai kardomajai priemone pratęsti, nepažeidžiant BPK 119, 121, 122 ir 127 straipsniuose įtvirtintų reikalavimų, taip pat nacionalinių bei tarptautinių teisės aktų nuostatų, pagal kurias niekam negali būti atimta laisvė kitaip, kaip tik tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas.

7. Suėmimo, kaip ir kitų kardomųjų priemonių, taikymo būtina sąlyga yra duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad suimtasis galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Kaip teisingai skundžiamoje nutartyje pažymi apygardos teismas, baudžiamojoje byloje pakanka duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad kaltinamasis A. G. galėjo padaryti jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Šie duomenys yra užfiksuoti kitų kaltinamųjų ikiteisminio tyrimo metu esančiuose parodymuose, liudytojų parodymuose, asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokoluose, kratų protokoluose, kitų procesinių prievartos priemonių taikymo protokoluose, specialisto išvadose, taip pat kitoje bylos medžiagoje. Sutiktina su A. G. gynėju, kad Vilniaus apygardos teisme 2025 m. vasario 6 d. buvo apklaustas liudytoju D. R. ir pastarasis nurodė, jog su A. G. reikalų neturėjo, nenori jo apkalbėti, tačiau šio liudytojo apklausa vertinama bus vertinama visų surinktų duomenų kontekste. Duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis, todėl skiriant ar pratęsiant kardomąją priemonę nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant apkaltinamąjį nuosprendį. Baudžiamosios bylos duomenys analizuojami tik ta apimtimi, kuri reikšminga kardomosios priemonės – suėmimo termino pratęsimo teisėtumo ir pagrįstumo klausimui teisingai išspręsti. Vertinant kardomosios priemonės – suėmimo skyrimo ar jo termino pratęsimo teisėtumą ir pagrįstumą, suimtojo kaltės klausimas nėra sprendžiamas, baudžiamosios bylos medžiagoje surinkti duomenys neanalizuojami ir nevertinami pagal BPK 20 straipsnio nuostatas. Šie klausimai sprendžiami bylą nagrinėjant teisme iš esmės, kur byloje surinkti įrodymai ištiriami, įvertinami bei išsprendžiami asmens kaltumo ir veikos kvalifikavimo klausimai. Šioje proceso stadijoje byloje surinkti duomenys analizuojami ir vertinami tik tiek, kad būtų galima nustatyti, ar yra pagrindas asmenį kaltinti jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymu. Minėtuose įrodymų šaltiniuose esantys faktiniai duomenys yra pakankamas pagrindas kaltinti A. G. jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymu ir leidžia taikyti kaltinamajam kardomąsias priemones, tarp jų ir griežčiausią – suėmimą.

8. Suėmimas gali būti skiriamas ir jo terminas pratęsiamas tuo atveju, jei yra suėmimo skyrimo sąlygos, numatytos BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse, ir bent vienas iš BPK 122 straipsnio 1 dalyje numatytų alternatyvių suėmimo taikymo pagrindų.

9. Vilniaus apygardos teismas suėmimo terminą kaltinamajam A. G. pratęsė, nustatęs BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytus suėmimo pagrindus, t. y. manant, kad būdamas laisvėje kaltinamasis gali bėgti (slėptis) nuo teismo bei daryti BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus.

10. Apie tikimybę, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo, sprendžiama vertinant BPK 122 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes: kaltinamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes.

11. BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytu pagrindu suėmimas gali būti skiriamas arba pratęsiamas jo terminas, jeigu asmuo kaltinamas bent vieno iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų padarymu ir yra duomenų, kad iki nuosprendžio priėmimo jis gali padaryti naujų šioje baudžiamojo proceso įstatymo normoje nurodytų nusikaltimų. Teismų praktikoje pripažįstama, kad pagrįstą manymą, jog asmuo gali padaryti bent vieną iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų, gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumą, jo vaidmuo padarant nusikaltimus, įtarimas kelių nusikaltimų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veiklos, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai bei kiti duomenys.

12. Apygardos teismas, spręsdamas klausimą dėl BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytų pagrindų buvimo, įvertino visumą šiam klausimui reikšmingų aplinkybių. A. G. kaltinamas tyčinio labai sunkaus (BK 260 straipsnio 3 dalyje) nusikaltimo padarymu, kuris patenka į BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų sąrašą. Už A. G. inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymą baudžiamasis įstatymas numato galimybę skirti išimtinai tik itin griežtą laisvės atėmimo bausmę. Nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė priskirtina BPK 122 straipsnio 2 dalyje vartojamai „kitų aplinkybių“ sąvokai. Nors gresianti griežta laisvės atėmimo bausmė nėra absoliuti ar lemiama sąlyga taikyti griežčiausią kardomąją priemonę, tačiau bausmės griežtumas vertinamas kartu su kitomis faktinėmis aplinkybėmis sprendžiant, ar kaltinamasis gali bėgti (slėptis) nuo teismo. Nagrinėjamu atveju, priešingai nei teigiama skunde, apygardos teismas bausmės griežtumą tinkamai įvertino kartu su kaltinamojo A. G. socialiniais ryšiais, jo asmenybe ir kitomis bylos aplinkybėmis.

13. Iš bylos duomenų matyti, kad kaltinamojo A. G. galimai padarytas nusikaltimas buvo ne atsitiktinis, bet iš anksto suplanuotas, galimai padarytas dėl savanaudiškų paskatų, susiję su neteisėtu disponavimu labai dideliu kiekiu narkotinės medžiagos, nusikalstama veika galimai padaryta veikiant bendrininkų grupe. Pagal pareikštą kaltinimą A. G. vaidmuo nusikalstamos veikos daryme nebuvo antraeilis, priešingai, buvo svarbus.

14. Iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad A. G. yra vedęs, turi pilnametę dukrą, deklaruotą gyvenamąją vietą, Lietuvoje gyvena jo motina, nuo 2019 m. balandžio 19 d. yra įsteigęs įmonę UAB „L.“ (t. 8, b. l. 3–6), tačiau nuo 2019 metų A. G. ilgą laiką gyveno užsienyje, o jo šeima, žmona ir vaikas Lietuvoje. Kaltinamasis A. G. nuo 2019 metų iki sulaikymo (2024 m. rugsėjo mėn.) nepertraukiamai gyveno ir vertėsi verslu užsienyje – Ekvadore, kurioje, kaip pats nurodė, siekė gauti pilietybę (t. 7, b. l. 73), ir kur buvo sulaikytas ir išduotas pagal ekstradiciją. Kaltinamasis A. G. parodė, kad jis 2022 metais buvo informuotas savo žmonos, kuri gyvena Lietuvoje, kad yra pradėtas ikiteisminis tyrimas, jo namuose padarė kratą ir jam būtina atvykti pas ikiteisminio tyrimo pareigūną (t. 7, b. l. 73), tačiau, jis, žinodamas, kad yra ieškomas policijos, pats su pareigūnais nesusisiekė ir į Lietuvos Respubliką neatvyko, buvo grąžintas iš Ekvadoro Respublikos tik ekstradicijos būdu. Iš įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų išrašo apie fizinį asmenį (toliau – ir ĮKNR) matyti, kad jis anksčiau teistas ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje, laikotarpiu nuo 2001 metų iki 2011 metų kelis kartus buvo teistas Vokietijoje (t. 7, b. l. 184–199). Tai rodo, kad A. G. yra saistomas tam tikrais socialiniais (šeiminiais) ir ekonominiais ryšiais su Lietuvos Respublika, kita vertus, nurodyti ryšiai konkrečiu atveju neleidžia daryti vienareikšmės išvados, jog jie buvo ir yra ypatingai tvirti. Šiuo atveju kaltinamąjį teigiamai apibūdinančios aplinkybės nesudaro pagrindo besąlygiškai teigti, kad jis turi tokius socialinius, ekonominius ryšius, kurie paneigtų prognozuojamo bėgimo (slėpimosi) tikimybę, nes jie nesulaikė kaltinamojo nuo išvykimo iš Lietuvos bei nuo ankstesnių ir jam šiame baudžiamajame procese inkriminuotų galimai padarytų tyčinių nusikaltimų. Kaip jau minėta, kaltinamasis A. G. nuo 2019 metų nepertraukiamai oficialiai gyveno ir dirbo Ekvadore bei siekė įgyti šios šalies pilietybę, o tai rodo, kad jis norėjo nutraukti ryšius su Lietuvos Respublika. Aplinkybė, kad kaltinamasis buvo deportuotas ekstradicijos būdu be teisės sugrįžti į Ekvadorą, nepatvirtina to, kad A. G. paskyrus švelnesnę kardomąją priemonę, jis nepasinaudos galimybe išvykti į kitą užsienio šalį. Be to, jo atžvilgiu buvo paskelbta ir vykdoma paieška, A. G., žinodamas, kad yra ieškomas, į Lietuvos Respubliką pats negrįžo.

15. Iš ĮKNR duomenų matyti, kad įtariamasis A. G. pastoviai daro nusikalstamas veikas, jis Lietuvoje buvo teistas trys kartus nuo 1999 metų iki 2013 metų, o užsienyje (Vokietijoje) laikotarpiu nuo 2001 metų iki 2011 metų kelis kartus, daugiausiai už vagystes ir neteisėtą disponavimą narkotinėmis (psichotropinėmis) medžiagomis. Kaltinamasis A. G. anksčiau teistas už analogišką nusikaltimą, kurio padarymu kaltinamas šioje byloje, ilgalaike laisvės atėmimo bausme, t. y. Kauno apygardos teismo 2013 m. lapkričio 15 d. nuosprendžiu A. G. nuteistas už nusikalstamų veikų, numatytų BK 146 straipsnio 2 dalyje, BK 25 straipsnio 3 dalyje ir BK 260 straipsnio 3 dalyje, BK 265 straipsnio 1 dalyje, BK 253 straipsnio 1 dalyje (dvi veikos), padarymą subendrinta 10 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Kaltinamasis A. G. šioje byloje jam inkriminuotą nusikalstamą veiką (nuo 2018 m. birželio mėnesio iki 2018 m. gruodžio 17 d.) galimai padarė lygtinio paleidimo metu, taikant jam intensyvią priežiūrą, praėjus maždaug pusmečiui nuo to laiko, kai jam teismas pritaikė lygtinį paleidimą, turėdamas neišnykusį teistumą, tame tarpe ir už labai sunkaus nusikaltimo padarymą (iš ĮKNR duomenų matyti, kad 2017 m. lapkričio 3 d. A. G. buvo lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos ir įtrauktas į probuojamųjų asmens duomenų registrą, o išregistruotas iš jo tik 2020 m. gruodžio 30 d. (t. 7, b. l. 191)). Šios aplinkybės neigiamai charakterizuoja A. G. asmenybę bei rodo, kad jis yra linkęs nusikalsti ir nesilaikyti įstatymų reikalavimų, išvadų iš ankstesnių teistumų nėra padaręs. Nors Lietuvoje A. G. yra įsteigęs bendrovę, tačiau, Sodros duomenimis, pats pajamų per visą šį laiką iš esmės negavo (nuo 2019 m. balandžio 19 d. iki 2024 m. rugpjūčio 31 d. kas mėnesį jam buvo išmokėtos sumos tik nuo 4,33 iki 27,69 Eur), buvo išvykęs ir gyveno užsienio šalyje (Ekvadoro Respublikoje), kur vykdė verslą. Įvertinus A. G. galimai šioje byloje padarytą nusikalstamą veiką, susijusią su neteisėtu disponavimu labai dideliu kiekiu narkotine medžiaga (484,301 g kanapių dervos), dėl savanaudiškų paskatų (perdavė į skolą), sunkumą, pobūdį, mastą, ankstesnį analogišką teistumą, jog jo atžvilgiu vyksta dar vienas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-13876-24 dėl analogiškos nusikalstamos veikos, numatytos BK 7 straipsnio 1 dalyje 12 punkte, 260 straipsnio 3 dalyje (t. 7, b. l. 192), padarymo, sudaro pagrindą manyti, jog lėšos, gautos iš nusikaltimų, galėjo būti vienas iš pagrindinių A. G. pragyvenimo šaltinių. Nors A. G. gynėjas byloje pateikė mokesčių deklaracijos duomenis užsienio valstybėje, visgi šie duomenys, kartu su kitomis aptartomis aplinkybėmis, nėra pakankami tam, kad paneigtų išvadas, jog A. G., būdamas laisvėje, gali daryti naujas nusikalstamas veikas.

16. BPK 122 straipsnio 2 dalyje nedetalizuojama, kokio pobūdžio turi būti asmens ryšiai užsienyje, dėl kurių galima spręsti apie bėgimo (slėpimosi) tikimybę. Iš bylos medžiagos matyti, kad kaltinamasis A. G. ilgą laiką gyveno užsienyje, t. y. nuo 2019 metų iki sulaikymo gyveno Ekvadore. Įtariamajam buvo paskelbta paieška, jis pagal ekstradicijos prašymą buvo sulaikytas Ekvadoro Respublikoje ir išduotas Lietuvos Respublikai. Taip pat kaltinamasis A. G. parodė, kad anksčiau jis gyveno ir dirbo Ispanijoje, vėliau išvyko į Ameriką, galiausiai į Lotynų Ameriką, Ekvadore vykdė verslą su Rusijos įmonėmis (t. 7, b. l. 65, 73). Iš Interpolo duomenų matyti, kad A. G. keliavo ir į Kolumbija (t. 6, b. l. 31). Kaltinamasis laikotarpiu nuo 2001 metų iki 2011 metų kelis kartus teistas Vokietijoje. Liudytojas A. G. parodė, kad A. G. iš Ispanijos hašišą veža vieną kartą per mėnesį į Rusiją, t. y. į Maskvą ir Sankt Peterburgą (t. 3, b. l. 64–69). Šios aplinkybės sudaro pakankamą pagrindą manyti, jog A. G. galimai turi ryšių užsienio valstybėse ir, siekdamas išvengti jam gresiančios baudžiamosios atsakomybės, gali bandyti jais pasinaudoti. Todėl A. G. deklaruojami socialiniai (šeiminiai), ekonominiai ryšiai nėra tokie, dėl kurių jis negalėtų išvykti iš Lietuvos ir slapstytis. Išvardintos aplinkybės patvirtina, jog apygardos teismas pagrįstai padarė išvadą, kad būdamas laisvėje ir siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės kaltinamasis A. G. gali bėgti (slėptis) nuo teismo (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas) bei gali daryti naujus nusikaltimus, numatytus BPK 122 straipsnio 4 dalyje (BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

17. Šiems suėmimo taikymo pagrindams konstatuoti užtenka pagrįsto manymo, kad kaltinamasis, būdamas laisvėje, bėgs (slėpsis) nuo teismo, darys naujus nusikaltimus, numatytus BPK 122 straipsnio 4 dalyje, bei nėra būtina nustatyti, kad asmuo mėgino bėgti (slėptis) ar rengiasi, planuoja bėgti (slėptis), ar realiai rengiasi daryti konkrečias naujas nusikalstamas veikas.

18. Priešingai nei nurodoma skunde, BPK 127 straipsnio 10 dalyje nustatyta, kad pagal Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis ar Europos arešto orderį Lietuvos Respublikai išduotiems asmenims šiame straipsnyje nustatyti terminai taikomi nuo jų perdavimo Lietuvos Respublikai. Kaltinamasis A. G. ekstradicijos būdu Lietuvos Respublikai perduotas ir sulaikytas 2024 m. rugsėjo 21 d. (t. 7, b. l. 51–53). Pagal BPK 127 straipsnio 11 dalį viso baudžiamojo proceso metu suėmimas negali trukti ilgiau kaip du trečdalius didžiausios laisvės atėmimo bausmės, baudžiamajame įstatyme nustatytos už sunkiausią nusikaltimą, dėl kurio tiriama ir nagrinėjama byla. BK 260 straipsnio 3 dalyje nustatyta itin griežta bausmė – laisvės atėmimas nuo 10 iki 15 metų. Kaltinamasis A. G. šioje byloje yra suimtas nuo 2024 m. rugsėjo 22 d., t. y. apie 4,5 mėnesio. Taigi aptariamu atveju suėmimo trukmė neviršija BPK 127 straipsnio 11 dalyje nustatytos 2/3 didžiausios laisvės atėmimo bausmės, nustatytos už sunkiausią nusikaltimą, dėl kurio nagrinėjama ši byla ir nepažeidžia baudžiamojo proceso įstatyme nustatytų maksimalių griežčiausios kardomosios priemonės taikymo terminų. Taigi, taikomo suėmimo terminas ir šiuo aspektu yra teisėtas ir pagrįstas, o kardomojo kalinimo laikotarpis, atsižvelgiant į aukščiau nurodytus aspektus, nelaikytinas neproporcingu.

19. Priešingai nei teigia kaltinamojo gynėjas skunde, apygardos teismas svarstė galimybę A. G. taikyti švelnesnes kardomąsias priemones. BPK 121 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad siekiant BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų, asmeniui vienu metu gali būti skiriamos kelios švelnesnės už suėmimą kardomosios priemonės. Intensyvios priežiūros, įpareigojimo periodiškai registruotis policijos įstaigoje, užstato, dokumentų paėmimo skyrimas tik tam tikru mastu suvaržytų A. G. fizinio judėjimo laisvę, leistų atlikti jo kontrolę, tačiau realiai jo judėjimo laisvės nevaržytų, taigi jam nebūtų visiškai užkirstas kelias bėgti ar slėptis nuo teisėsaugos institucijų ir teismo, daryti naujus nusikaltimus. Iš kaltinamajam inkriminuotų nusikalstamų veikų aplinkybių matyti, kad labai sunkią nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 3 dalyje, jis galimai padarė lygtinio paleidimo metu, taikant jam intensyvią priežiūrą. Taigi ir šiuo atveju antra pagal griežtumą kardomoji priemonė – intensyvi priežiūra galimai neužkirs kelio kaltinamojo A. G. nusikalstamam elgesiui. Įvertinus kaltinamojo asmenybę, kaltinamajam inkriminuoto nusikaltimo sunkumą, pobūdį, pavojingumą, jog jam buvo paskelbta paieška ir jis išduotas Lietuvai ekstradicijos būdu, bei siekį užtikrinti kardomųjų priemonių paskirtį, taip pat nėra pagrindo išvadai, kad nagrinėjamoje situacijoje suėmimą galima būtų pakeisti į skunde nurodytą 40 000 Eur užstatą ar kitas švelnesnes kardomąsias priemones, nes nė viena jų ar jų kompleksas nebus pakankamos siekiant BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų.

20. Suėmimas, kaip kardomoji priemonė, neišvengiamai suvaržo kaltinamojo A. G. teises, tačiau šiuo atveju pratęsta kardomoji priemonė – suėmimas yra adekvati A. G. galimai padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui, jo teisės suvaržytos nepažeidžiant proporcingumo principo. Šiuo metu netaikant griežčiausios kardomosios priemonės, nebūtų įmanoma pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų, nes egzistuoja realus pavojus, kad, paleistas iš suėmimo, kaltinamasis A. G. gali bėgti (slėptis) nuo teismo bei daryti naujas nusikalstamas veikas. Įvertinus A. G. asmenybę, inkriminuoto nusikaltimo pobūdį, sunkumą, jo galimą vaidmenį nusikalstamos veikos padaryme, gresiančios bausmės dydį, ankstesnius teistumus, jog jam buvo paskelbta paieška bei kitus bylos duomenis, daroma išvada, kad šioje proceso stadijoje nėra pagrindo paleisti suimtąjį A. G. į laisvę ir skirti jam vieną ar kelias kitas švelnesnes kardomąsias priemones (tarp jų ir kaltinamojo gynėjo skunde nurodyto dydžio užstatą, intensyvią priežiūrą, dokumentų paėmimą), nes nė viena jų, ar jų kompleksas, nebus pakankami užtikrinti, kad asmuo dalyvaus baudžiamajame procese ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Šioje proceso stadijoje BPK 119 straipsnyje numatyti kardomųjų priemonių tikslai gali būti pasiekti tik taikant A. G. griežčiausią kardomąją priemonę.

21. Įvertinus šioje nutartyje aptartų aplinkybių visetą, konstatuotina, kad A. G. kalinimas yra pateisinamas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos požiūriu, iš esmės neprieštarauja nei Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio, nei BPK nuostatoms, todėl skundžiamą apygardos teismo nutartį naikinti ar keisti kaltinamojo gynėjo skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsnio 2 dalimi,

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2025 m. sausio 20 d. nutartimi kaltinamajam A. G. pratęstą kardomosios priemonės – suėmimo terminą trims mėnesiams palikti galioti.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.