Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

2016-10-04 · Civilinė byla Nr. e2-1535-759/2016

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2016-10-04Vilniaus regiono apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2017-06-22Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2016-10-04
Bylos Nr.
e2-1535-759/2016
Teisminio proceso Nr.
2-49-3-01202-2016-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Snieguolė Bielskienė
Atsakovas
E. Š., D. Š.
Ieškovas
UAB „Kapitalo valda“

Įžanginė dalis

Civilinė byla Nr. e2-1535-759/2016Proceso Nr. 2-49-3-01202-2016-2Procesinio sprendimo kategorija (S) 116.5.2.; 42.10.; 63.1.

UKMERGĖS RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. spalio 4 d.

Ukmergė

Ukmergės rajono apylinkės teismo teisėja Snieguolė Bielskienė, sekretoriaujant Jūratei Gritienei, dalyvaujant atsakovui E. Š.,

žodinio proceso tvarka išnagrinėjus civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Kapitalo valda“ ieškinį atsakovams D. Š. ir E. Š., dėl skolos, delspinigių ir baudos priteisimo,

Aprašomoji dalis

n u s t a t ė:

ieškovas, kreipdamasis į teismą, prašo priteisti solidariai iš atsakovų pagal Išperkamosios nuomos sutartį Nr. 60449356 1320,33 Eur įsiskolinimą, kurį sudaro 156,539 Eur skola, 1130,46 Eur delspinigių, 15,65 Eur bauda, 47,69 Eur. bylinėjimosi išlaidų, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško jo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovas UAB „Kapitalo valda“ ieškinyje nurodė, kad 2006-04-104 UAB „Ūkio banko lizingas“ su atsakove D. Š. pasirašė išperkamosios nuomos sutartį Nr. 604449356 (toliau – Sutartis) pagal kurią atsakovė išperkamosios nuomos būdu įsigijo prekę: mobilųjį telefoną Nokia 7260. Atsakovė įsipareigojo per 12 mėnesių turto išpirkimo laikotarpį, tai yra iki 2007-04-15 įsipareigojo sumokėti kreditoriui 826,73 Lt. sumą. Ieškovas nurodė, kad atsakovė minimą sutartį sudarė žinant ir sutinkant jo sutuoktiniui atsakovui E. Š. šeimos poreikiams tenkinti. Atsakovė taip pat įsipareigojo informuoti Lizingo bendrovę, jei pasikeičia atsakovės sutartyje nurodytas adresas ar telefonas, banko rekvizitai, o už sutarties nevykdymą įsipareigojo sumokėti 10 procentų neišpirktos turto vertės baudą. Atsakovė taip pat įsipareigojo mokėti 0,2 procentų dydžio delspinigius nuo vėluojamos mokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Atsakovė išsimokėtinai įgijusi turtą pagal Sutartį Nr. 1 kreditoriui nuo 2006-07-15 nemokėjo įmokų ir liko skolinga 156,53 Eur. pagrindinės skolos. Ieškovas UAB „Kapitalo valda“ sudarydama reikalavimo perleidimo sutartį perėmė reikalavimus ne tik į pagrindines skolas pagal sutartis, bet ir įgijo visas kreditoriaus teises ir pareigas, be kita ko, teisę reikalauti netesybų, baudų. Ieškovas perėmęs reikalavimą pagal sutartis, pranešimu informavo atsakovę apie kreditoriaus pasikeitimą bei ragino atsakovę įvykdyti naujajam kreditoriui (ieškovui) neįvykdytą prievolę. Atsakovė ir atsakovas prievolės neįvykdė, į ieškovo raginimus nereagavo. Ieškovas nurodė, kad bandė susisiekti su atsakove sutartyse nurodytais telefono numeriais, tačiau su atsakove susisiekti nepavyko, todėl darytina išvada, kad atsakovė pažeidė sutarties 5.5. p.- nepranešė nei UAB „Ūkio banko lizingas“, nei ieškovui apie telefono numerio pasikeitimą, apie savo finansinės būklės pasikeitimą. Atsižvelgiant į tai, ieškovas reikalauja atsakovės mokėti 10 procentų baudą nuo neišpirkto turto vertės. Savo prievolės atsakovė tinkamai neįvykdė ir yra skolinga 156,53 Eur skolą, 1130,46 Eur delspinigių, 15,65 Eur baudą. Ieškovas nurodė, kad nuolat vykdė skolos ikiteisminį išieškojimą, tačiau visos galimybės jau išnaudotos. Ieškovas gavęs iš teismo atsakovo atsiliepimą į ieškinį nurodė, kad ieškovas ieškinyje netiksliai nurodė iš atsakovų prašomos priteisti baudos dydį, kuri pagal Sutarties 10.2 p. yra 20 procentų dydžio neišpirktos Turto vertės, todėl prašoma priteisti 31,31 Eur. baudą. Taip pat nurodė, jog byloje nėra jokių pagrįstų duomenų, kad Sutarties pasirašymo metu sutuoktiniai nepalaikė santuokinių santykių, nevedė bendro ūkio, negyveno kartu ir kad atsakovė D. Š. būdama santuokoje prisiėmė įsipareigojimus kreditoriui, todėl prašo solidarios atsakomybės.

Ieškovas į teismo posėdį neatvyko, gautas prašymas bylą nagrinėti jam nedalyvaujant, todėl byla nagrinėtina ieškovui nedalyvaujant.

Atsakovei D. Š. procesiniai dokumentai įteikti tinkamai 2016-07-28 viešo paskelbimo būdu internetiniame tinklapyje www.teismai.lt, pasiūlant per 20 dienų pateikti atsiliepimą į ieškinį. Atsakovė per nustatytą terminą be pateisinamos priežasties nepateikė atsiliepimo į ieškinį, todėl byla nagrinėtina nedalyvaujant atsakovei (Lietuvos Respublikos CPK 142 str. 4 d.).

Atsakovas E. Š. pateikė teismui atsiliepimą, kuriame nurodė, kad su skola nesutinka, nes D. Š. 2016-04-10 sudarant Sutartį su „Ūkio banko lizingu“, jis nedalyvavo, sutikimo nedavė, ant jokių dokumentų nepasirašė, negavo jokių įspėjimų apie susidariusią skolą, nebuvo jokių bandymų su juo susisiekti. Pažymėjo, kad 2016-04-10 su atsakove D. Š. kartu nebegyveno, nes 2016-03-23 buvo pradėtas teisminis procesas dėl santuokos nutraukimo, santuoka nutraukta 2016-06-29.

Teismo posėdžio metu atsakovas paaiškino, kad nuo 2006 m žiemos su atsakove kartu nebegyveno, nes atsakovė su nepilnamečiais vaikais išsikraustė iš jo buto, bendro ūkio nevedė. 2006-03-23 jo sutuoktinė kreipėsi į teismą dėl santuokos nutraukimo dėl jo kaltės, santuoka nutraukta 2006-06-29. Nurodė, kad jokių pranešimų iš ieškovo dėl skolos nėra gavęs ir nors gyvena kitu adresu, tačiau jo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu jokie pranešimai nebuvo gauti. Paaiškino, kad visada buvo Omnitel klientas, todėl jam telefono nereikėjo pirkti, jį gaudavo pagal sutartį.

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Teismui pateikti rašytiniai įrodymai: 2006-04-10 UAB Ūkio banko lizingas su atsakove D. Š. pasirašyta išperkamosios nuomos sutartis Nr. 604449356, pagal kurią atsakovė išperkamosios nuomos būdu įsigijo prekę: mobilųjį telefoną Nokia 7260. Pagal šią sutartį Lizingo įmonė perdavė atsakovei prekę valdyti bei naudoti už užmokestį su sąlyga, kad sumokėjus visą sutartyje numatytą kainą nupirktas turtas pereis atsakovei nuosavybės teise; 2009 m. kovo 4 d. Reikalavimo perleidimo sutartis Nr. 09/03/04-1, kad UAB Ūkio banko lizingas ieškovui UAB „Kapitalo valda“ perleido reikalavimus į sutarties priede nurodytus skolininkus, o perdavimo – priėmimo aktas patvirtina, kad vienas iš tokių skolininkų yra atsakovė D. Š.; Pranešimas dėl prievolės įvykdymo skolininkui – D. Š.. Prie bylos prijungta civilinė byla Nr. 2-652-161-2006 dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės.

Iš prijungtos civilinė bylos Nr. 2-652-161/2006 parengiamojo teismo posėdžio, įvykusio 2016-05-04, protokolo (b.l. 26) matyti, kad ieškovė nurodė, jog su sutuoktiniu kartu negyvena jau keturis mėnesius dėl sutuoktinio girtavimo ir smurto jos atžvilgiu, nuomojasi butą, šią aplinkybę patvirtino ir atsakovas, nurodęs, kad su Š negyveno nuo 2006 m žiemos, todėl apie jos įsigytą mobilųjį telefoną nieko nežinojo. E. Š. ir D. Š. santuoka nutraukta 2006-06-29. Iš pateiktų byloje ieškovo rašytinių įrodymų matyti, kad ieškovas vieną kartą siuntė atsakovei D. Š. korespondenciją adresu A. Smetonos g., Želva, Ukmergės r. Jokių kitų įrodymų, kaip teigia ieškinyje ieškovas, kad jis atsakovams, tame tarpe atsakovui E. Š., siuntė raginimus, bandė prisiskambinti, ieškovas nepateikė. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 185 straipsnyje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad įrodymų pakankamumo klausimas turi būti sprendžiamas atsižvelgiant į ginčo pobūdį ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Įvertindamas įrodymus teismas, vadovaudamasis įstatymo reikalavimais ir remdamasis logikos dėsniais, turi spręsti apie visų byloje surinktų faktinių duomenų (įrodymų) tikrumą, sąsajumą, leistinumą, tarpusavio ryšį, pakankamumą įrodinėjimo dalyko faktams konstatuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 17 d. nutartis, priimta civilinėje Nr. 3K-3-171/2008; kt.). Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad E. Š. negali būti šioje byloje atsakovas, kadangi jam nebuvo žinoma apie kreditorinį įsipareigojimą, todėl atsakovo E. Š. atžvilgiu teismas bylą nutraukia.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.38 str. 1 d. nustatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. Pagal CK 6.256 str. 1 d. kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad atsakovė D. Š. savo įsipareigojimo pagal Išperkamosios nuomos sutartis laiku mokėti įmokas, tinkamai nevykdė ir liko skolinga 156,53 Eur skolą pagal sutartį. Byloje duomenų, kad atsakovė su ieškovu atsiskaitė, nėra. Esant tokioms aplinkybėms ir vadovaujantis LR CK 6.38 str. 1 d., 6.63 str., 6.256 str. 1 d., iš jos priteistina 156,53 Eur skola pagal sutartį ieškovo naudai.

LR CK 6.256 str. 2 d. nustatyta, kad asmuo neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs savo sutartinę prievolę, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas. Pagal CK 6.71 str. 1 d. netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai).

Vadovaujantis išperkamųjų nuomos sutarčių 11.2 punktu, atsakovas įsipareigojo sumokėti ieškovui 20 proc. baudą, skaičiuojant ją nuo neišpirktos įsigytų daiktų vertės tuo atveju, jeigu pažeis savo įsipareigojimus informuoti lizingo bendrovę apie savo adreso, telefono, fakso ar banko rekvizitų, darbovietės, turto laikymo vietos pasikeitimą. Kadangi atsakovė šio įsipareigojimo neįvykdė, todėl privalo sumokėti ieškovui 20 proc. baudą, kuri yra skaičiuojama nuo neišpirktos daikto vertės ir sudaro 31,31 Eur pagal Sutartį.

Pagal sutarčių 11.1 punktą, vėluojant mokėti mokėjimus ar jų dalį, atsakovė įsipareigojo sumokėti 0,2 procento delspinigius nuo vėluojamos mokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Ieškovas pagal Sutartį už 3611 pradelstų dienų paskaičiavo 1130,46 Eur delspinigių.

Kadangi reikalavimas kildinamas iš vartojimo sutarties, teismas ex officio imasi vartotojo, kaip silpnesniosios sandorio šalies, interesų pažeidimo apsaugos. Byloje nustatyta, kad pagal sutartį šalių yra sulygti 0,2 procentų dydžio delspinigiai nuo pradelstos sumokėti sumos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pabrėžęs, kad sutartiniuose santykiuose su vartotojais negali būti remiamasi vien sutarčių laisvės principu – būtinos teisės normos, saugančios silpnesniąją šalį ir įpareigojančios pardavėją ar paslaugų teikėją atsižvelgti į vartotojo interesus. Dėl šių priežasčių šiuolaikinėje sutarčių teisėje susiformavo silpnesniosios sutarties šalies apsaugos doktrina, kuri tapo pagrindu valstybei įsikišti į šalių sutartinius teisinius santykius ir, ribojant sutarties laisvės principą, nustatyti specialų vartojimo sutarčių teisinį reglamentavimą. Vienas tokių sutarties laisvės ribojimo atvejų – Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalis, kurioje nustatyta, kad pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 proc. pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną; jokios kitos netesybos už vartojimo kredito sutartyje numatytų įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-12-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-578/2012).

Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje taip pat pripažįstama, kad teismas turi ne tik teisę, bet ir pareigą kontroliuoti, ar nustatomos netesybos nėra neprotingai didelės. Be to, CK 6.73 straipsnio 2 dalyje ir 6.258 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jeigu netesybos aiškiai per didelės (neprotingai didelės) arba prievolė iš dalies įvykdyta, teismas gali netesybas sumažinti tik tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo. Ieškovas teismui nepateikė duomenų apie realiai jo patirtus nuostolius. Taip pat iš bylos medžiagos matyti, kad nors atsakovė savo prievolės pagal Sutartį nevykdė nuo 2006-07-15, nei pradinis kreditorius, nei ieškovas ilgai, nesikreipė į teismą, todėl netesybos tapo daugiau kaip septynis kartus didesnės už pačią neįvykdytą prievolę. Be to, netesybos negali būti skaičiuojamos už daugiau kaip 180 dienų. Kreditorius į teismą nesikreipė 10 metų ir už visą šį laiką paskaičiuoja delspinigius. Be to, ieškovas nėra pateikęs įrodymų apie turėtus nuostolius, į kuriuos būtų galima orientuotis nustatant protingą delspinigių dydį. Ieškovo prašoma priteisti delspinigių suma pagal sutartį gerokai viršija pačią skolą, todėl yra neadekvati bei pažeidžia šalių interesų pusiausvyrą. Ieškovas nurodo, kad skolą bandė išieškoti ikiteisminiu keliu, tačiau įrodymų pagrindžiančių šias aplinkybes nepateikė (CPK 179 str.), todėl šie argumentai atmestini kaip nepagrįsti. Taigi, atsižvelgiant į tai, kad atsakovė yra vartotojas, kad ieškovas nepateikė jokių duomenų apie jo turėtus nuostolius, teismas, atsižvelgdamas į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką bei Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo nuostatas, CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus teisingumo, sąžiningumo, protingumo principus laiko, kad tinkami ir protingi būtų pagal Sutartį 14,09 Eur delspinigiai, skaičiuojami po 0,05 procento už kiekvieną uždelstą dieną, viso už 180 dienų (156,53 Eur x 0,05 proc. x 180 = 14,09 Eur). Todėl siekiant užtikrinti prievolės šalių interesų pusiausvyrą, ieškovo reikalavimas dėl delspinigių priteisimo tenkintinas iš dalies, priteisiant ieškovo naudai iš atsakovės 14,09 Eur delspinigiai.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CK 6.37 str. ir 6.210 str. 1 d., iš atsakovės priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Byloje ieškovas nurodo patyręs 30,00 Eur žyminio mokesčio išlaidų bei 17,69 Eur. už VĮ Registrų centro duomenis. Ieškovui, proporcingai patenkintų reikalavimų daliai (teismas patenkino 15,32 proc. reikalavimų), iš atsakovo priteistina 15 Eur žyminio mokesčio ir 17,69 Eur. kitų bylinėjimosi išlaidų (LR CPK 93 str. 2 d.).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 142 str. 4 d., 262 str. 2 d., 285 str., 286 str., 287 str., teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Ieškinį patenkinti iš dalies.

Ieškinį tenkinti iš dalies D. Š. atžvilgiu.

Civilinę bylą atsakovo E. Š. atžvilgiu, nutraukti.

Priteisti iš atsakovės D. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) paskutinė žinoma gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini) 156,53 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt šešis eurus 53 ct) skolos, 31,31 Eur (trisdešimt vieną eurą 31 ct) baudos, 14,09 Eur (keturiolika eurų 9 ct) delspinigių, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t.y. nuo 2016-06-08, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir 32,69 Eur (trisdešimt du eurus 69 ct) bylinėjimosi išlaidų ieškovo UAB „Kapitalo valda“, įmonės kodas 126308223, buveinės adresas Savanorių pr., Nr. 192, Kaunas, naudai.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Ukmergės rajono apylinkės teismą.

TeisėjaSnieguolė Bielskienė