- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-10-18
- Bylos Nr.
- 1A-402-383/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-35269-2016-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Valdas Vitunskas, Svetlana Jurgaitienė, Gytis Večerskas
- Nuteistasis
- H. G.
- Civilinis ieškovas
- Kauno teritorinės ligonių kasos, A. B.
- Advokatai
- Ramūnas Gudašius
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Svetlanos Jurgaitienės, Gyčio Večersko ir Valdo Vitunsko (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), sekretoriaujant Vilmai Marčiukaitytei,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo H. G. apeliacinį skundą dėl Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 15 d. nuosprendžio, kuriuo H. G. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnio 1 dalyje už viešosios tvarkos pažeidimą (2016 m. liepos 26 d.) ir jam paskirta 1 (vienerių) metų terminuoto laisvės atėmimo bausmė.
Taip pat, H. G. pripažintas kaltu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį už viešosios tvarkos pažeidimą (2016 m. liepos 29 d.) ir jam paskirta 1 (vienerių) metų ir 2 (dviejų) mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausmė.
BK 63 straipsnio 1 dalies, 2 dalies, 4 dalies pagrindu bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir paskirta subendrinta bausmė 1 (vieneri) metai ir 6 (šeši) mėnesiai terminuoto laisvės atėmimo.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, H. G. paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir jam paskirta galutinė 1 (vienerių) metų terminuoto laisvės atėmimo bausmė.
Civilinio ieškovo – Kauno teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys patenkintas ir priteista iš H. G., 18,93 eurų Valstybinei ligonių kasai prie sveikatos apsaugos ministerijos,
Civilinio ieškovo A. B. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos priteisimo tenkintas iš dalies. Priteista iš H. G., 500 eurų A. B. naudai.
Aprašomoji dalis
nustatė:
H. G., pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 284 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis 2016 m. liepos 26 d. apie 20.30 val., (duomenys neskelbtini) , prie parduotuvės „Iki“ t.y. viešoje vietoje, matant pašaliniams asmenims, įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai – tyčia be pateisinamos priežasties nukentėjusiajam A. B. sudavė kumščiu ne mažiau 3 kartus į įvairias kūno vietas, tokiu būdu padarydamas nukentėjusiajam muštinę žaizdą ir kraujosruvą kairės ausies kaušelyje, kraujosruvas abiejuose žastuose, tai yra padarė sužalojimus vertinamus nežymiu sveikatos sutrikdymu bei sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką.Be to, H. G., pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 284 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis 2016 m. liepos 29 d. apie 15.00 val., (duomenys neskelbtini), prie parduotuvės "Iki", t.y. viešoje vietoje, matant pašaliniams asmenims, įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai – tyčia be pateisinamos priežasties nukentėjusiajam A. B. spyrė vieną kartą į veido sritį, tokiu būdu sukėlė nukentėjusiajam fizinį skausmą bei sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką.Nuteistasis H. G. apeliaciniame skunde prašė, Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 15 d. nuosprendžiu jam paskirtą bausmę švelninti bei taikyti bausmės vykdymo atidėjimą. Skunde nurodė, jog skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam paskirta bausmė yra per griežta. Teismas neįvertino to, kad kai jis buvo teisiamas, jis atlikinėjo bausmę Pravieniškių PN ir nuosprendį jis gavo jau būdamas laisvėje. Prašo atidėti bausmės vykdymą atsižvelgiant į tai, kad jis yra dirbantis, turi pastovų darbą, šeimą, moka mokesčius valstybei. Atsiliepimu į apeliacinį nuteistojo skundą nukentėjusysis A. B. prašė, nuteistojo skundą atmesti ir skundžiamą nuosprendį palikti nepakeistą.
Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje, nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti. Prokurorė prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.Nuteistojo H. G. apeliacinis skundas atmestinas. Nuteistasis dėl nusikalstamos veikos padarymo savo kaltės neginčija, apeliaciniu skundu nesutinka su paskirta bausme, prašo ją švelninti taikant bausmės vykdymo atidėjimą reglamentuojančius baudžiamojo įstatymo straipsnius, todėl teisėjų kolegija, neišeidama už apeliacinio skundo ribų, tikrina pirmos instancijos teismo nuosprendžio teisėtumo dalį tik dėl tų klausimų, dėl kurių paduotas apeliacinis skundas (BPK 320 straipsnis).Susipažinęs su byloje esančia medžiaga, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog apylinkės teismas priėmė motyvuotą, įrodymais pagrįstą nuosprendį, baudžiamasis įstatymas bei bausmė nuteistojo H. G. atžvilgiu pritaikyti tinkamai. Pagal BK 54 straipsnio 1, 2 dalis, teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, padarytos nusikalstamos veikos formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, įvertina kiekvienos tokios aplinkybės reikšmę. BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Tai reiškia, kad, individualizuojant bausmę, būtina tinkamai įvertinti tiek BK bendrosios dalies nuostatų suteikiamas galimybes teismui skiriant bausmę, tiek ir BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes (padaryto nusikaltimo pavojingumą, kaltės formą ir rūšį, nusikaltimo padarymo motyvus, tikslus ir stadiją, kaltininko asmenybę ir kt.). Pagal BK 61 straipsnio 2 dalį teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą arba aiškiai per švelnią bausmę. Tokių aplinkybių apeliacinės instancijos teismas nenustatė. Nagrinėjamu atveju negalima daryti išvados, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam H. G. laisvės atėmimo bausmę ir nustatydamas jos dydį, pažeidė nurodytus baudžiamojo įstatymo reikalavimus. Iš skundžiamo apylinkės teismo nuosprendžio matyti, kad, skirdamas nuteistajam bausmę bei nustatydamas bausmės dydį, apylinkės teismas atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų sunkumą, pobūdį ir pavojingumo laipsnį – padarytos nesunkios, tyčinės, baigtos, sukėlusios pasekmes veikos. Atsižvelgė į kaltininko asmenybę – H. G. teistas 4 kartus, nusikalstamas veikas padarė teistumui neišnykus, psichiatrinėse ligoninėse nesigydė, nuo 2005 m. lapkričio 21 d. buvo įtrauktas į priklausomybių ligų įskaitą, diagnozuotas F11.2 (psichikos ir elgesio sutrikimas vartojant opiatus, priklausomybės sindromas) F10.2 psichikos ir elgesio sutrikimas vartojant alkoholį, priklausomybės sindromas. Nuo 2009 m. spalio 26 d. iš įskaitos išbrauktas, į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), į jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Šios aplinkybės suponavo pagrįstą išvadą, kuriai pritaria ir apeliacinės instancijos teisėjų kolegija, kad H. G. nepadarė teigiamų išvadų iš ankstesnių teistumų, toliau darė nusikalstamas veikas, todėl pagrįstai skyrė, realią laisvės atėmimo bausmę. Be to nuteistajam buvo pritaikytas bausmę švelninantis įstatymas – BK 64¹ straipsnio nuostatos ir paskirtoji bausmė sušvelninta 1/3 dalimi. Nors nuteistasis apeliaciniame skunde prašo taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir bausmės vykdymą atidėti, tačiau aukštesniojo teismo vertinimu, šių nuostatų taikymui pagrindų nėra. Pažymėtina, jog pagal BK 75 straipsnio redakcija yra numatyta galimybė asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus) atidėti paskirtos bausmės vykdymą. Tačiau bausmės vykdymo atidėjimas yra išimtinė bausmės realizavimo forma ir galima tada, kai bylos aplinkybių visuma neleidžia abejoti, kad laisvės atėmimo bausmė realiai gali būti neatliekama. Šiuo atveju yra formalusis pagrindas taikyti BK 75 straipsnio nuostatas nuteistojo atžvilgiu. Tačiau BK 75 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas ir materialusis pagrindas bausmės vykdymo atidėjimui, nes spendžiant dėl bausmės vykdymo atidėjimo instituto taikymo ir konkretaus bausmės vykdymo atidėjimo termino nustatymo, visada turi būti prieita prie motyvuotos išvados, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Atsižvelgus į reikšmingas šio instituto taikymo aplinkybes, įvertinus baudžiamosios bylos medžiagą ir skundžiamą nuosprendį, kuriuo pirmosios instancijos teismas H. G. skyrė terminuotą laisvės atėmimo bausmę, taip pat vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu, teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju taikant bausmės vykdymo atidėjimą, apelianto nubaudimas gali paneigti baudžiamosios teisės esmę ir paskirtį, formuoti nebaudžiamumo nuotaiką, nepagarbą baudžiamajam įstatymui. Iš baudžiamosios teisės kyla reikalavimas, jog kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu – paskirta bausmė ar kita baudžiamojo poveikio priemonė – užtikrintų ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją. Nagrinėjamoje byloje reali laisvės atėmimo bausmė H. G. buvo paskirta nenustačius pakankamo pagrindo manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Kaip jau buvo minėta, nuteistasis H. G. anksčiau teistas keturis kartus, naujos veikos padarymo metu nuteistasis turėjo neišnykusį teistumą, teigiamų išvadų iš ankstesnių teistumų nepadarė, toliau darė nusikalstamas veikas, ankstesniais nuosprendžiais jam buvo skirtas ir atleidimas nuo bausmės, apribojimai, arešto bausmės, taip pat buvo atidėtas bausmės vykdymas, tačiau vėliau jis panaikintas ir nuteistasis pasiųstas atlikti terminuotą laisvės atėmimo bausmę, taikytas ir lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, tačiau nuteistasis jam parodyto pasitikėjimo nepateisino, pažeidė lygtinio paleidimo sąlygas, todėl panaikinus lygtinį paleidimą nuteistasis grąžintas į pataisos įstaigą. Iš byloje nustatytų aplinkybių, kurios formuoja nuteistojo asmenybės charakteristiką, jo veiksmų neteisėtumą ir teigiamų išvadų nedarymą, sistemingą nusikalstamų veikų darymą, teisėjų kolegijos nuomone, apeliaciniame skunde nurodyti teiginiai šiuo aspektu yra tik deklaratyvaus pobūdžio bei vertinami kaip siekis išvengti kilusių kriminalinių pasekmių, užtraukiančių apelianto laisvės suvaržymą. Atsižvelgiant į išdėstytą, nuteistojo H. G. apeliacinis skundas atmestinas aukščiau nurodytais pagrindais, paskirta bausmė nekeistina, pirmosios instancijos teismo nuosprendis paliekamas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu
nutaria:
nuteistojo H. G. apeliacinį skundą atmesti.
Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.