Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Deimantės Andrulytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Arvydo Martinavičiaus ir Jarūnės Sedalienės,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka (nuotoliniu būdu) išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. V. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Pareiškėjas M. V. 2024 m. gegužės 2 d. kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašo panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Migracijos departamentas) 2024 m. balandžio 19 d. sprendimą Nr. 24S104689 (toliau – ir Sprendimas) dėl atsisakymo leisti pakeisti darbdavį Ukrainos piliečiui M. V.; priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Nurodo, kad Migracijos departamentas Sprendimu neleido pareiškėjui pakeisti Lietuvoje darbdavį - iš uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „(duomenys neskelbtini)“ į dabartinį darbdavį UAB „(duomenys neskelbtini)“. Migracijos departamento Sprendimas yra motyvuotas tuo, kad naujasis darbdavys UAB „(duomenys neskelbtini)“ neva, nevykdo faktinės veiklos statybos sektoriuje (pareiškėją įdarbina kaip betonuotoją). Migracijos departamento vertinimu, UAB „(duomenys neskelbtini)“ (pareiškėjo naujasis darbdavys) šiuo metu, neva, nevykdo deklaruojamos statybų veiklos ir negali kviečiamiems užsieniečiams pasiūlyti darbo statybų sektoriuje darbo funkcijai, kuriai įsipareigojama priimti, atlikti. Migracijos departamentas vertino UAB „(duomenys neskelbtini)“ (jos veiklos statybos sektoriuje realumą) pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktus Migracijos departamentui 2023 m. lapkričio 14 d. ir 2024 m. kovo 8 d. rašytinius paaiškinimus bei pateiktus dokumentus. Migracijos departamentas nėra sandorius ir jų įvykdymą (pelno, pajamų bei mokestine prasme) tikrinanti institucija. Nagrinėjamu atveju Migracijos departamento kompetencija yra tik įsitikinti, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ realiai vykdo veiklą statybų sektoriuje (t. y., kad ji gali realiai įdarbinti pareiškėją statybininku betonuotoju). Pateikti dokumentai patvirtina paaiškinimus, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojimus pagal statybos rangos sutartis su užsakovais UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ fiziškai vykdė jos subrangovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ jėgomis. UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2023 metų (pradėjo veikti nuo 2023 m. liepos mėn.) pardavimo pajamos buvo 178 403 Eur, ji dirba pelningai, tai patvirtina, kad jos veikla yra reali. Migracijos departamentas Sprendime, be kita ko, nurodo, kad Migracijos departamento duomenimis, 2023 metais UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė 48 tarpininkavimo raštus dėl užsieniečių įdarbinimo ir leidimų laikinai gyventi jiems išdavimo. Dėl minėtų Migracijos departamento teiginių – kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ teikė 48 tarpininkavimo raštus, turėjo, bet nesinaudojo galimybe įdarbinti jai reikiamus darbuotojus statybininkus, bei kad tai parodo, jog įmonė neva nesiekia realiai veikti statybos sektoriuje, – pastebi, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2023 m. rudenį (rugsėjo – spalio mėnesiais) išties pateikė Migracijos departamentui apie 48 tarpininkavimo raštus, tačiau Migracijos departamentas netenkino nei vieno iš tų 48 tarpininkavimo raštų (tuo pačiu pagrindu: neva įmonė nevykdo realios veiklos), todėl Migracijos departamento samprotavimai dėl neva nepasinaudotos „turėtos galimybės“ įdarbinti statybininkus užsieniečius (pigesnę darbo jėgą, kas yra itin aktualu esant konkurencijai) yra nepagristi ir apsimestiniai. Nagrinėjamu atveju visos pateiktos Migracijos departamentui UAB „(duomenys neskelbtini)“ statybos rangos su UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei subrangos su UAB „(duomenys neskelbtini)“sutartys buvo faktiškai vykdytos (buvo atliekami darbai, už juos buvo mokėta bankiniais pavedimais). Nei viena minėtų sutarčių šalis jų neginčijo, – priešingai, kilus UAB „(duomenys neskelbtini)“ ginčui su Migracijos departamentu dėl sutarties realumo (Migracijos departamentui sprendžiant dėl leidimo pareiškėjui pakeisti darbdavį įsidarbinant UAB „(duomenys neskelbtini)“), užsakovas UAB „(duomenys neskelbtini)“ uždėjo elektroninį parašą (patvirtino sutartį). Visos statybos rangos sutartys nėra jų šalių ginčijamos, buvo jų vykdomos, – taigi sutartys yra realios (ne apsimestinės) ir faktiškai vykdytos. UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ atliko mokėjimus pagal (jų rangovo) UAB „(duomenys neskelbtini)“ išrašytas PVM sąskaitas faktūras bei UAB „(duomenys neskelbtini)“ mokėjo pagal (jos subrangovo, už tuos pačius darbus tuose pačiuose objektuose) UAB „(duomenys neskelbtini)“ išrašytas PVM sąskaitas faktūras. Pateiktos PVM sąskaitos faktūros, atliktų darbų aktai ir jų apmokėjimai akivaizdžiai patvirtina pateiktų Migracijos departamentui ir teismui į bylą UAB „(duomenys neskelbtini)“ statybos rangos su UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei subrangos su UAB „(duomenys neskelbtini)“ sutarčių faktinį vykdymą.

3. Teismo posėdyje pareiškėjas ir jo atstovas skundą palaikė ir prašė jį tenkinti.

4. Atsakovo atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio vietą ir laiką informuotas tinkamai, raštu prašė bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

5. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento 2024 m. balandžio 19 d. sprendimo Nr. 24S104689 dėl atsisakymo leisti pakeisti darbdavį teisėtumo ir pagrįstumo.

6. Byloje nustatyta, kad Migracijos departamentas priėmė Sprendimą, kuriuo nusprendė neleisti pakeisti darbdavio, nes asmuo neatitinka darbdavio keitimo sąlygų. Nurodė, kad UAB „Komstera“, kuri įsipareigoja įdarbinti asmenį pagal profesiją, kuri įtraukta į Trūkstamų profesijų sąrašą, nepagrindžia realiai vykdomos veiklos statybos sektoriuje ir nepatvirtina savo prisiimtų įsipareigojimų sukurti su asmeniu realius darbo santykius Lietuvoje, todėl asmuo neatitinka darbdavio keitimo sąlygų, išsaugojant darbo Lietuvos Respublikoje pagrindu išduotą leidimą laikinai gyventi. Sprendimas priimtas vadovaujantis Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 1V-329 „Dėl Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo tvarkos aprašo patvirtinimo (toliau - Aprašas) 104 punktu.

7. Pareiškėjas, nesutikdamas su minėtu Sprendimu, skundžia jį teismui.

8. Bylos duomenimis 2023 m. rugsėjo 21 d. Migracijos departamentui pateiktas pareiškėjo prašymas leisti pakeisti darbdavį ar darbo funkciją pas tą patį darbdavį (turiu leidimą laikinai gyventi, išduotą kaip darbuotojui (ne aukštos profesinės kvalifikacijos), ir pageidauju pakeisti darbdavį ar darbo funkciją).

UAB „(duomenys neskelbtini)“ tarpininkavimo rašte Nr. 20231212-237028 nurodė, kad ekonominės veiklos rūšys, pagal kurias UAB „(duomenys neskelbtini)“ ketina įdarbinti asmenį, – Gyvenamųjų ir negyvenamųjų pastatų statyba (ekonominės veiklos kodas – 4120) ir Pastatų statyba (ekonominės veiklos kodas – 4100).

Teismui pateikti įrodymai dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdomos veiklos: Rangos darbų atlikimo sutartys, atliktų darbų priėmimo – perdavimo aktai, PVM sąskaitos faktūros, Paysera išrašai.

9. Įstatymo 44 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad jeigu užsienietis, kuriam leidimas laikinai gyventi išduotas pagal šio straipsnio 1 dalies 2 punktą, pageidauja pakeisti darbdavį arba darbo funkciją pas tą patį darbdavį, jis turi pateikti Migracijos departamentui prašymą leisti pakeisti darbdavį ar darbo funkciją. Patikrinęs, ar užsienietis atitinka šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytas sąlygas, o tais atvejais, kai turi būti priimtas šio straipsnio 1 dalies 2 punkto c papunktyje nurodytas Užimtumo tarnybos sprendimas, patikrinęs, ar šis sprendimas priimtas, Migracijos departamentas priima sprendimą dėl leidimo pakeisti darbdavį ar darbo funkciją ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo prašymo pateikimo dienos. Šis sprendimas galioja vieną mėnesį nuo jo priėmimo dienos.

Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, kuris ketina dirbti Lietuvos Respublikoje, kai jis:

a) pateikiamas darbdavio įsipareigojimas įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį ne trumpesniam negu 6 mėnesių laikotarpiui. Jeigu užsienietis bus įdarbinamas pagal laikinojo darbo sutartį, pateikiamas laikinojo įdarbinimo įmonės, įrašytos į Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos sudaromą ir jos interneto svetainėje skelbiamą laikinojo įdarbinimo įmonių sąrašą, įsipareigojimas įdarbinti užsienietį pagal laikinojo darbo sutartį ne trumpesniam negu 6 mėnesių laikotarpiui ir nustatyti visą darbo laiko normą bei darbo Lietuvos Respublikoje metu mokėti užsieniečiui mėnesinį darbo užmokestį, ne mažesnį negu Valstybės duomenų agentūros paskutinis paskelbtas kalendorinių metų vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (įtraukiant ir individualių įmonių darbo užmokesčio duomenis) (toliau – paskutinis paskelbtas kalendorinių metų vidutinis mėnesinis BDU) dydis, o laikotarpiais tarp siuntimų – ne mažesnį negu Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimalioji mėnesinė alga;

b) pateikiama darbdavio informacija apie užsieniečio turimą kvalifikaciją, susijusią su atliktinu darbu; arba apie užsieniečio turimą ne mažesnę negu vienerių metų darbo patirtį per pastaruosius 3 metus, susijusią su atliktinu darbu; arba apie numatomą užsieniečiui mokėti mėnesinį darbo užmokestį, ne mažesnį negu paskutinis paskelbtas kalendorinių metų vidutinis mėnesinis BDU dydis, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytą atvejį. Užsieniečiui, kuris atvyksta dirbti pagal laikinojo darbo sutartį, taikomos šiame punkte nurodytos sąlygos dėl užsieniečio kvalifikacijos arba darbo patirties;

c) Užimtumo tarnyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ministerijos (toliau – Užimtumo tarnyba) socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka priima sprendimą dėl užsieniečio darbo atitikties Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus atvejus.

Aprašo 104 punkte nustatyta, kad Migracijos departamentas, išnagrinėjęs užsieniečio prašymą leisti pakeisti darbdavį arba darbo funkciją pas tą patį darbdavį ir nustatęs, kad surinktų dokumentų ir duomenų pakanka sprendimui dėl leidimo leisti pakeisti darbdavį arba darbo funkciją priimti, priima sprendimą leisti arba neleisti pakeisti darbdavį arba darbo funkciją, kuris užregistruojamas MIGRIS.

10. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau - LVAT) savo praktikoje yra ne kartą pasisakęs, kad Įstatyme, be kita ko, Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 punkto a papunktyje įtvirtintas reglamentavimas nereikalauja, kad pats darbdavys tiesiogiai veiktų (veiklą vykdytų) atitinkamos ekonominės veiklos sektoriuje (srityje), betarpiškai susijusioje su užsieniečio profesija; Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyti darbdavio ir užsieniečio įsipareigojimai (ketinimai) sukurti individualius darbo santykius pagal darbo sutartį turi būti realūs. Jei sprendžiant dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo nustatomos aplinkybės, kurios objektyviai patvirtina, kad šiuo atveju siekiama kitų nei Įstatyme nustatytų tikslų, kompetentinga institucija (be kita ko, užtikrindama suinteresuotų asmenų dalyvavimą administracinėje procedūroje) turi imtis visų reikiamų veiksmų, kad būtų nustatytos reikšmingos faktinės aplinkybės, galinčios objektyviai identifikuoti užsieniečio ir (ar) darbdavio ketinimus (pvz., LVAT 2024 m. birželio 12 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eA-1685-463/2024; išplėstinės teisėjų kolegijos 2019 m. birželio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-3675-624/2019; 2019 m. birželio 26 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eA-3440-602/2019; 2019 m. liepos 18 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eA-3279-822/2019; 2019 m. gruodžio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-5574/2019).

Kaip matyti iš Įstatymo 44 straipsnio 6 dalies, Migracijos departamentas, spręsdamas dėl leidimo pakeisti darbdavį ar darbo funkciją, turi patikrinti ar užsienietis atitinka šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytas, o, atitinkamai, neleisdamas užsieniečiui pakeisti darbdavio ar darbo funkcijos - įvardyti, nustatyti ir konstatuoti, jog užsienietis neatitinka bent vienos iš sąlygų, įtvirtintų Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 punkte. Tokiam Migracijos departamento sprendimui, be kita ko, taikytinas Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau - VAĮ) VAĮ 10 straipsnis, kurio 5 dalies 5 punkte (administraciniame sprendime turi būti nurodytas administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės) ir 6 punkte (administraciniame sprendime turi būti nurodyti administracinio sprendimo motyvai) nustatyti imperatyvūs reikalavimai, taikytini administraciniams sprendimams (LVAT 2024 m. birželio 12 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eA-1685-463/2024).

12. Migracijos departamento vertinimu, UAB „(duomenys neskelbtini)“ Migracijos departamentui pateikta Rangos darbų sutartis, Rangos darbų atlikimo sutartis ir Priedas, kurie kelia pagrįstų abejonių dėl jų tikrumo (nes nėra pasirašyta UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovo, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas pasirašė tik 2024 m. kovo 6 d.) ir negali būti vertinami kaip statybų veiklą pagrindžiantys dokumentai, taip pat šių sutarčių ir Priedo vykdymą patvirtinantys dokumentai (atliktų darbų aktai Nr. 20230901/2, Nr. 2023/12/15, Nr. 2024/01/02, Nr. 2024/02/01, PVM sąskaitos faktūros), kurie irgi kelia pagrįstų abejonių dėl jų tikrumo (nes šie dokumentai buvo sudaryti, kai UAB „(duomenys neskelbtini)“ įdarbinti darbuotojai realiai nedirbo arba kai UAB „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo įdarbintų darbuotojų, galinčių atlikti statybų darbus), nepatvirtina UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdomos ekonominės veiklos statybų sektoriuje. Tačiau teismas su šiais Migracijos departamento argumentais nesutinka. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2023 m. liepos 24 d. sudaryta rangos darbų sutartis tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“; 2023 m. liepos 24 d. sudaryta rangos darbų atlikimo sutartis tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“. Šios nurodytos rangos darbų atlikimo sutartys buvo realiai vykdytos, ką patvirtina į bylą pateikti atliktų darbų aktai, UAB „(duomenys neskelbtini)“ išrašytos PVM sąskaitos faktūros, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ mokėjimai. Byloje nėra duomenų, paneigiančių aplinkybes, kad pagal šias rangos darbų atlikimo sutartis buvo faktiškai atliekami darbai, už juos buvo mokama bankiniais pavedimais. Nors atsakovas savo argumentus dėl to, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ nevykdo veiklos grindžia tuo, kad rangos darbų sutartys nepasirašytos, tačiau ši aplinkybė paneigiama tiek atsakovo, tiek pareiškėjo pateiktais duomenimis, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ rangos darbų atlikimo sutartį pasirašė 2024 m. kovo 6 d. Teismo vertinimu, ši aplinkybė patvirtina, kad tarp rangos sutarties šalių įsipareigojimai buvo ir yra realiai vykdomi. Nesutiktina ir su atsakovo nurodoma aplinkybe, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojimus su užsakovais UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdė UAB „(duomenys neskelbtini)“ tik patvirtina, kad pati UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurioje pareiškėjas siekia dirbti betonuotoju, nevykdė statybų veiklos. Byloje pateikti duomenis, kad 2023 m. liepos 24 d. tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo sudaryta rangos darbų atlikimo sutartis, kuria subrangovas UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojo atlikti statybos rangos darbus, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojo subrangovo tinkamai ir laiku atliktus darbus priimti ir už juos atsiskaityti sutartyje nustatytomis sąlygomis ir tvarka. Taip pat į bylą yra pateikti atliktų darbų aktai bei UAB „(duomenys neskelbtini)“ mokėjimai. Teismas pažymi, kad teisės aktais nėra apribota galimybė vykdant savo veiklą įmonei sudaryti sutartį, pagal kurią darbus atliks subrangovas, todėl, teismo vertinimu, byloje pateikti duomenys patvirtina aplinkybę, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklą vykdė. Taip pat pažymėtina, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2023 metų (įmonė įregistruota 2023 m. vasario 7 d.) pardavimo pajamos buvo 178 403 Eur, įmonė dirba pelningai, ji vykdo veiklą (Rekvizitai.lt duomenys).

13. Į bylą pateikta 2024 m. sausio 31 d. darbo sutartis Nr. 9 bei Sodros duomenys patvirtina, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarė darbo sutartį su pareiškėju M. V., kuris priimamas dirbti betonuotoju. Darbo sutartis įsigalioja 2024 m. sausio 31 d., darbuotojas pradeda dirbti 2024 m. vasario 1 d. Taip pat Sprendimo priėmimo metu UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo 6 darbuotojai.

14. Migracijos departamento duomenimis, 2023 metais UAB „(duomenys neskelbtini)“pateikė 48 tarpininkavimo raštus dėl užsieniečių įdarbinimo ir leidimų laikinai gyventi jiems išdavimo, tačiau Migracijos departamentas darbuotojų įdarbinti neleido, nes vertino, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ nevykdo realios veiklos. Taip pat atsakovas atsiliepime nurodo, kad ta aplinkybė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ siekia įdarbinti tik trečiųjų šalių piliečius, kelia pagrįstų abejonių dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąžiningo siekio kviečiamus užsieniečius priimti darbui UAB „(duomenys neskelbtini)“. Tačiau teismas šiuos atsakovo argumentus vertina kritiškai, nes niekas nedraudžia UAB „(duomenys neskelbtini)“ rinktis ekonomiškai palankesnio varianto ir įdarbinti trečiųjų šalių piliečius, o ne Lietuvos Respublikos piliečius, ar nuolat Lietuvoje gyvenančius užsieniečius.

15. Esminė administracinio sprendimo pagrįstumo sąlyga – turi būti nustatytos ne pavienės faktinės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, būtinas ir pakankamas konkrečiai teisės normai taikyti (žr., pvz., LVAT 2012 m. liepos 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-2294/2012).

Teismo vertinimu, skundžiamas Sprendimas nėra pagrįstas ir teisėtas, nėra priimtas visapusiškai įvertinus su pareiškėju susijusias faktines aplinkybes. Migracijos departamentas vertino tik įmonės veiklą ir neatliko individualaus pareiškėjo vertinimo.

Ginčijamame Sprendime nurodoma, kad pareiškėjas UAB „(duomenys neskelbtini)“ ketina dirbti pagal profesiją, kuri yra įtraukta į Trūkstamų profesijų sąrašą (betonuotoju). Tam, kad užsieniečiui galėtų būti išduotas leidimas laikinai gyventi (taip pat ir leista pakeisti darbdavį) kaip turinčiam profesiją, įtrauktą į Trūkstamų profesijų sąrašą, užsienietį darbui kviečianti įmonė turi vykdyti veiklą atitinkamame ekonominės rūšies sektoriuje. Tokiu būdu užsieniečio, kuris ketina dirbti betonuotoju, profesija laikoma įtraukta į Trūkstamų profesijų sąrašą, jeigu šį užsienietį įdarbinti įsipareigojantis darbdavys vykdo veiklą statybų sektoriuje. Byloje pateiktos rangos sutartys, darbų perdavimo – priėmimo aktai, sąskaitos faktūros, atlikti mokėjimai pagal išrašytas sąskaitas. Ginčijamame Sprendime cituojamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovės paaiškinimas, kad įmonė turi dvi realias sutartis su užsakovais, kuriems reikalinga pagalba atliekant betonavimo ir gerbūvio darbus. Turi pasiūlymų atlikti apdailos darbus, bet sutarčių nepasirašo dėl darbuotojų stygiaus. Laukiama, kol pakviesti darbuotojai gaus leidimus gyventi ir įmonė galės pradėti vykdyti apdailos darbus. Migracijos departamentas, minėta, savo Sprendime vertino tik įmonės veiklą (analizavo sudarytas sutartis, sąskaitas ir pan.), nebuvo vertinta tai, kad darbdavio ir užsieniečio įsipareigojimai (ketinimai) sukurti individualius darbo santykius pagal darbo sutartį buvo/yra realūs. Pažymėtina tai, kad jau Sprendimo priėmimo metu (nors ir nebuvo gautas Migracijos departamento leidimas pakeisti darbdavį) pareiškėjas dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir gavo pajamas (pareiškėjas įdarbintas 2024 m. vasario 1 d., Migracijos departamento Sprendimas priimtas 2024 m. balandžio 19 d.), ką patvirtina į bylą pateikta Sodros pažyma. Atsakovas pats nurodo, kad nauji darbuotojai UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirba nuo 2024 m. vasario mėn., darbo užmokestis jiems mokamas. Taip pat pažymėtina ta aplinkybė, kad prašymas leisti pakeisti darbdavį Migracijos departamentui pateiktas 2023 m. rugsėjo 21 d., Migracijos departamento Sprendimas priimtas tik 2024 m. balandžio 19 d.

16. Apibendrindamas teismas konstatuoja, kad ginčijamas Sprendimas negali būti laikomas teisėtu, kadangi jis neatitinka VAĮ 10 straipsnio reikalavimų, todėl ginčijamas Migracijos departamento Sprendimas yra naikinamas ir atsakovas įpareigojamas iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą dėl leidimo pakeisti darbdavį (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 2 punktas).

17. Pareiškėjas teismo prašo priteisti jam bylinėjimosi išlaidas – 1500 Eur ir 22,50 Eur žyminio mokesčio.

Pagal ABTĮ 40 straipsnį, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Prašymus dėl išlaidų atlyginimo teismas išnagrinėja priimdamas sprendimą dėl administracinės bylos (ABTĮ 41 straipsnio 1 dalis).

ABTĮ 40 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

CPK 98 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, nei nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (redakcija nuo 2015 m. kovo 19 d. (toliau – ir Rekomendacijos).

Pareiškėjas byloje pateikė bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančius įrodymus: 1) atstovavimo sutartį, kuria advokatui I. S. pavesta atstovauti pareiškėją; 2) 2024 m. balandžio 29 d. sąskaita už suteiktas teisines paslaugas (suma 1500 Eur) 3) 2024 m. balandžio 30 d. ir 2024 m. gegužės 2 d. SEB banko patvirtinimas apie lėšų įskaitymą į kliento sąskaitą, gavėjas I. S..

Informacinė sistema Liteko patvirtina, kad pareiškėjas paduodamas teismui skundą sumokėjo 22,50 Eur žyminio mokesčio.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjo prašoma priteisti 1500,00 Eur suma už teisines paslaugas (skundo rengimas, atstovavimas teisme) neviršija maksimalaus Rekomendacijose nurodyto dydžio, todėl priteistina. Taip pat pareiškėjui priteistinas ir sumokėtas 22,50 Eur žyminis mokestis. Viso pareiškėjui iš atsakovo priteistina 1522,50 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 132–133 straipsniais, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 3 dalies 2 punktu, 4 dalimi, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Pareiškėjo M. V. skundą tenkinti.

Panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Migracijos departamento 2024 m. balandžio 19 d. sprendimą Nr. 24S104689.

Įpareigoti Migracijos departamentą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos iš naujo išnagrinėti pareiškėjo M. V. prašymą dėl leidimo pakeisti darbdavį.

Priteisti pareiškėjui M. V. iš atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 1522,50 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus dvidešimt du eurus 50 euro centų) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 14 (keturiolika) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmus.