- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-01-19
- Bylos Nr.
- 2-24/2012
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Audronė Jarackaitė, Nijolė Piškinaitė, Vytas Milius
- Atsakovas
- D. U., A. L.
- Ieškovas
- G. L.
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Audronės Jarackaitės, Vyto Miliaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Nijolės Piškinaitės,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo D. U. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-2141-159/2011 pagal ieškovės G. L. ieškinį atsakovams D. U. ir A. L. dėl akcijų pirkimo pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir restitucijos taikymo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė G. L. ieškiniu prašė pripažinti negaliojančia 2010 m. lapkričio 2 d. tarp atsakovų A. L. ir D. U. sudarytą akcijų pirkimo pardavimo sutartį Nr. 101102/02 dėl UAB ,,Deca Trade” nematerialių paprastų vardinių akcijų pardavimo D. U. nuo sutarties sudarymo momento; taikyti restituciją; nesant galimybės akcijų grąžinti natūra, priteisti iš atsakovo D. U. 34 UAB ,,Deca Trade” akcijų, kurios vertintinos ne mažiau nei 115 702,53 Lt, ekvivalentą pinigais.
Ieškovė taip pat prašė taikyti atsakovo D. U. kilnojamojo ir nekilnojamojo turto, o jo nesant ar esant nepakankamai – piniginių lėšų, esančių banko ir kitų kredito įstaigų sąskaitose, areštą, neviršijant pareikštų reikalavimų sumos. Prašymą grindė didele ieškinio suma ir aplinkybe, kad atsakovas, siekdamas išvengti atsakomybės, gali perleisti savo turtą ir lėšas kitiems asmenims, todėl teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar net tapti neįmanomas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Klaipėdos apygardos teismas 2011 m. rugsėjo 13 d. nutartimi ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių tenkino. Areštavo atsakovui D. U. priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, o jo nesant ar esant nepakankamai – pinigines lėšas, priklausančias atsakovui ir esančias pas atsakovą arba trečiuosius asmenis, neviršijant 115 702,53 Lt sumos, uždraudžiant šį turtą perleisti, įkeisti, kitaip apsunkinti ar iš esmės sumažinti jo vertę. Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju ieškovės reikalavimas yra turtinio pobūdžio, ieškinio suma didelė, atsakovas gali apsunkinti savo turtinę padėtį turtą paslėpdamas, perleisdamas tretiesiems asmenims, o visa tai kelia grėsmę galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui ir sudaro pagrindą taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atsakovas D. U. pateikė atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 13 d. nutarties. Atskiruoju skundu prašo skundžiamą nutartį pakeisti ir netaikyti arešto SEB banke esančiai jo sąskaitai (duomenys neskelbtini), į kurią patenka jam mokamas darbo užmokestis, kuris šeimai yra vienintelis pragyvenimo šaltinis. Nurodo, kad iš šios sąskaitos moka visus privalomus mokėjimus, jo žmona G. U. nedirba, prižiūri sūnų D., gimusį 2011 m. liepos 30 d.
Atsiliepimas
Ieškovė G. L. pateikė atsiliepimą į apelianto atskirąjį skundą. Atsiliepimu prašo skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad atsakovui, turint pakankamai kilnojamojo ar nekilnojamojo turto, lėšos, esančios banko sąskaitoje, nebus areštuojamos. Nesant turto ir palikus galimybę laisvai disponuoti apelianto nurodoma banko sąskaita, atsakovas visas finansines operacijas galės vykdyti per šią banko sąskaitą ir iš esmės nebus areštuota jokių piniginių lėšų. Sutinka, kad atsakovui turi būti paliekama neareštuota pajamų dalis, kuri yra reikalinga būtiniems poreikiams tenkinti, atsižvelgiant į šeimos narių interesus. Mano, kad atsakovas D. U. nurodė ne visas savo šeimos gaunamas pajamas, nes jis dirba UAB ,,Deca Trade” direktoriumi, o jo žmona gauna motinystės pašalpas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.
Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalies nuostatą, teismas dalyvaujančių byloje asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu jų nesiėmus, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti negalimas. Remiantis šia proceso teisės norma, suinteresuoto asmens prašymu teismas sprendžia, ar yra poreikis užtikrinti ieškinį, t. y. ar ieškinio patenkinimo atveju, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimas galės būti realiai įvykdytas. Taigi laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikį nulemia reali grėsmė, kad dėl kokių nors atsakovo veiksmų arba neveikimo galimo ieškovui palankaus teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Jeigu teismas padaro išvadą, kad yra teisinės prielaidos pripažinti, jog teismo sprendimo vykdymas, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, gali būti apsunkintas, jis turi teisinį pagrindą taikyti tokio pobūdžio priemones.
Teismas, taikydamas CPK 145 straipsnyje numatytas laikinąsias apsaugos priemones, neprivalo turėti įrodymų, kad ateityje neabejotinai atsiras grėsmė teismo sprendimui įvykdyti. Teismui pakanka įsitikinti tuo, kad konkrečioje situacijoje egzistuoja tokio pobūdžio grėsmės atsiradimo tikimybė. Teismų praktikoje suformuota taisyklė, pagal kurią aplinkybė, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas, preziumuojama tuomet, kai turtinis ginčas tarp šalių atsirado dėl didelės pinigų sumos, nes didelė reikalavimo suma gali objektyviai padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką (Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. lapkričio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-782/2007). Tačiau tai nėra besąlyginis pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nes teismas turi įvertinti ir kitas bylos faktines aplinkybes, kurios patvirtina arba paneigia grėsmę, kad galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba jo įvykdymas gali tapti visiškai neįmanomas.
Atsakovas D. U. iš esmės sutinka, kad būtų taikomos laikinosios apsaugos priemonės, tačiau jos turi būti taikomos tokia apimtimi, kad nenukentėtų jo šeimos interesai, kad būtų galimybė mokėti privalomus mokesčius. Su šia atsakovo pozicija sutinka ir ieškovė.
Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas kiekvienu atveju sukelia nepatogumus proceso šaliai, tačiau svarbu yra tai, kad taikomos laikinosios apsaugos priemonės nevaržytų skolininko teisių daugiau, nei būtina ieškiniui užtikrinti. CPK 145 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta, kad laikinosios apsaugos priemonės parenkamos vadovaujantis ekonomiškumo principu, t. y. teismas turi taikyti tik tokias ir tik tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kiek yra būtina ir pakanka galimo ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti.
Teisėjų kolegija sprendžia, kad Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 13 d. nutartimi atsakovo D. U. turtui taikytos laikinosios apsaugos priemonės yra proporcingos siekiamiems tikslams ir užtikrina asmens, prašančio taikyti laikinąsias apsaugos priemones, bei asmens, kuriam taikomos laikinosios apsaugos priemonės, teisėtų interesų pusiausvyrą, tuo aspektu, kad teismas nusprendė pirmiausia areštuoti atsakovo nekilnojamąjį, kilnojamąjį turtą, turtines teises, o tik šio turto nesant ar esant nepakankamai, areštuoti atsakovo lėšas. Įvertinus apelianto argumentus dėl šeimos materialinės padėties, kad jo atlyginimas yra pagrindinis jo ir jo šeimos pragyvenimo šaltinis, mažamečio vaiko interesus, atsakovui turi būti palikta galimybė laisvai disponuoti lėšų suma neviršijančia dviejų Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytų minimalių mėnesinių algų (MMA) dydžio.
Teisėjų kolegija išaiškina, kad įstatymas suteikia teisę atsakovui motyvuotu prašymu kreiptis į teismą ir prašyti pakeisti vieną laikinąją apsaugos priemonę kita (CPK 146 str. 1 d.), įmokėti reikalaujamą sumą į teismo depozitinę sąskaitą, pateikti laidavimo raštą arba įkeisti turtą (CPK 146 str. 2 d.), taip pat pareikalauti ieškovo užtikrinti galimų nuostolių dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atlyginimą (CPK 147 str. 1 d.).
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi šioje nutartyje išdėstytomis aplinkybėmis, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai įvertino laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimui svarbias šios bylos aplinkybes ir padarė pagrįstą išvadą dėl pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, tačiau kartu yra pagrindas nustatyti piniginių lėšų sumą, kuria, areštavus atsakovui priklausančias pinigines lėšas, jam būtų leidžiama disponuoti. Todėl skundžiamoji teismo nutartis keičiama (CPK 329 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337straipsnio 4 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
Pakeisti Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 13 d. nutartį.
Nustatyti, kad, areštavus atsakovo D. U. sąskaitoje (duomenys neskelbtini) esančias pinigines lėšas, yra leidžiama jam kas mėnesį disponuoti iki dviejų Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytų minimalių mėnesinių algų (MMA) dydžio piniginėmis lėšomis.
Kitą nutarties dalį palikti nepakeistą.