- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-09-26
- Bylos Nr.
- 2YT-7090-503/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-53-3-01145-2018-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Valdas Petraitis
- Pareiškėjas
- J. L.
- Suinteresuotas asmuo
- O. K.
- Kategorijos
nedalyvaujant suinteresuotam asmeniui O. K. (apie teismo posėdį pranešta tinkamai, gautas prašymas),
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo J. L. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio palikimo priėmimo fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo – O. K..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas J. L. pareiškimu iš esmės prašo teismo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jo tėvas K. L. priėmė palikimą, kurį mirties dieną sudarė mirusiajai bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje priklausiusi dalis žemės sklypo, gyvenamojo namo, ūkinių pastatų bei kiemo statinių, esančių (duomenys neskelbtini), ir automobilio GAZ53B, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) po savo sutuoktinės V. L., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties, pradėdamas jį faktiškai valdyti. Šio fakto nustatymas turės jam juridinę reikšmę, kadangi jis siekiantis gauti paveldėjimo pagal įstatymą liudijimą ir išviešinti (įregistruoti) palikimo priėmimą, kurį priėmė po savo tėvo K. L. mirties (b. l. 1–2).
Pareiškėjas pareiškime nurodė ir teismo posėdžio metu papildomai paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) mirė jo tėvas K. L., kuris bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise turėjo žemės sklypą su gyvenamuoju namu, ūkiniais pastatais bei kiemo statiniais, esančius (duomenys neskelbtini), bei automobilį GAZ53B, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Taip pat jo tėvas asmeninės nuosavybės teise turėjo du žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini). Po tėvo mirties jis kreipėsi į notarą dėl palikimo priėmimo. Tačiau jis negali paveldėti viso jo tėvui priklausančio turto, kadangi paaiškėjo, jog jis nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo po savo žmonos (jo (pareiškėjo) motinos) V. L. mirties ir nebuvo susitvarkęs jai priklausančios turto dalies paveldėjimo dokumentų. Jo motina mirė (duomenys neskelbtini). Kad paveldėti V. L. priklausančią turto dalį, jo tėvas per 6 mėnesius nuo jos mirties turėjo kreiptis į notarą, tačiau to nepadarė. Turtas yra registruotas jo tėvo vardu, todėl jis manė, kad kreiptis į notarą dėl žmonai priklausančios turto dalies paveldėjimo nereikia. Norėdamas paveldėti tėvui priklausantį turtą, jis turėtų gauti paveldėjimo teisės liudijimą, tačiau tokio liudijimo gauti negali, nes jo tėvas praleido terminą kreiptis į notarą dėl palikimo priėmimo. Dėl šios priežasties jam būtina kreiptis į teismą, kad teismine tvarka būtų nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, jog jo tėvas priėmė palikimą po savo žmonos mirties, pradėdamas jį faktiškai valdyti. Po žmonos mirties jo tėvas liko gyventi jiems nuosavybės teise priklausančiame name, esančiame (duomenys neskelbtini), jame gyveno iki savo mirties, naudojosi prie namo esančiais ūkiniais pastatais, juos prižiūrėjo bei pagal poreikį remontavo. Po žmonos mirties jam atiteko visi name ir ūkiniuose pastatuose buvę bei žmonai priklausę buities ir namų apyvokos daiktai, jis naudojosi jiems priklausančiu prie statinių esančius žemės sklypu, važinėjo jiems priklausančiu automobiliu. Tokiu būdu jo tėvas priėmė palikimą po savo žmonos mirties, pradėdamas jį faktiškai valdyti (b. l. 1–2; 2018 m. rugsėjo 6 d. teismo posėdžio garso įrašas: 02 min. 50 sek. – 06 min. 40 sek.).
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo O. K. atsiliepime į pareiškimą neprieštaravo pareiškimo tenkinimui (b. l. 21).
Šalies argumentai
Pareiškėjo nurodytas pareiškime jo tėvui palikimo atsiradimo bei jo faktinio priėmimo aplinkybes teismo posėdyje nuosekliai, išsamiai, aiškiai patvirtino liudytojai – S. K. ir V. K.. Be to, šie nenurodė, kad girdėję, jog dėl V. L. palikimo priėmimo tarp įpėdinių, būtų buvęs koks tai ginčas. Šių liudytojų teisme duotais paaiškinimais priežasties netikėti nenustatyta.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuo ja:
Pareiškėjo motinos palikimo atsiradimo ir jo faktinio priėmimo aplinkybės byloje yra grindžiamos rašytiniais įrodymais: mirties liudijimais (b. l. 4–5), kad K. L. mirė (duomenys neskelbtini), o V. L. mirė (duomenys neskelbtini); santuokos liudijimu (b. l. 6), kad K. L. ir V. L. (iki santuokos buvusi pavardė – V., santuokos liudijime nurodytas vardas – V.) susituokė (duomenys neskelbtini); gimimo liudijimu (b. l. 7), kad pareiškėjo tėvai yra K. L. ir V. L.; notaro liudijimais (b. l. 8–9), kad dėl V. L. palikimo priėmimo niekas iš įpėdinių nesikreipė ir kad K. L. palikimą priėmė jo sūnus – pareiškėjas; Gyventojų registro išrašais (b. l. 10–12), kad K. L. ir V. L. paskutinės deklaruotos gyvenamosios vietos – (duomenys neskelbtini); Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko išrašais (b. l. 13–15), kad Nekilnojamojo turto registre įregistruota K. L. ir V. L. nuosavybės teisė į žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), ir kad įregistruota K. L. nuosavybės teisė į statinius, esančius (duomenys neskelbtini); pažyma (b. l. 16), kad (duomenys neskelbtini) seniūnijos ūkinėje knygoje K. L. vardu užregistruoti statiniai, esantys adresu (duomenys neskelbtini); transporto priemonės registracijos liudijimu (b. l. 18), kad K. L. 1992 m. liepos 10 d. išduotas nuosavybės teisės į transporto priemonę GAZ53B, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) liudijimas.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.50–51 straipsniai nustato, kad įpėdinis(-ė), šiuo atveju pareiškėjo tėvas laikomas priėmusiu V. L. palikimą, kai pareiškėjo tėvas faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti (įgyvendinti ir naudotis paveldima nuosavybės teise), su ketinimu priimti palikimą kreipėsi į notarą ar teismą. Įpėdinis(-ė) laikomas(-a) priėmusiu(-ia) palikimą, jeigu jis(-i) pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savu, t. y. jį valdo, naudoja, prižiūri ir kt.
Anksčiau nurodyti nenuginčyti, objektyvūs įrodymai – pareiškėjo pateikta rašytinė medžiaga, jo ir liudytojų teismo posėdžio metu išsakyti paaiškinimai, neabejotinai patvirtina, kad pareiškėjo tėvas savo žmonos V. L. turto atžvilgiu iš esmės atliko anksčiau nurodytus ir įstatymu numatytus juridiškai reikšmingus veiksmus. Nenustatyta, kad būtų ginčų dėl minėto palikimo priėmimo tarp įpėdinių. Todėl teismas sprendžia, jog pareiškėjo tėvas K. L. savo žmonos V. L. minėtą palikimą faktiškai priėmė. Kadangi nėra tai patvirtinančių dokumentų ir jų negalima gauti kitu būdu, pareiškimas patenkintinas ir nustatytini juridiniai faktai teismo sprendimu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444, 445 ir 448 straipsniai).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 87, 259, 265, 268, 270, 307, 444 ir 445 straipsniais,
nusprendžia:
pareiškimą patenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad K. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) miręs (duomenys neskelbtini), palikimą po savo sutuoktinės V. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), mirties, priėmė, pradėdamas jį faktiškai valdyti.
Juridinis faktas nustatomas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmus.