Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

2020-06-18 · Administracinė byla Nr. eI3-2445-1066/2020

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2020-06-18
Bylos Nr.
eI3-2445-1066/2020
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-00583-2020-3
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skundas (prašymas) atmestas
Teisėjas
Gediminas Užubalis (pirm.)
Pareiškėjas
UAB „Intercity Logistic“
Trečiasis asmuo
Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija
Atsakovas
Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublokos finansų ministerijos
Kategorijos
  • 12.15Mokestinė prievolė ir jos įvykdymo užtikrinimas
  • 5.3pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 1.4.4Proporcingumas
Administracinė byla Nr. eI3-2445-1066/2019 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00583-2020-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 12.15; 5.3; 1.4.4
(S)VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. birželio 18 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Gediminas Užubalis

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos UAB „Intercity logistic“ (toliau – ir Pareiškėja, Bendrovė) dėl Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir Komisija) 2020 m. sausio 24 d. sprendimo Nr. S-13(7-152/2019), kuriuo liko nepakeisti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir Inspekcija) sprendimas dėl pareiškėjo skundo ir Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcijos 2018 m. kovo 12 d. sprendimas dėl patikrinimo akto tvirtinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. Pareiškėja pateikė skundą teismui, kuriuo prašo: 1) panaikinti Mokestinių ginčų komisijos prie LR Vyriausybės (toliau – ir Komisija) 2020 m. sausio 24 d. sprendimą Nr. S-13(7-152/2019); 2) panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos (toliau – ir VMI) 2019 m. spalio 24 d. sprendimą Nr. 69-90; 3) panaikinti Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (Kauno AVMI) 2019 m. liepos 26 d. sprendimą Nr. (7.45-4.6)-FR0682-173 (toliau – ir Skundžiamas sprendimas).

2. Skunde pareiškėja remiasi šiais argumentais:

Žemesnės instancijos teismas

2.1. skundas Komisijoje buvo nagrinėjamas tik formaliai. Skundžiamame sprendime iš esmės atkartojama ankstesnių, KAVMI ir VMI sprendimų argumentai. tiek ankstesniame Kauno AVMI sprendime, tiek Skundžiamame sprendime nesilaikoma, suformuotos teismų praktikos ir įstatymų reglamentuojančių 0 proc. PVM tarifo, selektyviai atrinkti įrodymai mokestinio patikrinimo metu.

2.2. Komisija pritarė VMI ir Kauno AVMI išvadoms, kad pareiškėjos konkrahentai (prekių įgijėjai) yra dingę prekeiviai, CMR važtaraščiuose nurodyti prekių įgijėjai (Lenkijos įmonės) prekes gavo, bet prekių pirkimas buvo įformintas ne iš pareiškėjos ar jos klientų, nurodytų pareiškėjos PVM sąskaitose – faktūrose Kipro įmonių („Capante Limited“, „Gersenice“), Čekijos įmonės („Koritemo“) arba Lenkijos įmonių (dingusių prekeivių). Todėl Komisija padarė išvadą, kad pareiškėja žinojo apie dalyvavimą PVM sukčiavime.

2.3. Mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 67 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad mokesčių administratorius privalo pagrįsti jo mokesčių mokėtojui apskaičiuotas mokesčio ir su juo susijusias sumas. Šio straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad mokesčių mokėtojas, nesutinkantis su mokesčių administratoriaus apskaičiuotomis konkrečiomis mokesčio ir su juo susijusiomis sumomis, privalo pagrįsti, kodėl jos yra neteisingos. Mokesčių administratorius Skundžiamame sprendime įrodinėja tai, jog mokėtojas žinojo arba turėjo žinoti, jog jo vykdomi sandoriai yra įtraukti į prekių įgijėjų atliekamą sukčiavimą, tačiau neginčijamų įrodymų nėra.

2.4. PVM įstatymo (toliau – ir PVMĮ) 49 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad taikant 0 proc. PVM tarifą apmokestinamos prekės, tiekiamos kitoje valstybėje narėje įregistruotam PVM mokėtojui ir išgabenamos iš šalies teritorijos į kitą valstybę narę (neatsižvelgiant į tai, kas (prekių tiekėjas, pirkėjas ar bet kurio iš jų užsakymu trečioji šalis) prekes gabena). PVMĮ 56 straipsnyje pateikiami reikalavimui 0 proc. PVM tarifo taikymui pagrįsti. Minėto straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad PVM mokėtojas, pritaikęs 0 proc. PVM tarifą pagal PVMĮ 49 straipsnį, privalo turėti įrodymus, kad prekės išgabentos iš šalies teritorijos, o tais atvejais, kai 0 proc. PVM tarifas taikomas prekes tiekiant kitoje valstybėje narėje registruotam PVM mokėtojui – ir įrodymus, kad asmuo, kuriam prekės išgabentos, yra kitoje valstybėje narėje registruotas PVM mokėtojas.

2.5. Europos Sąjungos teisingumo teismas, analizuodamas jam keliamus klausimus dėl 2006 m. lapkričio 28 d. Europos Tarybos direktyvos Nr. 2006/112/EB (toliau – ir PVM direktyva) taikymo, dažnu atveju PVM direktyvos taikymą konkrečiu atveju kildina iš PVM sistemos principų, atspindinčių sistemos esmę ir tikslus. Prekių tiekimo ES viduje mechanizmas veikia, kai prekės tiekiamos iš vienos valstybės narės į kitą: valstybė, iš kurios vykdomas tiekimas, atleidžia tiekimą nuo PVM; o valstybėje narėje, į kurią prekės tiekiamos, vykdomas tokio įsigijimo apmokestinimas. Šio mechanizmo paskirtis – perleisti mokestines pajamas valstybei narei, kurioje galutinai suvartojamos atgabentos prekės. Vadovaujantis PVM įstatymo 49 straipsnio 1 dalies, 56 straipsnio 1 dalies nuostatomis bei susiformavusia ESTT ir LVAT praktika, ne kartą buvo konstatuota, jog siekiant nustatyti, ar asmuo turėjo teisę taikyti 0 proc. PVM tarifą tiekimui ES viduje, turi būti nustatytos trys būtinos sąlygos: 1) prekės buvo tiekiamos atitinkamoje valstybėje narėje registruotam PVM mokėtojui ir jas tiekė PVM mokėtojas; 2) prekės buvo fiziškai išgabentos iš tiekėjo valstybės narės teritorijos; 3) pirkėjas įsigijo teisę disponuoti prekėmis kaip savo. Jokių kitų sąlygų įvykdymo neturi būti reikalaujama. Netgi tais atvejais, kai šios sąlygos netenkinamos, turi būti vertinamas tiekėjo sąžiningumas – jeigu nustatoma, kad tiekėjas buvo sąžiningas ir elgėsi rūpestingai, ėmėsi visų būtinų ir reikalingų priemonių, kad prekės būtų išgabentos iš šalies teritorijos ir įsitikino, jog nedalyvauja mokesčių sukčiavime, papildomas PVM jam neturi būti apskaičiuotas.

2.6. Mokesčių administratoriui bei Komisijai kilo pareiga ne tik pateikti abejones dėl prekės išgabenimo iš Lietuvos Respublikos (dėl ko net ginčo nėra), bet ir motyvuoti bei neginčytinais įrodymais įrodyti vieną iš šių aplinkybių: 1) Mokėtojas piktnaudžiavo PVM srityje; 2) Mokėtojas sukčiavo PVM srityje; 3) kitos sandorių grandinėje dalyvavusios įmonės sukčiavo PVM srityje, o Mokėtojas tai žinojo prieš įvykdydamas sandorį.

2.7. Prekės buvo išgabentos į Lenkiją ir buvo ten galutinai suvartotos, tačiau nesąžiningumas grindžiamas tuo, kad prekės buvo nugabentos ne tiems asmenims, kurie buvo nurodyti PVM-sąskaitose faktūrose. Komisija rėmėsi tuo, kad dauguma vežėjų iš galutinių prekių įgijėjų pateikdavo pareiškėjai prekių priėmimo dokumentus, iš kurių matyti, kad gavėjai įformino prekes kaip gautas iš Lenkijos įmonių („Occasta“, „Millenium metall“), bet ne iš Kipro įmonės („Gesenice“). Tai nepaneigia mokėtojo teisės taikyti 0 proc. PVM tarifą, kadangi LVAT praktikoje yra išaiškinta, jog 0 proc. PVM tarifą galima taikyti ir tada, kai prekės pristatomos kitam gavėjui nei jis yra nurodytas PVM sąskaitoje faktūroje (pvz., byla Nr. A-516-602/2017), kurioje išaiškinta, kad aplinkybė, jog Bendrijos viduje tiekiamu? prekių disponavimo teisė galbūt buvo perduota ne PVM sąskaitoje faktūroje nurodytam asmeniui, o kitam (nenustatytam) įgijėjui, nėra reikšminga sprendžiant dėl neapmokestinimo sąlygų? (ne)buvimo. Kai nagrinėjama ekonominė veikla apima prekių tiekimus, įvykdytus per kelis vienas po kito einančius pardavimus, pirmasis šių prekių pirkėjas ir perpardavėjas gali tiesiog nurodyti pirmajam pardavėjui nuvežti aptariamas prekes tiesiai antrajam pirkėjui ir nebūtinai pats turėti sandėliavimo ir transportavimo priemonių, būtinų nagrinėjamoms prekėms tiekti. Taigi Komisijos motyvas, kad galutiniai prekių įgijėjai prekes įsigijo ne iš mokėtojo įformintų pirkėjų, o iš „visai iš kitų Lenkijos įmonių - dingusių prekeivių, įforminti prekių pirkėjai sukčiavo PVM, sudarydami prekių tiekimo sandorius su Mokėtoju“ nepaneigia Pareiškėjos sąžiningumo, kadangi priešingai nei nurodo Komisija, mokėtojas nesudarė sandorių su dingusiais prekeiviais ir net negalėjo žinoti, jog jų parduodamos prekės bus perparduodamos dingusiems prekeiviams.

2.8. Tiekėjas turi galėti pasitikėti jo vykdomo sandorio teisėtumu, nerizikuodamas prarasti savo teisės į atleidimą nuo PVM, kai jis negali žinoti, net veikdamas kaip rūpestingas ir apdairus prekybininkas, kad atleidimo nuo mokesčio sąlygos iš tikrųjų nebuvo įvykdytos dėl pirkėjo (įgijėjo) apgaulės (pvz., pagal analogiją žr. Teisingumo Teismo 2008 m. vasario 21 d. sprendimo byloje Netto Supermarkt, C-271/06, 27 ir 29 p. nustačiusi, kad tiekėjo kontrahentas dalyvavo sukčiaujant arba padarė pažeidimų, kompetentinga mokesčių institucija, atsižvelgdama į objektyvius įrodymus ir nereikalaudama iš tiekėjo atlikti patikrinimų, kurie jam nepriklauso (be kita ko, žr. Teisingumo Teismo 2013 m. sausio 31 d. sprendimo byloje LVK – 56, C-643/11, 62 p.), turi nustatyti, jog apmokestinamasis asmuo žinojo ar turėjo žinoti, kad sandoris, kuriuo remiamasi siekiant pagrįsti teisę neapmokestinimą PVM, yra susijęs su sukčiavimu PVM srityje. Dėl to, kad per administracines procedūras nebuvo įmanoma susiekti su įmone arba su asmeniu, kuris įmonių registre nurodytas kaip jos direktorius, negalima automatiškai daryti išvados (nes bandyta susisiekti prieš pagrindinėje byloje nagrinėjamus tiekimus arba po jų), kad šių tiekimų dieną nevykdyta ekonominė veikla (žr. Teisingumo Teismo 2015 m. spalio 22 d. sprendimo byloje PPUH Stehcemp, C-277/14, 35 ir 36 p). ESTT 2012 m. rugsėjo 27 d. sprendimo byloje VSTR, C-587/10, 51 p.) išaiškino, kad nesant kitų norminiuose aktuose nustatytų taisyklių, spręstina, kad prekių tiekėjo (pareiškėjo) atliktas PVM sąskaitose faktūrose nurodytų asmenų patikrinimas PVM informacijos mainų sistemoje (VIES) ir aplinkybė, kad įgijėjas buvo įregistruotas šioje sistemoje tiekimo metu, yra pakankama pripažinti, jog tiekėjas įvykdė minėtą įrodinėjimo pareigą. Iš apmokestinamojo asmens negali būti reikalaujama tikrinti, ar kontrahentas turi reikiamus išteklius veiklai vykdyti, taip pat ar vykdo savo pareigas deklaruoti bei mokėti PVM, kad įsitikintų, jog įgijėjai nedaro pažeidimų ar nesukčiauja, antra, turėti tai patvirtinančius dokumentus. Mokesčių administratoriaus išvada, jog pareiškėjas žinojo ar turėjo žinoti apie galimą užsienio bendrovių sukčiavimą, visų pirma turėtų būti grindžiama atitinkamais neginčijamais įrodymais bei jų analize. Po to šios analizės pagrindu turėtų būti padaromos atitinkamos išvados dėl byloje turinčių juridinę reikšmę aplinkybių nustatymo bei jų teisinio įvertinimo pareiškėjo sąžiningumo aspektu. (2019 m. sausio 29 d. LVAT nutartis administracinėje byloje Nr. eA-95-968/2019). Mokėtojo nesidomėjimas ir/ar nesąžiningas veikimas ir/ar nesiėmimas jokių priemonių, kad įsitikintų, jog tiekimo operacijos nelėmė sukčiavimo mokesčių srityje yra pertekliniai reikalavimai.

2.9. Šiuo atveju tarp mokėtojo ir jo kontrahentų ir/ar dingusių prekeivių nebuvo ryšių. Pareiškėja kaltinama, jog nesiėmė jokių priemonių, kad įsitikintų, jog tiekimo operacijos nelėmė sukčiavimo mokesčių srityje. Pareiškėja pateikė mokesčių administratoriui visus dokumentus, bendradarbiavo, teikė paaiškinimus, sandoriai buvo vykdomi realiai (nebuvo jokių fiktyvumo požymių). Neaišku, ką dar pareiškėja turėjo padaryti, kad įsitikintų kontrahentų sąžiningumu. Komisija pamini, jog Kauno AVMI teigė, kad Pareiškėja netikrino, ar kita sandorio šalis yra PVM mokėtoja, tačiau pati nurodo - kad tuo laikotarpiu kita sandorio šalis buvo įregistruota PVM mokėtoja. Fizinis susitikimas su sandorio šalimi negali būti vertinamas kaip būtinas veiksmas, neaišku, kuo jis pranašesnis už bendravimą nuotoliniu būdu. Skundžiamame sprendime apsiribojama bendru tiekimo faktinių aplinkybių nurodymu, fragmentišku su kai kuriais konkrečiais tiekimais (jų dalimi) susijusių aplinkybių vertinimu, tačiau padarant išvadą, kad pareiškėjas žinojo ar turėjo žinoti apie ginčo prekių įgijėjų (galimą) sukčiavimą. Mokesčių administratorius: (1) nevertino kiekvieno tiekimo atskirai pareiškėjo sąžiningumo aspektu, ypač atsižvelgiant į tai, kad tiekimų aplinkybės skyrėsi; (2) neidentifikavo ir aiškiai neįvardijo, kokios aplinkybės turėjo sudaryti prielaidas pareiškėjui įtarti, jog jis dalyvauja į sukčiavimą įtraktame sandoryje; (3) nenurodė, kokių konkrečių priemonių pareiškėjas turėjo ir galėjo imtis galimoms abejonėms dėl kontrahentų galimai daromų pažeidimų ar sukčiavimo PVM srityje išsklaidyti atsižvelgiant į konkretų tiekimą. Šiuo atveju Mokėtojo elgesys visiškai atitinka protingo asmens standartą. sutartys sudarytos raštu, prekės vežamos tik gavus užsakymus, avansinius mokėjimus, pildomi visi reikalingi dokumentai (PVM sąskaitos faktūros, CMR ir kt.). Pagrindo abejoti kitos pusės elgesiu nebuvo pagrindo, kadangi rinkoje, atsižvelgiant į teisės aktų reikalavimus nėra draudžiama už prekes atsiskaityti kitiems asmenims, verslo praktikoje tai dažnai pasitaikanti situacija. Pareiškėja rinkoje veikia jau eilę metų, moka mokesčius, jis neturi atsakyti už jo pirkėjų sukčiavimo schemas.

2.10. Dėl sandorių su „Kapante limited“:

2.10.1. Skundžiamame sprendime nepagrįstai remiamasi pažodiniu sutarties teksto aiškinimu (o ne tikrąja šalių valia bei šalių elgesiu vykdant sutartis), taip pat tuo, kad tikrieji prekių įgijėjai buvo kiti asmenys. Pirmiausia, prekes užsakė ir už jas mokėjo sandorio šalis. Tas faktas, kad prekių gabenimas nurodant kitą, nei pirkėjas prekių gavėją/iškrovimo adresą - negali būti vertinamas kaip sukčiavimas. Dėl elektroniniu paštu neidentifikuotų asmenų negalima daryti išvados dėl akivaizdaus sukčiavimo - nes pirmiausia įmonės elektroninio pašto adresas sutapo su įmonės pavadinimu, antra - sandoriai buvo vykdomi realiai, už juos atsiskaitoma, trečia, tas faktas, kad kitų darbuotojų nėra neleidžia daryti išvados, kad direktorius negalėjo daryti šių užsakymų įmonės vardu ir interesais, juo labiau, prekės buvo perparduodamos kitiems pirkėjams.

2.10.2. Trūkstami neprivalomi CMR važtaraščio duomenys reiškia, kad pareiškėja tyčia ar dėl aplaidumo jų nepildė (ypatingai dėl sunkiai įskaitomų supildytų duomenų ar išblukusių antspaudų). CMR važtaraščiai yra galiojantys, nenuginčyti teisės aktų nustatyta tvarka, dar daugiau - nustatyta, kad pagal juos vežimas buvo atliktas. Tokie argumentai kaip neišsamumas negali reikšti nesąžiningumo. Tiekimo, gabenimo, apskaitos dokumentų formalūs turinio trūkumai negali savaime paneigti teisės į PVM atskaitą. Važtaraščio trūkumai gali iš esmės implikuoti prekių įgijėjo sukčiavimą, kiek tai susiję su prekių išvežimu iš valstybės narės, tačiau nagrinėtu atveju ginčo, kad prekės buvo išvežtos iš Lietuvos nėra. Pareiškėja pateikė patikrinimui prie kiekvienos PVM sąskaitos faktūros surašytus krovinio priėmimo aktus, kuriuose nurodytas krovinio siuntėjas, gavėjas, krovinio iškrovimo vieta, PVM sąskaitos faktūros numeris, CMR, transporto priemonės valstybinis numeris, krovinio pavadinimas, kiekis ir krovinio priėmusio asmens vardas ir pavardė, spaudas ir parašai. Taigi tai yra esminiai įrodymai dėl sandorių realumo, jų tinkamo vykdymo bei visų reikalingų dokumentų sudarymo. Šie dokumentai patvirtina neginčitiną faktą, kad prekės buvo išvežtos iš Lietuvos Respublikos teritorijos. Tai, kad krovinio gavėjas kai kada nesutampa su Pirkėju nėra ir niekaip negali būti vertinama kaip įstatymo ar kokių kitų Mokėtojo pareigų pažeidimą.

2.11. Dėl sandorių su Kipro įmone „Gesenice“:

2.11.1. Pareiškėja sudarė didmeninio prekių tiekimo sutartį, atsiskaitymai buvo atliekami bankiniais pavedimais, pateikti užsakymai, sąskaitos bei PVM sąskaitos faktūros (duomenys supildyti tinkamai, svoriai, kiekiai atitinka nurodytus visuose dokumentuose), Komisija nurodo, kad Mokėtojas kaltas, kadangi nepatikrino įgaliotų asmenų tapatybės, sandorius sudarė interneto pagalba, Kipro įmonė darbuotojų neturėjo (tačiau direktorius buvo), pasak Lenkijos mokesčių administratoriaus pateiktos informacijos - nurodytas asmuo nebuvo direktoriumi (bet neaišku kaip Lenkijos administratorius nustatė šį faktą, nes įmonė yra Kipre, dar daugiau kaip identifikavo konkretų asmenį - nepateiktas asmens kodas ir pan., todėl daryti vienareikšmiškos išvados, kad sutartis pasirašyta ne nurodyto asmens, negalima. Pagal pateiktus duomenis tai nėra patvirtinta. Taip pat nėra nustatyta, kas ir kokiu pagrindu (teisėtai ar ne) sudarinėjo sutartis iš Kipro įmonės pusės. Nesant tokių faktų negalima vienareikšmiškai teigti, kad sandoris negaliojantis, juolab kai yra neginčijamų įrodymų, kad sandoriai buvo realūs. Vien faktas, kad teikiant paaiškinimus pareiškėja nurodė, jog tai Lenkijos įmonė, nesudaro pagrindo teigti, kad tai sukčiavimas.

2.11.2. VMI nurodo, kad sutarties sąlygos skiriasi nuo šalių veiksmų, tačiau tas faktas nėra pagrindas nesąžiningumui pagrįsti. Pagal Civilinio kodekso 6.183 str. 2 d. viena sutarties šalis dėl savo elgesio gali prarasti teisę remtis numatyta sutarties išlyga dėl sutarties pakeitimo, papildymo ar nutraukimo raštu, jeigu kita sutarties šalis atitinkamai veikė, remdamasi pirmosios elgesiu. Šalių elgesys yra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad sutarties sąlygos pakeistos šalių faktiniu elgesiu vykdant sutartį. Sutartyje numatant Pirkėjo pareigą krovinį perduoti ir Pirkėjo pareigą krovinį priimti negali būti aiškinama taip siaurai - jog šalys fiziškai įsipareigojo dalyvauti pačios atliekant šiuos veiksmus, be kitų asmenų pasitelkimo šių sąlygų įgyvendinimui. Šiuo konkrečiu atveju krovinio gavėjui (ne pirkėjui) atitinkamai patvirtinus CMR važtaraštyje, kad krovinys yra gautas reiškia, kad Pirkėjas savo teisę patikrinti ir priimti krovinį įvykdė pasitelkdamas kitus asmenis. Tie patys argumentai taikytini dėl pristatymo sąlygų, kurias šalys, vadovaujantis Civilinio kodekso normomis gali keisti ne tik raštu, bet ir žodiniu susitarimu bei konkliudentiniais veiksmais. Taigi daryti priešingą išvadą nėra jokio nei teisinio, nei faktinio pagrindo.

2.11.3. Mokesčių administratoriaus duomenimis nustatyta, kad kroviniai perkraunami nebuvo, tačiau nustatyta, kad jie realiai buvo atvežti į Lietuvos teritoriją - bei išvežti iš Lietuvos teritorijos. Faktas, kad į kitą transporto priemonę krovinys nebuvo perkrautas niekaip nepaneigia, kad krovinys atvyko ir buvo išvežtas iš Lietuvos Respublikos teritorijos. Taip pat nepagrįstos Komisijos padarytos išvados dėl neva tai nustatytų pažeidimų – bendravimo elektroniniu paštu, tiesioginių susitikimų nebuvimo ir pan.

2.12. Dėl sandorių su Čekijos įmone „Koritemo“:

2.12.1. Mokesčių administratoriui pateiktos pirkimo - pardavimo sutartys, užsakymai, PVM sąskaitos faktūros, CMR važtaraščiai, atsiskaitymų pavedimų kopijos (per banką). Komisija nurodo, kad dalį mokėjimų atliko tretieji asmenys - ne Pirkėjas ir nėra pateikti trišaliai susitarimai. Atsakant į šį argumentą svarbu paminėti, kad rašytinių trišalių susitarimų nepateikimas nereiškia, kad jie nebuvo sudaryti. Įstatymas nenumato privalomos rašytinės formos trišaliams susitarimams dėl atsiskaitymo, todėl tokie susitarimai teisėtai gali būti sudaromi ir žodžiu, kaip buvo konkrečiu atveju. Tai jokiu būdu nereiškia, kad jie negaliojantys ar turi kokių kitų nesąžiningumo požymių (įprasta verslo praktika sudengti mokėjimus).

2.12.2. Komisija nurodo, kad Čekijos įmonė neturėjo darbuotojų, buvo vienintelė savininkė Latvijos pilietė A. S., o kadangi ji mirusi 2015-07-08, daroma išvada, kad siųsti laiškai yra ne jos, tačiau toks aiškinimas akivaizdžiai prieštaringas, kadangi pareiškėja dirbo su Čekijos įmone 2012 metais, jai esant gyvai. Iš pateiktų paaiškinimų negalima daryti išvados, kad sandorius sudarė ne ji (nėra jokio pagrindo tuo abejoti dar atsižvelgiant ir į tai, kad dalį mokėjimų bankiniais pavedimais atliko būtent ši įmonė (niekas kitas be savininko to padaryti realiai negali). VMI nepagrįstai remiantis tik formaliais, realiai rinkoje veikiančių įmonių neatliekamais veiksmais - tokiais kaip antai būtinas tiesioginis susitikimas su kita sandorio puse ir pan.

2.12.3. Mokesčių administratorius nurodo, kad S. P. paaiškinimai prieštarauja vieni kitiems, tačiau tokia išvada nepagrįsta. VMI nepagrįstai remiais formaliais reikalavimais priimti krovinį pirkėjui fiziškai.

2.12.4. Faktas, kad Čekijos įmonė nedeklaravo prekių pardavimo Lenkijos įmonėms pareiškėjai nebuvo ir negalėjo būti žinomas, pareiškėja prekes pardavė, faktas, kad prekės išgabentos iš Lietuvos Respublikos teritorijoje yra pagrįstas visais tokį faktą galinčiais pagrįsti dokumentais.

2.12.5. Pervežimo kompanijų paaiškinimai neturi ryšio su pareiškėjos sąžiningumu (vežimo santykiuosi įprasta praktika, kai vieni kitus persamdo dėl krovinio pristatymo ir pan. – ekspedicija).

2.12.6. VMI įsitikinimu, pareiškėja privalėjo pareikalauti iš Čekijos įmonės įrodymų, kad ji krovinio pristatymo vietoje turi savo sandėlių ar pan., tačiau atkreiptinas dėmesys, kad jokiuose teisės aktuose tokios pareiškėjos pareigos nėra nurodytos, teisės aktai nereikalauja tokių duomenų gavimo, jie niekaip nesusiję su sandorių galiojimu ir/ar realumu, o tai reiškia, kad ir su sandorio šalies sąžiningumu ir apdairumu.

2.13. Mokesčių administratorius nurodo, kad jau pirmojo CMR važtaraščio surašymo momentu pareiškėja žinojo, kad prekės bus gabenamos į Lenkiją, tačiau tai niekaip nesusijęs su Mokėtojo nesąžiningumu, kadangi jokių pagrįstų abejonių dėl sudaromų sandorių nekilo, sandoriai buvo vykdomi pagal susitarimus.

2.14. Mokesčių administratorius nurodo, kad Mokėtojas neįvykdė savo pareigų - tai yra sudarydamas sandorį turėjo įsitikinti kitos pusės įgaliojimu, turėjo sutartyje numatyti aiškias sutarties vykdymo sąlygas. Dėl kitos sandorio šalies identifikavimo argumentai nurodyti aukščiau. nebuvo jokių abejonių ir šiai dienai nėra paneigta, kad Mokėtojas susirašinėjo su Čekijos įmonės atstove - direktore, todėl tokie argumentai negali būti pagrindu darant išvadoje nurodytas išvadas dėl Mokėtojo nesąžiningumo. Sutarties sąlygų aiškumas nėra ir negali būti vertinamas kaip argumentas šio tyrimo kontekste.

2.15. Ikiteisminis tyrimas dėl Pareiškėjos dalyvavimo sukčiavimo schemose yra nutrauktas, o tai neabejotinai patvirtina, kad Mokėtojas nedalyvavo sukčiavimo schemoje. Faktas, kad transporto paslaugos užsakytos ne Mokėtojo, o kitų asmenų nepagrindžia Mokėtojo nesąžiningumo, kadangi tai susitarimo dalykas.

2.16. Pagal ESTT praktiką aplinkybė, kad pirkėjas deklaravo sandorį savo valstybėje narėje, nėra laikoma tiesioginiu įrodymu, pagrindžiančiu tiekėjo teisę taikyti 0 proc. PVM tarifą, todėl, atitinkamai, tokios aplinkybes negali būti laikomos ir tiesioginiu įrodymu pasisakant, jog tiekėjas tokios teisės neįgijo. Komisijos akcentuojama aplinkybė, kad Mokėtojo kontrahentės nedeklaravo sandorių su pareiškėja, negali būti laikoma pagrindu paneigti teisę į PVM atskaitą.

2.17. Dėl sandorių su „Vierhoom Trucks B.V.“

Komisija sutiko su Inspekcijos padaryta išvada, jog Pareiškėja pagal Nyderlandų Karalystės įmonės Vierhoom Trucks B.V 2011-12-19 UAB „Intercity Logistic“ vardu išrašytą sąskaitą - faktūrą, pažeisdama PVMĮ 3 str. 2 dalies, 4(l) str. 1 dalies, 14 str. 11 dalies nuostatas, 2011 m. gruodžio mėn. neapskaičiavo, nedeklaravo ir į biudžetą nesumokėjo 27916 Lt (8085,03 Eur) PVM nuo 132932,80 Lt įsigytų prekių iš ES apmokestinamosios vertės. Pareiškėja nepateikė Vierboom Trucks B.V. išrašytos kreditinės sąskaitos, kuria būtų anuliuojama 2011-12-19 sąskaita dėl sunkvežimio Volvo (YV2AS02A38B504245) įsigijimo. Minėtos transporto priemonės įmonė niekada nebuvo įgijus, ja nedisponavo ir jos negalėjo perleisti (parduoti) kitai įmonei. Pažymėtina, jog kaip ir nurodo V. P. automobilį įsigijo jo įmonė UAB „Universal Trans Logistik“, o pareiškėja už jį sumokėjo avansą, tačiau per klaidą pareiškėjai buvo išrašyta PVM sąskaita faktūra, kuri vėliau nebuvo kredituota. Svarbu, kad Olandijos įmonė išrašė PVM sąskaitą faktūrą UAB „Universal Trans Logistik“ kurią ši įmonė ir pateikė VĮ Regitra registruojant transporto priemonę. Komisija Skundžiamame sprendime nenurodo, ar buvo kreiptasi į VĮ Regitra siekiant sužinoti kokias dokumentais vadovaujantis buvo užregistruota transporto priemonė.

Atsiliepimas

3. Atsakovė VMI pateikė atsiliepimą į skundą, su skundu nesutinka, remiasi šiais argumentais:

3.1. Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (KAVMI) atliko pareiškėjo 2011-10-01 – 2012-12-31 laikotarpio PVM apskaičiavimo ir sumokėjimo teisingumo patikrinimą bei surašė 2019-05-29 patikrinimo aktą Nr. (7.45)-FR0680-187.

3.2. Patikrinimo metu nustatyta, kad pareiškėja, pažeisdama PVMĮ 49 str. 1 dalies ir 56 str. 1 dalies nuostatas, nepagrįstai pritaikė 0 proc. PVM tarifą pagal PVM sąskaitas faktūras įformintam metalo armatūros tiekimui 2011 metų 10-12 mėnesiais ir 2012 metų 01–12 mėnesiais Kipro bei Čekijos įmonėms: „Kapante Limited, Gesenice Ltd ir Koritemo s. r. o., kadangi Pareiškėja nepateikė pakankamų įrodymų, kad prekės buvo patiektos būtent PVM sąskaitose faktūrose nurodytiems pirkėjams. Be to, Pareiškėja nepateikė įrodymų, kad verslo sandoriuose elgėsi sąžiningai ir ėmėsi visų būtinų ir reikalingų priemonių, kad įsitikintų, jog nedalyvavimo sandoriuose susijusiose su sukčiavimu PVM. Vadovaujantis PVMĮ 56 str. 4 ir 5 dalimis, Pareiškėjo įforminti prekių tiekimai minėtoms įmonėms apmokestinti taikant standartinį PVM tarifą. Dėl šio pažeidimo patikrinimo metu Pareiškėjui papildomai apskaičiuota mokėtina 554237,43 Eur PVM suma. Pareiškėjas, pažeisdamas PVMĮ 3 str. 2 dalies, 4(1) str. 1 dalies, 14 str. 11 dalies nuostatas 2011 m. gruodžio mėn. neapskaičiavo ir nedeklaravo ir į biudžetą nesumokėjo 8085,03 Eur PVM nuo 132932,80 Lt įsigytų prekių iš ES apmokestinamosios vertės. Atsižvelgiant į nustatytus pažeidimus Pareiškėjui patikrinimo metu apskaičiuota mokėtina 562322,46 Eur PVM suma.

3.3. PVMĮ 49 str. 1 dalyje nustatyta, kad taikant 0 proc. PVM tarifą apmokestinamos prekės, tiekiamos kitoje valstybėje narėje įregistruotam PVM mokėtojui ir išgabenamos iš šalies teritorijos į kitą valstybę narę (neatsižvelgiant į tai, kas (prekių tiekėjas, pirkėjas ar bet kurio iš jų užsakymu trečioji šalis) prekes gabena). Pagal PVMĮ 56 str. 1 dalį, tokiu atveju PVM mokėtojas privalo turėti įrodymus, kad prekės išgabentos iš šalies teritorijos, o tais atvejais, kai 0 proc. PVM tarifas taikomas prekes tiekiant kitoje valstybėje narėje registruotam PVM mokėtojui, - įrodymus, kad asmuo, kuriam prekės išgabentos, yra kitoje valstybėje narėje registruotas PVM mokėtoju. Gavus įrodymų, kad prekių tiekimui, prekių įsigijimui iš kitos valstybės narės ar paslaugų teikimui 0 proc. PVM tarifas taikytas nepagrįstai, taikomas standartinis PVM tarifas.

3.3. LVAT išplėstinė teisėjų kolegija 2017-11-22 nutartyje adm. byloje Nr. A-516-602/2017 yra pateikusi šiuos išaiškinimus:

3.3.1. pagal PVM direktyvos 138 str. 1 dalį (PVMĮ 49 str. 1 dalį) prekių tiekimas Bendrijos viduje turi atitikti tris esmines sąlygas (reikalavimus), kad šis tiekimas nebūtų apmokestinamas PVM (apmokestinamas taikant 0 proc. PVM tarifą): (1) teisės disponuoti preke kaip savininkui perdavimas įgijėjui; (2) prekės, kurios yra tiekimo dalykas, turi būti fiziškai išgabentos iš tiekėjo valstybės narės; (3) PVM mokėtojas tiekia prekes kitam PVM mokėtojui, kitos valstybės narės teritorijoje. Taip pat teismas pažymėjo, kad tiekimo Bendrijos viduje sąvoka, kaip ir įsigijimo Bendrijos viduje sąvoka, yra objektyvaus pobūdžio ir taikoma neatsižvelgiant į atitinkamų sandorių tikslus bei rezultatus (žr., pvz., Teisingumo Teismo 2012 m. rugsėjo 27 d. sprendimo byloje VSTR, C-587/10, 30 p. ir jame nurodytą šio teismo praktiką). Sandoriai turi būti apmokestinami atsižvelgiant į jų objektyvius požymius (šiuo klausimu žr. Teisingumo Teismo 2007 m. rugsėjo 27 d. sprendimo byloje Collée, C-146/05, 29 ir 30 p.) – mokesčių neutralumo principas reikalauja, kad nuo PVM būtų atleidžiama, jeigu tenkinami esminiai reikalavimai, net jei apmokestinamieji asmenys nesilaikė tam tikrų formalių reikalavimų (Teisingumo Teismo 2016 m. spalio 20 d. sprendimo byloje Plöckl, C-24/15, 38 ir 39 p.). Toje pat nutartyje teismas pasisakė, kad, kaip matyti iš Teisingumo Teismo 2010 m. gruodžio 7 d. sprendimo byloje R (C-285/09) 50 ir 55 punktų, reikalavimas PVM sąskaitoje faktūroje nurodyti tikrąjį prekių įgijėją nėra viena iš esminių sąlygų (reikalavimų) tiekimą pripažinti tiekimu Bendrijos viduje. Todėl aplinkybė, jog ši teisė ginčo atveju galimai buvo perduota ne PVM sąskaitoje faktūroje nurodytam, o kitam (nenustatytam) įgijėjui, nėra reikšminga sprendžiant dėl aptariamos sąlygos (ne)buvimo.

3.3.2. Nė vienoje PVM direktyvos nuostatoje konkrečiai nenumatyta, kokius įrodymus apmokestinamieji asmenys privalo pateikti, kad galėtų pasinaudoti neapmokestinimu PVM, pagal šios direktyvos 131 straipsnį valstybės narės turi nustatyti sąlygas, kuriomis jos neapmokestina prekių tiekimo Bendrijos viduje, siekdamos užtikrinti teisingą ir paprastą minėtų neapmokestinimo atvejų taikymą ir užkirsti kelią bet kokiam galimam sukčiavimui, mokesčių vengimui ir piktnaudžiavimui. Tokiu atveju taikyti teisinio saugumo ir proporcingumo principai. Šiomis aplinkybėmis pareigos, tenkančios apmokestinamajam asmeniui įrodymų srityje, turi būti nustatomos remiantis aiškiai šiuo atžvilgiu nacionalinėje teisėje ir įprastoje praktikoje, nustatytoje panašiems sandoriams, numatytomis sąlygomis. Pagal teisinio saugumo principą reikalaujama, kad apmokestinamieji asmenys žinotų savo mokestinius įsipareigojimus prieš sudarydami sandorį (žr. Teisingumo Teismo 2012 m. rugsėjo 6 d. sprendimo byloje Mecsek-Gabona, C-273/11, 36, 38 ir 39 p.; 2014 m. spalio 9 d. sprendimo byloje Traum, C-492/13, 30–34 p.). Taikant šį principą reikalaujama, viena vertus, kad teisės normos būtų aiškios ir tikslios, o, kita vertus, kad teisės subjektai numatytų jų taikymą (Teisingumo Teismo 2009-09-10 sprendimo byloje Plantanol, C-201/08, 46 p.).

3.4. atsisakymas taikyti atleidimą nuo mokesčio, kai nevykdoma nacionalinėje teisėje numatyta pareiga, šiuo atveju – pareiga nurodyti įgijėją (PVM įstatymo 80 str. 1 d., kuriam skirtos Bendrijos viduje patiektos prekės, turi atgrasomąjį poveikį, kuriuo siekiama užtikrinti minėtos pareigos veiksmingumą ir užkirsti kelią bet kokiam sukčiavimui ar mokesčių vengimui (Teisingumo Teismo 2010 m. gruodžio 7 d. sprendimo byloje R., C-285/09, 50 p.). Iš tiesų PVM sąskaitose faktūrose nenurodžius tikrų įgijėjų tapatybės, šie galėtų išvengti už į atitinkamą valstybę narę vykdytą prekių tiekimą Bendrijos viduje tenkančio PVM mokėjimo.

3.5. Dėl formalių reikalavimų nesilaikymo galima prarasti teisę į neapmokestinimą PVM tik dviem atvejais: (1) jei apmokestinamasis asmuo tyčia sukčiavo mokesčių srityje arba žinojo ar turėjo žinoti, kad jo vykdomas sandoris yra įgijėjo sukčiavimo dalis, ir nesiėmė visų pagrįstų priemonių, kad išvengtų šio sukčiavimo; (2) dėl formalaus reikalavimo pažeidimo gali būti netaikomas neapmokestinimas PVM, jei dėl šio pažeidimo nebūtų galima pateikti neginčijamo įrodymo, kad esminiai reikalavimai (sąlygos) įvykdyti.

3.5.1. pirmuoju aspektu pažymėtina, jog nei vietos mokesčių administratorius, nei atsakovas nenurodo, kad pareiškėjas kokiu nors būdu (tyčia) klastojo PVM sąskaitas faktūras, kuriomis buvo įformintas ginčo prekių tiekimas. Antruoju aspektu, kaip minėta, mokesčių administratorius iš esmės teigia, jog PVM sąskaitose faktūrose nurodyti ne tikrieji ginčo prekių įgijėjai, o pareiškėjas nesiėmė veiksmų savo kontrahentams patikrinti, todėl neveikė sąžiningai.

Tais atvejais, kai PVM sąskaitoje faktūroje yra nurodyti ne tikrieji įgijėjai, teisė į neapmokestinimą PVM gali būti paneigta tik jei tiekėjas: (1) pats sukčiavo, pavyzdžiui, tyčia nurodydamas klaidingus duomenis apie įgijėją (šiuo klausimu žr. Teisingumo Teismo 2010 m. gruodžio 7 d. sprendimo byloje R., C-285/09, 49 p.); (2) žinojo arba, būdamas atidus ir rūpestingas, galėjo žinoti, jog įgijėjas sukčiauja, bet vis tiek sudarė sandorį.

3.5.2. Šiuo atveju mokesčių administratorius iš esmės teigia, jog PVM sąskaitose faktūrose nurodyti ne tikrieji ginčo prekių įgijėjai, o pareiškėjas nesiėmė veiksmų savo kontrahentams patikrinti, todėl neveikė sąžiningai. Teisingo (tikrojo) įgijėjo nurodymas PVM sąskaitose faktūrose, kai kalbama apie tiekimą Bendrijos viduje, nėra savitikslis reikalavimas – jis neatsiejamai susijęs su inter alia PVM direktyvos 131 straipsnyje nustatytu siekiu užtikrinti tinkamą ir sąžiningą neapmokestinimo atvejus reglamentuojančių nuostatų taikymą bei užkirsti kelią galimiems mokesčių vengimo, išsisukinėjimo ar piktnaudžiavimo atvejams. Iš apmokestinamojo asmens negali būti reikalaujama bendrai, pavyzdžiui, pirma, tikrinti, ar kontrahentas turi reikiamus išteklius veiklai vykdyti, taip pat ar vykdo savo pareigas deklaruoti bei mokėti PVM, kad įsitikintų, jog įgijėjai nedaro pažeidimų ar nesukčiauja, antra, turėti tai patvirtinančius dokumentus (pagal analogiją žr. Teisingumo Teismo 2015 m. spalio 22 d. sprendimo byloje PPUH Stehcemp, C-277/14, 50 p. ir jame nurodytą šio teismo praktiką).

Atsižvelgiant į ESTT 2015 m. spalio 22 d. sprendimo byloje PPUH Stehcemp, C-277/14, 50 p. ir jame nurodytą šio teismo praktiką, nesant objektyvių ir akivaizdžių įrodymų, kad apmokestinamasis asmuo žinojo ar turėjo žinoti apie kontrahentų sukčiavimą, mokesčių administratorius pirmiausia turi įrodyti, kad (1) šis asmuo, būdamas atidus ir rūpestingas, galėjo matyti požymius, kuriais remiantis būtų galima įtarti esant pažeidimų ar sukčiaujant, ir (2) matydamas tokius požymius nesiėmė veiksmų, kurių gali būti pagrįstai iš jo reikalaujama, kad įsitikintų kontrahentų sąžiningumu.“

3.6.Dėl sandorių su „Kapante limited“:

Motyvuojamoji dalis

3.6.1. Iš bylos medžiagos matyti, kad Kipro įmonė „Kapante Limited“ PVM mokėtojų registre įmonė įregistruota 2011-04-01 ir išregistruota 2012-12-31, PVM kodas CY10245788E. Pareiškėjo sandoriai su „Kapante Limited“ įforminti laikotarpiu nuo 2011-10-01 iki 2012-04-30. Pareiškėjas laikotarpiu nuo 2011-10-01 iki 2012-04-30 deklaravo 0 procentų PVM tarifu apmokestinamus tiekimus Kipro įmonei „Kapante Limited“ už 2 069 014,63 Lt (599228,06 Eur). Pareiškėjas pateikė 48 PVM sąskaitas faktūras, kuriose nurodė, kad pritaikytas 0 proc., CMR ir krovinio priėmimo aktus (4-184 patikrinimo akto priedas). Sandoriai deklaruoti pateiktų PVM deklaracijų 18 laukelyje kaip ES pirkėjams patiektos prekės, taip pat deklaruoti pateiktose formose FR0564 „prekių tiekimo ir paslaugų teikimo į kitas Europos Sąjungos valstybes nares ataskaita.“

3.6.2. Pareiškėjas pateikė 2011-10-10 sudarytą didmeninę prekių pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 111012 (atstovaujama vadybininkės S. P.) su priedu dėl juodojo metalo pardavimo su Kipro įmone „Kapante Limited“, atstovaujamai direktoriaus N. K.. Pareiškėjo teigimu sutartis buvo pasirašyta per internetinę komunikavimo programą „Skype“ arba elektroniniu paštu. Pareiškėjas realiai nebendravo su Kipro įmone „Kapante Limited“ atstovais, nebuvo susitikęs, o sutartį pasirašiusių asmenų neprašė pateikti įrodymų, kad jie yra įgalioti atstovauti įmonę. Pareiškėjas pateiktame paaiškinime teigia, kad „Kapante Limited“ tai yra Lenkijos įmonė, o tai prieštarauja Mokėtojo sudarytai sutarčiai. Prekių pardavimo sutarties 2.1.1 – 2.1.2 punkte nustatyta, kad pirkėjas privalo priimti jam perduotas prekes ir patikrinti jų kiekį, 2.1.3 - pirkėjas priimdamas prekes iš pardavėjo privalo prekių važtaraštyje atžymėti faktą apie prekių gavimą ir antrąjį egzempliorių atiduoti pardavėjui, 2.2.2 - prekių perdavimo metu pardavėjas privalo perduoti pirkėjui sąskaitą – faktūrą, 4.1 – pirkėjas 100 proc. apmoka už prekes pagal išankstinę proformą, 5.3. – prekių perdavimo vieta pagal DAP sąlygas (Incoterms 2010). Prekių iškrovimo vieta sutartyje nenurodyta.

3.6.3. Pareiškėjas paaiškinime nurodė, kad G. G., kuris atstovavo UAB „Metal Export & Trade“, organizuodavo metalo krovinio išsiuntimą iš pradžių nukreipdavo krovinius į sandėlius adresu (duomenys neskelbtini). Šiuo adresu Pareiškėjas apžiūrėdavo krovinį, CMR padarydavo atžymas apie krovinio gavimą, užpildydavo krovinio priėmimo aktą ir išrašydavo naujus CMR vairuotojams, kurie toliau važiuodavo į Lenkiją. PVM sąskaitos faktūros pirkėjui buvo siunčiamos elektroniniu paštu. PVM sąskaitų faktūrų originalų pirkėjai neprašydavo. „Kapante Limited“ atstovai krovinio perėmimo vietoje (duomenys neskelbtini) nedalyvavo. Pareiškėjas parduodamas prekes, kurių įsigijimas įformintas iš UAB „Metal Export & Trade“, žinojo, kad prekės bus gabenamos iš Latvijos įmonės A. S. „Liepajas metalurgs“ kitiems prekių gavėjams į Lenkiją, o ne sutartyje nurodytam pirkėjui. „Kapante Limited“ atstovai nedalyvavo prekių perėmimo vietoje, nors prekių pirkimo pardavimo sutartyje nustatyta, kad pirkėjas privalo priimti prekes, o pardavėjas perduoti PVM sąskaitą faktūrą. „Kapante Limited“ atsiskaitydavo už prekes iš anksto.

3.6.3. Pareiškėja pateikė 5 elektroninius pašto pranešimus (2011-11-04, 2011-11-23, 2011-12-07, 2011-12-16, 2011-12-29) adresuotus UAB „Intercity logistic“ el. pašto adresu intercity.logistiks@gmail.com nuo Kapante Limited el. pašto adresas kapantelimited@gmail.com, kuriuose prašoma priimti ir patvirtinti užsakymą bei nurodomi prekių pristatymo adresai: (duomenys neskelbtini). Elektroniniuose laiškuose nėra nurodyti juos rašę asmenys. Pagal Kipro mokesčių administratoriaus pateiktą informaciją „Kapante Limited“ darbuotojų neturėjo. Atsižvelgiant į tai darytina išvada, kad Pareiškėjo pateikta pirkimo pardavimo sutartis galimai pasirašyta kitų asmenų. Pareiškėjo įformintuose CMR važtaraščiuose nurodyti prekių pristatymo (iškrovimo) adresai nieko bendro neturi ir neatitinka faktiškam įforminto pirkėjo Kipro įmonės „Kapante Limited“ adresui. nustatytos aplinkybės prieštarauja Pareiškėjo teiginiams, kadangi pirkėjo Kipro įmonės „Kapante Limited“ atstovas negalėjo patikrinti kiekio ir svorio savo teritorijoje, nes prekės į Kiprą nebuvo gabenamos.

3.6.4. Pareiškėjos pateiktoje prekių pirkimo pardavimo sutarties 5.3 punkte nustatyta, kad pardavėjo prekių perdavimo vieta pagal Incoterms sąlygas - DAP (Incoterms 2010). t. y. pardavėjas perduoda prekės pirkėjui jo dispozicijon jo nurodytoje vietoje. Pardavėjas apmoka visas prekių gabenimo iki nurodytos paskirties vietos išlaidas. Nei viename Pareiškėjo išrašytame CMR važtaraštyje nėra nurodytų prekių pristatymo sąlygų. Pareiškėjas laikotarpiu nuo 2011-10-01 iki 2012-04-30 transporto paslaugų neužsakinėjo ir už jas nemokėjo. CMR važtaraščiai, kuriais įformintas krovinių (parduotų prekių) gabenimas „Kapante Limited“ yra neišsamūs, užpildyti nepakankamai rūpestingai: važtaraščiuose nėra perkančios įmonės atstovaujamo asmens vardo ir pavardės, kai kuriuose važtaraščiuose negalima įskaityti ranka užpildytų duomenų, kai kuriuose važtaraščiuose vežėjų spaudai blogai įskaitomi.

3.6.5. Pareiškėjas patikrinimui pateikė prie kiekvienos PVM sąskaitos faktūros surašytus Krovinio priėmimo aktus, kuriuose nurodytas krovinio siuntėjas, gavėjas, krovinio iškrovimo vieta, PVM sąskaitos faktūros Nr., CMR, transporto priemonės valst. Nr., krovinio pavadinimas, kiekis ir krovinį priėmusio asmens vardas, pavardė, spaudas ir parašai. Krovinių priėmimo aktus, kuriuos, direktorės teigimu, gaudavo per kurjerį arba elektroniniu paštu nustatyta, kad krovinio priėmimo aktai patvirtinti Kipro įmonės „Kapante Limited“ spaudu ir krovinį gavusio asmens parašu, tačiau kai kur N. K. parašai akivaizdžiai skiriasi nuo visuose kituose krovinio priėmimo aktuose esančių parašų, taip pat yra keletas atvejų, kai prie PVM sąskaitų faktūrų yra pridėta po antrąjį krovinio priėmimo aktą, kuriame yra ThyssenKrupp Energostal S.A spaudai ir parašai. Sutarčių dėl kurjerio paslaugų ar apmokėjimo dokumentų už paslaugas nepateikė.

3.6.6. Kipro Respublikos centrinė ryšių įstaiga dėl UAB „Intercity Logistic“ sandorių su „Kapante Limited“ (Kipras) informavo, kad įmonė nėra įsikūrusi Kipre. Su realiuoju savininku direktoriumi N. N. K. (Rusijos pilietis) susisiekti negali, paskirti direktoriai į kvietimus neatsiliepia. Prekės pirktos iš UAB „Intercity Logistic“ buvo perparduotos kitam mokesčių mokėtojui Bendrijos viduje, tiesiogiai Lenkijos pirkėjams – Gor steel group, Alekstrading Sp. Z. O.O ir Silgan metal Packaging tczew .

3.6.7. Pagal gautą informaciją iš atrinktų krovinius gabenusių įmonių prekės (metalo armatūra) buvo nugabentos iš Latvijos (Liepojos) ir iškrautos CMR važtaraščių 3-iuose laukeliuose nurodytose krovinio iškrovimo vietose: (duomenys neskelbtini).

3.6.8. Direktorė pateiktame paaiškinime dėl aplinkybių, kuriomis būdavo pateikiami užsakymai metalui nurodė, kad užsakymai buvo siunčiami elektroniniu paštu arba per internetinę komunikacijos programą „Skype“, kur buvo parašyti diametrai, markė, kiekis, kada ir kur turi būti pristatyti, t. y. iškrovimo adresas, firmos pavadinimas. Užsakymuose nėra nurodyti fizinių asmenų duomenys, darytina išvada, kad užsakymus rašė ne „Kapante limited“ atstovų.

3.6.9. Pagal Lenkijos mokesčių administratoriaus pateiktą informaciją:

3.6.9.1. „Centrostal“ S. A. iesioginių sandorių su UAB „Intercity Logistic“ neturėjo, tačiau nustatyta, kad plienas (rumbuoti strypai), kurį pardavė Latvijos liejykla A.S „Liepajas Metalurgs“ įtrauktas į daug sandorių, kuriuos vykdė „Centrostal“ S. A. su šiomis Lenkijos įmonėmis: Metalmarket Sp. z.o.o. (PL5423185245), Premetali Sp. z.o.o. (PL5272671248), Ocasta Sp. z.o.o. (PL7010283523). Šiose įmonėse buvo atlikti patikrinimai. Buvo nustatyta, kad jos buvo įtrauktos į karuselinius sandorius, kuriuose dalyvavo ir dingę prekeiviai: Denskelco Holdings Ltd, Jimupton Trading Ltd, Alemandino Trading Ltd, Kapante Ltd, Osipearl Investments Ltd, PT Metal Trading Ltd, su 21 Lenkijos įmone: Stemetall Sp. z.o.o., Metinvest Sp. z.o.o., Premetali Sp. z.o.o., PT Metal Trading Sp. z.o.o., Ferumgrupa Sp.z.o.o., Mazopol Sp. z.o.o., Alekstrading Sp. z.o.o., Gor Steel Group Sp. z.o.o., BAR Steel Trading sp. z.o.o., Akwatoria Sp. z.o.o., ZZ Trade Transit Sp. z.o.o, Septemberus Sp. z.o.o., Intrasport Sp. z.o.o., ZN Centrostal Sp. z.o.o., Ecomart Sp. z.o.o., Jowires Sp. z.o.o., Wenetis Sp. z.o.o., Exdim Sp. z.o.o., Metalmarket Sp. z.o.o., Ranse Sp. z.o.o., Ocasta Sp. z.o.o.

3.6.9.2. „THYSSENKRUPP ENERGOSTAL“ SPÓŁKA AKCYJNA (toliau - „Thyssenkrupp energostal“ sp.a) jokių sandorių su UAB „Intercity Logistic“, A.S. „Liepajas Metalurgs“, Kapante Limited nesudarė. Įmonė nurodė, kad prekes, nurodytas mūsų pateiktuose dokumentuose įsigijo iš Metalmarket Sp. z.o.o. (PL5423185245), kuri yra įmonės A.S. „Liepajas Metalurgs“ atstovu Lenkijoje.

3.6.9.3. „STAL - SERVICE“ (toliau „Stal – service“ sp. z.o.) nevedė derybų ir jokių sandorių su UAB „Intercity Logistic“ ir Kapante Limited nevykdė. Įmonė nedeklaravo sandorių su minėtomis įmonėmis prekių tiekimo ataskaitose ir PVM deklaracijose. Įmonė nenuomojo jokio sandėlio Kapante Limited. Buvo išsiųsti paklausimai kompetentingoms mokesčių inspekcijoms siekiant patikrinti gabenimą.

3.6.9.4. „TABO“ KUZIMSKI Sp. z. o. o., įgaliotas asmuo – buhalteris D. Z. teigė, kad plieno tiekėjas buvo Lenkijos įmonė Metalmarket Sp. z.o.o., su kuria įmonė tuo laiku bendradarbiavo. Įmonės teritorijoje iškrautas plienas buvo įsigytas iš Lenkijos įmonės Metalmarket Sp. z.o.o.. Įmonė niekada nevykdė sandorių su UAB „Intercity Logistic“ ir jokių komercinių sutarčių nepasirašė.

3.6.10. Pagal Pareiškėjo pateiktus CMR duomenis prekių priėmimas ir perdavimas vyko adresu (duomenys neskelbtini). Atliekant šiuos veiksmus, pirkėjo atstovas nedalyvavo. Apibendrinus surinktą informaciją nustatyta, kad prekės (metalo armatūra) buvo gabenamos iš Latvijos, metalo armatūra nebuvo perkraunama į kitą transporto priemonę, nebuvo sveriama, o tik buvo Kaune perrašomi CMR važtaraščiai kitiems pirkėjams, nurodant krovinio iškrovimo vietą įvairiose Lenkijos miestuose ir su ta pačia transporto priemone prekės buvo gabenamos galutiniams gavėjams, nurodytiems CMR važtaraščių 3 laukeliuose. Vežėjų pateiktose sutartyse pervežti krovinius maršrutas buvo nurodomas iš karto: iš A. S. „Liepajas metalurgs“ į Lenkiją.

3.7. Dėl sandorių su Kipro įmone „Gesenice Ltd.“:

3.7.1. Kipro įmonė „Gesenice Ltd“ įmonės PVM mokėtoja įregistruota 2011-06-17, išregistruota 2013-09-30, PVM mokėtojo kodas CY10281769S.

3.7.2. Pareiškėjo sandoriai su „Gesenice Ltd“ įforminti laikotarpiu nuo 2012-05-01 iki 2012-08-31. Pareiškėjas deklaravo 0 procentų PVM tarifu apmokestinamus tiekimus Kipro įmonei „Gesenice Ltd“ už 2974497,18 Lt (861473,93 Eur). Pareiškėjas pateikė 68 PVM sąskaitas-faktūras, kuriose nurodė, kad pritaikytas 0 proc. PVM tarifas. Pareiškėjas pateikė 2012-05-01 sudarytą didmeninės prekių prekybos sutartį Nr. 02 dėl juodojo metalo pardavimo, atstovaujama direktoriaus V. P., su Kipro įmone „Gesenice Ltd“.

3.7.3. Sutartyje nustatyta: 2.1.1 – 2.1.2 punkte - pirkėjas privalo priimti jam perduotas prekes ir patikrinti jų kiekį, 2.1.3 – prekių priėmimo iš pardavėjo metu pirkėjas privalo atžymėti prekių gavimą važtaraštyje ir invoice. Jeigu pirkėjo nurodymu prekės pristatomos trečiajam asmeniui, toliau vadinamam gavėjui, tai prekių priėmimas įforminamas prekių perdavimo ir priėmimo aktu, pasirašytu pardavėjo ir gavėjo atstovų. Antras važtaraščio (priėmimo perdavimo akto) egzempliorius grąžinamas pardavėjui, 2.2.2 – prekių perdavimo metu pardavėjas privalo perduoti pirkėjui sąskaitą – faktūrą, 4.1 – pirkėjas privalo apmokėti prekes pagal 100 proc. išankstinio apmokėjimo sąlygas gavęs pranešimą (proforma invoice), 5.3. – prekių perdavimo vieta pagal DAP sąlygas (Incoterms 2010), 5.4. – prekės pereina pirkėjo nuosavybėn po jų išankstinio apmokėjimo ir pardavėjo perdavimo momento, 5.5. – Pardavėjo prievolė perduoti prekes pirkėjui laikoma įvykdyta po prekių perdavimo pirkėjo žinion momento.

3.7.4. „Gesenice Ltd“ atstovų krovinio perėmimo vietoje (duomenys neskelbtini) nebuvo. Šiuo adresu Pareiškėjas apžiūrėdavo krovinį, CMR padarydavo atžymas apie krovinio gavimą, užpildydavo krovinio priėmimo aktą ir išrašydavo naujus CMR vairuotojams, kurie toliau važiuodavo į Lenkiją. PVM sąskaitos faktūros pirkėjui buvo siunčiamos elektroniniu paštu. PVM sąskaitų faktūrų originalų pirkėjai neprašydavo. Gesenice Ltd už įsigytas prekes apmokėjo mokamaisiais pavedimais per banką tik 483695,81 Lt. Pagal patikrinimui pateiktus banko dokumentus (banko išrašus) nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2012-05-01 iki 2012-08-31 į Pareiškėjo sąskaitą 2490725,62 Lt (721364 Eur) pervedė Lenkijos įmonė Ranse Sp. z.o.o. ((duomenys neskelbtini)). Pareiškėjas pagal surašytas barterines pažymas gautas įmokas užskaitė kaip apmokėjimą už įformintą metalo armatūros pardavimą Kipro įmonei „Gesenice Ltd“. Lenkijos įmonės Ranse Sp z.o.o. įmokos sudaro 83,74 proc. visų mokėjimų. Preiškėja nepateikė jokių rašytinių susitarimų tuo klausimu. Pareiškėjas realiai nebendravo su Kipro įmonės „Gesenice Ltd“ atstovais, nebuvo susitikęs, o sutartį pasirašiusių asmenų neprašė pateikti įrodymų, kad jie yra įgalioti atstovauti įmonę.

3.7.5. Pareiškėja pateikė 8 elektroninio pašto pranešimų su priedais, kuriuose prašoma priimti ir patvirtinti užsakymą bei nurodomi prekių pristatymo adresai Lenkijoje. Elektroniniuose laiškuose nėra nurodyta konkrečių juos rašiusių fizinių asmenų.

3.7.6. Pareiškėja pateikė 68 vnt. CMR važtaraščių, kurių 3-uose laukeliuose „Krovinio iškrovimo vieta“ nurodytas prekių gavėjos Lenkijos įmonės. Nėra duomenų, kad šių Lenkijos įmonių (prekių iškrovimo) adresais pareiškėja būtų vykdžiusi veiklą. Didmeninės prekių prekybos sutarties 2.1.3 punkte nustatyta, kad prekių priėmimo iš pardavėjo metu pirkėjas privalo atžymėti prekių gavimą važtaraštyje ir sąskaitoje-faktūroje. Jeigu pirkėjo nurodymu prekės pristatomos trečiajam asmeniui, toliau vadinamam gavėjui, tai prekių priėmimas įforminamas prekių perdavimo ir priėmimo aktu, pasirašytu pardavėjo ir gavėjo atstovų. Pateiktų CMR važtaraščių laukelyje „Krovinys gautas“ pirkėjo „Gesenice Ltd„ atžymų apie prekių gavimą spaudo ir parašų nėra.

3.7.7. Pareiškėjas prie kiekvieno CMR, išskyrus prekių tiekimą pagal PVM sąskaitas faktūras MP001-55-12, MP001-56-12, MP001-57-12, MP001-58-12, MP001-59-12, MP001-60-12 ir MP001-62-12, įformino prekių priėmimo-perdavimo aktais. Prekių kiekis atitinka PVM sąskaitoje faktūroje ir CMR nurodytus, tačiau nei vienas Pareiškėjo pateiktas prekių priėmimo aktas neatitinka sutarties reikalavimų, kadangi prekių priėmimo aktai sudaryti ne tarp Pareiškėjo ir „Gesenice Ltd“, o tarp prekių siuntėjo Lenkijos įmonės Ocasta Sp. z.o.o ((duomenys neskelbtini)) ir krovinio gavėjų (atitinkamų Lenkijos įmonių). Tai įrodo, kad realiai Pareiškėjas prekių „Gesenice Ltd“ ar trečiajam asmeniui (gavėjui) nepardavė. Nors Sutartyje Nr. 2 pirkėjo atstovai prekių perėmimo metu nedalyvavo, o PVM sąskaitos faktūros pirkėjui buvo siunčiamos elektroniniu paštu, kadangi PVM sąskaitų faktūrų originalų pirkėjas neprašė.

3.7.8. Pareiškėjas paaiškinime teigia, kad transportas buvo užsakytas iš anksto iš firmos „Trans Global Logistic“ elektroniniu paštu arba per internetinę komunikacijos programą „Skype“, gavus užsakymus iš pirkėjų.

3.7.9. DAP sąlygos taikomos gabenant visų rūšių transportu. Pardavėjas perduoda prekes pirkėjui jo dispozicijon jo nurodytoje vietoje. Pardavėjas apmoka visas prekių gabenimo iki nurodytos paskirties vietos išlaidas, prekių perkrovimo šalies gavėjos (importuotojos) krovinių terminaluose išlaidas. Pareiškėjas laikotarpiu nuo 2012-05-15 iki 2012-08-15 transporto paslaugų metalo pervežimui neužsakinėjo ir už metalo armatūros pervežimą niekam nemokėjo. Kur realiai vyko prekių perdavimas mokestinio patikrinimo metu nepavyko nustatyti, kadangi Kipro mokesčių administratorius negalėjo patikrinti pirkėjo „Gesenice Ltd“, nes įmonė nesurandama, patalpų ir darbuotojų neturi. Pateikti Pareiškėjo CMR važtaraščiai, kuriais įformintas krovinių (parduotų prekių) gabenimas „Gesenice Ltd“ yra neišsamūs, užpildyti nepakankamai rūpestingai: važtaraščiuose nėra perkančios įmonės atstovaujamo asmens vardo ir pavardės (neprivaloma, tačiau pageidautina), nėra nurodytų prekių pristatymo sąlygų, krovinio gavėjo spaudo, parašų. Nuordytose prekių iškrovimo vietose „Gesenice Ltd.“ veiklos nevykdo. Kipro įmonė Gesenice Ltd neturėjo darbuotojų, o ir direktoriumi nurodytas Z. B. niekada nebuvo įmonės direktoriumi. Kipro Respublikos centrinė ryšių įstaiga dėl Pareiškėjo sandorių su „Gesenice Ltd“ informavo, kad faktinis įmonės direktorius B. Z. su mokesčių administracija nebendradarbiauja. Patvirtinti kokiais adresais buvo pristatytos prekės, ar sandoriai teisingai deklaruoti negali, kadangi nėra duomenų ir buhalterinių knygų. Daugelis kitų Bendrijos valstybių siuntė paklausimus dėl įmonės sandorių įtariant ją įtartinais sandoriais, todėl nutarta išregistruoti įmonę iš PVM registro. Mokesčių administratorius negali patvirtinti sandorių realumo.

3.7.10. Pagal iš atrinktų vežėjų gautą informaciją prekės (metalo armatūra) buvo nugabentos ir iškrautos CMR važtaraščių 3-iuose laukeliuose nurodytose krovinio iškrovimo vietose Lenkijos įmonei PZM Vimex S.A., patvirtinant prekių gavimą krovinio priėmimo aktais, įmonės spaudu ir parašais. Lenkijos įmonei PZM VIMEX S. A. buvo nugabenta prekių už 2673958,44 Lt (774431,89 Eur), „ANNA“ Sp z o. o. - už 300538,74 Lt (87042,04 Eur), o Kipro įmonė Gesenice Ltd metalo armatūros negavo, Pareiškėjas šiai įmonei prekių neperdavė. Patikrinimo metu nustatytos aplinkybės prieštarauja Pareiškėjo teiginiams, kadangi Kipro įmonė neturėjo darbuotojų, elektroniniu paštu pateiktuose užsakymuose nėra asmenų pateikusių užsakymus identifikacinių duomenų, o Gesenice Ltd įformintas direktorius Z. B. niekada nebuvo Gesenice Ltd ir nieko nežino apie šios įmonės veiklą.

3.7.11. Lenkijos mokesčių administratorius pateikė šią informaciją:

3.7.11.1. Lenkijos įmonė PZM Vimex S. A. neturėjo sandorių nei su Kipro įmone „Gesenice Ltd.“, nei su Pareiškėja. „Gesenice Ltd“ deklaravo pristatymą trims įmonėms iš Lenkijos: Gor steel group Sp. z o. o., T&B Consulting Sp. z o. o., Jowires Sp. z o. o. „Gor steel group“ Sp. z o. o., „T&B Consulting“ Sp. z o. o., kaip paaiškėjo yra „dingę prekeiviai”. Tolimesnė nustatyta grandinė: Ranse Sp. z o. o. išrašė taip vadinamąsias suklastotas sąskaitas faktūras Lenkijos įmonei „Ocasta Sp. z o. o.“, pastaroji ir „Millennium metall Sp. z o. o“. Išrašė taip vadinamąsias suklastotas sąskaitas faktūras Lenkijos įmonei PZM Vimex S. A. PZM Vimex S.A. gavo plieną iš Latvijos. Nei viena iš Lenkijos įmonių, kurioms Kipro ir Čekijos įmonės deklaravo pristatymą, nedeklaravo prekių įsigijimo Bendrijos viduje.

3.7.11.2. Lenkijos įmonė ANNA Sp. z o. o. nevykdė jokių sandorių su UAB „Intercity logistic“ ir Kipro įmone „Gesenice Ltd“, metalą įsigijo iš Lenkijos įmonės „Ocasta Sp. z o. o.“, kuri buvo brokeris, registruotas virtualiame ofise, nevykdė verslo veiklos ir negalėjo vykdyti plieno pardavimo, išregistruota iš PVM registro 2013-09-30. Yra sąskaitos dėl plieno įsigijimo iš Lenkijos įmonės Ranse Sp. z o. o., kuri buvo buferinė įmonė, įregistruota ir veikė apsimesdama, kad parduoda plieną kitų įmonių naudai, išregistruota iš PVM registro 2013-04-29. Pagal pateiktus sertifikatus buvo nustatyta, kad plienas kilęs iš A. S. „Liepajas Metalurgs“. Įmonė (galutinis plieno gavėjas) apskaitė ir atskaitė pirkimo PVM pagal pirkimo sąskaitas, kurias išrašė Lenkijos įmonė „Ocasta“ Sp. z o. o. PVM buvo deklaruotas kaip pirkimas iš Lenkijos įmonės Ocasta Sp. z o. o. Įmonė „ANNA“ nedeklaravo prekių įsigijimo Bendrijos viduje už 741856 Lt sumą.

3.7.12. Pareiškėja, siekdamas pelno, ignoravo akivaizdžius mokestinio sukčiavimo požymius, veikė nesąžiningai ir iš esmės nesiėmė jokių priemonių, kad įsitikintų, jog tiekimo operacijos nelėmė sukčiavimo mokesčių srityje.

3.8. Dėl sandorių su Čekijos įmone „Koritemo s. r. o.“

3.8.1. Čekijos įmonė „Koritemo s. r. o.“ (PVM mokėtojo kodas CZ24184616), adresas Čerčanska 619/3 Praha 4-KRČ, 140 00. PVM mokėtoja įregistruota 2012-05-07, išregistruota 2015-07-10.

3.8.2. Pareiškėjas pateikė 2012-08-20 Didmeninės prekių prekybos sutartį Nr. 03 dėl juodojo metalo pardavimo sudaryta su Čekijos Respublikos mokesčių mokėtoju Koritemo s.r.o. (toliau – ir Sutartis Nr. 3). Sutartis pasirašyta vadybininkės S. P. ir Koritemo r.s.o direktorės A. S.. Pareiškėja pateikė 68 PVM s. f., kuriose, nurodė, kad pritaikytas 0 proc. PVM tarifas. Sutartyje Nr. 3 nustatytos analogiškos sąlygos kaip ir sutartyse su minėtomis Kipro įmonėmis.

3.8.3. Pareiškėjas įformino metalo armatūros pardavimą Čekijos įmonei Koritemo s.r.o už 4 069 208,85 Lt. Pareiškėjo apskaitoje užfiksuotas įsiskolinimas (2012-12-31) Koritemo s.r.o 58268,27 Lt (16875,66 Eur). Buhalterinės apskaitos duomenimis Pareiškėjo įsiskolinimas Koritemo s.r.o. 2019-03-31 sudaro 29882,37 Eur.

3.8.4. „Koritemo s.r.o“ už įsigytas prekes apmokėjo mokamaisiais pavedimais per banką tik 904 288,32 Lt. Pagal patikrinimui pateiktus banko dokumentus (banko išrašus) nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2012-09-12 iki 2012-11-14 į Pareiškėjo sąskaitą 1448449,60 Lt pervedė Lenkijos įmonė Ranse Sp z.o.o., 783785,60 Lt sumokėjo Stander Sp z. o. o, 990953,60 Lt - Millennium Metall Sp. z. o. Pareiškėjas pagal surašytas barterines pažymas gautas įmokas užskaitė kaip apmokėjimą už įformintą metalo armatūros pardavimą Čekijos įmonei Koritemo s.r.o. Lenkijos įmonių įmokos sudaro 78,09 proc. visų mokėjimų. Pareiškėjas nepateikė jokių trišalių ar kitokių sutarčių, įrodančių, kad Čekijos įmonė Koritemo s.r.o prievolė atsiskaityti už prekes bus perleista vykdyti tretiesiems asmenims, t.y. Lenkijos įmonei Ranse Sp z.o.o., Stander sp.z.o.o ir Millennium Metall sp. z.o.o. Pareiškėjo teigimu, Sutartis Nr. 03 buvo pasirašyta ir perduota per internetinę komunikacijos programą „Skype“ arba elektroniniu paštu. Pareiškėjas pateiktame paaiškinime teigia, kad Koritemo s.r.o tai yra Lenkijos įmonė, o tai prieštarauja sudarytai sutarčiai. Pareiškėjas teigia, kad dėl sandorių (sutarčių, užsakymų) sudarymo bendravo elektroniniu paštu arba internetinę komunikacijos programą „Skype“.

3.8.5. Pareiškėja pateikė 15 elektroninio pašto pranešimų su priedais. Elektorniniuose laiškuose prašoma priimti ir patvirtinti užsakymus, nurodomi prekių pristatymo adresai Lenkijos įmonėse (Anna, PZM Vimex skirtingais adresais). tačiau laiškus rašę fiziniai asmenys nėra identifikuoti.

3.8.6. Pareiškėjas pateikė 68 vnt. CMR važtaraščių, kurių 3-uose laukeliuose „Krovinio iškrovimo vieta“ nurodytas prekių gavėjas Lenkijos įmonė PZM „VIMEX“ S.A. ir Anna Sp.z.o.o ul. Pateiktų CMR važtaraščių 24 laukelyje „Krovinys gautas“ pirkėjo Koritemo s.r.o atžymų apie prekių gavimą spaudo ir parašų nėra. Prekių iškrovimo vietos neturi nieko bendra su Koritemo s. r. o. veiklos vieta. Prekių priėmime pirkėjo atstovai nedalyvavo. Pareiškėja prie kiekvieno CMR, išskyrus prekių tiekimą pagal 2012-08-27, 2012-08-28, 2017-07-30 įformintas PVM sąskaitas faktūras MP001-081-12, MP001-082-12, MP001-083-12, MP001-084-12, MP001-085-12, MP001-086-12, MP001-129-12, MP001-130-12, MP001-131-12, MP001-132-12 pateikė prekių priėmimo aktus, kuriuose nurodytas prekių kiekis atitinka PVM sąskaitoje faktūroje ir CMR nurodytam, taip pat nurodytas krovinį gabenusios transporto priemonės registracinis Nr., kuris atitinka CMR nurodytam, tačiau jie neatitinka Sutarties 03 reikalavimų, nes nėra sudaryti pirkėjo Koritemo s. r. o. Taip pat Sutarties Nr. 03 2.2.2 p. nustatyta, kad „prekių perdavimo pirkėjui metu pardavėjas privalo perduoti pirkėjui sąskaitą – faktūrą ir CMR.

3.8.7. Pareiškėja pateiktame paaiškinime bei liudytojo apklausos protokole nurodė, kad už CMR išrašymą buvo atsakinga S. P. (direktorė), o taip pat S. P. (VMI duomenimis laikotarpiu nuo 2011-11-14 iki 2012-08-01 dirbo UAB „Metal Export & Trade“). Krovinio išsiuntimą organizavo G. G. (atstovavo UAB „Metal Export & Trade“), kuris nukreipdavo krovinius į sandėlius adresu (duomenys neskelbtini). Kiekvienas vairuotojas turėdavo CMR 2, 3, 4 lapus, sertifikatą ir krovinio priėmimo aktą. Gavėjui skirtus CMR pristatydavo vairuotojai. CMR, prekių gavimo aktus gaudavo paštu arba per kurjerį. PVM sąskaitos faktūros pirkėjui buvo siunčiamos elektroniniu paštu, kadangi PVM sąskaitų faktūrų originalu jie neprašė. Pareiškėjas pagal sutartį buvo atsakingas už prekių perdavimą pirkėjui. Krovinys buvo pristatytas pirkėjo nurodytu adresu ir perduotas pagal priėmimo aktą gavėjui. Pareiškėjas paaiškinime teigia, kad transportas buvo užsakytas iš anksto iš firmos „Trans Global Logistic“ elektroniniu paštu arba per internetinę komunikacijos programą „Skype“, gavus užsakymus iš pirkėjų“.

3. 8.8. Kur realiai vyko prekių perdavimas mokestinio patikrinimo metu nepavyko nustatyti, kadangi Čekijos mokesčių administratorius negalėjo patikrinti pirkėjo Koritemo s.r.o, nes įmonė nesurandama, patalpų ir darbuotojų neturi. Pareiškėjas pateikė 2012-10-01 sutartį Nr. 01/121 sudaryta su SIA „Trans global Logistiks“ ir 2012-10-15 Nr. 2012-1510 dėl krovinių pervežimo maršrutu Lietuva (Kaunas – Lenkija

3.8.9. Pagal Pareiškėjo pateiktus CMR bei patikrinimo metu gautą informaciją iš vežėjų nustatyta, kad kroviniai buvo gabenami iš Latvijos ir adresu (duomenys neskelbtini) kroviniai nebuvo pakraunami, o tik perrašomi CMR. Pagal pateiktus dokumentus Pareiškėjas pats užsakė prekių (gelžbetonio armatūros) pervežimą iš (duomenys neskelbtini) Lenkijos įmonėms PZM Vimex S.A ir Anna Sp. Z.o. nors pirkėju buvo įforminta Čekijos įmonė Koritemo s. r. o.

3.8.10. Čekijos Respublikos centrinė ryšių įstaiga dėl UAB „Intercity Logistic“ sandorių su Koritemo S. R.O. informavo, kad mokesčių mokėtojas į Mokesčių inspekciją neatvyko. Remiantis banko informacija buvo nustatyta, kad sąskaitą Nr. 7005270001/5500 atidarė A. S.. Šis asmuo taip pat turi teisę disponuoti šia sąskaita. Įmonė neturi jokių darbuotojų. Įmonė nepateikė PVM deklaracijų nuo PVM kodo suteikimo datos. VMI informacinės duomenų bazės duomenimis įmonė 2015-07-10 išregistruota iš PVM registro. Apibendrinus pateiktą informaciją daroma išvada, kad prekės į Čekiją neįvežtos ir negautos.

3.8.11. Pagal iš atrinktų vežėjų gautą informaciją prekės (metalo armatūra) buvo nugabentos ir iškrautos CMR važtaraščių 3-iuose laukeliuose nurodytose krovinio iškrovimo vietose Lenkijos įmonei PZM Vimex S.A., „Anna“ Sp z. o. o. patvirtinant prekių gavimą krovinio priėmimo aktais, įmonės spaudu ir parašais.

3.8.12. Pagal Lenkijos mokesčių administratoriaus pateiktą informaciją:

3.8.12.1. Lenkijos įmonė Vimex S. A. neturėjo sandorių su Čekijos įmone Koritemo s.r.o. ir su pareiškėja. „PZM Vimex S. A.“ gavo sąskaitas, plieno pirkimo dokumentus išrašė Lenkijos įmonės: „Ocasta Sp. z o. o.“ ir „Millennium metall Sp. z o. o.“. Buvo nustatyta įmonių grandinė: 1) UAB „Intercity logistic“ deklaravo pristatymą Čekijos įmonei Koritemo s.r.o; 2) Koritemo s.r.o deklaravo tiekimą vienai Lenkijos bendrovei T&B Consulting Sp. z o. o., kuri kaip paaiškėjo yra „dingęs prekeivis”; 3) Ranse Sp. z o. o. išrašė taip vadinamąsias suklastotas sąskaitas faktūras Lenkijos įmonei Ocasta Sp. z o. o., 4) Ocasta Sp. z o. o. ir Millennium metall Sp. z o. o. išrašė taip vadinamąsias suklastotas sąskaitas - faktūras Lenkijos įmonei PZM Vimex S. A.; 5) PZM Vimex S.A. gavo plieną iš Latvijos. „Koritemo s.r.o“ nedeklaravo tiekimo Bendrijos viduje Lenkijos įmonei „PZM Vimex S. A.“, o deklaravo pardavimus „T&B Consulting Sp. z o. o.“ (VIES veikla: 2011/08/11 – 2012/12/24).

3.8.12.2. Patikrinimo metu padaryta išvada, kad pirkėjo Čekijos įmonės „Koritemo s.r.o“ atstovas nedalyvavo Pareiškėjo PVM sąskaitų faktūrų ir CMR išrašymo metu. Pirkėjo atstovas taip pat nedalyvavo krovinio iškrovimo vietose. Nors pagal surinktos informacijos duomenis prekės, kurių pardavimas buvo įformintas Čekijos įmonei Koritemo s.r.o, buvo nugabentos ir iškrautos Lenkijos įmonėms „PZM Vimex S. A.“ ir „Anna Sp. z o. o.“ , jos prekių nepirko nei iš Pareiškėjo, nei iš Čekijos įmonės „Koritemo s.r.o.“, o tas prekes įsigijo iš kitų Lenkijos įmonių, dingusių prekeivių, kurios buvo įtrauktos į karuselinius sandorius, tai reiškia prekių įsigijimo PVM bendrijos viduje nedeklaravo ir nemokėjo.

3.8.12.3. Lenkijos įmonė „Anna Sp. z o. o.“ nevykdė jokių sandorių su Pareiškėju ir Čekijos įmone „Koritemo s.r.o“. Įmonė plieną įsigijo iš Lenkijos įmonės „Ocasta Sp. z o. o.“, kuri buvo brokeris, registruotas virtualiame ofise, nevykdė verslo veiklos ir negalėjo vykdyti plieno pardavimo, išregistruota iš PVM registro 2013-09-30. Yra sąskaitos dėl plieno įsigijimo iš Lenkijos įmonės „Ranse Sp. z o. o.“, kuri buvo buferinė įmonė, įregistruota ir veikė apsimesdama, kad parduoda plieną kitų įmonių naudai, išregistruota iš PVM registro 2013-04-29. Pagal pateiktus sertifikatus buvo nustatyta, kad plienas kilęs iš „A. S. Liepajas Metalurgs“. Įmonė (galutinis plieno gavėjas) apskaitė ir atskaitė pirkimo PVM pagal pirkimo sąskaitas, kurias išrašė Lenkijos įmonė Ocasta Sp. z o. o. PVM buvo deklaruotas kaip pirkimas iš Lenkijos įmonės Ocasta Sp. z o. o. Įmonė „Anna“ nedeklaravo prekių įsigijimo Bendrijos viduje už 741856 Lt sumą.

3.8.13. Čekijos mokesčių administratorius informavo, kad „Koritemo s.r.o.“ nerandama, kviečiami mokėtojo atstovai neatvyko. Įmonė neturi jokių darbuotojų. Nuo mokesčių mokėtojo įregistravimo datos įmonė nepateikė jokios PVM deklaracijos. Vienintelė įmonės įstatyminė atstovė ir suinteresuotoji šalis yra A. S., negyvena Čekijoje, ji iš Latvijos.

3.8.14. Latvijos mokesčių administratorius, atsakydamas į paklausimą dėl vadovo apklausos, nurodė, kad vadovės A. S. apklausti nėra galimybės, nes ji 2015-07-08 mirė.

3.8.15. Pareiškėjas, siekdamas pelno, ignoravo akivaizdžius mokestinio sukčiavimo požymius, veikė nesąžiningai ir iš esmės nesiėmė jokių priemonių, kad įsitikintų, jog tiekimo operacijos nelėmė sukčiavimo mokesčių srityje.

3.9. Teisė į atskaitą gali būti ribojama, kai asmuo dalyvauja sukčiavimą (žr., pvz., Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2006 m. liepos 6 d. sprendimą sujungtose bylose Axel Kittel prieš Belgijos valstybę ir Belgijos valstybė prieš Recolta Recycling SPRL (sujungtos bylos C-439/04 ir C-440/04, 54–59)

3.10. Visi Bendrovės kontrahentai, t. y. PVM sąskaitose faktūrose įforminti prekių pirkėjai („Kapante Limited“, Gesenice Ltd ir Koritemo s. r. o.) laikomi dingusiais prekeiviais, sandorių nedeklaravo, nerandami, įmonės, neturinčios jokių patalpų, nevykdžiusios tose šalyse veiklos, su jų vadovais susisiekti nepavyko, įmonių negalėjo patikrinti ir t.t.

3.11. Pareiškėjui turėjo sukelti įtarimus, kad CMR 3 laukeliuose „Krovinio iškrovimo vieta“ nurodytas ne pirkėjo pavadinimas ar adresas, o visai kitų Lenkijos įmonių pavadinimai (be kodų) ir adresai.

3.12. Pareiškėjas galėjo matyti požymius kontrahentų sukčiavimo PVM, atkreipusi dėmesį į CMR važtaraščių 24 laukeliuose esančius įformintų prekių pirkėjų atstovų parašus, kurie elementariausiai yra skirtingi (N. K. parašai CMR važtaraščiuose ir perdavimo-priėmimo aktuose). LVAT išplėstinė teisėjų kolegija 2017-11-22 nutartyje adm. byloje Nr. A-516-602/2017 (55 punktas) nurodė, kad ,,vertinant mokestinį ginčą nagrinėjančių institucijų argumentus dėl gabenimo dokumentų, pastebėtina ir tai, kad aplinkybė, jog, pavyzdžiui, tais pačiais įvardintų asmenų parašais skirtinguose dokumentuose vizualiai akivaizdžiai nesutampa, gali būti požymis, leidžiantis tiekėjui įtarti galimą pažeidimą ar sukčiavimą, tačiau ši aplinkybė turi būti vertinama visų reikšmingų aplinkybių kontekste <...>“.

3.13. Pareiškėjo nepakankamai atidžiu prekių tiekėjo elgesiu laikytinas nepakankamas ūkinių operacijų partnerio ir jam atstovaujančių asmenų identifikavimas bei nesiėmimas priemonių, surinkti daugiau informacijos, kuri patvirtintų, jog prekės bus pristatytos dokumentuose nurodytiems gavėjams, susitikimų su krovinio pirkėjų atstovais nebuvimas, rašytinių sutarčių su prekių pirkėju nesudarymas, neįsitikinimas, ar už kitą įmonę pasirašantis asmuo yra įgaliotas pasirašyti, ar jis yra nurodytos įmonės atstovas, prekes priimančios įmonės atstovo duomenų nebuvimas pateiktuose dokumentuose. Taip pat nesidomėjimas apie kontrahentus, jų veiklą ir finansinę padėtį. Prekių iškrovimo vietos Pareiškėjui buvo iš anksto žinomos ir visais atvejais jos sutapo su Pareiškėjo įformintuose CMR važtaraščiuose nurodytais prekių iškrovimo adresais, todėl PVM sąskaitose faktūrose nurodydamas kitus prekių pirkėjus (nei prekių gavėjus), turėjo suprasti, kad vadovaujantis PVMĮ nuostatomis bei LVAT ir ESTT suformuota pozicija, reikės jam įrodyti pritaikyto 0 proc. PVM tarifo pagrįstumą. Visi metalo pardavimo sandoriai yra būtent šio ginčo objektas, kitų sandorių susijusių su metalo pardavimais Pareiškėjas nevykdė. Būtent šie metalo pardavimo sandoriai sudarė didžiąją dalį apyvartos 2011-2012 metais (daugiau nei 88 procentus).

3.14. Estijos įmonėje OU „Trans Global Logistik“, kuri užsakinėjo prekių gabenimo paslaugas, veikė G. G., kuris buvo UAB „Metal Export & Trade“ akcininkas ir direktorius. Estijos MA, atsakydamas į paklausimą informavo, kad turi įrodymų, kad OU „Trans Global Logistik“ galėjo vykdyti sandorius su buferinėmis įmonėmis, G. G. yra problematiškas žmogus, jis dalyvauja sukčiavimuose, susijusiuose su metalo pirkimais ir pardavimais.

3.15. Nustatyta, kad prekės (gelžbetonio armatūra) buvo gabenamos iš Liepojos į Kauną - Pareiškėjui, nors sandoriai buvo įforminti ne tiesiogiai, o per daugelį dalyvavusių įmonių: A. S. „Liepajas metalurgs“ PVM sąskaitas faktūras rašė Boforexa Ltd (CY), UAB „Steel trading solutions“, UAB „Nanko group“ ir Estijos įmonei Latest Export OU; Ši Estijos įmonė ir Kipro įmonė Boforexa“ PVM sąskaitas faktūras rašė UAB „Steel trading solutions“ arba UAB „Nanko group“, jos visos PVM sąskaitas faktūras rašė UAB „Metal Export & Trade“, o ši – UAB „Intercity Logistic“.

3.16. PVM į valstybės biudžetą nesumokėtas nei vienoje valstybėje, sandoriai įforminti ir dokumentai surašyti taip, kad nesusidarytų mokėtinas PVM. Mokėtojas iš biudžeto susigrąžino PVM, kuris faktiškai nesumokėtas.

3.17. Dėl įsigijimų iš „Vierboom Trucks B.V.“:

3.17. 1. Patikrinimo metu nustatyta, kad Pareiškėjas iš 2011-12-19 įsigijo sunkvežimį Volvo ((duomenys neskelbtini)) už 132932,80 Lt (38500 EUR). Sunkvežimį paėmė G. Š. ir užmokėjo grynais pinigais. Pareiškėjas buhalterinės apskaitos registruose prekių įsigijimų iš Nyderlandų Karalystės mokesčių mokėtojo Vierboom Trucks B.V. neapskaitė ir nedeklaravo.

Pareiškėjas skunde nurodo, kad šios transporto priemonės niekada nepirko, buvo sumokėjęs tik avansą, transporto priemonės gavėjas yra UAB „Universal Trans Logistic“ ir išrašant sąskaitą faktūrą įsivėlė klaida, nes buvo įrašyti Pareiškėjo duomenys.

3.17.3. Su tokia Pareiškėjo pozicija nesutiktina. Iš bylos medžiagos matyti, kad siekiant išsiaiškinti transporto priemonės įsigijimo aplinkybes buvo atliktas UAB „Universal Trans Logistic“ operatyvus patikrinimas (toliau - OP). OP metu UAB „Universal Trans Logistic“ akcininkas ir vadovas V. P. pateiktame paaiškinime nurodė, kad transporto priemonės įsigijimo metu bendrovė „Universal Trans Logistik“ dar nebuvo įregistruota, todėl transporto priemonės įsigijimą, pagal išankstinį susitarimą su UAB „Intercity logistic“ direktoriumi V. P. įformino UAB „Intercity Logistic“ vardu. Jokių transporto priemonės įsigijimo ir apmokėjimo dokumentų neturi.

Nyderlandų Karalystės mokesčių administratorius pateiktame atsakyme nurodė, kad 2011-12-19 įmonė pardavė sunkvežimį Volvo ((duomenys neskelbtini)) UAB „Intercity logistic“ už 132932,80 Lt (38500 EUR). Sunkvežimį paėmė G. Š. ir užmokėjo grynais pinigais. O jiems atsiųsta UAB „Universal Trans Logistik“ vardu išrašyta sąskaita yra suklastota

Teismas konstatuoja:

4. Remiantis rašytiniais įrodymais nustatytos šios esminės bylos aplinkybės:

4.1. Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (Kauno AVMI) atliko Bendrovės 2011-10-01-2012-12-31 laikotarpio pridėtinės vertės mokesčio (toliau – ir PVM) apskaičiavimo ir sumokėjimo teisingumo patikrinimą bei surašė 2019-05-29 patikrinimo aktą Nr. (7.45)-FR0680-l87 (toliau – ir Aktas), kuriuo nustatė, kad Bendrovė, pažeisdama Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (toliau – ir PVMĮ) 49 str. 1 dalies ir 56 str. 1 dalies nuostatas, nepagrįstai pritaikė 0 proc. PVM tarifą pagal PVM sąskaitas faktūras įformintam metalo armatūros tiekimui Kipro Respublikos bei Čekijos Respublikos įmonėms: „Kapante Limited“, „Gesenice“ Ltd ir „Koritemo“ s. r. o., kadangi Bendrovė nepateikė pakankamų įrodymų, kad prekės buvo patiektos būtent PVM sąskaitose faktūrose nurodytiems pirkėjams. Be to, Bendrovė nepateikė įrodymų, kad verslo sandoriuose elgėsi sąžiningai ir ėmėsi visų būtinų ir reikalingų priemonių, kad įsitikintų dėl nedalyvavimo sandoriuose susijusiuose su sukčiavimu PVM. Kauno AVMI Akte konstatavo, jog Bendrovės PVM sąskaitomis faktūromis įformintiems prekių tiekimams Kipro ir Čekijos ūkio subjektams negali būti taikomas 0 proc. PVM tarifas. Vadovaujantis PVMĮ 56 str. 4 ir 5 dalimis, Bendrovės įforminti prekių tiekimai minėtoms įmonėms apmokestinti taikant standartinį PVM tarifą. Dėl šio pažeidimo patikrinimo metu Bendrovei papildomai apskaičiuota 554237,43 Eur PVM. Kauno AVMI taip pat nustatė, jog Bendrovė, pažeisdama PVM} 3 str. 2 dalies, 4-1 str. 1 dalies ir 14 str. 11 dalies nuostatas, 2011 m. gruodžio mėn. neapskaičiavo, nedeklaravo ir į biudžetą nesumokėjo 8085,03 Eur PVM nuo 132932,80 Lt (38500 Eur) iš ES įsigytų prekių apmokestinamosios vertės. Atsižvelgiant į nustatytus pažeidimus Bendrovei papildomai apskaičiuota mokėtina 562322.46 Eur PVM suma.

4.2. Kauno AVMI 2019-07-26 sprendimu Nr. (7.45)-FR0682-l 73 patvirtino Aktą, t. y. patvirtino apskaičiuotą mokėtiną 562322,46 Eur PVM sumą. Vadovaujantis PVMĮ 123 str. ir Lietuvos Respublikos Mokesčiu administravimo įstatymo (toliau - MAĮ) 96 str. nuostatomis, Bendrovei už nesavalaikį mokesčių mokėjimą apskaičiuota 410433,67 Eur PVM delspinigių ir, vadovaujantis MAį 139 str. nuostatomis ir atsižvelgus į tai, kad Bendrovė patikrinimo metu bendradarbiavo su mokesčių administratoriumi, teikė apskaitos dokumentus ir paaiškinimus, jai skirta 10 proc. dydžio 56232,25 Eur PVM bauda. Kauno AVMI, atsižvelgusi į tai, kad mokestinis patikrinimas tęsėsi ilgai ir pritaikiusi MAĮ 8 str. 3 dalies nuostatas, atleido Bendrovę nuo 50 proc. apskaičiuotų delspinigių, t. y. nuo 205216.84 Eur PVM delspinigių. Mokesčių administratorius taip pat netenkino Bendrovės prašymo grąžinti 24328,08 Eur PVM.

4.3. VMI 2019-10-24 sprendimu Nr. 69-90 Kauno AVMI 2019-07-26 sprendimą Nr. (7.45)-FR0682-l73 patvirtino.

4.4. Mokestinių ginčų komisija prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (Komisija) 2020-01-24 sprendimu Nr. S-13 (7-152/2019) atmetė Pareiškėjos skundą ir paliko galioti VMI bei Kauno AVMI sprendimus.

5. Pareiškėja, nesutikdama su minėtais sprendimais, remiasi tuo, kad VMI ir Komisija tik formaliai vertino aplinkybes, t. y. neatsižvelgė į susiklosčiusią verslo praktiką, kad prekės nebūtinai pristatomos į pirkėjo buveinę ar pirkėjui, tačiau gali būti pirkėjo nurodymu pristatytos ir kitiems asmenims, o tai nepaneigia teisės į 0 proc. PVM tarifą. Tai, kad vėliau sandorių grandinėje atsiras sukčiavimas, negali įtakoti teisės į 0 proc. PVM tarifą. Pareiškėjos teigimu, ji ėmėsi visų protingai įmanomų priemonių, kad įsitikintų pirkėjo sąžiningumu, o mokesčių administratorius jai nustatė neadekvačią pareigą tikrinti savo klientą. Taip pat nesutinka su tuo, kad turėjo deklarauoti transporto priemonės vilkiko ......, įsigytos iš Nyderlandų įmonės įvežimą iš Bendrijos ir sumokėti PVM, nes Pareiškėjai tik per klaidą buvo išrašyta PVM sąskaita-faktūra.

6. Ginčo sandorių sudarymo metu galiojančio PVM įstatymo (toliau – ir PVMĮ) 49 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad taikant 0 procentų PVM tarifą apmokestinamos prekės, tiekiamos kitoje valstybėje narėje įregistruotam PVM mokėtojui ir išgabenamos iš šalies teritorijos į kitą valstybę narę (neatsižvelgiant į tai, kas (prekių tiekėjas, pirkėjas ar bet kurio iš jų užsakymu trečioji šalis) prekes gabena). Prekių tiekimas apibrėžiamas PVM} 4 straipsnio (2006-11-28 įstatymo Nr. X-932 (galioja nuo 2007-01-01) redakcija) 1 dalies 1 punkte, kuriame nurodyta, jog prekių tiekimu laikomas prekių perdavimas kitam asmeniui, kai pagal sandorio sąlygas šis asmuo arba trečioji šalis įgyja teisę disponuoti tomis prekėmis kaip jų savininkas

7. PVMĮ 56 straipsnis reglamentuoja 0 proc. PVM tarifo pritaikymo pagrįstumo įrodymą. Šio straipsnio 1 dalyje (2006-11-28 įstatymo Nr. X-932 (galioja nuo 2007-01-01) ir 2010-11-30 įstatymo Nr. XI-1187 (galioja nuo 2010-12-18) redakcijos) nustatyta, kad PVM mokėtojas, pritaikęs 0 procentų PVM tarifą pagal šio (statymo 49 straipsnį, privalo turėti įrodymus, kad prekės išgabentos iš šalies teritorijos, o tais atvejais, kai 0 procentų PVM tarifas taikomas prekes tiekiant kitoje valstybėje narėje registruotam PVM mokėtojui, - ir įrodymus, kad asmuo, kuriam prekės išgabentos, yra kitoje valstybėje narėje registruotas PVM mokėtojas. PVMĮ 56 straipsnio 4 dalyje (2009-06-23 įstatymo Nr. XI-317 redakcija, galiojanti nuo 2009-07-01) nustatyta, kad nepaisant kitų šio straipsnio nuostatų, mokesčio administratorius Mokesčių administravimo įstatymo (MAĮ) nustatyta tvarka turi teisę pareikalauti pateikti ir kitus papildomus įrodymus 0 procentų PVM tarifo pritaikymo pagrįstumui įvertinti. Kai PVM mokėtojas negali įrodyti, kad prekių tiekimui, prekių įsigijimui iš kitos valstybės narės arba paslaugų teikimui 0 procentų PVM tarifas pritaikytas pagrįstai, toks prekių tiekimas, prekių įsigijimas iš kitos valstybės narės arba paslaugų teikimas apmokestinamas taikant standartinį PVM tarifą arba lengvatinį PVM tarifą, jeigu jis šioms prekėms arba paslaugoms nustatytas. PVMĮ 56 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad nepaisant kitų šio straipsnio nuostatų, mokesčio administratorius turi teisę savo iniciatyva pats ar per tam įgaliotas teisėsaugos institucijas surinkti papildomus įrodymus 0 procentų PVM tarifo pritaikymo pagrįstumui įvertinti. Gavus įrodymų, kad prekių tiekimui, prekių įsigijimui iš kitos valstybės narės ar paslaugų teikimui 0 procentų PVM tarifas pritaikytas nepagrįstai, toks prekių tiekimas, prekių įsigijimas iš kitos valstybės narės ar paslaugų teikimas apmokestinamas taikant standartinį PVM tarifą arba lengvatinį PVM tarifą, jeigu jis šioms prekėms ar paslaugoms nustatytas.

8. PVM yra visos Europos Sąjungos mastu harmonizuotas mokestis, jo principai bei apmokestinimo mechanizmas reglamentuoti Bendrijos teisės aktais lygmeniu (2006-11-28 Tarybos direktyva 2006/112/EB dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos (PVM direktyva)). Todėl taikant ginčo teisinius santykius reglamentuojančias PVMĮ nuostatas, atsižvelgtina į PVM direktyvos nuostatas, jos tikslus bei Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (ESTT) praktiką. PVM direktyvos 138 straipsnio (šias nuostatas ir įgyvendina PVMĮ 49 straipsnis) 1 dalyje nustatyta, kad valstybės narės neapmokestina prekių tiekimo, kai tas prekes pardavėjas ar prekes įsigyjantis asmuo išsiunčia ar išgabena į paskirties vietą, esančią Bendrijoje, bet ne jos atitinkamoje teritorijoje, kitam apmokestinamajam asmeniui ar neapmokestinamajam juridiniam asmeniui, veikiančiam kaip tokiam, į kitą valstybę narę nei ta, kurioje pradėtas prekių siuntimas ar gabenimas, arba kai tai atliekama pardavėjo ar prekes įsigyjančio asmens vardu.

9. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2017-11-22 nutartyje administracinėje byloje Nr. A-516-602/2017 yra konstatavusi, kad pagal PVM direktyvos 138 straipsnio 1 dalį (PVM įstatymo 49 str. 1 d.) prekių tiekimas Bendrijos viduje turi atitikti tris esmines sąlygas (reikalavimus), kad šis tiekimas nebūtų apmokestinamas PVM (apmokestinamas taikant 0 proc. PVM tarifą): (1) teisės disponuoti preke kaip savininkui perdavimas įgijėjui; (2) prekės, kurios yra tiekimo dalykas, turi būti fiziškai išgabentos iš tiekėjo valstybės narės; (3) PVM mokėtojas tiekia prekes kitam apmokestinamajam asmeniui ar neapmokestinamajam juridiniam asmeniui, veikiančiam kaip toks (t. y. PVM mokėtojui), kitos valstybės narės teritorijoje. Taip pat teismas pažymėjo, kad tiekimo Bendrijos viduje sąvoka, kaip ir įsigijimo Bendrijos viduje sąvoka, yra objektyvaus pobūdžio ir taikoma neatsižvelgiant į atitinkamų sandorių tikslus bei rezultatus (žr., pvz., Teisingumo Teismo 2012 m. rugsėjo 27 d. sprendimo byloje VSTR, C-587/10, 30 p. ir jame nurodytą šio teismo praktiką). Sandoriai turi būti apmokestinami atsižvelgiant į jų objektyvius požymius (žr. Teisingumo Teismo 2007 m. rugsėjo 27 d. sprendimo byloje Collėe, C-146/05. 29 ir 30 p.) - mokesčių neutralumo principas reikalauja, kad nuo PVM būtų atleidžiama, jeigu tenkinami esminiai reikalavimai, net jei apmokestinamieji asmenys nesilaikė tam tikrų formalių reikalavimų (Teisingumo Teismo 2016 m. spalio 20 d. sprendimo byloje Plockl, C-24/15, 38 ir 39 p.).

10. ESTT yra pasisakęs, kad nė vienoje PVM direktyvos nuostatoje konkrečiai nenumatyta, kokius įrodymus apmokestinamieji asmenys privalo pateikti, kad galėtų pasinaudoti neapmokestinimu PVM. Pagal PVM direktyvos 131 straipsnį valstybės narės turi nustatyti sąlygas, kuriomis jos neapmokestina prekių tiekimo Bendrijos viduje, siekdamos užtikrinti teisingą ir paprastą (tinkamą ir sąžiningą) neapmokestinimo atvejus reglamentuojančių nuostatų taikymą bei užkirsti kelią galimiems mokesčių vengimo, išsisukinėjimo ar piktnaudžiavimo atvejams (ESTT 2014 m. . spalio 9 d. sprendimas byloje C-492/13). LVAT praktikoje dėl 0 proc. PVM tarifo taikymo tiekimams Bendrijos viduje laikomasi pozicijos, jog, pirma, būtent mokėtojo pareiga yra įrodyti sąlygų, kurioms esant taikytinas 0 proc. PVM tarifas, buvimą; antra, turimi duomenys, kuriais mokėtojas remiasi, turi nekelti abejonių, nes tai yra mokėtojo pareiga ir ji turi būti įvykdyta tinkamai, siekiant pasinaudoti atitinkama mokestine teise (LVAT 2009-03-10 nutartis byloje Nr. A-442-376/2009, 2009-08-17 nutartis byloje Nr. A-438-867/2009, 2010-08-23 nutartis byloje Nr. A-438-716/2010, 2013-09-16 nutartis byloje Nr. A-556-1752/2013, LVAT 2017-02-02 nutartis byloje Nr. A-1477-438/2017). Mokestiniuose teisiniuose santykiuose pirmenybė teikiama tikrajam ūkinių operacijų turiniui, todėl rašytiniai įrodymai negali pagrįsti jais įrodinėjamų aplinkybių tikrumo, jeigu konkrečių įrodymų ar duomenų visuma įrodo, kad tam tikros rašytiniais dokumentais deklaruotos ir įrodinėtinos aplinkybės neįvyko ar negalėjo įvykti. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog mokesčių mokėtojo administratoriui pateikti dokumentai neturi kelti abejonių dėl to, jog yra įvykdytos visos sąlygos, būtinos apmokestinimui 0 proc. PVM tarifu.

11. Pagal ESTT jurisprudenciją Europos Sąjungos teisei neprieštarauja reikalavimas, kad ūkio subjektas veiktų sąžiningai ir imtųsi bet kokios priemonės, kurios gali būti iš jo pagrįstai reikalaujama, kad įsitikintų, jog sandoris, kurį jis sudaro, nelemia jo sukčiavimo mokesčių srityje (2007 m. rugsėjo 27 d. sprendimas byloje Teleos ir kt.). Jeigu atitinkamas apmokestinamasis asmuo žinojo ar turėjo žinoti, kad jo vykdomas sandoris yra įgijėjo sukčiavimo dalis, ir nesiėmė visų pagrįstų priemonių, kad išvengtų to sukčiavimo, jam turėtų būti atsisakyta suteikti teisę į neapmokestinimą PVM (ESTT 2012 m. rugsėjo 6 d. Sprendimas Mecsek-Gabona, C-273/11, 48 ir 54 punktai, 2018-06-20 sprendimas UAB „Enteco Baltic“ C-108, 94 punktas).

12. Taigi šioje byloje reikia išsiaiškinti: 1) ar Pareiškėjos sandoriai buvo atsidūrę PVM sukčiavimo grandinėje ir; 2) ar Pareiškėja žinojo ar turėjo žinoti, kad jo vykdomas sandoris yra įgijėjo sukčiavimo dalis, ir nesiėmė visų pagrįstų priemonių, kad išvengtų to sukčiavimo.

13. Mokesčių administratorius Akte ir sprendimuose įvardino aplinkybes, įrodančias Pareiškėjos kontrahentų (prekių įgijėjų) sukčiavimą PVM srityje:

13.1. „Kapante Limitedu - Kipro mokesčių administratorius informavo, kad įmonė nerandama, su realiuoju savininku direktoriumi N. N. K. (Rusijos pilietis) susisiekti negali, jis į kvietimus neatsiliepia, įmonė nėra įsikūrusi Kipre, patalpų ir darbuotojų neturi, prekės į Kiprą niekada nebuvo įvežtos, prekės pirktos iš Pareiškėjos buvo perparduotos Lenkijos pirkėjams - „Gor Steel group“, „ Alekstrading" Sp.z.o.o. ir „Silgtm metai packaging tczew.S'\ informacijos apie prekių maršrutą nėra, kadangi verslo veikla nebuvo vykdoma Kipre. Įmonė 2011 m. neteisingai deklaravo įsigijimų iš ES už 9614526 Eur, nes prekės niekada į Kiprą nebuvo įvežtos. Kipro mokesčių administratorius įtaria, kad „Kapante Limited‘ yra dingęs prekeivis, išregistruota iš PVM mokėtojų registro 2012-12-31.

Pagal šiuos sandorius parduotas metalas galiausiai atsidūrė Lenkijos įmonėse „Centrostal“, „Thyssenkrupp energostal s. p. a“ , „Stal – service sp. z. o.“ „T. K. Sp. z. o. o“ Pastarosios tas prekes įsigijo iš Lenkijos įmonės „Metalmarket Sp. z o. o.“, „Ocasta Sp. z.o.o.“, kurios buvo įtrauktos į karuselinius sandorius, kuriuose dalyvavo ir dingę prekeiviai. PVM nuo atgabentų į Lenkiją metalo gaminių nebuvo sumokėtas nei vienoje iš valstybių.

13.2. „Gesenice Ltd“ - Kipro mokesčių administratorius informavo, kad įmonė nėra įsikūrusi Kipre, su realiuoju savininku neturi darbuotojų, direktoriumi įformintas Z. B. (Lenkijos pilietis). Lenkijos Respublikos centrinė ryšių įstaiga informavo, kad apklausė pilietį Z. B., kuris paaiškino, kad jis nežino įmonių „Gesenice Ltd.“ ir UAB „Intercity Logistic“, jis niekada nebuvo jokios Kipro įmonės savininkas ar asocijuotas asmuo, įskaitant „Gesenice Ltd.“, jis niekada nebuvo Lietuvoje, nieko nežino apie minėtų įmonių veiklą, bendradarbiavimą ir vietą, kurioje laikomi dokumentai. Kipro mokesčių administratorius informavo, jog Z. B. su mokesčių administracija nebendrauja, todėl ji negali patvirtinti, kokiais adresais buvo pristatytos prekės, ar sandoriai teisingai deklaruoti, nes nėra duomenų ir buhalterinių knygų, taip pat nurodė, kad daugelis kitų ES valstybių narių mokesčių administratorių siuntė paklausimus dėl šios įmonės įtartinų sandorių, todėl 2013-09-30 nutarta „Gesenice Ltd“ išregistruoti iš PVM mokėtojų registro;

„Gesenice Ltd“ deklaravo pristatymą trims įmonėms iš Lenkijos: „Gor steel group Sp. z o. o.“, „T&B Consulting Sp. z o. o.“, „Jowires Sp. z o. o.“. „Gor steel group Sp. z o. o.“ ir „T&B Consulting Sp. z o. o.“, kaip paaiškėjo yra „dingę prekeiviai”. Tolimesnėje grandinėje Lnkijos įmonė „Ranse Sp. z o. o.“ išrašė taip vadinamąsias suklastotas sąskaitas faktūras Lenkijos įmonei Ocasta Sp. z o. o., galiausiai prekės parduotos Lenkijos įmonei „PZM Vimex S. A.“ PVM nuo atgabentų į Lenkiją metalo gaminių nebuvo sumokėtas nei vienoje iš valstybių.

13.3. „Koritemo s. r. o.“ - Čekijos mokesčių administratorius informavo, kad kviestas mokesčių mokėtojas į mokesčių inspekciją neatvyko, įmonė nerasta, darbuotojų neturi, neteikė PVM deklaracijų nuo PVM kodo suteikimo dienos, išregistruota iš PVM mokėtojų registro 2015-07-10.

„Koritemo s.r.o“ deklaravo tiekimą Lenkijos bendrovei „T&B Consulting Sp. z o. o.“, kuri kaip paaiškėjo yra „dingęs prekeivis”; toliau „Ranse Sp. z o. o.“ išrašė taip vadinamąsias suklastotas sąskaitas faktūras Lenkijos įmonei „Ocasta Sp. z o. o.“. „Ocasta Sp. z o. o.“ ir „Millennium metall Sp. z o. o.“ išrašė taip vadinamąsias suklastotas sąskaitas - faktūras Lenkijos įmonei PZM Vimex S. A.. Pastaroji nurodė kad gavo plieną iš Latvijos. PVM nuo atgabentų į Lenkiją metalo gaminių nebuvo sumokėtas nei vienoje iš valstybių.

13.4. Akte nurodyta (Akto 100 l.), kad pirkimo grandinėje nors prekės buvo gabenamos tiesiogiai iš Latvijos (pirminis pardavėjas A. S. „Liepajas metalurgs“), sandoriai buvo įforminti dalyvaujant daugybei įmonių: A. S. „Liepajas metalurgs“ sąskaitas išrašė Boforexa Ltd (Kipro įmonei), UAB „Steel trading solutions“, UAB „Nanko group“ ir Estijos įmonei Latest Export OU; Ši Estijos įmonė ir Kipro įmonė „Boforexa“ PVM sąskaitas faktūras rašė UAB „Steel trading solutions“ arba UAB „Nanko group“, jos visos PVM sąskaitas faktūras rašė UAB „Metal Export & Trade“, o ši – UAB „Intercity Logistic“. Pagal Estijos mokesčių administratoriaus duomenis, G. G., kuris buvo UAB „Metal Export & Trade“ akcininkas ir direktorius, dalyvauja sukčiavimuose, susijusiuose su metalo pirkimais ir pardavimais.

13.5. Pareiškėja ir neginčija, kad jos sudaryti sandoriai atsidūrė sukčiavimo PVM sandorių grandinėje.

14. Dėl Pareiškėjos žinojimą apie dalyvavimą sukčiavime PVM:

14.1. Teisės aktai nenustato reikalavimų konkrečių kriterijų, kurie rodytų mokesčių mokėtojo žinojimą ar galėjimą žinoti apie dalyvavimą PVM sukčiavime. Teismas turi įvertinti visą byloje pateiktą informaciją ir jos faktines aplinkybes tam, kad nustatytų, ar asmuo veikė sąžiningai ir ėmėsi visų priemonių, kurių imtis gali būti pagrįstai iš jo reikalaujama, kad įsitikintų, jog importo ir tiekimo operacijos nelėmė jo sukčiavimo mokesčių srityje (žr., pvz., ESTT 2018 m. birželio 20 d. sprendimą byloje UAB „Enteco Baltic“ C/108/17, 94–95 punktai).

14.2. Pagal pareiškėjos direktorės paaiškinimus Kauno AVMI, ji metalo prekyba susidomėjo po pažinties su G. G.. Galimų metalo pirkėjų Lenkijoje ieškojo per savo partnerius, prekiaujančius daržovėmis. Minėta, nors metalo gaminiai pirkti iš A. S. „Liepajas metalurgs“, iš kur ir būdavo be perkrovimo gabenami į Lenkijos įmones, dar iki pardavimo Pareiškėjai, sandorių grandinėje jau dalyvavo keletas įmonių (nurodyta aukščiau). Kaip paaiškino Pareiškėjos direktorė, pirkėjas pats parašė savo kontaktinius duomenis per „Skype“, jie taip sudarė ir sutartis (Akto 93 l.). Apie užsakymus informavo G. G.. Kaip matyti iš sandorių aplinkybių, už metalą su Pareiškėja buvo atsiskaitoma mokant avansą. Įvertinus kitas Pareiškėjos pajamas, matyti, kad pajamos iš metalo pardavimo buvo kone dešimteriopai didesnės nei iš kitos veiklos. Įvertinus, kad Pareiškėja buvo metalo rinkos naujokė, nėra kaip racionaliai paaiškinti aplinkybės, kad naujas klientas, kuris tik parašo savo duomenis per „Skype“ jai avansu perveda didžiules sumas. Pavyzdžiui, jau pirmo užsakymo metu, „Kapante limited“ 2011 m. spalio 19 -20 d. avansu pervedė 354 809,73 Lt (Akto 18-19 lapai). Pati Pareiškėja neinvestavo į prekių įsigijimą ar sandėliavimą. Taigi realus veiklos finansavimas vyko iš asmenų, kurie dalyvavo sukčiavimo PVM grandinėje. 2011 m. spalio - 2012 m. balandžio mėnesį pati neorganizavo parduodamų prekių transportavimo, nurodė, kad krovinių išsiuntimą organizuodavo G. G. (Akto 94 l.), kuris buvo nurodęs, kad būtų sandėlis dokumentuose. Tai rodo, kad didelę dalį rizikų prisiėmė kiti, grandinę organizuojantys, asmenys. Nėra kaip racionaliai paaiškinti, kodėl Pareiškėjos pirkėjas ir pardavėjas negalėjo sandorio sudaryti tiesiogiai. Tai rodo, kad Pareiškėjos vaidmuo buvo panašus ne į realų verslą, o į dar vieną dirbtinį etapą. Šios aplinkybės buvo žinomos Pareišėkjai ir turėjo sukelti įtarimą rūpestingam verslininkui.

14.3. Būtent byloje aptariami Pareiškėjos pirkėjai („Kapante limited“, „Gesenice Ltd.“, „Koritemo s .r. o.“) buvo vieninteliai jos klientai metalo prekyboje, šių pirkėjų užsakymai 2011 m. ir 2012 m. sudarė beveik 90 proc. Pareiškėjos pardavimų, o Pareiškėjos vykdytoje metalo prekyboje visi trys kontrahentai buvo vieninteliai pirkėjai tam tikru laiko momentu. Nors pirkėjai disponavo didelėmis sumomis, nėra duomenų apie jų internetinius puslapius, susirašinėjimui naudojosi „gmail“ arba „mail.ru“ paštu.

14.4. Pareiškėjos pirkėjų rekvizituose buvo nurodyti Kipro arba Čekijos PVM kodai, o prekes jie nurodė tiekti į Lenkijos įmones, kas rodo veiklos Lenkijoje požymius.

14.5. Pareiškėjos atstovė paaiškinimuose Kauno AVMI (Akto 93 l.) nurodė, kad tariantis dėl metalų prekybos jai buvo pažadėta po 5 Eur nuo tonos, kurį gaus po to, kai susigrąžins PVM. Rūpestingam verslininkui tai gali sukelti įtarimą, kad veikla orientuota į PVM sukčiavimą.

14.6. Byloje nustatyta ir nėra ginčo, kad Pareiškėjos parduotos prekės nukeliavo į Lenkiją pas gavėjus, kurie nebuvo jos pirkėjai pagal Pareiškėjos išrašytas PVM sąskaitas faktūras. Sutiktina su Pareiškėja, kad tai savaime nelemia teisės į atskaitą praradimo. Nors prekės buvo nugabentos ir ne tam asmeniui, kuris nurodytas pirkėju PVM sąskaitoje – faktūroje, tokiu atveju laikytina, kad visgi įvyko prekių perdavimas (tiekimas) (pvz., žr. LVAT 2017 m. lapkričio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-516-602/2017). Nepaisant to, tokios aplinkybės rodo, kad Pareiškėjai turėjo kilti abejonių dėl jos dalyvavimo sandorių grandinėje, kurie nukreipti į sukčiavimą PVM.

14.7. CMR važtaraščiuose ir perdavimo priėmimo aktuose „Kapante limited“ atstovo N. K. parašai skiriasi. CMR važtaraščiai nebūdavo užpildyti išsamiai, ką pripažįsta ir Pareiškėja. Nors tai savaime nepaneigia teisės į atskaitą, kitų, šiame punkte aptariamų aplinkybių kontekste, turėjo sukelti įtarimus.

14.8. Už Pareiškėjos pirkėjui „Gesenice Ltd” teikiamas prekes 721 364 Eur pervedė Lenkijos įmonė „Ranse Sp.z.o.o.“, kas sudaro 83,74 proc. visų įmokų. Už Pareiškėjos teikiamas prekes „Koritemo “ mokamaisiais pavedimais per banką apmokėjo Lenkijos įmonė „Ranse Sp.z.o.o.“, 783785,60 Lt, o sumokėjo „Stander Sp z.o.o.“, kas sudaro 78,09 proc. visų mokėjimų. Nesant nurodymų, už kokią įmonę apmokama ir atitinkamų sandorių, turėjo kilti įtarimas apie galimą sukčiavimą PVM.

14.9. Iš šiame (14 punkte) aptartų aplinkybių visumos galima daryti išvadą, kad arba Pareiškėja žinojo, kad dalyvauja sandorių grandinėje, kurie gali pasibaigti tuo, kad PVM (menamas, t. y. nuo apmokestinamosios vertės taikant konkrečios valstybės tarifą) nuo sandorio nebus sumokėtas, arba iš aplinkybių konteksto turėjo kilti įtarimai, kad dalyvauja PVM sukčiavimo sandorių grandinėje. Sutiktina su Pareiškėjos argumentu, kad ji neturi perimti mokesčių administratoriaus funkcijų ir pernelyg įtariai vertinti savo klientų, bet aptartos aplinkybės buvo pareiškėjai žinomos ir sudarė pakankamai tvirtą pagrindą manyti, kad sandoris taps sukčiavimo PVM dalimi, tačiau pareiškėja ignoravo tokius požymius, todėl negali būti laikoma sąžininga. ESTT yra nurodęs, jog apmokestinamasis asmuo, kai mato požymius, kuriais remiantis būtų galima įtarti esant pažeidimų ar sukčiaujant, galėtų būti įpareigojamas prašyti informacijos iš ūkio subjekto tam, kad įsitikintų jo patikimumu (žr. pvz., ESTT 2015 m. spalio 22 d. sprendimo byloje PPUH Stehcemp, C-277/14, 50 p. ir jame nurodytą šio teismo praktiką). Šiuo atveju Pareiškėja neatliko jokių veiksmų, kurie rodytų jos valią pasidomėti pirkėjais ir galimomis sudaromų sandorių pasekmėmis.

14.10. Pareiškėja nurodo, kad neaišku, kokius veiksmus turėjo atlikti, kad elgtis rūpestigai. Teisės aktai nenustato konkrečių veiksmų, kuriuos turėtų atlikti mokesčių mokėtojas, siekdamas įsitikinti kitos sandorio šalies sąžiningumu. Minėta, pati Pareiškėja nesiėmė apskritai jokių veiksmų įtarimams išsklaidyti. Taigi vien to užtenka konstatuoti jos nesąžiningumą. Šioje situacijoje, įvertinant sandorių apimtį ir skaičių (sandorių nedaug (tik 3), bet didelėms sumoms) galėjo būti atlikti bent elementarūs veiksmai – galėjo identifikuoti pirkėjų atstovus (fizinius asmenis), pasidomėti, ar pirkėjai įsiregistravę Lenkijoje PVM mokėtojais (minėta, buvo nurodyti PVM kodai kitose šalyse), patikrinti duomenis VAT sistemoje (http://ec.europa.eu/taxation customs/vies/). Būtent tokius veiksmus Skundžiamame akte ir nurodė mokesčių administratorius. Nors Pareiškėja teigia, kad toks pasidomėjimas būtų nieko nepakeitęs (faktas, kad pirkėjai buvo registruoti PVM mokėtojais savo šalyje), svarbu tai, kad šioje situacijoje matyti, kad Pareiškėja savo pareigas ignoravo, t. y. elgėsi nesąžiningai.

14.11. Aptartos aplinkybės rodo, kad mokesčių administratorius rėmėsi ne tik formaliais trūkumais vykdant sutartis su Pareiškėjos metalo pirkėjais, o šias aplinkybes vertino visumoje aplinkybių apie sandorių sudarymą. Todėl negalima sutikti su Pareiškėjos argumentu, kad jos teisė į PVM atskaitą buvo paneigta tik dėl to, kad nebuvo tinkamai įforminusi santykių su savo pirkėjais. Be to, šiame (14 punkte) aptartos aplinkybės apibūdina Pareiškėjos santykius su jos pirkėjais visumoje ginčo sandorių. Taigi Pareiškėjos argumentas, kad mokesčių administratorius nevertino kiekvieno sandorio atskirai nepagrįstas. Be to, Pareiškėja ir nenurodo, kuriuose konkrečiai sandoriuose aplinkybės būtų tiek skirtingos, kad mokesčio administratoriaus vertinimas jiems netiktų.

15. Dėl sandorio su Vierboom Trucks B.V:

15.1. Patikrinimo metu nustatyta, kad Pareiškėja iš Vierboom Trucks B.V. (Nyderlandų Karalystė) 2011-12-19 įsigijo sunkvežimį Volvo ((duomenys neskelbtini)) už 132932,80 Lt (38500 EUR), sumokėjo grynaisiais pinigais. Pareiškėja buhalterinėje apskaitoje įsigyto ilgalaikio turto neapskaitė, teigia, kad šios transporto priemonės niekada nepirko, ją įsigijo UAB „Universal Trans Logistic“, o sąskaita faktūra Pareiškėjai buvo išrašyta tik per klaidą.

15.2. Nyderlandų Karalystės mokesčių administratorius patvirtino, jog Nyderlandų Karalystės įmonė Vierboom Trucks B.V. (PVM kodas NL818762858B01) 2011-12-19 pardavė sunkvežimį Volvo ((duomenys neskelbtini)) UAB „Intereity logistic“ už 132932,80 Lt (38500 EUR), o jiems atsiųsta UAB „Universal Trans Logistic“ vardu išrašyta sąskaita yra suklastota. Nors Pareiškėja nurodo, kad sąskaita išrašyta per klaidą, nurodo ir tai, kad ji nėra kredituota. Taigi mokesčių administratorius pagrįstai ja vadovavosi. Tuo tarpu, kaip pareiškėja susitarė su kitais asmenimis dėl sunkvežimio prikimo, nėra teisiškai svarbu apskaičiuojant PVM prievolę.

15.3. Sutinka su mokesčių administratorius išvada, kad Pareiškėja pagal Nyderlandų Karalystės įmonės Vierboom Trucks B.V 2011-12-19 UAB „Intereity Logistic“ vardu išrašytą sąskaitą - faktūrą, pažeisdama PVMĮ 3 str. 2 dalies, 4(l) str. 1 dalies, 14 str. 11 dalies nuostatas, 2011 m. gruodžio mėn. neapskaičiavo, nedeklaravo ir į biudžetą nesumokėjo 27916 Lt (8085,03 Eur) PVM nuo 132932,80 Lt įsigytų prekių iš ES apmokestinamosios vertės. Pareiškėja nepateikė Vierboom Trucks B.V. išrašytos kreditinės sąskaitos, kuria būtų anuliuojama 2011-12-19 sąskaita dėl sunkvežimio Volvo ((duomenys neskelbtini)) įsigijimo.

16. Skundžiamo akto, turinį įvertinęs Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto teisinio reguliavimo ir gero administravimo principo imperatyvų kontekste bei vadovaudamasis protingumo principu, teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju teisiniai ir faktiniai skundžiamų aktų pagrindai atitinka motyvų išdėstymo adekvatumo, aiškumo ir pakankamumo reikalavimų. Teismo vertinimu, skundžiamas aktas atitinka VAĮ 8 straipsnyje keliamus reikalavimams. Komisijos 2020 m. sausio 24 d. sprendimas Nr. S-13(7-152/2019), VMI 2019 m. spalio 24 d. sprendimą Nr. 69-90, Kauno AVMI 2019 m. liepos 26 d. sprendimą Nr. (7.45-4.6)-FR0682-173 yra pagrįsti ir priimti kompetentingo administravimo subjekto, nepažeidžiant pagrindinių procedūrų, nurodant apskundimo tvarką. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, nėra pagrindo naikinti minėtus aktus.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 133 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjos UAB „Intercity Logistic“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjas Gediminas Užubalis