Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2025-04-29 · Administracinė byla Nr. eI2-10265-595/2025

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2025-04-29
Bylos Nr.
eI2-10265-595/2025
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-01264-2025-5
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Jolita Rasiukevičienė, Vita Valeckaitė, Indrė Žvaigždinienė
Pareiškėjas
M. A.
Atsakovas
Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Kategorijos
  • 8.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 55.1.3Teismo sprendimo formos ir turinio reikalavimai
Administracinė byla Nr. eI2-10265-595/2025Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01264-2025-5Procesinio sprendimo kategorijos: 8.3.1; 55.1.3 (S)
REGIONŲ ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. balandžio 29 d.Vilnius

Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolitos Rasiukevičienės, Vitos Valeckaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Indrės Žvaigždinienės,

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos M. A. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškėja M. A. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2025 m. kovo 3 d. sprendimą Nr. 25S60210 dėl atsisakymo išduoti pareiškėjai M. A. leidimą laikinai gyventi darbo pagrindu Lietuvos Respublikoje (toliau – ir Sprendimas)

Paaiškina, kad nors Sprendime nurodoma, kad pareiškėjos pateikti duomenys apie atvykimo į Lietuvą tikslą neatitinka tikrovės, tačiau tai nepagrįsta jokiais objektyviais įrodymais. Pareiškėja pateikė visus reikiamus dokumentus, įskaitant darbo sutartį su Sakartvelo skonis, MB (toliau – ir Darbdavys, įmonė), o jos ketinimas dirbti virėja yra tikras ir pagrįstas. Faktas, kad nuotolinės apklausos metu pareiškėja negalėjo tiksliai įvardinti darbdavio pavadinimo, negali būti laikomas pakankamu pagrindu atmesti jos prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi. Pareiškėjai anksčiau buvo išduotas leidimas laikinai gyventi (laikotarpiu nuo 2022 iki 2024), kurio pagrindu ji dirbo virėja gruziniško maisto kavinių tinklo restorane įmonėje UAB Matilda. Darbo santykiai buvo nutraukti dėl pareiškėjos sveikatos pablogėjimo, dėl ko jai teko grįžti į savo šalį gydymui.

Teigia, kad pareiškėja dėl menko infomacinių technologijų išprusimo bei interneto ryšio sutrikimo, susidūrė su techninėmis problemomis, todėl negalėjo prisijungti prie pirmosios apklausos. Pareiškėjai buvo išsiųstas antras pranešimas su nauja pokalbio data. Įvykusios apklausos metu pareiškėja pateikė visus atsakymus pagal savo galimybes. Apklausos metu pareiškėja buvo psichologiškai įsitempusi, jai sunku buvo išgirsti, suprasti klausimus bei iš karto įvardinti ją ketinančios įdarbinti įmonės pavadinimą. Pareiškėjos dokumentus leidimui laikinai gyventi pildė darbdavys, įmonės, kurioje ketino darbintis pavadinimas nėra pareiškėjos gimtąja kalba, todėl natūralu, kad pareiškėjai jį įvardinti apklausos metu buvo sudėtinga. Nepilnas darbdavio pavadinimo ar kitos smulkios informacijos nepateikimas apklausos metu neturėtų būti vertinamas kaip bandymas suklaidinti institucijas ar piktnaudžiavimas migracijos procedūromis. Juo labiau, pareiškėja patvirtino, kad ji ketina dirbti Sakartvelo skonis, MB, o visa informacija apie įmonę ir įsidarbinimo sąlygas yra prieinama dokumentuose, kurie buvo pateikti prašymo metu, todėl nėra pagrindo abejoti asmens ketinimais ir užimtumo sąlygomis. Apklausos metu negalėjo įvardinti sertifikatą išdavusios įstaigos pavadinimo. Pažymėtina, kad virėjos kvalifikacijos sertifikatas pareiškėjai išduotas daugiau nei prieš 10 metų. Juo labiau, pareiškėja specialiai nesiruošė apklausai ir nesitikėjo klausimų, į kuriuos atsakymus buvo galima rasti darbdavio su prašymu išduoti leidimą laikinai gyventi pateiktuose dokumentuose. Kvalifikacijos sertifikatai ir kitų svarbių dokumentų kopijos buvo pateiktos prašymo metu, todėl nėra pagrindo abejoti asmens kvalifikacija ir jo gebėjimais atlikti virėjo darbą Lietuvoje. Šiuo atveju nors pareiškėja apklausos metu negalėjo pateikti visos informacijos, tai neturėtų paneigti jos tikslų ir ketinimų, nes visi reikalingi dokumentai ir informacija jau buvo pateikti prašymo išduoti leidimą laikinai gyventi metu. Vien tik pareiškėjos negebėjimas apklausos metu aiškiai išdėstyti būsimo darbo sąlygų ar pareigų negali būti laikomas pakankamu pagrindu atmesti jos prašymą ar laikyti ją nelegalios migracijos rizika. Darbdavys, Sakartvelo skonis, MB 2025-03-14 pateikė prašymą, paaiškinimą Migracijos departamentui, kuris rodo aiškų ketinimą įdarbinti pareiškėją.

Nurodo, kad Migracijos departamentas sprendimą grindžia tik prielaidomis, o ne faktais, todėl sprendimas negali būti laikomas objektyviu. Teismų praktika įtvirtina, kad kiekvienas atvejis turi būti nagrinėjamas individualiai, įvertinant visas suinteresuotųjų šalių pateiktas aplinkybes ir įrodymus. Sprendimo priėmimo metu institucija privalėjo atsižvelgti į visus esminius veiksnius, įskaitant darbdavio ketinimą įdarbinti pareiškėją bei kitus patikimus įrodymus, rodančius, kad pareiškėja ketina teisėtai dirbti ir gyventi Lietuvoje. Tačiau šiuo atveju institucija neįvertino visos surinktos informacijos visumos, o apsiribojo fragmentišku pareiškėjos atsakymų analizavimu, dėl ko priimtas sprendimas yra neobjektyvus ir neteisingas.

LVAT yra ne kartą akcentavęs, kad bet kuris sprendimas, ribojantis asmens teises ir laisves, turi būti pagrįstas proporcingumo principu, t. y. jis turi būti būtinas siekiamam tikslui pasiekti, o taikomos priemonės – adekvačios nustatytoms aplinkybėms. Šiuo atveju nėra pakankamų objektyvių duomenų, leidžiančių daryti išvadą, kad pareiškėjos buvimas Lietuvoje keltų nelegalios migracijos grėsmę, todėl neigiamas sprendimas yra neproporcingas ir pažeidžiantis pareiškėjos teisėtus interesus bei nesuderinami su Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 10 straipsniu ir 3 straipsnyje įtvirtintais išsamumo, lygiateisiškumo, objektyvumo, efektyvumo bei proporcingumo principais.

Atsiliepimas

Atsakovas Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atsiliepime nurodo, kad su pareiškėjos skundu nesutinka ir prašo atmesti jį kaip nepagrįstą.

Nurodo, kad pareiškėja ne tik tiksliai neprisiminė pavadinimo įmonės, kurioje ketina dirbti. Nors šis pavadinimas yra susijęs su šalies, kurioje ji gyvena, pavadinimu, pareiškėja neįvardijo ir tokios detalės. Taip pat nežinojo miesto, kuriame gyvens ir dirbs, pavadinimo, tik nurodė, kad jis yra „pusvalandis nuo Vilniaus“, teigė, kad darbo vieta „naujai atsidaro“, tačiau taip pat paaiškino, kad ten dirba moterys, su kuriomis ji dirbo anksčiau. Taip pat negalėjo įvardyti darbdavio pavardės, nurodė tik vardą - S. Taigi, pareiškėja neįvardijo ne tik darbdavio pavadinimo, bet ir jokių kitų duomenų, kuriuos asmuo, ketinantis dirbti svetimoje šalyje, turėtų žinoti. MB „Sakartvelo skonis“ direktorė yra ne S, o S. J.. Iš pareiškėjos pateikiamų įrodymų (Registrų centro išrašas) matyti, kad MB „Sakartvelo skonis“ įsteigta 2021 m., taigi, nėra naujai įsikūrusi. Atsakydama į klausimą apie darbo užmokestį pareiškėja taip pat įvardijo 1400 eurų sumą, kuri skiriasi nuo sumos, kuri nurodyta pareiškėjos prašyme bei tarpininkavimo rašte - 1544,03 Eur. Skunde teigiama, jog pareiškėja patvirtino, kad ji ketina dirbti Sakartvelo skonis, MB, tačiau apklausos metu pareiškėja nenurodė ne tik šio pavadinimo, bet net ir fakto, kad įmonės pavadinimas susijęs su jos šalies pavadinimu. Tai, kad pareiškėja nežinojo, kur vyksta (į Lietuvą, pusvalandis nuo Vilniaus), taip pat nesuteikia pagrindo vertinti pareiškėjos ketinimus kaip atitinkančius tikrovę. Taigi, apklausos metu pareiškėja nepateikė jokios konkrečios informacijos, kuri sutaptų su nurodyta dokumentuose. Dėl šios priežasties Migracijos departamentas pagrįstai vertino, kad pareiškėjos pateikti duomenys neatitinka tikrovės, apklausos metu nebuvo įsitikinta pareiškėjos ketinimų dirbti Lietuvoje tikrumu.

Nurodo, kad nors pareiškėja skunde teigia, kad kvalifikacijos sertifikatas išduotas daugiau nei prieš 10 metų, su prašymu pateiktas diplomas išduotas tik 2021 m. lapkričio 28 d., taigi, šis teiginys taip pat kelia abejonių. Apklausos metu pareiškėja nurodė, kad sertifikatą gavo Gruzijoje, 2021 m. lapkritį. Todėl argumentas, kodėl pareiškėja negalėjo įvardyti įstaigos, kurioje mokėsi, pavadinimo, teigiant, kad sertifikatas išduotas daugiau nei prieš 10 metų, yra nepagrįstas. Pareiškėjos skundo argumentai, kad atsakymus galima rasti pateiktuose dokumentuose, nesuteikia pagrindo vertinti apklausos metu pareiškėjos pateiktos informacijos kaip atitinkančios tikrovę. Pareiškėjos nurodoma aplinkybė, kad pareiškėja anksčiau dirbo Lietuvoje, nepagrindžia pareiškėjos ketinimų vėl dirbti. Pažymėtina, kad pareiškėjos prašymas buvo teikiamas darbdavio, o pati pareiškėja jokių aplinkybių, susijusių su jos darbu, kurį ji neva ketina dirbti, apklausos metu nenurodė. Pareiškėjos teiginiai, kuriuose remiamasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) praktika įvardijant tyčinį piktnaudžiavimą, netaikytini kaip tinkamas praktikos pavyzdys, nes bylų ratio decidendi (argumentas, kuriuo grindžiamas sprendimas) skiriasi.

Pažymi, kad nustatytos objektyvios priežastys – asmens vykimo į Lietuvos Respubliką tikslas bei sąlygos nepatvirtinti. Vertinamos aplinkybės išdėstytos kartu su skundu pateikiamame ginčijamame sprendime. Pareiškėja teigia, kad Migracijos departamentas sprendimą grindžia tik prielaidomis, o ne faktais, taigi sprendimas negali būti laikomas objektyviu. Pažymi, kad sprendime išdėstytos faktinės aplinkybės paneigia tokį pareiškėjos vertinimą.

Atsiliepimas

Nurodo, kad kaip nesklandumai galėtų būti vertinami ryšio sutrikimai, neatvykimas į apklausą ar negebėjimas prisijungti prie apklausos. Tačiau tai, kad pareiškėja negali atsakyti į klausimus, susijusius su darbu, kurį ketina dirbti Lietuvoje, taip pat tai, kad pareiškėja nežinojo, kokioje įmonėje, kokiame mieste dirbs, skunde ir apklausos metu skirtingai nurodė sertifikato gavimo datą, negali būti vertinama kaip formalūs apklausos nesklandumai. Migracijos departamentas priėmė sprendimą laikydamasis teisės aktuose nustatytos tvarkos, vadovaudamasis objektyviais surinktais duomenimis ir pateikdamas išsamų šių duomenų vertinimą ginčijamame sprendime. Tai, kad pareiškėjos netenkina ginčijamas sprendimas, nesuteikia pagrindo vertinti, kad sprendimas buvo priimtas neskaidriai ar neobjektyviai.

Todėl Migracijos departamentas mano, kad sprendime tinkamai pagrįstas taikomos poveikio priemonės proporcingumas, taip pat laiko savo sprendimą pakankamai motyvuotu, priimtu individualiai įvertinus svarbias aplinkybes. Įstatymo 35 str. 1 d. nustatyti imperatyvūs atsisakymo išduoti leidimą laikinai gyventi pagrindai. Įstatymo nuostatos nenumato išimčių, kada šie pagrindai gali būti netaikomi, atsižvelgiant, pavyzdžiui, į užsieniečio turėtus dokumentus, suteikiančius teisę būti Lietuvos Respublikoje, užsieniečio teisėto buvimo bei darbo šalyje laikotarpį. Migracijos departamentas priėmė teisės normomis pagrįstą ir motyvuotą sprendimą, faktinės aplinkybės aptartos pakankamai aiškiai, nustatytos ne pavienės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, jos susietos su taikomomis teisės normomis, todėl mano, kad ginčijamas sprendimas atitinka tiek Viešojo administravimo įstatymą, tiek teismų praktikos suformuluotus reikalavimus, t. y. priimtas nešališkai ir objektyviai, pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, motyvų išdėstymas yra adekvatus, aiškus ir pakankamas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento 2025-03-03 sprendimo Nr. 25S60210, kuriuo atsisakyta išduoti pareiškėjai M. A. leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, pagrįstumo ir teisėtumo.

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėja yra Sakartvelo Respublikos pilietė.

2025-02-03 pareiškėjos darbdavys per Migris pateikė Migracijos departamentui prašymą išduoti jai leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje darbo pagrindu (virėjos pareigoms). Prašyme nurodyta, kad numatomas darbo užmokestis 1544,03 Eur. Mokymo įstaiga, išdavusi pareiškėjai kvalifikacijos pažymėjimą - LTD COMPANY "CAROL" THE ACADEMY OF BUSINESS, ECONOMICS, LOW, ARTS AND SPO. Prie prašymo pateikė diplomo, paso kopijas. MB Sakartvelo skonis pateikė Migracijos departamentui Tarpininkavimo raštą, kuriame įsipareigojo pareiškėją įdarbinti 2 metams bei mokėti 1544,03 Eur atlyginimą.

Pareiškėja su skundu yra pateikusi Darbo sutartį, kuri nėra šalių pasirašyta, be to, joje nenurodyta data.

Pareiškėjai el. paštu buvo išsiųstas pranešimas apie paskirtą nuotolinės apklausos datą ir laiką, kuriame nurodyta, kaip pasiruošti pokalbiui ir informuojama, kad pokalbio metu užsienietis turi būti vienas, be pašalinių asmenų, išskyrus vertėją, jei asmuo nekalba rusų kalba. 2025-02-06 nuotolinė apklausa neįvyko, nes asmuo neprisijungė į pokalbį. Pareiškėjai el. paštu buvo išsiųstas pranešimas apie naują paskirtą nuotolinės apklausos datą ir laiką, kuriame nurodyta, kaip pasiruošti pokalbiui ir informuojama, kad pokalbio metu užsienietis turi būti vienas, be pašalinių asmenų, išskyrus vertėją, jei asmuo nekalba rusų kalba.

2025-02-10 įvyko nuotolinė apklausa, siekiant patvirtinti asmens tapatybę ir vykimo į Lietuvos Respubliką tikslą bei sąlygas. Pokalbis atliktas be vertėjo, kadangi pareiškėja patvirtino, jog moka rusų kalbą. Pokalbio metu siekta išsiaiškinti dėl pareiškėjos vykimo į Lietuvą tikslų. Pokalbio metu pareiškėja negalėjo įvardinti įmonės, kurioje ji ketina dirbti, negalėjo nurodyti vietovės, kurioje bus jos darbo vieta, tiksliai apibrėžti savo veiklos Lietuvoje. Nenurodė įstaigos kuri jai išdavė kvalifikacijos sertifikatą. Negalėjo nurodyti darbdavio, su kuriuo ji bendravo duomenų.

Migracijos departamentas išnagrinėjęs pareiškėjos prašymą, 2025-03-03 priėmė sprendimą Nr. 25S60210, kuriuo atsisakė išduoti pareiškėjai M. A. leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, kadangi duomenys, kuriuos asmuo pateikė norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės, yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti asmens nelegalios migracijos grėsmė (Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 35 straipsnio 1 dalies 2, 12 punktai). Sprendime nurodė, kad asmuo siekia gauti leidimą laikinai gyventi darbo pagrindu, pateikdamas tikrovę neatitinkančius duomenis apie tikrąjį atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslą. Prašomos informacijos nepateikimas bei nenuoseklios informacijos pateikimas yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti asmens nelegalios migracijos grėsmė.

Pareiškėja iš esmės skunde neneigia, kad jai pirmą kartą nepavyko prisijungti į pokalbį nuotoliniu būdu. Į antra pokalbį ji prisijungė, pokalbis įvyko. Taip pat pareiškėja neneigia, kad ji išsamiai neatsakė į Migracijos departamento pokalbio metu pateiktus jai klausimus dėl darbdavio pavadinimo, darbo sąlygų (būsimos darbo vietos, užmokesčio), dėl turimo kvalifikacijos pažymėjimo (jo gavimo ir jį išdavusios staigos). Pareiškėjos nuomone, Migracijos departamentui buvo pateikti visi reikalingi dokumentai teigiamam sprendimo priėmimui, vien faktas, jog ji negalėjo tiksliai įvardyti darbdavio pavadinimo ir kitų su darbu susijusių aplinkybių negali būti laikomas pakankamu pagrindu atmesti jos prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas, ir UTPĮ), Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005-10-12 įsakymu Nr. 1V-329 (toliau – ir Tvarkos aprašas), Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant, ar yra rimtas pagrindas manyti, jog gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė, vertinimo tvarkos aprašas, patvirtintas Migracijos departamento direktoriaus 2018-03-01 įsakymu Nr. 3K-54 (toliau – ir Kriterijų aprašas).

Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 punktas reglamentuota, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, kuris ketina dirbti Lietuvos Respublikoje, jeigu jis atitinka šias sąlygas: a) pateikiamas darbdavio įsipareigojimas įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį ne trumpesniam negu 6 mėnesių laikotarpiui ir nustatyti visą darbo laiko normą. Jeigu užsienietis bus įdarbinamas pagal laikinojo darbo sutartį, pateikiamas laikinojo įdarbinimo įmonės, įrašytos į Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos sudaromą ir jos interneto svetainėje skelbiamą laikinojo įdarbinimo įmonių sąrašą, įsipareigojimas įdarbinti užsienietį pagal laikinojo darbo sutartį ne trumpesniam negu 6 mėnesių laikotarpiui ir nustatyti visą darbo laiko normą bei darbo Lietuvos Respublikoje metu mokėti užsieniečiui mėnesinį darbo užmokestį, ne mažesnį negu Valstybės duomenų agentūros paskutinis paskelbtas kalendorinių metų vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (įtraukiant ir individualių įmonių darbo užmokesčio duomenis) dydis, o laikotarpiais tarp siuntimų – ne mažesnį negu Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimalioji mėnesinė alga; b) pateikiama darbdavio informacija arba apie užsieniečio turimą kvalifikaciją, susijusią su atliktinu darbu, ir jo turimą ne mažesnę negu vienų metų darbo patirtį per pastaruosius 3 metus, susijusią su atliktinu darbu, arba apie numatomą užsieniečiui mokėti mėnesinį darbo užmokestį, ne mažesnį negu paskutinis paskelbtas kalendorinių metų vidutinis mėnesinis BDU dydis, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytą atvejį. Užsieniečiui, kuris atvyksta dirbti pagal laikinojo darbo sutartį, taikomos šiame punkte nurodytos sąlygos dėl užsieniečio kvalifikacijos ir darbo patirties; Įstatymo 44 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šio straipsnio 1 dalies 2 punkto b) papunktyje nurodytos sąlygos taip pat netaikomos užsieniečiui, kuris, Lietuvos Respublikoje pabaigęs studijas ar mokymąsi pagal formaliojo profesinio mokymo programą, ketina dirbti ir kreipiasi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo arba keitimo šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytu pagrindu nepraėjus 10 metų nuo studijų ar mokymosi pagal formaliojo profesinio mokymo programą baigimo, užsieniečiui, kuriam suteikta laikinoji apsauga, ir užsieniečiui, kuriam leidimas laikinai gyventi išduotas šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 8 punkte nustatytu pagrindu dėl šio Įstatymo 130¹ straipsnio 2 dalyje nurodytų aplinkybių.

Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta, jog išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitinka tikrovės arba buvo pateikti neteisėtai įgyti ar suklastoti dokumentai, arba yra rimtas pagrindas manyti, kad sudaryta fiktyvi santuoka, fiktyvi registruota partnerystė, fiktyvus įvaikinimas ar kad įmonė, kurios dalyvis, kaip jis apibrėžiamas Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – dalyvis), ar vadovas yra užsienietis, priimančioji įmonė, įsteigta Lietuvos Respublikoje, į kurią užsienietis perkeliamas įmonės viduje, arba priimantysis subjektas yra fiktyvi įmonė. To paties straipsnio 1 dalies 12 punkte nurodoma, - jei yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė.

Pagal Aprašo 64.31 papunktį, kai užsienietis pateikia prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi per išorės paslaugų teikėją, ne vėliau kaip per 2 darbo dienas nuo prašymo išduoti leidimą laikinai gyventi priėmimo dienos išsiunčiamas užsieniečiui per MIGRIS pranešimas apie užsieniečio nuotolinės apklausos, atliekamos Aprašo 64² punkte nustatyta tvarka, datą ir laiką, jeigu numatoma tokią apklausą atlikti. Pagal Aprašo 64² punktą Migracijos departamento įgaliotas valstybės tarnautojas, nagrinėjantis užsieniečio prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi, pateiktą per išorės paslaugų teikėją, ir prie jo pridėtus dokumentus, naudodamasis informacinėmis ir (ar) elektroninių ryšių technologijomis, atlieka užsieniečio nuotolinę apklausą, siekiant patvirtinti užsieniečio asmens tapatybę ir vykimo į Lietuvos Respubliką tikslą bei sąlygas.

Pagal Kriterijų aprašo 6 punktą nagrinėjant užsieniečio prašymą išduoti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi, prašymą išduoti leidimą nuolat gyventi, priimant sprendimą panaikinti užsieniečiui leidimą laikinai gyventi ir nustatant, ar yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė, atsižvelgiama į šiuos kriterijus: 6.1. nustatoma, kad užsienietis, norėdamas gauti leidimą gyventi, Migracijos departamentui pateikė neteisėtai įgytus ar suklastotus dokumentus; 6.2. nustatoma, kad užsienietis, norėdamas gauti leidimą gyventi, Migracijos departamentui pateikė duomenis, kurie neatitinka tikrovės; 6.3. yra rimtas pagrindas manyti arba per pastaruosius 5 metus buvo nustatyta, kad yra rimtas pagrindas manyti, kad sudaryta fiktyvi santuoka, fiktyvi registruota partnerystė, fiktyvus įvaikinimas ar kad įmonė, kurios dalyvis ar vadovas yra užsienietis, arba priimančioji įmonė, įsteigta Lietuvos Respublikoje, į kurią užsienietis perkeliamas įmonės viduje, yra fiktyvi; 6.4. nustatoma, kad įmonė, kurioje užsienietis užsiėmė arba ketino užsiimti teisėta veikla, susijusi su asmenimis, kurie tarpininkauja užsieniečiams gaunant vizą ar leidimą gyventi steigdami fiktyvias įmones ar sudarant fiktyvias santuokas; 6.5. nustatoma, kad užsieniečio interesų centras yra kitoje Europos Sąjungos ar Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybėje narėje (pavyzdžiui, gyvenamoji vieta, mokymosi ar studijų vieta, darbovietė, verslo vykdymo vieta); 6.6. nustatoma, kad užsienietis, turėdamas leidimą gyventi, išduotą Lietuvos Respublikoje, gyvena ar gyveno kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje ilgiau kaip 6 mėnesius ir apie tai nepranešė Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro įgaliotai institucijai arba neįvykdė Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo 4 straipsnio 5 dalyje nustatytos pareigos deklaruoti išvykimą iš Lietuvos Respublikos; 6.7. Europos Sąjungos ar Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybė narė pateikia Migracijos departamentui prašymą dėl šioje valstybėje neteisėtai esančio užsieniečio grąžinimo (readmisijos) į Lietuvos Respubliką; 6.8. Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Valstybės sienos apsaugos tarnyba) per pastaruosius 5 metus buvo pateikusi išvadą, kad yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė; 6.9. Valstybės sienos apsaugos tarnyba pateikia išvadą, kad yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė; 6.10. užsienietis atsisako būti apklaustas asmeniškai arba apklausos metu pateikia neišsamius, paviršutiniškus ar dviprasmiškus atsakymus, vengia atsakyti arba neatsako į užduodamus klausimus; 6.11. užsienietis prisideda prie kitų užsieniečių nelegalios migracijos (pavyzdžiui, prisideda prie fiktyvių įmonių steigimo, fiktyvių santuokų, fiktyvios registruotos partnerystės ar fiktyvaus įvaikinimo organizavimo, prisideda prie dokumentų, kuriuos užsieniečiai teikia Migracijos departamentui, norėdami gauti leidimą gyventi ar vizą, ir kuriuose yra pateikta tikrovės neatitinkanti informacija, rengimo, būdamas fizinis asmuo arba juridinio asmens vadovas, teikia prašymą patvirtinti kvietimą užsieniečiui, kuriam buvo atsisakyta išduoti vizą ar ji buvo panaikinta arba jis buvo neįleistas į Lietuvos Respubliką dėl to, kad minėtas užsienietis nepagrindė numatomo buvimo tikslo ir sąlygų, arba yra rimtas pagrindas manyti, kad viza buvo gauta nesąžiningu būdu); 6.12. nustatoma, kad užsienietis, kuris pateikė prašymą išduoti leidimą nuolat gyventi pagal Įstatymo 53 straipsnio 1 dalies 8 punktą, per pastarųjų 5 metų laikotarpį, turėdamas išduotą leidimą laikinai gyventi, neatitiko imperatyvių Įstatymo reikalavimų, nustatytų šiam konkrečiam leidimo laikinai gyventi gavimo pagrindui, ir tai buvo pagrindas panaikinti jam leidimą laikinai gyventi.

Lietuvos migracijos politikos gairės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014-01-22 nutarimu Nr. 79 (toliau - Migracijos politikos gairės), nustato, kad Lietuvos teisinis reglamentavimas ir teisės aktų nuostatų liberalizavimas neturi sudaryti galimybių piktnaudžiauti nustatytomis procedūromis, susijusiomis su užsieniečių atvykimu, buvimu, gyvenimu ir darbu Lietuvoje. Siekiant užtikrinti veiksmingą neteisėtos migracijos prevencijos ir kontrolės priemonių įgyvendinimo mechanizmą, būtina teisiškai užtikrinti veiksmingą neteisėtos migracijos kontrolę, mažinti piktnaudžiavimo teisėtais migracijos būdais galimybes (Migracijos politikos gairių 12.5.3 ir 12.5.3.3 p.).

Nagrinėjamu atveju Migracijos departamentas remdamasis Kriterijų sąrašo 6 punktu, nustatė, kad įvertinus visas faktines aplinkybes, buvo nustatyti kriterijai, sudarantys rimtą pagrindą manyti, kad gali kilti pareiškėjos nelegalios migracijos grėsmė: norėdama gauti leidimą laikinai gyventi, Migracijos departamentui pateikė duomenis, kurie neatitinka tikrovės (6.2 papunktis); apklausos metu pateikė neišsamius, paviršutiniškus ar dviprasmiškus atsakymus, neatsakė ar atsakė nenuosekliai, atsakymai nesutapo su prašyme išduoti leidimą laikinai gyventi pateikta informacija (6.10 papunktis). Taip pat vertino, jog asmuo piktnaudžiauja nustatytomis procedūromis, susijusiomis su užsieniečių gyvenimu ir darbu Lietuvos Respublikoje, – jo atvykimo ir gyvenimo Lietuvos Respublikoje tikslai yra kitokie, negu oficialiai deklaruoti (jis siekia gauti leidimą laikinai gyventi ir įteisinti savo buvimą Šengeno erdvėje, pateikdamas tikrovę neatitinkančius duomenis apie tikrąjį atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslą), todėl kyla pagrįstos abejonės dėl asmens tikslo ir sąlygų, sąžiningo jo siekio apsigyventi ir dirbti Lietuvos Respublikoje (Kriterijų aprašo 7 punktas).

Teisėjų kolegija ištyrusi ir įvertinusi visas bylos aplinkybes bei rašytinius įrodymus joms pagrįsti, šalių nurodytus argumentus, šiuo atveju vertina, kad Migracijos departamento daromos išvados ginčijamame Sprendime yra pagrįstos. Pagrindo nesutikti su jomis teismas neturi.

Nagrinėjamu atveju pareiškėja pateikė Migracijos departamentui prašymą išduoti jai leidimą laikinai gyventi darbo pagrindu. Tačiau kaip nustatyta įvykusios apklausos metu ji tiksliai ir aiškiai negalėjo nurodyti visų reikšmingų aplinkybių nei dėl darbdavio pavadinimo, nei dėl darbo vietos, nei dėl darbo užmokesčio. Įvertinus į bylą pateiktą pareiškėjos apklausą, nustatyta, kad pareiškėja nežinojo miesto, kuriame gyvens ir dirbs, pavadinimo, tik nurodė, kad jis yra „pusvalandis nuo Vilniaus“, teigė, kad darbo vieta „naujai atsidaro“, tačiau taip pat paaiškino, kad ten dirba moterys, su kuriomis ji dirbo anksčiau. Taip pat negalėjo įvardyti darbdavio pavardės, nurodė tik vardą - S. Tačiau, kaip nurodo Migracijos departamentas „Sakartvelo skonis“ direktorė yra ne S, o S. J.. Iš Registrų centro išrašo matyti, kad MB „Sakartvelo skonis“ įsteigta 2021 m., taigi, nėra naujai įsikūrusi. Atsakydama į klausimą apie darbo užmokestį pareiškėja nurodė1400 eurų sumą, kuri skiriasi nuo sumos, kuri nurodyta pareiškėjos prašyme bei tarpininkavimo rašte - 1544,03 Eur. Taigi, teismo vertinimu, pareiškėja neįvardijo ne tik darbdavio pavadinimo, bet ir jokių kitų reikšmingų duomenų, kuriuos asmuo, ketinantis dirbti svetimoje šalyje, turėtų žinoti. Pareiškėja skunde nurodė, kad kvalifikacijos sertifikatas jai išduotas daugiau nei prieš 10 metų, tačiau kaip nustatyta iš su prašymu pateikto diplomo, jis išduotas tik 2021-11-28. Apklausos metu pareiškėja nurodė, kad sertifikatą gavo Gruzijoje, 2021 m. lapkritį. Todėl skundo argumentas, kodėl pareiškėja negalėjo įvardyti įstaigos, kurioje mokėsi, pavadinimo, teigiant, kad sertifikatas išduotas daugiau nei prieš 10 metų, yra nepagrįstas. Kaip nustatyta, apklausos metu pareiškėja nepateikė jokios konkrečios informacijos, kuri sutaptų su nurodyta dokumentuose. Dėl šios priežasties Migracijos departamentas pagrįstai vertino, kad pareiškėjos pateikti duomenys neatitinka tikrovės, apklausos metu nebuvo įsitikinta pareiškėjos ketinimų dirbti Lietuvoje tikrumu. Teismas sutinka su Migracijos departamento pozicija, kad pareiškėjos skundo argumentai, kad atsakymus galima rasti pateiktuose dokumentuose, nesuteikia pagrindo vertinti apklausos metu pareiškėjos pateiktos informacijos kaip atitinkančios tikrovę. Pareiškėjos nurodoma aplinkybė, kad pareiškėja anksčiau dirbo Lietuvoje, nepagrindžia pareiškėjos ketinimų vėl dirbti.

Pareiškėjos nurodomas argumentas, kad remiantis LVAT praktika (LVAT byla Nr. A-858-2720- 2014), leidimo laikinai gyventi neišdavimas negali būti paremtas vien tik formaliais apklausos nesklandumais, šiuo atveju atmestinas kaip nepagrįstas. Šiame kontekste pažymėtina tai, kad kaip nesklandumai galėtų būti vertinami ryšio sutrikimai, neatvykimas į apklausą ar negebėjimas prisijungti prie apklausos. Tačiau tai, kad pareiškėja negalėjo atsakyti į klausimus, esminius ir tiesiogiai susijusius su darbu, kurį ketina dirbti Lietuvoje, taip pat tai, kad pareiškėja nežinojo, kokioje įmonėje, kokiame mieste dirbs, ir kitų reikšmingų su darbu Lietuvoje susijusių sąlygų, skunde ir apklausos metu skirtingai nurodė sertifikato gavimo datą, negali būti vertinama kaip formalūs apklausos nesklandumai. Todėl Migracijos departamentas pagrįstai vertino, jog nors pareiškėja formaliai atitinka Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytas leidimo laikinai gyventi išdavimo sąlygas, tačiau surinktų duomenų visuma patvirtina, kad kyla pagrįstų abejonių dėl pareiškėjos atvykimo į Lietuvą tikslo ir sąlygų, jos siekio dirbti MB „Sakartvelo skonis“, t. y. galima daryti išvadą, kad asmuo siekia piktnaudžiauti nustatytomis procedūromis, susijusioms su užsieniečių gyvenimu Lietuvos Respublikoje, todėl yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti asmens nelegalios migracijos grėsmė. Pareiškėja apklausos metu nepagrindė atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslo ir sąlygų, o aplinkybė, kad neatsakė į užduotus klausimus, vertinama kaip atsisakymas bendradarbiauti su Lietuvos Respublikos valstybės institucija.

Teismas pažymi, kad teisė atvykti į Lietuvos Respubliką ir joje gyventi nėra prigimtinė teisė, trečiųjų šalių piliečiams ji nėra suteikiama automatiškai ir įgyjama tik tada, jeigu šie asmenys atitinka Įstatymo reikalavimus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014-12-19 nutartis administracinėje byloje Nr. A858-2720-2014). Migracijos departamentas neturi dispozityvumo teisės ir privalo laikytis Įstatymo reikalavimų, todėl nustatęs, kad pareiškėjas neatitinka imperatyvių reikalavimų, privalėjo atsisakyti pareiškėjai išduoti leidimą laikinai gyventi. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2019-01-10 nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-2050- 662/2019 konstatavo, kad pareiškėjas negali turėti teisėtų lūkesčių dėl jam palankaus administracinio sprendimo priėmimo, kai nėra patikimų duomenų, patvirtinančių, kad jis yra įvykdęs visus Įstatymo keliamus reikalavimus laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.

Kadangi pareiškėja neatitiko imperatyvių Įstatyme nustatytų kriterijų, Migracijos departamentas, vadovaudamasis Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 ir 12 punktais pagrįstai atsisakė pareiškėjai išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.

Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes, ginčo klausimą reglamentuojančius aktus, teismų praktiką, daro išvadą, kad Migracijos departamentas įvertino visas reikšmingas aplinkybes, susijusias su pareiškėja ir jos siekiu laikinai gyventi Lietuvoje. Skundžiamas Sprendimas pagrįstas Migracijos departamento surinktais duomenimis, taip pat teisės aktų normomis, o taikomos priemonės motyvuotos. Sprendime aiškiai išdėstyti motyvai (išnagrinėti visi argumentai). Sprendime nebuvo apsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, faktinės aplinkybės aptartos pakankamai aiškiai, nustatytos ne pavienės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, jos susietos su taikomomis teisės normomis, todėl Sprendimas atitinka tiek Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio keliamus reikalavimus, t. y. priimtas nešališkai ir objektyviai, pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, motyvų išdėstymas yra adekvatus, aiškus ir pakankamas.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnio 1 dalis numato, jog skundžiamas aktas turi būti panaikintas, jeigu jis yra neteisėtas iš esmės, t. y. savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, neteisėtas dėl to, kad jį priėmė nekompetentingas administravimo subjektas, ar neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą. Nenustačius jokių ginčijamo Migracijos departamento Sprendimo neteisėtumo pagrindų, prašymas jį panaikinti atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 straipsnio 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 133 straipsniu, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 3 dalies 2 punktu, 4 dalimi,

nusprendžia:

Pareiškėjos M. A. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Regionų administracinį teismą.

Teisėjos Jolita RasiukevičienėVita ValeckaitėIndrė Žvaigždinienė