- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2020-04-10
- Bylos Nr.
- e1-1287-917/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-00090-2020-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Sigita Meškauskienė
- Kaltinamasis
- V. M.
- Kategorijos
- 1.1.3.2Tyčia (BK 15 str.)
- 1.1.7.2.3Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
- 1.1.8.6.2Kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.)
- 1.1.8.7.9Veika padaryta asmens, apsvaigusio nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, jeigu šios aplinkybės turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.)
- 1.1.8.12Bausmės skyrimas bylą išnagrinėjus supaprastinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (BK 64-1 str.)
- 1.1.8.14Kardomojo kalinimo įskaitymas į paskirtą bausmę (BK 66 str.)
- 1.2.4.6.2.1Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui (BK 140 str. 2 d.)
- 2.12.1.3Teisėjo sprendimai (BPK 420 str.)
- 2.12.1.4Baudžiamojo įsakymo turinys (BPK 421 str.)
- 2.12.1.5Kaltinamojo teisė reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme (BPK 422 str.)
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Sigita Meškauskienė, nerengiant teismo posėdžio, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros trečiojo skyriaus prokurorės L. B. pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą byloje, kurioje
V. M., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, dirbantis, vykdo individualią veiklą, gyvenamoji vieta deklaruota ir gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, 2017 m. gegužės 9 d. atžvilgiu ikiteisminis tyrimas dėl nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį, nutrauktas vadovaujantis BK 38 straipsniu,
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
V. M. 2020 m. sausio 1 d., apie 4.40 val., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamai veikai padaryti, tyčia vieną kartą kumščiu smogė savo šeimos narei J. M. į galvą, ne mažiau du kartus į veidą, jai parkritus ant lovos, sudavė kumščiais ne mažiau šešis smūgius į kairį žastą, kairę šlaunį, dešinį kelį, dešinę blauzdą, dešinę šlaunį, padarydamas poodines kraujosruvas kairės akies vokuose, dešinio skruosto srityje, kairio žasto srityje, kairėje šlaunyje, dešinio kelio srityje, dešinėje blauzdoje, dešinėje šlaunyje; J. M. atsistojus, ją vieną kartą stūmė į sieną, padarydamas poodinę kraujosruvą dešinės plaštakos - riešo srityje, taip mušdamas ir smurtaudamas sukėlė nukentėjusiajai J. M. fizinį skausmą ir aštuonių ar daugiau trauminių poveikių pasėkoje padarė nežymų sveikatos sutrikdymą.
Tokiais veiksmais V. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.
Kaltinamasis V. M. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad Naujuosius Metus su žmona J. M. šventė pas draugus Kauno m., (duomenys neskelbtini) gatvėje. Namo grįžo 2020 m. sausio 1 d., apie 4 val. Abu buvo vartoję alkoholinių gėrimų. Jų 11 m. dukra P. M. miegojo savo kambaryje pirmame namo aukšte. Jie su žmona ruošėsi eiti miegoti savo kambaryje, esančiame antrame namo aukšte. Su J. susipyko žodžiais dėl asmeninių dalykų, dėl kokių konkrečiai, neatsimena. Ji lygtai bandė jam suduoti. Tada jis jai dešine ranka sudavė smūgį. Kiek matė, tai pataikė į veidą. J. parkrito ant lovos. Kiek konkrečiai sudavė smūgių, neatsimena, tik žino, kad smūgiai tikrai stiprūs nebuvo. Kai J. atsistojo nuo lovos, jis ją pastūmė. Tada ji atsitrenkė į sieną ir tuo metu galėjo susižaloti dešinės rankos riešą. Kai J. sudavė smūgius, jie buvo vieni, to niekas nematė. Po to jis matė ir girdėjo, kaip J. skambino policijos pareigūnams. Jis dėl to supyko, nulipo į namo pirmą aukštą, pasiėmė virtuvinį peilį ir su juo išėjo į kiemą. Kieme stovėjo automobilis „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuriuo naudojasi J.. Jis peiliu pradūrė J. automobilio padangas. Vėliau jis pats tas padangas ir pakeitė. Nors automobilis registruotas J. vardu, tačiau jis įsigytas jiems gyvenant santuokoje, iš bendrų lėšų. Jis visada tuo automobiliu rūpinosi, jį prižiūrėjo, keitė padangas ir t. t. Kai peiliu dūrė į kažkurią padangą, įsidūrė sau į dešinės rankos mažąjį pirštą, dėl to jam iš rankos pradėjo bėgti kraujas. Kai atvyko policijos pareigūnai, tuomet jis visas kruvinas laiptais buvo užlipęs į namo antrą aukštą ir nuėjęs iki kriauklės. Name galėjo prilašėti jo kraujo. Atvykę policijos pareigūnai juos su žmona patikrino alkotesteriu. Buvo iškviesta greitoji, kurios medikai jį nuvežė į R. K. ligoninę, po to - į Kauno klinikas, kuriose jis buvo operuotas Plastinės chirurgijos skyriuje, ten jam susiuvo dešinės rankos sausgysles. Kai grįžo iš ligoninės, jie su žmona pakalbėjo ir kol kas gyvena kartu. Visiškai prisipažįsta, kad padarė šią nusikalstamą veiką, nuoširdžiai dėl to gailisi. Sutinka, kad ikiteisminis tyrimas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka sumokėti baudą (b. l. 51).
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo visiško prisipažinimo nusikalstamos veikos padarymo faktines aplinkybes ir kaltinamojo kaltę taip pat patvirtina ir kiti įrodymai – nukentėjusiosios parodymai, tarnybinis pranešimas ir kita rašytinė bylos medžiaga.
2020 m. sausio 1 d. tarnybinis pranešimu dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo Kauno apskrities VPK KP NVRS vyresnioji tyrėja J. L. informuoja, kad remiantis Kauno apskrities VPK PR vyr. patrulės B. P. tarnybiniu pranešimu dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo, pradedamas ikiteisminis tyrimas (b. l. 1–2).
2020 m. sausio 1 d. įvykio vietos apžiūros protokolu, iš kurio matyti, kad atlikta įvykio vietos apžiūra, kuri detaliai aprašyta. Nustatyta, kad atvykus nurodytu adresu matomas dviejų aukštų namas, pažymėtas informacine lentele su užrašu „(duomenys neskelbtini)“. Namo teritorija aptverta, vartai atviri. Patekus į teritoriją pro atvirus vartus, kieme matomas stovintis automobilis „Audi“, pilkos spalvos, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio visos keturios padangos pradurtos. Ant automobilio lengvo lydinio ratų matomos raudonos spalvos dėmės. Patekus į namą pro vidinėje kiemo dalyje esančias duris, patenkama į gyvenamojo namo koridorių, kuriame matomi mediniai laiptai, vedantys į antrąjį namo aukšto. Ant laiptų matomos raudonos spalvos dėmės. Užlipus į antrą aukštą, patenkame į virtuvės patalpas, kuriose matoma buitinė technika, spintelės, kėdės. Virtuvėje ant grindų matomi tušti alkoholio buteliai. Antrajame aukšte yra trys kambariai: svetainė, miegamasis ir vaikų kambarys. Vaikų kambarys tvarkingas. Miegamajame kambaryje ir svetainėje matomi netvarkingai išmėtyti daiktai, raudonos spalvos dėmės ant grindų ir kitų daiktų. Įvykio vieta vaizdo kameromis nestebima. Įvykio vietos apžiūros metu fotografuota. Pridedamos fotolentelės (b. l. 10–11, 13–21).
Tarnybiniu pranešimu dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo Kauno apskrities VPK PR vyr. patrulė B. P., atvykusi į įvykio vietą, esančią (duomenys neskelbtini), Kauno m., užfiksavo, kad smurtą patyrusi - J. M., gim. (duomenys neskelbtini) m., smurtą patyrusio asmens sužalojimai - patinimai, šoko būsena, didelis susijaudinimas, akivaizdi baimė; smurtu įtariamas asmuo - V. M., gim. (duomenys neskelbtini) m., akivaizdžiai neblaivus – nustatytas 1,90 promilių girtumas. J. M. paaiškino, kad vyras jai trenkė per veidą ir pastūmė į sieną, taip ji susižalojo dešinės rankos riešą, V. M. veiksmai jai sukėlė fizinį skausmą. Informacija apie įvykio aplinką - netvarkinga, išmėtyti daiktai (b. l. 23–26).
Nukentėjusioji J. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2019 m. gruodžio 31 d. ji su vyru buvo pas draugus, ten šventė Naujuosius Metus. Namo grįžo apie 4.30 val., abu buvo išgėrę alkoholio. Tarpusavyje nesipyko. 11 metų dukra P. M. nuėjo miegoti į savo kambarį. Ji persirengė ir ėjo miegoti. Miegamame kambaryje buvo atsisėdusi ant lovos. Neatsimena dėl ko su vyru apsižodžiavo ir pajuto, kaip V. M. kumščiu smogė jai į pakaušį. Po to kumščiu trenkė jai į veidą. Mano, kad ne mažiau du kartus. Vyras pataikė į kairę akį, į dešinės pusės smakrą. Labai išsigando, skaudėjo veidą. Parkrito ant lovos, nuo V. ritosi į kitą lovos pusę, bet smūgių išvengti nepavyko. Kojomis nuo savęs bandė nustumti V., bet jis sudavė eilę smūgių kumščiais į įvairias kūno vietas, į kojas, į šonus. Kiek konkrečiai smūgių buvo, nesuskaičiavo. Po to nuo suduotų V. smūgių ant jos kūno liko daug mėlynių. V. sakė, kad jis ramintųsi. Vienu tarpu jis ją paleido, ji atsistojo. Tada jis stipriai ją stūmė. Ji atsitrenkė į sieną ir susižalojo dešinės rankos riešą. Jai labai skaudėjo visą kūną, ranką. Ji verkė. Tada greitai nuėjo į pirmą namo aukštą ir iš savo mobilaus ryšio telefono iškvietė policiją. Kai V. išgirdo, kad ji iškvietė policiją, tai matė, kaip iš pirmo aukšto virtuvės jis pasiėmė virtuvinį peilį ir su juo išėjo į kiemą. Matė, kaip kieme stovinčiam jos automobiliui peiliu pradūrė visas padangas. V. grįžo į kambarį, iš kažkurios jo rankos bėgo kraujas. Jis jai pasakė, kad įsipjovė. Suprato, kad įsipjovė peiliu pradurdamas jos automobilio „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) padangas. Automobilis registruotas jos vardu, bet įgytas santuokoje, todėl yra bendras turtas. Netrukus atvyko policijos pareigūnai, kurie V. iškvietė greitąją pagalbą. Medikai iš karto V. išvežė į Kauno klinikas, sakė, kad jis susižalojo rimtai. Kai V. jai sudavė smūgius, namuose buvusi jos mama A. A. ir dukra P. nematė, nes buvo savo kambaryje. Dėl sužalojimų ji pas jokius medikus nesikreipė. Jos neapžiūrėjo greitosios medicininės pagalbos medikai, nes jiems sakė, kad nereikia. Išvykus policijos pareigūnams, ji pamiegojo ir taksi automobiliu išvyko į darbą, kad susikeistų pamainas. V. grįžo iš ligoninės, nes jam atliko rankos operaciją. Jis iš karto pakeitė jos automobilio visas padangas, todėl jai jokia žala dėl automobilio apgadinimo nepadaryta. Jos jis atsiprašė, bet ji jam neatleidžia. Jau prieš pora metų buvo baudžiamoji byla dėl jos sužalojimo, kuri nutraukta jiems susitaikius. Tai jau antras kartas, kai V. smurtauja. Nemano, kad V. reikėtų kraustytis iš namų. Jis gali gyventi kitame kambaryje, kadangi namas yra didelis. Sužalojimu jai padaryta fizinė, moralinė žala. Turtinė žala jai nepadaryta. Dėl neturtinės žalos dydžio apsispręs ikiteisminio tyrimo eigoje. Jai išaiškinta teisė pareikšti civilinį ieškinį. Dėl ieškinio apsispręs taip pat ikiteisminio tyrimo eigoje (b. l. 34).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus teismo 2020 m. sausio 3 d. specialisto išvada Nr. G31/2020(02) J. M. konstatuota poodinės kraujosruvos kairės akies vokuose, dešinio skruosto srityje, kairio žasto srityje, kairėje šlaunyje, dešinio kelio srityje, dešinėje blauzdoje, dešinėje šlaunyje, dešinėje plaštakoje - riešo srityje. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu paveikus nurodytas sritis ir galėjo būti padaryti aštuonių ar daugiau trauminių poveikių pasėkoje. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Poodinė kraujosruva dešinės plaštakos - riešo srityje galėjo būti padaryta nugriuvus ir atsitrenkus į kietą buką daiktą. Poodinė kraujosruva dešinio kelio srityje galėjo būti padaryta nugriuvus ir atsitrenkus į kietą buką daiktą. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku, t. y. 2020 m. sausio 1 d. (b. l. 31).
Iš alkotesteriu užfiksuotų parodymų matyti, kad 2020 m. sausio 1 d. 08:53:12, patikrinus V. M. girtumą, jam nustatytas 1,58 ‰ promilių neblaivumas (girtumas) (b. l. 46).
Pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu kaltinamojo veiksmai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 2 dalį. Teismas, įvertinęs surinktus duomenis, konstatuoja, jog ši kvalifikacija teisinga.
Atsakomybė už nežymų sveikatos sutrikdymą numatyta BK 140 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Už šią veiką gali būti skiriama viešųjų darbų, laisvės apribojimo, arešto arba laisvės atėmimu iki vienerių metų bausmė. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog tas, kas šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką padarė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui, baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. Tai kvalifikuota nežymaus sveikatos sutrikdymo sudėtis ir įstatymų leidėjas savo šeimos nariui ar artimam giminaičiui padarytą nusikalstamą veiką vertina kaip pavojingesnę.
Tiek paties kaltinamojo parodymais, tiek ir nukentėjusiosios parodymais bei tarnybiniu pranešimu dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo nustatyta ir įrodyta, jog V. M. 2020 m. sausio 1 d., apie 4.40 val., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus smurtavo sutuoktinės J. M. atžvilgiu, tai yra tyčia vieną kartą kumščiu smogė jai į galvą, ne mažiau du kartus į veidą, o parkritus ant lovos sudavė kumščiais ne mažiau šešis smūgius į kairį žastą, kairę šlaunį, dešinį kelį, dešinę blauzdą, dešinę šlaunį, tuo padarydamas poodines kraujosruvas kairės akies vokuose, dešinio skruosto srityje, kairio žasto srityje, kairėje šlaunyje, dešinio kelio srityje, dešinėje blauzdoje, dešinėje šlaunyje, o sutuoktinei atsistojus, stūmė vieną kartą ją į sieną, tuo padarydamas poodinę kraujosruvą dešinės plaštakos - riešo srityje, tokiais veiksmais savo šeimos nariui – sutuoktinei J. M. sukėlė fizinį skausmą ir nežymų sveikatos sutrikdymą.
Šias aplinkybes nurodė nukentėjusioji iš karto į įvykį atvykusiems pareigūnams, tiek apklausiama ikiteisminio tyrimo metu. Tai, kad būdamas neblaivus žodinio konflikto metu prieš sutuoktinę minėtus veiksmus atliko ir taip jai sukėlė fizinį skausmą bei nežymų sveikatos sutrikdymą, pripažino ir pat kaltinamasis V. M.. Nukentėjusiosios J. M. sveikatos sužalojimo mąstą patvirtina byloje esanti specialisto išvada. Esant šiems duomenims teismui nekyla abejonių, jog buvo vartotas fizinis smurtas ir dėl jo nukentėjusioji jautė fizinį skausmą ir nežymų sveikatos sutrikdymą. Šių duomenų visuma patvirtina, jog V. M. veikoje yra visi objektyvieji ir subjektyvieji fizinio skausmo ir nežymaus sveikatos sutrikdymo sukėlimo požymiai.
V. M. nusikalstamą veiką kvalifikuoja tai, kad jis savo bendrais veiksmais fizinį skausmą ir nežymų sveikatos sutrikdymą sukėlė savo šeimos nariui.
Kadangi nukentėjusioji J. M. ir nusikaltimą padaręs asmuo – V. M. yra sutuoktiniai, tai reiškia, kad jie yra šeimos nariai (BK 248 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgiant į tai, kaltinamojo veika kvalifikuota teisingai pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.
Taigi konstatuotina, kad visų ikiteisminio tyrimo metu surinktų įrodymų visuma sudaro vientisą ir logišką įrodymų grandinę, kuri būtų pagrindas kaltinamąjį V. M. pripažinti kaltu, padarius BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, ir paskirti bausmę.
Kaltinamojo V. M. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).
Skiriant bausmę kaltinamajam atsižvelgiama į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus, įtvirtintus BK 54 straipsnyje, t. y. į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, pobūdį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus, tikslą, kaltinamojo asmenybę, kaltinamojo atsakomybę lengvinančią bei sunkinančių aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes, o taip pat ir bausmės paskirtį (BK 41 straipsnis).
BK 140 straipsnio 2 dalies sankcija numato viešųjų darbų, laisvės apribojimo, arešto arba laisvės atėmimo iki dvejų metų bausmes.
Skiriant bausmę kaltinamajam atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir stadiją – kaltinamasis padarė vieną tyčinį baigtą nusikaltimą, priskiriamą nesunkių nusikaltimų (BK 11 straipsnis) kategorijai. Taip pat įvertinama ir kaltinamojo asmenybė, o būtent tai, kad jis laikytinas neteistu (b. l. 41), baustas administracine tvarka (b. l. 40), VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje nuo 2001 m. sausio 1 d. nesigydė, nesilankė (b. l. 43), Respublikinio priklausomybės ligų centro Kauno filialo įskaitoje dėl priklausomybės ligų gydymo neužregistruotas (b. l. 45).
Teismas sprendžia, jog kaltinamajam pagrįstai prašoma skirti sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės apribojimą, kuri atitinka bausmės skyrimo paskirtį ir pagrindus bei manytina, kad tuo bus pasiekti bausmės tikslai (BK 41 straipsnis). Šiuo atveju prokurorės siūloma bausmės rūšis – laisvės apribojimas, atsižvelgiant į nusikalstamos veikos pobūdį, tikslus, pavojingumo laipsnį, kaltinamojo asmenybę, yra adekvati, todėl kaltinamajam skirtina prokurorės siūlomo dydžio laisvės apribojimo bausmė.
Atsižvelgus į bylos duomenis, esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsnio 1 dalyje numatytiems pagrindams, darytina išvada, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą. Paskelbus įtariamajam apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, V. M. pareiškė, kad su prokurorės kreipimusi į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu bei su siūloma bausmės rūšimi – laisvės apribojimu, jo terminu sutinka (b. l. 58–59).
Kadangi baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 3 straipsnio 2 dalies nuostatomis, taikytinas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio nuostatos ir skirtina bausmė kaltinamajam mažinama vienu trečdaliu.
Siekiant padėti užtikrinti bausmės tikslus ir paskirtį, vadovaudamasis BK 72² straipsnio nuostatomis, V. M. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – per 4 mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.
V. M. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnio pagrindais ir tvarka laikinai sulaikytas nebuvo.
Kaltinamajam V. M. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti iš (duomenys neskelbtini), skirtas įpareigojimas nebendrauti ir neieškoti ryšių su J. M., gim. (duomenys neskelbtini) m. (b. l. 54), paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo ir juo paskirtos bausmės vykdymo pradžios, o teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus ir pradėjus vykdyti juo paskirtą bausmę, minėta kardomoji priemonė ir įpareigojimas panaikintini.
Nukentėjusioji civilinio ieškinio nepareiškė.
Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas. Proceso išlaidų nėra.
Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, byloje nėra.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsniu, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu,
nusprendžia:
V. M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam bausmę – 9 (devynis) mėnesius laisvės apribojimo, įpareigojant bausmės vykdymo metu būti namuose nuo 23 val. iki 06 val., tai yra faktinėje gyvenamojoje vietoje, jeigu tai nesusiję su darbu.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę V. M. skirti – 6 (šešis) mėnesius laisvės apribojimo, įpareigojant bausmės vykdymo metu būti namuose nuo 23 val. iki 06 val., tai yra faktinėje gyvenamojoje vietoje, jeigu tai nesusiję su darbu.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72² straipsniu, V. M. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – per 4 (keturis) mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.
V. M. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti iš (duomenys neskelbtini), skirtą įpareigojimą - nebendrauti ir neieškoti ryšių su J. M., gim. (duomenys neskelbtini) m., paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo ir juo paskirtos bausmės vykdymo pradžios, o teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus ir pradėjus vykdyti juo paskirtą bausmę, minėtą kardomąją priemonę panaikinti.
Baudžiamasis įsakymas pradedamas vykdyti nuo įsiteisėjusio baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
Išaiškinti V. M., kad asmuo, nuteistas laisvės apribojimo bausme, privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus, nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo įpareigojimus.
1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo jiems įteikimo dienos paduoti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.
2. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu (BPK 425 straipsnio 4 dalis).
3. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.