Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjas Remigijus Arminas, sekretoriaujant Neringai Merkininkaitei, dalyvaujant asmeniui patrauktam administracinėn atsakomybėn V. B., asmeniui, surašiusiam administracinio teisės pažeidimo protokolą Jolantai Petrulytei, institucijos, kurios pareigūnas priėmė nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje - Klaipėdos apskrities viršininko administracijos atstovui Mariui Trakšeliui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal V. B. skundą institucijai, kurios pareigūnas surašė teisės pažeidimo protokolą ir priėmė nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje - Klaipėdos apskrities viršininko administracijos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento statybos valstybinės priežiūros skyriui dėl 2009 m. vasario 17 d. nutarimo pakeitimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Klaipėdos apskrities viršininko administracijos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento statybos valstybinės priežiūros skyrius (toliau – ir Institucija) 2009 m. vasario 17 d. nutarimu V. B. nubaudė administracine tvarka pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 159 straipsnio 3 dalį ir skyrė administracinę nuobaudą – 2500 litų bauda. Nuobauda skirta už tai, kad jis 2007 m. pabaigoje atliko buto, esančio (duomenys neskelbtini), Palangoje rekonstrukcijos darbus, neturėdamas nustatyta tvarka suderinto rekonstrukcijos projekto ir statybos leidimo, tuo pažeidė Lietuvos Respublikos Statybos įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 4 punkto bei STR „Statybos darbai“ 18.1 punkto, 18.2 punkto reikalavimus.

- pakeisti 2009 m. vasario 17 d. Institucijos nutarimą ir paskirti švelnesnę nei numatyta įstatyme nuobaudą – įspėjimą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja.

Skundas tenkintinas iš dalies.

ATPK 297 straipsnis numato, kad teismas, nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, turi patikrinti priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Taip pat teismas turi patikrinti: ar nuobauda paskirta pagal įstatymus ir ar ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, ar buvo laikomasi nustatytos administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Administracinio teisės pažeidimo byloje priimtas nutarimas laikomas teisėtu, kai visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinamos ir įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės (ATPK 284 str.) ir jų viseto pagrindu teisingai parenkama ir pritaikoma teisės norma, reglamentuojanti atitinkamą teisinį santykį.

Kaip matyti iš teisės pažeidimo protokolo (b.l.45), V.B. teisės pažeidimo protokolas surašytas 2009-02-17, kaltinant jį įvykdžius teisės pažeidimą, numatytą ATPK 159 straipsnio 3 dalyje. ATPK 159 straipsnio 3 dalis numato administracinę atsakomybę už statinio, išskyrus nesudėtingą statinį, rekonstravimą ar kapitalinį remontą mieste ar saugomojoje teritorijoje neturint Statybos įstatyme nustatyta tvarka gauto statybos leidimo. Tai yra blanketinė teisės norma. Blanketinės dispozicijos nurodo, jog tam tikro teisinio santykio dalyviai privalo laikytis tam tikros elgesio taisyklės, bet jos konkrečiai neišdėsto nei šioje dispozicijoje, nei nurodo esant kituose to teisės normų akto straipsniuose ar straipsnių dalyse, todėl siekiant asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn būtina nuoroda į kito teisės akto nuostatos pažeidimą.

Lietuvos Respublikos Statybos įstatymo 2 straipsnio 13 dalis apibrėžia, kad Statyba - veikla, kurios tikslas - pastatyti (sumontuoti, nutiesti) naują, rekonstruoti, remontuoti ar griauti esamą statinį. Statybos įstatymo 12 straipsnyje numatytos statytojų teisės ir pareigos. Šio straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodyta, kad statytojas privalo Įstatymo nustatyta tvarka gauti statybos leidimą. Statybos įstatymo 23 straipsnis numato, kada statybos leidimas statinio statybai privalomas, išskiriant tam tikras išimtis kai statybos leidimas nėra privalomas, tai yra nesudėtingų statinių statybai. Lietuvos Respublikos aplinkos ministras 2002 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr.211, patvirtino Statybos techninio reglamentą STR 1.08.02:2002 „Statybos darbai“ V skyriuje numatyti privalomi dokumentai statybos darbams pradėti. 18 punktas numato, kad pradėti statinio statybos darbus leidžiama tik po to, kai statytojas (užsakovas) nustatytąja tvarka gavo ir perdavė rangovui šiuos dokumentus: statybos leidimą (18.1 punktas); nustatyta tvarka parengtą ir patvirtintą (kai tai privaloma) statinio projektą (jei pagal rangos sutartį jį rengia statytojas (užsakovas)) ar nekilnojamosios kultūros paveldo vertybės tvarkymo statybos darbų projektą.

Administracinio teisės pažeidimo įvykdymas grindžiamas 2009-02-17 savavališkos statybos aktu Nr. 1 (b.l.46-48), V.B. paaiškinimu (b.l.49) ir 2009-02-17 statybos sustabdymo aktu Nr. 1 (b.l.50-56). Savavališkos statybos akte Nr. 1 nurodyta, kad (duomenys neskelbtini), Palangoje vykdoma buto rekonstrukcija, kurios atlikimui statybos leidimo nėra išduotas. Statybos sustabdymo akto Nr. 1 nurodyta, kad buto, esančio (duomenys neskelbtini), Palangoje dalis medinio fasado pakeista stiklo virtinomis, įrengiant atskirą įėjimą į patalpas iš (duomenys neskelbtini)., duomenų apie statybos leidimą bei supaprastintą statinio projektą nėra. Pačio pažeidimo fakto neginčija ir pats V.B. Tačiau administracinio teisės pažeidimo protokole (b.l.45) ir ginčijamame nutarime (b.l.44) nurodyta, kad V. B. buto, esančio (duomenys neskelbtini) Palangoje rekonstrukcijos darbus atliko 2007 metų pabaigoje. ATPK 35 straipsnio 1 dalis numato, kad administracinė nuobauda gali būti skiriama ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo teisės pažeidimo padarymo dienos, o esant trunkamam teisės pažeidimui, - per šešis mėnesius nuo jo paaiškėjimo dienos. Administracinė nuobauda už šio kodekso dvyliktajame skirsnyje nurodytus pažeidimus, taip pat už 85, 185-2, 193-2, 209, 209-1, 209-2, 209-3, 209-4, 209-5, 209-6, 210, 214-11 straipsniuose numatytus pažeidimus gali būti skiriama ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo pažeidimo nustatymo dienos, jeigu nuo pažeidimo padarymo dienos iki jo nustatymo dienos nėra praėję daugiau kaip vieneri metai. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2003-02-21 išnagrinėjęs administracinę bylą Nr. 112-03 suformulavo teisės aiškinimo taisyklę 1.2.3 , kuria nurodė, kad ATPK 35 str. 1 d. nurodytas 6 mėnesių terminas administracinei nuobaudai skirti taikytinas esant trunkamam teisės pažeidimui, o ne paaiškėjus buvusiam trunkamam teisės pažeidimui, nes priešingu atveju nuobauda už trunkamo administracinio teisės pažeidimo padarymą galėtų būti taikoma faktiškai neribotą laikotarpį, priklausomai nuo to, kada paaiškėtų buvęs pažeidimas. Tai prieštarautų teisės principams, pagal senaties termino trukmę administracinė atsakomybė atskirais atvejais pasidarytų reikšmingesnė už baudžiamąją, tai būtų aiškiai neteisinga. Jei paaiškėja trunkamasis teisės pažeidimas, kuris paaiškėjimo metu dar yra daromas, tai šešių mėnesių terminas turi būti skaičiuojamas nuo paaiškėjimo dienos, o jeigu gaunama informacija apie jau baigtą daryti trunkamąjį teisės pažeidimą – šešių mėnesių termino pradžia turi būti skaičiuojama nuo paskutinės trunkamojo teisės pažeidimo darymo dienos. Kaip turi būti skaičiuojami administracinių nuobaudų skyrimo už trunkamuosius teisės pažeidimus terminai, numatyti ATPK 35 straipsnio 1 dalyje, ne kartą yra pasisakęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas vienodą administracinių teismų praktiką (Administracinių teismų praktika 4, P. 62-63; Administracinių teismų praktika Nr. 7. P. 271-276; 2006 m. spalio 16 d. nutartis adm. byloje Nr. N5-1350/2006; 2007 m. balandžio 27 d. nutartis adm. byloje N1-871/2007;2007m.gegužės 25 d. nutartis adm. byloje Nr.N3-1073-07; 2007m.liepos 4 d. nutartis adm. byloje Nr. N3-1297-07).

Taigi iš bylos medžiagos matyti, Institucija savavališkos statybos faktą užfiksavo 2009-02-17 savavališkos statybos aktu, kuriame nurodė, jog V.B. atliko buto rekonstrukciją neturėdamas privalomų dokumentų statybai pradėti. Tą pačią dieną, pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą bei priėmė ginčijamą nutarimą, kuriame konstatavo, jog V.B. darbus atliko 2007 metų pabaigoje. Iš šių aplinkybių darytina išvada, kad Institucija V.B. patraukė administracinėn atsakomybėn pasibaigus patraukimo administracinėn atsakomybėn terminui. Tačiau teisminio nagrinėjimo metu V.B. nurodė, kad rekonstrukcijos darbus pradėjo 2007 metais ir juos tęsė 2008 metais. Pačio pareiškėjo teigimu paskutiniai darbai – naujų langų, durų įstatymas, laikančiosios metalinės konstrukcijos įrengimas ir kt. atlikti 2008 m. lapkričio ar gruodžio mėnesiais. Iš to seka, kad terminai administracinės nuobaudos skyrimui nėra pasibaigę, tačiau institucija pareikšdama kaltinimą ir juo apibrėždama kaltinimo ribas, nepagrįstai nurodė, kad statybos darbai atlikti (tuo pačiu ir baigti) 2007 metais. Taigi iš administracinio teisės pažeidimo protokolo ir ginčijamo nutarimo turinio, akivaizdu, kad Institucija netyrė aplinkybių kada ir kokie darbai minimame objekte yra atlikti 2007 metais ir kokius darbus V.B. vykdė 2008 metais. Šios aplinkybės turi būti patvirtintos faktiniais duomenimis, analizuojant rangos sutartis, pirkimo – pardavimo sandorius (nurodo pirkęs langus ir kt.).

Administracinio teisės pažeidimo protokolas yra administracinių teisės pažeidimo bylų teisenos procesinis dokumentas, kuriuo formuluojamas kaltinimas administracinio teisės pažeidimo padarymu ir apibrėžiamos administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo ribos, fiksuojami nustatyti įrodymai. Pagal ATPK 260 straipsnyje keliamus reikalavimus protokolo turiniui darytina išvada, kad tai procesinis dokumentas, kuriuo: 1) pradedama administracinė byla; 2) formuluojamas kaltinimas; 3) fiksuojami nustatyti įrodymai bei kitos aplinkybės ir žinios, reikšmingos nagrinėjant bylą (ATPK 256 straipsnio 2 dalis).

Teismų praktikoje laikomasi taisyklės, jog teismas, nustatęs, kad protokolas yra surašytas netinkamai – nenurodyti administracinio teisės pažeidimo sudėties požymiai, yra kitų esminių protokolo ar bylos medžiagos trūkumų, kliudančių bylą nagrinėti teisme, bylą grąžina protokolą surašiusiai Institucijai administracinio teisės pažeidimo protokolui patikslinti.

Aukščiau aptartos aplinkybės nustatytos teisminio nagrinėjimo metu, todėl akivaizdu, kad protokole nurodytos aplinkybės neatitinka faktinių aplinkybių dėl atliktų darbų laikotarpio, todėl šie protokolo trūkumai yra esminiai, kliudantys objektyviai spręsti klausimą dėl patraukimo administracinėn atsakomybėn terminų taikymo, todėl skundžiamas nutarimas naikintinas ir administracinė byla grąžinama įgaliotai institucijai ABTĮ 124 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatytu pagrindu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis „Administracinių teismų praktika“ Nr. 2, p. 319). Nagrinėjant bylą iš naujo, būtina nustatyti, kada V.B. atliko paskutinius rekonstrukcijos darbus, tai yra nustatyti paskutinę trunkamojo teisės pažeidimo padarymo dieną ir tai pagrįsti faktiniais duomenimis.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 123 straipsniu, 124 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

nutarė:

V. B. skundą tenkinti dalinai.

Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus vyriausiosios specialistės 2009 m. vasario 17 d. nutarimą, kuriuo V. B. patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 159 straipsnio 3 dalį ir jam paskirta administracinė nuobauda - 2500 litų bauda, panaikinti ir bylą grąžinti Institucijai, surašiusiai administracinio teisės pažeidimo protokolą – Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento Statybos valstybinės priežiūros skyriui.

Nutartis per dešimt dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui arba per Klaipėdos apygardos administracinį teismą.