Telšių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. B. ieškinį atsakovei R. B. dėl santuokos nutraukimo, esant abiejų sutuoktinių kaltei, ir kitų susijusių reikalavimų.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovė atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, jai adresuoti procesiniai dokumentai ir teismo šaukimas, informuojantis, apie teismo posėdžio vietą ir laiką įteikti tinkamai pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 130 straipsnio 1 dalies nuostatas – viešo paskelbimo būdu.

Įstatymas įpareigoja teismą imtis CPK nustatytų priemonių, kad būtų užkirstas kelias procesui vilkinti ir siekti, kad byla būtų išnagrinėta teismo viename posėdyje, jeigu tai nekenkia tinkamai išnagrinėti bylą (CPK 7 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas ir jo atstovė sutiko ir prašė bylą nagrinėti iš esmės atsakovei nedalyvaujant, nurodė, kad išnaudojo visas galimybes nustatyti atsakovės gyvenamąją vietą, susisiekti su atsakove, informuoti ją apie bylą, teismas išnagrinėjo bylą iš esmės atsakovei nedalyvaujant (CPK 7 straipsnis, 246 straipsnio 2 dalis, 384 straipsnio 2 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Iš ieškinio turinio, bylos medžiagos matyti, kad šalys susituokė (duomenys neskelbtini) Telšių rajono savivaldybės administracijos Teisės ir administravimo skyriuje, įrašo Nr. 21. Šalys nepilnamečių vaikų neturi. Šalys santuokoje įgyto nekilnojamojo turto ir transporto priemonių neturi. Materialinio išlaikymo ieškovas iš atsakovės nereikalauja.

Dėl santuokos nutraukimo

Ieškovas prašo pripažinti, kad santuoka nutrūko dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Įstatyme nustatyta, kad sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, remti moraliai bei materialiai, atsižvelgiant į kiekvieno galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.27 straipsnio 1 dalis). Pripažinus, kad lojalumo pareigą pažeidė abu sutuoktiniai ir dėl to sutriko tarpusavio nuolatinis bendravimas, nebuvo išsiaiškintos nesutarimų priežastys ir nebuvo ieškoma bendro sutarimo, kuris ateityje padėtų atkurti darnius santuokinius ryšius, gali būti taikomas CK 3.61 straipsnis ir santuoka nutraukiama dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Iš bylos aplinkybių, ieškovo ir jo atstovės paaiškinimų teisme nustatyta, kad šalys nevykdė savo kaip sutuoktinių pareigų. Sutuoktiniai gyvena atskirai, bendro ūkio neveda, santuokinio gyvenimo negyvena. Šeima yra faktiškai iširusi ir jos išsaugoti neįmanoma, byloje nėra duomenų, iš kurių galima būtų tikėtis, kad ieškovas ir atsakovė vėl pradės gyventi kartu, ieškovas taikytis nesutinka. Tai yra pagrindas pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnio 2 dalis). Šalių santuokos išsaugoti galimybių nebėra, todėl santuoka nutraukiama.

Dėl pavardžių po santuokos nutraukimo

CK 3.69 straipsnio 1 dalis nustato, kad sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę. Pagal to paties straipsnio 2 dalį, jeigu santuoka buvo nutraukta dėl vieno sutuoktinio kaltės, tai kito sutuoktinio reikalavimu teismas gali uždrausti kaltam dėl santuokos iširimo sutuoktiniui pasilikti santuokinę pavardę, išskyrus atvejus, kai sutuoktiniai turi bendrų vaikų.

Nustačius abipusę sutuoktinių kaltę dėl santuokos iširimo, ieškovas neturi teisės reikalauti uždrausti naudoti santuokinę pavardę, nes įstatymas nustato tokią teisę tik sutuoktiniui, kurio kaltė dėl santuokos iširimo nenustatyta. Santuoką nutraukus dėl abiejų sutuoktinių kaltės, taip pat atsižvelgiant į tai, kad procesiniai dokumentai šioje byloje atsakovei buvo įteikti tik viešo paskelbimo būdu, teismo posėdyje ji nedalyvavo ir savo pozicijos šiuo klausimu neišdėstė, atsakovei paliktina santuokinė pavardė.

Dėl santuokos nutraukimo pasekmių

Remiantis CK 3.59 straipsniu teismas, nutraukdamas santuoką, turi išspręsti sutuoktinių nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos ir jų išlaikymo, bendravimo su vaikais tvarką, taip pat vieno sutuoktinio išlaikymo bei jų bendro turto padalijimo klausimus.

Nagrinėjamu atveju šie klausimai nėra aktualūs, kadangi ieškovas ir atsakovė neturi vaikų, neturi dalintino turto ir neprašo išlaikymo vienas iš kito.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Ieškovui byloje yra teikiama valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba, apmokant 100 proc. pagalbos išlaidų, taip pat jis yra 100 proc. atleistas nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo. Byloje susidarė šios bylinėjimosi išlaidos: 88 Eur žyminis mokestis, 220 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidos. Ieškinį patenkinus, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš atsakovės (CPK 79, 96 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 263-265, 268, 270, 385 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Santuoką tarp R. B., a. k. (duomenys neskelbtini), ir R. B. (ikisantuokinė pavardė A.), a. k. (duomenys neskelbtini), įregistruotą (duomenys neskelbtini) Telšių rajono savivaldybės administracijos Teisės ir administravimo skyriuje, įrašo Nr. 21, nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo palikti pavardes – B., B.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Priteisti iš R. B. 88 Eur bylinėjimosi išlaidas į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos, į. k. 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (įmokos kodas 5660), bei 220 Eur bylinėjimosi išlaidas į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos, į. k. 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (įmokos kodas 5630, mokėjimo paskirtis: įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą).

Sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismą.