Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (kolegijos pirmininkas), Ričardo Piličiausko ir Virgilijaus Valančiaus (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo J. T. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009 m. gegužės 20 d. nutarimo J. T. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija n ustatė:

I.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos (toliau – ir Institucija) įgaliotas pareigūnas surašė J. T. administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad ji 2009 m. kovo 4 d., apie 21.20 val., Vilniuje, ties Savanorių pr. 25 namu, vairuodama automobilį CHRYSLER VOYAGER, v. n. (duomenys neskelbtini) ir pravažiuodama pro stovintį automobilį CITROEN XANTIA, v. n. (duomenys neskelbtini) buvo neatidi, nepaliko tarpo iš šono, jį kliudė ir apgadino, iš eismo įvykio vietos pasitraukė, tuo pažeisdama Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 9, 132 ir 232 punktų reikalavimus.

II.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konst atuoja:

III.

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Skundžiamu nutarimu J. T. buvo paskirta administracinė nuobauda už tai, kad ji padarė KET pažeidimą, nulėmusį kitam asmeniui priklausančios transporto priemonės sugadinimą (apgadinimą), numatytą ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir pasitraukė iš eismo įvykio, su kuriuo ji buvo susijusi, vietos, tuo pažeisdama ATPK 130 straipsnio 1 dalį.

Apeliaciniame skunde keliamas įrodymų vertinimo tinkamumo ir veikos kvalifikavimo pagrįstumo klausimas.

Pažymėtina, kad pagal ATPK 257 straipsnį, administracinę bylą nagrinėjantis organas (tuo pačiu ir teismas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. ATPK 284 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėms atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išsiaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo esmę kaltė dėl jo padarymo gali pasireikšti tik sąmoningu veiksmu – tyčia. Baudžiant asmenį pagal šią normą būtina nustatyti, kad iš eismo įvykio vietos pasitraukta tyčia, t. y. asmuo, sukėlęs autoįvykį, tai suprato ir tikslingai, siekdamas už savo veiksmus išvengti atsakomybės, pasišalino iš įvykio vietos (žr., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėse bylose Nr. N16-2330/2007, Nr. N1-1715/2007). Asmuo gali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tuomet, kai byloje yra išaiškinamos visos teisiškai reikšmingos aplinkybės, jos visapusiškai ir objektyviai ištiriamos bei įvertinamos (ATPK 248 str., 257 str., 284 str. 1 d.).

J. T. pripažino, jog 2009 m. kovo 4 d., apie 21.00 val., gal vėliau, ji buvo eismo įvykio vietoje, nes ten gyvena jos tėvai, tačiau savo 2009 m. balandžio 15 d. rašytiniame paaiškinime ji nurodė, kad lauke prie jos niekas priėjęs nebuvo, jokių pretenzijų nereiškė, o 2009 m. kovo 4 d. ji jokios avarijos nepadarė (b. l. 13). Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu ji teigė negalinti pasakyti, ar eismo įvykis buvo, ar ne, tačiau jos dėmesio niekas neatkreipė, niekas nepasakė, kad ji kliudė kitą automobilį, pati ji to nepastebėjo (b. l. 35). Be to, ji pažymėjo, kad jos automobilis apgadintas anksčiau įvykusių įvykių metu, ką patvirtina byloje esančios fotonuotraukos. Nukentėjusioji L. B. savo rašytiniame paaiškinime nurodė, kad 2009 m. kovo 4 d., apie 21.20 val., Savanorių g. 25 namo kieme, ji vairuodama automobilį ieškojo vietos, kur galėtų jį pastatyti. Pradėjusi sukti į dešinę, ji sutiko automobilį, kurio vairuotojos paprašė jį patraukti, kad ji galėtų pasukti ir išvengti avarinės situacijos, tačiau kito automobilio vairuotoja važiavo tai pirmyn, tai atgal, keikdama ją necenzūriniais žodžiais, ir padidinusi greitį pradėjo važiuoti tiesiai į jos automobilio galinį vairuotojo pusės bamperį, po ko net nepristabdžiusi nuvažiavo (b. l. 5). 2009 m. balandžio 30 d. papildomame paaiškinime L. B. nurodė, jog automobilio CRYSLER vairuotoja, pasukusi į dešinę pusę, užvažiavusi ant bordiūro, norėdama apvažiuoti jos stovintį automobilį, ir nuvažiuodama jį užkabino. Smūgis buvo du kartus, tačiau kuria CRYSLER automobilio dalimi buvo užkabintas jos automobilis, ji tiksliai pasakyti negali (b. l. 15). Analogiškus paaiškinimus apie įvykio aplinkybes pateikė kartu su nukentėjusiąja L. B. automobilyje važiavusi jos mama K. B. (b. l. 16). Iš byloje esančios eismo įvykio vietos schemos matyti, kad eismo įvykio metu buvo nubrozdintas automobilio CITROEN XANTIA galinio kairės pusės sparno kampas (b. l. 4). Transporto priemonės techninės apžiūros akte nurodyti automobilio CRYSLER VOYAGER apgadinimai – nubrozdintas galinis kairės pusės bamperio kampas, nubrozdintas priekinis kairės pusės bamperio kampas, nubrozdinta priekinio kairės pusės sparno arka (b. l. 18). Tačiau iš bylos medžiagos matyti, kad automobilio CRYSLER VOYAGER kairės pusės galinis bamperis ir kairė šoninė pusė buvo apgadinta ir 2008 m. liepos 17 d. įvykusio eismo įvykio metu (b. l. 26-33). Byloje nėra duomenų, kurie apgadinimai buvo padaryti automobiliui CRYSLER VOYAGER kontakto su automobiliu CITROEN XANTIA metu. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje esančių automobilių CITROEN XANTIA ir CRYSLER VOYAGER nuotraukų (b. l. 17, 19) nepakanka nustatyti, ar stiprus kontaktas buvo tarp automobilių, ar visi automobilių apgadinimai buvo nauji, kurie automobilio CRYSLER VOYAGER apgadinimai buvo padaryti būtent kontakto su automobiliu CITROEN XANTIA metu. Tik įvertinus automobilių apgadinimo mastą, galima spręsti ar automobilio CRYSLER VOYAGER vairuotoja galėjo suprasti ir justi, jog kontaktas su automobiliu CITROEN XANTIA įvyko, ir tikslingai, siekdama išvengti atsakomybės, iš įvykio vietos pasišalinti.

Pažymėtina, jog iš pirmosios instancijos teismo posėdžio protokolo matyti, kad nagrinėjant bylą teisme nebuvo apklausti eismo įvykį tyrę, tuo pačiu ir eismo įvykyje dalyvavusių automobilių apžiūrą atlikę policijos pareigūnai. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (žr., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. N575-1192/2009) vien tik rašytiniai pažeidimo padarymą galinčių patvirtinti asmenų paaiškinimai negali būti prilyginami liudytojų parodymams (ATPK 276 str.) ir jų nepakeičia. Konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas, nekviesdamas ir neapklausdamas liudytojų, kurių parodymai byloje yra esminiai, nesilaikė ATPK 248 straipsnio reikalavimų visapusiškai ir objektyviai išsiaiškinti bylos aplinkybes. Dėl paminėtų priežasčių skundžiamas teismo nutarimas naikinamas ir byla grąžinama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n utaria:

J. T. apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009 m. gegužės 20 d. nutarimą panaikinti ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.