- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-10-23
- Bylos Nr.
- 2A-1730-555/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-09-3-01117-2011-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Egidijus Tamašauskas
- Atsakovas
- individualios įmonės „Del credere consulting“, K. P.
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Finita“
- Kategorijos
- 36.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 40.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 42.8pavadinimo nepavyko patikrinti
- 42.9pavadinimo nepavyko patikrinti
- 42.10pavadinimo nepavyko patikrinti
- 42.11.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 114.11pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Tamašauskas teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės individualios įmonės „Del credere consulting“ apeliacinį skundą dėl Druskininkų miesto apylinkės teismo 2012 m. gegužės 15 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-86-418/2012 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Finita“ ieškinį atsakovams individualiai įmonei „Del credere consulting“ ir K. P. dėl skolos, netesybų ir procesinių palūkanų priteisimo ir pagal atsakovų individualios įmonės „Del credere consulting“ ir K. P. priešieškinį ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „ Finita“ dėl skolos priteisimo ir PVM sąskaitų faktūrų pripažinimo negaliojančiomis.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.Ginčo esmė
Ieškovė prašė priteisti subsidiariai iš atsakovų IĮ „Del Credere Consulting" ir K. P. 693,33 Lt skolos; 170,43 Lt pagal 2011-02-28 Apskaitos paslaugų teikimo sutarties Nr. FIN 2011/02-28 3.1.2. punktą mokėtinų delspinigių; 50 Lt pagal 2011-02-28 Apskaitos paslaugų teikimo sutarties Nr. FIN 2011/02-28 3.1.2. punktą mokėtiną skolos administravimo mokestį; 8,52 procentų procesines palūkanas, skaičiuotinas nuo visos priteistos sumos, mokėtinas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo; procesinių dokumentų rengimo ir kitas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2011-02-18 šalys sudarė terminuotą 18 mėnesių apskaitos paslaugų teikimo sutartį. Atsakovė nuo 2011 m. birželio mėn. neatsiskaitė už paslaugas, tačiau ir toliau teikė buhalterinius dokumentus. 2011 m. rugpjūčio mėn. atsakovė informavo ieškovę, kad sutartį nutraukia. 2011 m. rugpjūčio 8 d. Buhalterinės apskaitos dokumentų perdavimo - priėmimo aktu buvo perduoti buhalterinės apskaitos dokumentai. Atsižvelgdama į sutarties nutraukimo momentu likusį 12 mėnesių sutarties galiojimo terminą ieškovė 2011-09-19 pateikė atsakovei PVM Sąskaitą faktūrą dėl 360 Lt baudos apmokėjimo. Kadangi atsakovė pažeidusi prievolę atsiskaityti, todėl privalo sumokėti delspinigius ir 8,52 proc. dydžio metines palūkanas.
Atsakovė priešieškiniu prašė priteisti iš UAB „Finita" 223,77 Lt; pripažinti negaliojančiomis UAB „Finita“ išrašytas sąskaitas faktūras Nr.2011/05/20-100 544,50 Lt sumai, 2011-09-19 PVM sąskaitą faktūrą Nr. FIN 2011/09/19-1 360 Lt sumai bei 2011-08-08 PVM sąskaitą faktūrą Nr. FIN 2011/08/08 iš dalies, 69,13 litų sumai, pripažinti negaliojančia, nurodant vietoje mokėjimo sumos 93,17 litai - 24,04 litus; priteisti iš ieškovo atsakovo naudai sumokėtą žyminį mokestį 209,20 Lt, už advokato darbą 450 Lt, vertimo išlaidas 54 Lt. Nurodė, kad lietuvių kalbos nemoka, tačiau 2011-02-28 pasirašė sutartį su ieškove. Sutarties priede apie paslaugų įkainius pagrindinę paslaugų kainą už vieną mėnesį ieškovė nurodė 177 litus, neįskaitant PVM (priedo 1.1 punktas). Tuo tarpu internetiniame tinklalapyje individualioms įmonėms skelbėsi paslaugų kainą po 77 litus. Ieškovė išrašė 2011-04-20 už kovo mėnesio paslaugas atsakovei PVM sąskaitą faktūrą Nr. FIN 2011/04/20-68 214,17 Lt sumai, kurią 2011-05-12 atsakovė apmokėjo. 2011-05-20 išrašė PVM sąskaitą faktūrą Nr. FIN 2011/05/68 už balandžio mėnesį 217,80 Lt sumai, kurią 2011-06-12 taip pat apmokėjo. Vėliau ieškovė atsiuntė atsakovei kitas sąskaitas, tačiau kitomis sumomis. Be to, ieškovei yra sumokėjusi 300 Lt avansą. Mano, kad ieškovė buvo nesąžininga, supratusi, jog atsakovas nemoka lietuvių kalbos, nutarė pasipelnyti. Sutartį buvo priverstas nutraukti dėl ieškovės kaltės, nes ieškovė išrašinėjo sąskaitas bet kokioms sumoms, tuo grubiai pažeidė sutarties vykdymo sąlygas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Druskininkų miesto apylinkės teismas 2012 m. gegužės 15 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies, įskaitė atsakovės IĮ „Del Credere Consulting“ ieškovei UAB „Finita“ sumokėtą 300 Lt užstatą skolai pagal 2011 m. vasario 28 d. tarp šalių sudarytą Apskaitos paslaugų teikimo sutartį Nr. FIN 2011/02-28 padengti, nustatant, kad po įskaitymo atsakovo IĮ „Del Credere Consulting“ skola ieškovui UAB „Finita“ yra 684,20 Lt; priteisė iš atsakovės IĮ „Del Credere Consulting“ ieškovei UAB „Finita“ 684,20 Lt skolos, 159,79 Lt delspinigių, 50 Lt skolos administravimo mokestį, iš viso 893,99 Lt, 8,49 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos bendros 893,99 Lt sumos, skaičiuojant nuo civilinės bylos iškėlimo teisme, t. y. 2011 m. lapkričio 5 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bei bylinėjimosi išlaidas 67,20 Lt žyminio mokesčio, 576 Lt išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti, iš viso 643,20 Lt; kitoje dalyje ieškinį atmetė; pripažino iš dalies negaliojančia UAB „Finita” 2011-08-08 PVM sąskaitą faktūrą Nr. FIN 2011/08/08, nurodant vietoje mokėjimo sumos 93,17 Lt mokėjimo sumą 24,04 Lt bei priteisė iš ieškovės UAB „Finita“ atsakovei IĮ „Del Credere Consulting“ bylinėjimosi išlaidas: 4,20 Lt žyminį mokestį, 27 Lt išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti bei 6,36 Lt išlaidų už vertimo paslaugas, iš viso 37,56 Lt; kitoje dalyje priešieškinį atmetė; grąžino atsakovei IĮ „Del Credere Consulting“ 139,20 Lt žyminio mokesčio, priteisė iš atsakovės IĮ „Del Credere Consulting“ 46 92 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei.
Nurodė, kad IĮ „Del Credere Consulting" savininkas ir vadovas yra K. P.. Tuo pagrindu ieškovė prašė taikyti CK 2.50 str. 4 d. ir K. P. laikyti subsidiariai atsakingu ieškinio reikalavimų apimtyje su IĮ „Del Credere Consulting". Būtinos sąlygos juridinio asmens dalyvio subsidiariai atsakomybei atsirasti yra faktas, kad įmonė negali įvykdyti prievolės kreditoriui, nesąžiningi juridinio asmens dalyvio veiksmai ir priežastinis ryšys tarp negalėjimo įvykdyti prievolės ir nesąžiningų veiksmų. Nyloje nėra nustatyta, kad IĮ „Del Credere Consulting" negali įvykdyti prievolės kreditoriui UAB „Finita“, taip pat ieškovė nenurodė ir neįrodinėjo nesąžiningų K. P. veiksmų, bei jų priežastinio ryšio su IĮ „Del Credere Consulting" negalėjimu atsiskaityti su UAB „Finita“, todėl ieškinį dalyje dėl subsidiarios atsakomybės taikymo K. P. atžvilgiu teismas atmetė.
Teismas nurodė, kad jog pasirašydamas neišverstą į jam suprantamą kalbą Apskaitos paslaugų teikimo sutartį atsakovės atstovas K. P. veikė išimtinai atsakovės rizika ir jos vardu prisiėmė sutartyje sutartus įsipareigojimus. Nustatė, kad šalių susitarimu, nors ir neįforminus sutarties pakeitimo raštu (kaip tai numatyta sutartyje) paslaugų kaina buvo pakeista iš 177 Lt plius PVM į 77 Lt plius PVM.
Atsakovė ginčijo ieškovės išrašytą 2011-08-08 Nr. FIN 2011/08/08 už 2011 m. rugpjūčio mėn. 93,17 Lt sumai. Nurodė, kad sutartis nutraukta nuo 2011 m. rugpjūčio 8 d. ir todėl ieškovė nepagrįstai skaičiavo paslaugos teikimo mokestį už visą mėnesį. Teismas laikė, kad ieškovė neįrodė, kad pagrįstai paskaičiavo viso mėnesio paslaugos kainą už 2011 m. rugpjūčio mėn., todėl atsakovės priešieškinį dalyje dėl PVM sąskaitos faktūros Nr. FIN 2011/08/08 pripažinimo 69,13 litų sumai negaliojančia, nurodant vietoje mokėjimo sumos 93,17 litų - 24,04 litus. (93,17/31x8=24,04 Lt) tenkintino.
Teismo vertinimu, esantys byloje įrodymai paneigia atsakovės nurodytas aplinkybes, kad ieškovė jokių apskaitos paslaugų atsakovui už 2010 metus nesuteikė ir be pagrindo priskaičiavo 544,50 Lt. Todėl reikalavimą dalyje dėl PVM sąskaitos faktūros 2011-05-20 Nr. FIN 2011/05/20-100 už suteiktas buhalterines paslaugas tvarkant 2010 m. apskaitą 544,50 Lt sumoje pripažinimo negaliojančia, atmetė.
Atsakovė prašė pripažinti negaliojančia 360 Lt (12 mėn. po 30 Lt) sumai PVM sąskaitą faktūrą 2011-09-19 Nr. FIN 2011/09/19-1 už sutarties nutraukimą, nurodė, kad sutartį nutraukė dėl ieškovės nesąžiningumo. Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, konstatavo, kad ieškovė nepažeidė sutarties, pripažintino, jog atsakovė apskaitos paslaugų teikimo sutartį nutraukė ne dėl ieškovės kaltės, ir atsakovės reikalavimą atmetė.
Teismui pripažinus, kad PVM sąskaita FIN 2011/08/08 93,17 Lt sumai išrašyta nepagrįstai, o šios sąskaitos suma – 24,04 Lt, nuo šios sumos priskaičiuoti delspinigiai sudaro 3,80 Lt. Atsižvelgiant į tai, teismas iš atsakovės priteisė 159,79 Lt delspinigių bei 50 Lt skolos administravimo mokestį už atsakovės uždelstą laiką sumokėti už suteiktas paslaugas pagal sutarties sąlygas.
Šalies argumentai
Atsakovė priešieškiniu prašė iš ieškovės priteisti 223,77 Lt permoką. Teismas sprendė jog ieškovė suteikė paslaugas pagal sutartį ir pagrįstai išrašė sąskaitas už suteiktas paslaugas 1 416,17 Lt, atsakovė sumokėjo 431,97 Lt, įskaičius 300 Lt užstatą skolai padengti, iš atsakovės ieškovei priteistina 684,20 Lt skola, o atsakovės reikalavimas priteisti iš ieškovės 223,77 Lt permoką atmestinas.
Atsižvelgdamas į tai, kad nagrinėjama civilinė byla iškelta 2011 metų antrąjį pusmetį, o 1 mėnesio VILIBOR paskelbta 2011 m. birželio 30 d. buvo lygi 1,49 %, o ne 1,52 %, kaip ieškinyje nurodė ieškovė, teismas ieškovės reikalavimą dėl palūkanų priteisimo tenkintino iš dalies: 1 mėnesio VILIBOR dydis didintino 7 procentiniais punktais ir ieškovei iš atsakovės priteisė 8,49 % dydžio metinės palūkanos nuo priteistos bendros 893,99 Lt sumos skaičiuojant nuo civilinės bylos iškėlimo teisme (2011 m. spalio 4 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovė prašo pakeisti Druskininkų miesto apylinkės teismo 2012 m. gegužės 15 d. sprendimą, priteisti iš UAB „Finita" 223,77 Lt, pripažinti negaliojančiomis sąskaitą 2011-05-20 Nr. FIN 2011/05/20-100 už buhalterines paslaugas 544,50 Lt sumai; sąskaitą 2011-09-19 Nr. FIN 2011/09/19-1 360 Lt sumai (12 mėn. po 30 Lt); pripažinti neteisėtu priteisimą sumokėti 159,79 Lt delspinigių ir 50 Lt skolos administravimo apmokėjimą. Apeliantės nuomone, kad teismas nepagrįstai atmetė atsakovės reikalavimą pripažinti negaliojančia 2011-05-20 Nr. FIN 2011/05/20-100 544,50 Lt sumą. Nurodo, kad ieškovės pateikta metinė pajamų mokesčių deklaracija buvo sudaryta remiantis 2010 metų dokumentais ,kurie buvo paruošti kitos bendrovės, teikusios paslaugas atsakovei 2010 metais, ir kurie buvo pateikti UAB „Finita“ sudarant ginčo sutartį., be to, metinės pajamų mokesčių deklaracijos paruošimo kaštai, kaip pareiškė UAB „Finita“ atstovas per telefoninį pokalbį ( kurio išklotinė yra byloje) yra 100 Lt. Teigia, kad teismas, atmesdamas reikalavimą pripažinti negaliojančia 2011-09-19 Nr. FIN 2011/09/19-1 sumą 360 Lt (12 mėn. po 30 Lt) dėl sutarties nutraukimo su UAB „Finita" dėl jos nesąžiningumo, neatsižvelgė į aplinkybes, kurios rodo ieškovės nesąžiningumą: ieškovė sąmoningai nurodė ginčo sutartyje paslaugų kainą žymiai didesnę, nei skelbėsi interneto portale, nereagavo į atsakovės prašymus pateikti ataskaitą apie atliktą darbą už 544,50 Lt, ginčo sutarties sąlygose numatytos sankcijos už sutarties sąlygų nevykdymą tik užsakovui. Taip pat nurodo, kad teismas be pagrindo priteisė ieškovei 159,79 Lt delspinigių ir 50 Lt administravimo mokesčio skolos. Pagal galutinius paskaičiavimus 201 l-08-08, ieškovė turėjo pervesti į atsakovės sąskaitą 223,77 Lt, nes paslaugos buvo teikiamos laikotarpiu nuo 2011 m. vasario 28 d. iki rugpjūčio 8 d., t. y. 5,25 mėnesio ir atsakovei priklausė sumokėti 508,20 Lt, o sumokėta 731,97 Lt. teigia, kad savo pareigas ieškovei atliko, todėl priskaičiuoti delspinigiai ir administravimo mokestis yra neteisėti ir nepagrįsti.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė prašo apeliacinį skundą atmesti, teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kad už 2010 m. atsakovės buhalterinę apskaitą sutvarkė kita įmonė, bei kad jau sutvarkytus buhalterinės apskaitos dokumentus už 2010 m. perdavė ieškovei. Mano, kad atsakovės argumentai dėl 2011-05-20 PVM sąskaitos faktūros galiojimo atspindi nesąžiningą atsakovo veiklą teikiant melagingus parodymus apeliacinės instancijos teismui. Pažymi, kad atsakovės argumentai dėl nesąžiningos ieškovės veiklos yra visiškai nepagrįsti, neįrodyti bei prieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms, be to, atsakovė apeliaciniame skunde iš esmės tik pakartoja priešieškinio reikalavimo argumentus, tačiau teisiškai jų neargumentuoja ir neįrodo. Nurodo, kad atsakovės argumentas, neva ieškovė, nutraukusi sutartį, privalėjo užskaityti atsakovės apmokėtą užstatą nėra teisingas. Šioje situacijoje, atsakovei visais būdais bandžius išvengti prievolės atsiskaityti už suteiktas paslaugas ir net bandžius jas (prievoles) neigti, manė, jog būtų buvę neteisinga vienašališkai taikyti įskaitymą, esant ginčui dėl įsiskolinimo dydžio.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atsakovės apeliacinis skundas atmestinas.
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad tarp UAB „Finita“ ir atsakovės IĮ Del Credere Consulting 2011 m. vasario 28 d. buvo sudaryta apskaitos paslaugų teikimo sutartis Nr. FIN 2011/02-28 (b. l. 41-46), pagal kurios sąlygas ieškovė, sutartyje įvardinta vykdytoju, įsipareigojo pagal užsakovo (atsakovės) pateiktus pirminius dokumentus vesti užsakovo buhalterinę apskaitą, sudaryti užsakovo finansinę atskaitomybę, atstovauti užsakovui mokesčių administratoriaus institucijose ir Valstybinėje socialinio fondo draudimo valdyboje (SODRA), konsultuoti užsakovą apskaitos mokesčių klausimais, o užsakovas įsipareigojo laiku pateikti vykdytojui reikalingus apskaitos vedimui dokumentus bei atsiskaityti už suteiktas paslaugas.
CK 6.154 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sutartis yra dviejų ar daugiau asmenų susitarimas sukurti, pakeisti ar nutraukti civilinius teisinius santykius, kai vienas ar keli asmenys įsipareigoja kitam asmeniui ar asmenims atlikti tam tikrus veiksmus (ar susilaikyti nuo kitų veiksmų atlikimo), o šie įgyja reikalavimo teisę. Taigi sutarties esmė – šalių susitarimas, pasiektas suderinus jų valią. Šis sutarties pagrindu esantis šalių susitarimas turi atitikti sutarčių sudarymą reglamentuojančias teisės normas. Spręstina, kad šalių ginčas yra kilęs dėl šalis siejusios rangos sutarties turinio ir sutarties vykdymo. Rangos sutartimi viena šalis (rangovas) įsipareigoja atlikti tam tikrą darbą savo rizika pagal kitos šalies (užsakovo) užduotį ir perduoti šio darbo rezultatą užsakovui, o užsakovas įsipareigoja atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti (CK 6.644 straipsnio 1 dalis). Vykdydamos rangos sutartį, šalys privalo laikytis jos nuostatų ir sutarčių vykdymo principų reikalavimų: sutartį vykdyti tinkamai, sąžiningai, bendradarbiaujant su kontrahentu. Šalių bendradarbiavimo (kooperavimosi) pareiga vienodai svarbi abiem sutarties šalims, ir viena iš šalių, pati nesilaikiusi bendradarbiavimo pareigos, neturi teisės panaudoti kitos šalies bendradarbiavimo stokos prieš ją kaip pagrindo atsisakyti vykdyti savo prievolę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje E. M. v. UAB „ Mindija“, bylos Nr. 3K-3-371/2005; 2004 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje E. V. IĮ „ Egistena” v. AB „Hermis investicija”, bylos Nr. 3K-3-685/2004). Rangos sutarties kaina, jos rūšies (konkreti ar apytikslė) nustatymas ir rangos sutarties dalykas yra rangos sutarties sąlygos, kurių turinys turi būti aiškinamas pagal CK 6.193 straipsnyje įtvirtintas bendrąsias sutarčių aiškinimo taisykles. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, suformuotą konkrečiose bylose, esant ginčui dėl sutarties turinio ir jos sąlygų, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, o ne vien remiantis pažodiniu sutarties teksto aiškinimu; sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir į kitas reikšmingas aplinkybes. Aiškinant sutartį, būtina vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais. Tai reiškia, kad sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo dėl vienos iš šalių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. balandžio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB ,,Turto bankas“ v. UAB ,, Vaidluvė“, AB ,,Linas“, UAB ,,Didysis Arkanas“, Nr. 3K-3-406/2000, skelbta Teismų Praktika 14; 2004 m. rugsėjo 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Auksinis varnas“ v. AB „Lietuvos geležinkeliai“; bylos Nr. 3K-3-424/2004 ir kt.). Nagrinėjamoje byloje šalių sudarytos rangos sutarties turinio aiškinimas reikšmingas dėl sutarties darbų apimties.
Byloje nustatyta, kad nagrinėjamas šalių ginčas kilo dėl atliktų darbų apimties, kai rangovė, nutraukus sutartį perdavė užsakovei dokumentus bei pateikė sąskaitas faktūras atliktiems darbams apmokėti, bei dėl taikytos atsakovės atžvilgiu sankcijos nutraukus sutartį prieš terminą. Rangovei nurodžius, jog ji atlikusi visus sutartyje numatytus darbus bei pateikus darbų apmokėjimo dokumentus, užsakovė atsisakė už juos pilnai apmokėti bei priešieškiniu pareikalavo grąžinti, atsakovės vertinimu, permokėtas sumas, grįsdama savo reikalavimą tuo, jog ieškovė neatliko PVM sąskaitose nurodytų darbų, taip pat nepagrįstai išrašė sąskaitą už sutarties nutraukimą. Pirmosios instancijos teismas nesutikdamas su atsakovės argumentais ir nustatęs, jog rangovė atliko sutartyje numatytus darbus, sprendė, jog PVM sąskaita faktūra 2011-05-20 Nr. FIN 2011/05/20-100 už suteiktas buhalterines paslaugas tvarkant 2010 m. apskaitą 544,50 Lt sumai išrašyta pagrįstai, be to teismo vertinimu, byloje nėra surinkta įrodymų, pavirtinančių, jog ieškovė pažeidė sutartį.
Apeliaciniame skunde, nesutinkant su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad ieškovė nepažeidė sutarties, teigiama, kad sutarties šalis UAB „Finita“ buvo nesąžininga, argumentuojant tuo, jog sutarties sudarymo metu buvo nurodyta neteisinga sutarties kaina ir teikiamos apmokėjimui per didelės sąskaitos faktūros, nurodoma, kad ieškovė, taikydama atsakovei, kurios vadovas yra užsienio pilietis, nemokantis lietuvių kalbos, per didelius atliekamų darbų įkainius, pažeidė lygybės principus, sutartis buvo pasirašyta tik lietuvių kalba, detaliai užsakovės vadovui nepaaiškinus sutarties sąlygų.
Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovės verslas yra buhalterinių paslaugų teikimas, todėl pripažintina, kad jai yra geriau žinomi su šiomis paslaugomis susijusi darbų apimtis, tačiau apeliacinio teismo vertinimu, byloje nustatyta svarbi aplinkybė, jog sutarties šalys yra verslininkai, kas sudaro pagrindą išvadai, jog atsakovė turėjo suprasti kokią sutartį sudaro ir suvokti tokios sutarties teisinius padarinius. Ieškovės teigimu, vykdant sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, užsakovė teikdavo buhalterinius dokumentus, priimdavo atliktų darbų rezultatą bei šių darbų kainą patvirtinančius dokumentus už atliktus darbus, tačiau visos darbų kainos neapmokėjo. Ieškovės teigimu, pretenzijos dėl neva nesąžiningų ieškovės veiksmų, bei iš dalies ir dėl darbų kainos tvarkant atsakovės 2010 m. apskaitą buvo pradėtos reikšti tik ieškovei pradėjus reikalauti apmokėjimo už atliktus darbus. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su šiais argumentais ir juos laiko reikšmingais nagrinėjamos bylos atveju. Nagrinėjamojoje byloje nustatyta, kad sudarius šalių sutartį, jos prieduose, pasirašytuose abiejų šalių, detaliai buvo įvardinti įkainiai už apskaitos tvarkymo paslaugas. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovės atstovas, kaip verslininkas turėjo galimybę suprasti sutartyje nustatytų darbų įkainius, kurie buvo išreikšti ne tik kalba, kurios, kaip teigia apelianto atstovas, jis nemokantis, bet ir skaičiumi, naudojamu ir suprantamu atsakovo atstovo kalboje (CPK 182 straipsnio 1 punktas), taip pat kilus abejonėms dėl sutarties sąlygų, privalėjo susilaikyti nuo sutarties pasirašymo ar apsvarstyti ir įvertinti galimas tokio teisinio veiksmo pasekmes. Apelianto nurodyta aplinkybė, kad šalys sutarties vykdymo laikotarpiu derino sutarties sąlygas, susiderėjo dėl mažesnės sutarties kainos, nesudaro pagrindo išvadai dėl ieškovės nesąžiningumo, darytina priešinga išvada, kad šalys vykdydamos sutartį bendradarbiavo, derėjosi, šalims pakeitus sutarties sąlygas, atsakovei už suteiktas paslaugas buvo išrašytos sąskaitos faktūros atitinkančios sutarties šalių susitarimus (b. l. 13-14, 16-19).
Byloje pateikti įrodymai, kad sutarties šalys susitarė, jog sutarties galiojimo terminas yra 18 (aštuoniolika) mėnesių. Sutartis, sutinkamai su sutarties 6.1 punkto nuostatomis, įsigaliojo nuo 2011 m. vasario 28 d. ir turėjo galioti iki 2012 m. rugpjūčio 28 d. Bylos duomenimis nustatyta, kad užsakovė, pranešime nurodžiusi sutarties 6.1 punkte nustatytą pagrindą, savo iniciatyva sutartį nuo 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutraukė (b. l. 94). Sutinkamai su šalių sudarytos sutarties 6.1 punktu, užsakovės iniciatyva nutraukus sutartį prieš pasibaigiant sutarties galiojimo terminui, užsakovei tenka atsakomybė, numatyta sutarties 3.1.4 punkte t.y. ne ginčo tvarka sumokėti vykdytojui (ieškovei) sutarties priešlaikinio nutraukimo baudą, lygią 30 Lt už kiekvieną mėnesį, likusį iki sutarties galiojimo termino pabaigos nuo sutarties nutraukimo dienos. Sutarties šalys yra laisvos susitarti dėl sutarties sąlygų, todėl įvertinus anksčiau nurodytą aplinkybę, jog šalys yra ūkio subjektai, taip pat, kad jų sudarytas sandoris yra komercinis, apeliacinio skundo argumentai dėl ieškovės nesąžiningumo ir dėl 2011 m. rugsėjo 19 d. PVM sąskaitos faktūros Nr. FIN 2011/09/19-1 negaliojimo vertintini kaip nepagrįsti.
Pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškovės (vykdytojo) reikalavimą dėl apmokėjimo už suteiktas paslaugas, nustatęs, kad UAB „Finita“ vedė atsakovės 2010 m. apskaitos duomenis, sprendė, kad 2011-05-20 sąskaita faktūra Nr. FIN 2011/05/20-100 544,50 Lt išrašyta pagrįstai. Apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su pirmosios instancijos teismo byloje nustatytu faktinių aplinkybių įvertinimu, pažymi, kad bendroji įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė yra ta, kad kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus (CPK 178 straipsnis). Ieškovas privalo įrodyti jo teisę sukuriančius faktus, tačiau neturi įrodinėti tą teisę paneigiančių faktų – tokius faktus, atsikirsdamas į ieškovo reikalavimą, turi įrodyti atsakovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje N. P. v. UAB „Moduva ir Ko“, bylos Nr. 3K-3-112/2008; 2009 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje V. S. v. V. T., bylos Nr. 3K-3-253/2009). Byloje abi šalys pripažįsta, kad nors šalių sutartis buvo sudaryta 2011 m. vasario 28 d., tačiau ieškovei buvo perduoti atsakovės ir 2010 m. buhalteriniai duomenys. Ieškovė, įrodinėdama paslaugų suteikimą į bylą pateikė aktą (b. l. 47), kuriame šalys patvirtinto, kad paskutinis laikotarpis už kurį yra sutvarkyta atsakovės buhalterinė apskaita yra 2011 m. rugpjūčio 8 d., taip pat šiuo aktu atsakovei buvo perduoti jos buhalteriniai duomenys, tame tarpe ir už 2010 m. Atsakovė, apeliaciniame skunde teigdama, kad ginčo laikotarpiu įmonės buhalterinę apskaitą tvarkė kita įmonė, šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų nepateikė, tuo tarpu byloje pateikti įrodymai, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, patvirtina, kad ieškovė atstovavo apeliantei mokesčių administratoriaus institucijose (b. l. 140-141), vedė 2010 m. buhalterinės apskaitos dokumentus (b. l. 167-169), kas atitinka šalių sudarytos sutarties 1.1 punkto nuostatas.
Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė delspinigius bei administravimo mokestį, argumentuodama tuo, jog sutartinius įsipareigojimus ji - atsakovė vykdė tinkamai, taip pat teigia, kad ieškovė nesuteikusi paslaugų be pagrindo išrašė PVM sąskaitas faktūras. Apeliantės vertinimu, už pagal apmokėtų sumų bei suteiktų paslaugų balansą susidarė 223,77 Lt permoka, todėl spręsti, kad yra pradelstas prievolės apmokėjimo terminas nagrinėjamos bylos atveju nėra teisinio pagrindo.
Kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Už sutartinių prievolių nevykdymą ar netinkamą vykdymą pažeidusiai sutartį šaliai gali būti taikomos netesybos (CK 6.73, 6.258 straipsniai). Šalių sudarytos sutarties 3.1.2 punkto nuostatose nustatyta, kad uždelsęs laiku sumokėti už paslaugas pagal sutarties bei sutarties priedų sąlygas, už kiekvieną uždelstą dieną užsakovas (atsakovė) įsipareigojo mokėti 0,2 procentų dydžio delspinigius nuo nesumokėtos sumos. Taip pat šiame punkte šalys susitarė, jog užsakovas privalo sumokėti 50 Lt dydžio skolos administravimo mokestį, jei jis vėluoja atsiskaityti su vykdytoju ilgiau kaip 7 dienas. Atsiskaitymo už suteiktas paslaugas tvarka, pateiktą sąskaitą faktūrą apmokėti per 10 dienų nuo sąskaitos faktūros gavimo dienos, nustatyta sutarties priedo Nr. 1.2.2 punkte. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad už suteiktas paslaugas per visą sutarties galiojimo laiką atsakovė ieškovei sumokėjo 431,97 Lt (b. l. 86-88), ši aplinkybė pripažįstama ir apeliaciniame skunde. Apeliantė iš esmės neginčija ieškovės suteiktų paslaugų 2011 m. kovo–birželio mėn. apimties bei šiais laikotarpiais išrašytų PVM sąskaitų faktūrų, taip pat bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme yra pripažinusi, kad jai buvo žinomos sumos bei laikotarpiai, už kuriuos reikalaujama priteisti už suteiktas paslaugas, tačiau pagrindine neatsiskaitymo pagal sutarties sąlygas priežastimi įvardijo ginčą dėl paslaugų suteikimo tvarkant 2010 m. apskaitos dokumentus. Pripažinus nepagrįstais apeliacinio skundo argumentus dėl 2011-05-20 sąskaitos faktūros Nr. FIN 2011/05/20-100 544,50 Lt pripažinimo negaliojančia, nėra pagrindo sutikti ir su apeliacinio skundo argumentais dėl delspinigių pritesimo. Pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė ieškovei už suteiktas paslaugas mokėtinas sumas, įvertino bei įskaitė sutarties sudarymo metu sumokėtą užstatą bei padarė pagrįstas išvadas dėl prievolės vykdymo terminų, kas sudarė pagrindą priteisti iš atsakovės ieškovės reikalaujamus delspinigius bei administravimo išlaidas.
Esant nurodytoms aplinkybėms apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė iš esmės teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmestinas, Druskininkų miesto apylinkės teismo 2012 m. gegužės 15 d. sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Druskininkų miesto apylinkės teismo 2012 m. gegužės 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.