Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Donatas Šernas, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo akcinės bendrovės Šiaulių banko atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2014 m. gegužės 28 d. nutarties dalies, kuria uždarosios akcinės bendrovės „ACEO“ administratoriumi paskirta uždaroji akcinė bendrovė „VRBV“, civilinėje byloje Nr. B2-1993-260/2014 pagal ieškovų bankrutuojančios akcinės bendrovės Ūkio banko, akcinės bendrovės Šiaulių banko, uždarosios akcinės bendrovės „Conlex“, T. P., T. S. ir V. M. ieškinius dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „ACEO“.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovai BAB Ūkio bankas, AB Šiaulių bankas, UAB „Conlex“, T. P., T. S. ir V. M. kreipėsi į Šiaulių apygardos teismą su ieškiniais, prašydami atsakovui UAB „ACEO“ iškelti bankroto bylą.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Teismas neįvertino visų pasiūlytų administratorių kandidatūrų atitikimo užimtumo ir patirties kriterijams. Teismas neatkreipė dėmesio, jog UAB „Nemokumo sprendimai“ turi mažiausią darbo krūvį, lyginant su kitais siūlomais administratoriais, todėl šis administratorius gali profesionaliau ir efektyviau atlikti įmonės bankroto procedūrą.Teismas nesiėmė jokių aktyvių veiksmų, kad būtų paskirtas tinkamiausias kandidatas administruoti atsakovą.Teismas nenurodė teisiškai reikšmingų argumentų, nulemiančių UAB „Nemokumo sprendimai“ netinkamumą administruoti atsakovą.Teismas nevertino UAB „Conlex“ nurodytų aplinkybių dėl galimo UAB „VRBV“ šališkumo, todėl neįvykdė pareigos įvertinti kiekvieną aplinkybę, kuri gali turėti neigiamos įtakos administratoriaus patikimumui ir sukelti abejones dėl administratoriaus tinkamumo administruoti konkrečią bankrutuojančią įmonę.Administratoriaus buveinės vieta neturi esminės reikšmės ir negali būti lemiama aplinkybė, sprendžiant įmonės bankroto administratoriaus paskyrimo klausimą.

Atskirasis skundas grindžiamas tik prielaidomis.Apeliantas nepateikė jokių įrodymų, kurie sudarytų pagrindą abejoti teismo paskirto bankroto administratoriaus nešališkumu.Teismas įvertino visas pasiūlytas bankroto administratorių kandidatūras pagal apelianto nurodytus kriterijus ir padarė išvadą, jog visi kandidatai yra vienodai tinkami vykdyti bankroto administratoriaus funkcijas.Apelianto pateiktas bankroto administratorių darbo krūvio apskaičiavimas (užimtumas), išvedant bendrą administruojamų įmonių vidurkį, tenkantį bankroto administratoriams – įgaliotiems asmenims, yra neteisingas ir klaidingas. Būtent UAB „VRBV“ administratorius yra mažiausiai užimtas, todėl jis gali profesionaliai ir efektyviai atlikti įmonės bankroto procedūrą.UAB „VRBV“ šališkumas nėra pagrįstas duomenimis. Be to, UAB „Conlex“, teikdamas teismui 2014 m. gegužės 13 d. prašymą, nežinojo, kokią bankroto administratoriaus kandidatūrą siūlo BAB Ūkio bankas, tačiau vis tiek teigė, kad bankroto administratoriaus kandidatūra, kokią tik pasiūlytų kreditorius BAB Ūkio bankas, vis tiek bus šališka. Pažymi, kad UAB „VRBV“ kandidatūrą pasiūlė ir kreditoriai – bankrutuojančios įmonės darbuotojai, todėl tai tik paneigia šio administratoriaus galimą šališkumą.UAB „VRBV“ atitinka visus Įmonių bankroto įstatyme administratoriui keliamus reikalavimus.Kyla abejonių dėl UAB „Nemokumo sprendimai“ nešališkumo, nes, ieškovų nuomone, kreditorius AB Šiaulių bankas atstovauja ne savo, kaip kreditoriaus, o jo siūlomo bankroto administratoriaus interesus.

Byloje nėra duomenų apie tai, kad egzistuoja Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 4 dalyje nurodytos aplinkybės, dėl kurių vienas ar kitas pretendentas negalėjo būti paskirtas administratoriumi, taip pat nėra duomenų apie galimą jų šališkumą.Apeliantas nepagrįstai teigia, kad teismas nutartyje nenurodė jo siūlyto administratoriaus UAB „Nemokumo sprendimai“ netinkamumo argumentų. Teismas konstatavo visų pasiūlytų administratorių tinkamumą būti paskirtais atsakovo administratoriumi. Teismas, nutartyje pasisakydamas dėl administratorių užimtumo, šio kriterijaus nelaikė esminiu ir juo nesivadovavo, nors atskirai pažymėjo, kad jo skiriamo administratoriaus darbuotojai nėra labai užimti. Taigi, teismas nesirinko mažiausią užimtumą turinčio administratoriaus.Byloje nėra duomenų, kurie leistų manyti, jog banko pasiūlyto administratoriaus užimtumas, kvalifikacinis patyrimas arba kitos su jo veikla susijusios aplinkybės objektyviai kliudytų skirti jį atsakovo administratoriumi.Tokie kriterijai, kaip bankroto administratoriaus patirtis, bankrutuojančios įmonės veiklos ypatumai ir panašiai, yra fakultatyviniai.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas netenkintinas, Kauno apygardos teismo 2014 m. gegužės 28 d. nutartis paliktina nepakeista.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Pagal Lietuvos Respublikos CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Šios taisyklės taikomos ir atskirųjų skundų nagrinėjimui (CPK 338 str.).

Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria UAB „ACEO“ bankroto administratoriumi nutarta paskirti UAB „VRBV“, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Įmonės administratorius bankroto procese yra vienas reikšmingiausių subjektų, jis iš esmės vykdo bankrutuojančios įmonės vadovo funkcijas, nuo jo veiksmų, jo sąžiningumo ir aktyvumo priklauso kreditorių ir skolininko interesų apgynimas, bankroto procese siekiamų tikslų įgyvendinimas. Dėl administratoriaus išskirtinės svarbos bankroto procese tik teismas, laikydamasis teisės norminių aktų reikalavimų, turi teisę skirti administratorių bankroto procese. Juo gali būti skiriamas tik asmuo, atitinkantis Įmonių bankroto įstatymo (toliau ĮBĮ) 11 straipsnyje nustatytus reikalavimus, keliamus bankroto administratoriui.

Teismo teisė parinkti administratoriaus kandidatūrą nėra absoliuti. Spręsdamas šį klausimą, teismas visų pirma yra saistomas viešojo intereso ir turi siekti, kad bankroto procedūra vyktų sklandžiai, o teismo paskirtas bankroto administratorius užtikrintų bankrutuojančios įmonės kreditorių bei pačios įmonės teisėtų interesų apsaugą.

Lietuvos apeliacinis teismas administratoriaus skyrimo klausimą yra nagrinėjęs ir praktiką suformavęs daugelyje nutarčių. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad pirmosios instancijos teismo nutartis paskirti bankrutuojančios įmonės administratorių gali būti naikinama tuo atveju, jei paskirtas administratorius neatitinka ĮBĮ nustatytų reikalavimų (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-963/2011; 2011 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-585/2011; 2010 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2087/2010, 2010 m. rugsėjo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1373/2010, 2013 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1662/2013 ir kt.) arba yra kitos svarbios aplinkybės, dėl kurių paskirtas administratorius negali tinkamai atlikti savo pareigų. Lietuvos apeliacinis teismas yra išaiškinęs, kad parenkant asmenį, kuris vykdys įmonės bankroto procedūras, svarbiausia yra jo nešališkumas ir nesuinteresuotumas bylos baigtimi. Spręsdamas šį klausimą, teismas turi išsiaiškinti, ar siūlomi bankroto administratoriai sutinka administruoti įmonę, ar Įmonių bankroto valdymo departamentas pritarė šių bankroto administratorių skyrimui. Kiti kriterijai, kaip antai, bankroto administratoriaus patirtis, bankrutuojančios įmonės veiklos ypatumai ir panašiai yra fakultatyviniai. Tuo atveju, kai keli asmenys gali administruoti bankrutuojančią įmonę, teismas parenka tokį administratorių, dėl kurio nešališkumo byloje kyla mažiausiai abejonių, o jeigu nėra abejonių dėl jų nešališkumo, parenka bet kurį iš šių asmenų (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. rugsėjo mėn. 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1255/2010, 2013 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1662/2013 ir kt.).

Kaip matyti iš skundžiamos teismo nutarties motyvuojamosios dalies, pirmosios instancijos teismas pripažino, jog visi siūlomi atsakovo administratoriaus kandidatai atitinka ĮBĮ reikalavimus, keliamus bankroto administratoriui, ir vienodai tinkamai gali vykdyti administratoriaus funkcijas. Taigi, akivaizdu, jog teismas sprendė, kad tiek apelianto siūlomas administratorius UAB „Nemokumo sprendimai“, tiek UAB „VRBV“, tiek kiti kandidatai yra tinkami administruoti atsakovo bankroto procesą. Todėl nepagrįstai apeliantas teigia, jog teismas laikė jo siūlomą administratorių netinkamu vykdyti atsakovo bankroto procedūras.

ĮBĮ 11 straipsnio 4 dalyje yra nustatyti pagrindai, kuriems esant, asmuo negali būti paskirtas įmonės bankroto administratoriumi: administratoriumi negali būti paskirtas įmonės, kuriai iškelta bankroto byla, kreditorius (su kreditoriumi darbo santykiais susijęs asmuo ar, kai kreditorius – juridinis asmuo, jo organų narys), asmuo, kuris pagal įstatymus ar kitus teisės aktus neturi teisės būti vadovu, įmonės ar šią įmonę patronuojančios arba šios įmonės dukterinės įmonės savininkas, jos valdymo organų narys, vadovas, jo pavaduotojai (direktoriai), vyriausiasis buhalteris (buhalteris), įmonės apskaitos struktūrinio padalinio vadovas, akcininkas, nuosavybės teise turintis arba turėjęs per paskutinius 36 mėnesius iki bankroto bylos iškėlimo daugiau kaip 10 procentų įmonės arba ją patronuojančios ar šios įmonės dukterinės įmonės akcijų, taip pat sutuoktinis, giminystės (tiesiosios aukštutinės ir tiesiosios žemutinės linijos giminaičiai, tikrieji bei netikrieji broliai ir seserys, įtėviai ir įvaikiai), svainystės ar partnerystės ryšiais su bankroto bylą nagrinėjančiu teisėju susijęs asmuo. Šie apribojimai taikomi ir šioje dalyje nurodytiems asmenims, kurie dirbo įmonėje ir buvo atleisti iš pareigų per paskutinius 36 mėnesius iki bankroto bylos iškėlimo. Administratorius negali turėti teisinio suinteresuotumo bylos baigtimi. Juridinio asmens, turinčio teisę teikti bankroto administravimo paslaugas, vadovui, jo pavaduotojams (direktoriams), vyriausiajam buhalteriui (buhalteriui), įmonės apskaitos struktūrinio padalinio vadovui, juridinio asmens organo nariams, juridinio asmens dalyviams taikomi šioje dalyje administratoriui nustatyti apribojimai.

Apeliantas neįrodė esant bent vienai minėtai aplinkybei, sudarančiai pagrindą abejoti teismo paskirto administratoriaus tinkamumu administruoti atsakovo bankroto procedūrą.

Kaip matyti iš UAB „Conlex“ atsiliepimo, šis ieškovas UAB „VRBV“ galimą nešališkumą ir suinteresuotumą sieja su ta aplinkybe, kad su šio administratoriaus kandidatūra sutiko atsakovo UAB „ACEO“ direktorius (175-176 b. l., 1 t.). Tačiau teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismu, jog ši aplinkybė nesudaro pagrindo abejoti UAB „VRBV“ nešališkumu vykdant atsakovo bankroto procesą. Teisėjų kolegija pažymi, jog byloje nėra duomenų, įrodančių, jog UAB „ACEO“ direktorių su bankroto administratoriumi UAB „VRBV“ sieja kokie nors ryšiai, leidžiantys suabejoti šio administratoriaus nešališkumu. Be to, kaip Pagrįstai pastebėjo pirmosios instancijos teismas, UAB „VRBV“ kandidatūrai pritarė ne tik atsakovo direktorius, bet ir BUAB Ūkio bankas, buvę atsakovo darbuotojai T. P., T. S. ir V. M., kurie ir pasiūlė šią kandidatūrą.

Be to, bankroto administratorius, nepriklausomai nuo jo kandidatūrą pasiūliusio asmens, privalo atstovauti visų kreditorių, taip pat bankrutuojančios įmonės teises ir interesus (ĮBĮ 11 str. 3 d. 14 p.). Paminėta, kad Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje susiformavo vieninga pozicija, jog vien ta aplinkybė, kad bankroto administratoriaus kandidatūrą pasiūlė vienas ar kitas bankroto byla suinteresuotas asmuo, svarstant bankroto administratoriaus kandidatūros tinkamumą negali būti laikoma reikšminga, jeigu neegzistuoja objektyvų pagrindą sudarančių abejonių dėl siūlomo paskirti bankroto administratoriaus galimo šališkumo, neobjektyvumo, nesąžiningumo ar kitų aplinkybių, sudarančių pagrindą daryti pagrįstą išvadą dėl galimo netinkamo bankroto administravimo paslaugų teikimo (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-468/2009, 2009 m. liepos 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-629/2009, 2013 m. sausio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-590/2013 ir kt.). Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad apeliantui nenurodžius nei vienos aplinkybės, kuri sudarytų objektyvų pagrindą abejoti pirmosios instancijos teismo paskirto administratoriaus nešališkumu, jo argumentai dėl paskirto administratoriaus šališkumo atmetami kaip nepagrįsti (CPK 12 ir 178 str.).

Kaip minėta, bankroto administratorių patirtis, užimtumas, turima kvalifikacija, tam tikrų žinių turėjimas ir pan. nėra tie faktoriai, kurių pagrindu būtų galima besąlygiškai keisti teismo paskirtą administratorių. Be to, tinkamiausiai savo pajėgumą administruoti tam tikrą bankrutuojančią bendrovę gali įvertinti pats administratorius, kuris geriausiai žino, ar jis sugebės administruoti konkrečią bendrovę, ar jis turi tam reikalingų žinių ir kvalifikaciją, kiek reiks laiko sąnaudų, priklausomai nuo bendrovės veiklos ypatumų, jos didumo, bankroto proceso eigos ir panašiai, todėl būtent pats administratorius gali ir turi įvertinti, ar jis yra pajėgus administruoti dar vieną bankrutuojantį subjektą. Šiuo atveju UAB „VRBV“, sutikdamas administruoti UAB „ACEO“ (8 b. l., 1 t.), iš esmės išreiškė nuomonę, jog jis sugebės administruoti UAB „ACEO“. Be to, teismas, nutartyje pasisakydamas dėl administratoriaus UAB „VRBV“ užimtumo, šio kriterijaus nelaikė esminiu, tiesiog paminėjo kaip papildomą aplinkybę, nulemiančią teismo apsisprendimą paskirti būtent šį juridinį asmenį atsakovo bankroto administratoriumi.

Kita vertus, bankrutuojančios (bankrutavusios) įmonės kreditorių susirinkimas (komitetas) turi teisę kreiptis į teismą dėl įmonės administratoriaus pakeitimo, jeigu iškyla pagrįstos abejonės dėl administratoriaus veiklos tinkamumo (ĮBĮ 11 str. 8 str. 2 p., 23 str. 13 p.). Vadinasi, bet kuris atsakovo kreditorius, turėdamas pagrįstų abejonių dėl teismo paskirto administratoriaus veiklos tinkamumo, turės galimybę šį klausimą iškelti kreditorių susirinkime.

Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad iš pasiūlytų administratorių kandidatūrų pirmosios instancijos teismas turi teisę parinkti tokį administratorių, kuris, teismo pagrįstu įsitikinimu, galės tinkamai administruoti bankrutuojančią įmonę, o apeliacinės instancijos teismas turi pagrindą naikinti pirmosios instancijos teismo nutarties dalį, kuria paskirtas bankroto administratorius, tik tuomet, kai egzistuoja ĮBĮ nustatyti pagrindai, dėl kurių asmuo negali būti skiriamas administruoti įmonę ir/ar kyla pagrįstos abejonės dėl administratoriaus galimybės objektyviai, nešališkai teikti administravimo paslaugas.

Kadangi pirmosios instancijos teismo paskirtas bankroto administratorius atitinka visus bankroto administratoriui keliamus reikalavimus (ĮBĮ 11 str.), o apeliantas nepateikė pagrįstų argumentų ar įrodymų, kurių pagrindu būtų galima abejoti paskirtojo bankroto administratoriaus objektyvumu, kompetencija, nešališkumu, gebėjimu užtikrinti sklandų ir operatyvų bankroto procedūrų vykdymą, tinkamai atlikti jam ĮBĮ pavestas funkcijas bei vienodai ginti visų atsakovo kreditorių ir bankrutuojančios įmonės interesus (CPK 178 str., 314 str., 338 str.), naikinti skundžiamą teismo nutarties dalį nėra pagrindo, todėl Kauno apygardos teismo 2014 m. gegužės 28 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Palikti Kauno apygardos teismo 2014 m. gegužės 28 d. nutartį nepakeistą.