- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2018-01-04
- Bylos Nr.
- 1-78-238/2018
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Danguolė Šiugždinytė
- Nukentėjusysis
- K. Č., V. Ž., M. T.
- Kaltinamasis
- V. K.
- Advokatai
- Regina Atkočaitienė, Ramūnas Putinas
viešame teismo posėdyje nagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), nevedęs, nedirbantis, teistas: 1) Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2010-09-16 nuosprendžiu pagal LR BK 22 straipsnio 1 dalį ir BK 180 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 1 (vieniems) metams 6 (šešiems) mėnesiams. Vilniaus apygardos teismo 2010-12-02 nuosprendžiu pakeistas Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2010-09-16 nuosprendis ir nuteistas pagal LR BK 180 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams 8 (aštuoniems) mėnesiams; 2) Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2011-07-13 nuosprendžiu pagal LR BK 178 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams. Vadovaujantis LR BK 63 straipsnio 9 dalimi, paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus apygardos teismo 2010-12-02 nuosprendžiu paskirta 3 (trejų) metų 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausme, ir subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 3 (trejiems) metams 11 (vienuolikai) mėnesių, bausmę atliekant pataisos namuose; 3) Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2012-04-06 nuosprendžiu pagal LR BK 187 straipsnio 1 dalį, LR BK 214 straipsnio 1 dalį, LR BK 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimo bausmėmis. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos ir subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 3 (trejiems) metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, dalinai sudedant, paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-07-13 nuosprendžiu paskirta bausme ir subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 4 (ketveriems) metams 8 (aštuoniems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose. Atlikęs bausmę paleistas iš bausmės atlikimo vietos 2014-11-18, kaltinamas padaręs nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalyje, BK 187 straipsnio 2 dalyje.
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. K. padarė nužudymą, o būtent: 2016-10-15 laikotarpiu nuo 14.30 val. iki 19.50 val. (duomenys neskelbtini), virtuvėje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, konflikto dėl asmeninių nesutarimų su nukentėjusiąja Z. T. metu ne mažiau kaip 8 (aštuonis) kartus tyčia žarstekliu sudavė Z. T. į galvą, tuo padarė jai daugybines muštines žaizdas galvoje, daugybinius skeveldrinius įspaustinius kaukolės skliauto kaulų bei dešinio skruostikaulio lūžimus, kraujo išsiliejimą po kietuoju galvos smegenų dangalu po voratinkliniu galvos smegenų dangalu ir į skilvelius, dešinės kaktinės smegenų skilties sumušimą bei smegenų sukrėtimą, nuo ko Z. T. netrukus įvykio vietoje mirė, t. y. nužudė Z. T.. Taip padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 129 straipsnio 1 dalyje.
V. K. sunaikino turtą visuotinai pavojingu būdu, o būtent: tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, tuo pačiu metu ir toje pačioje vietoje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, siekdamas nuslėpti padarytą nusikaltimą, tyčia į viryklę pro atidengtus besikūrenančios krosnies viryklės metalinius žiedus ant žarijų įkišęs skudurą, kurio kitą galą padėjo ant greta krosnies viryklės buvusio poroloninio čiužinio, padegė K. Č. priklausantį namą, taip sunaikindamas Z. T. priklausančius daiktus: 2 (dvi) lovas, šaldytuvą, dujinę viryklę, stalą, du fotelius ir 3 (tris) spinteles – bendros 100 eurų vertės, nukentėjusiajam M. T. priklausančius daiktus: dvigulę lovą, sekciją, virtuvės baldų komplektą, didelę drabužių spintą, komodą, kambarinę spintelę, 2 (du) stalus, virtuvinį kampą, šaldytuvą, mikrobangų krosnelę, sulčiaspaudę – bendros 1883 eurų vertės, bei kieto kuro židinio krosnelę – 782 eurų vertės, taip visuotinai pavojingu būdu sunaikino turtą ir M. T. padarė 2765 eurų vertės žalą. Taip padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 187 straipsnio 2 dalyje.
Motyvuojamoji dalis
Teisminio nagrinėjimo metu kaltinamasis V. K. kaltu prisipažino visiškai. Paaiškino, kad įvykdė nusikaltimus-nužudymą ir turto sunaikinimą. Patvirtino, kad įvykio dieną (2016-10-15) kilusio konflikto metu jis smurtavo prieš Z. T., sudavė jai smūgius žarstekliu, ją sužalojo ir nužudė, o po to padegė namą. Nurodė, kad konfliktas kilo dėl to, kad Z. T. jį vijo išeiti iš namų, prieš jį panaudojo smurtą, sudavė jam žarstekliu į galvą, jį sužalojo, bėgo kraujas, todėl supyko ir smūgiavo jai, tačiau nužudyti nesiekė.
Kaltinamasis V. K. nurodė, kad detaliai nurodyti nusikaltimo padarymo aplinkybių nesutinka, atsisakė duoti parodymus. Teisingi yra teisminio nagrinėjimo metu duoti parodymai (jo prisipažinimas) ir ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kur jis pripažino kaltę padaręs nusikalstamas veikas (nužudymą ir padegimą). Nurodė, kad su civiliniu ieškiniu sutinka.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 4 dalimi, pagarsino V. K. parodymus, kuriuos jis davė ikiteisminio tyrimo metu ir ikiteisminio tyrimo teisėjui.
Nustatyta, kad ikiteisminio tyrimo metu 2016-10-21, 2016-10-26, 2017-01-11 apklausų metu įtariamasis V. K. kaltu visiškai prisipažino ir paaiškino, kad 2016-10-15 naktį jis kartu su Z. T., kuri buvo jį priėmusi laikinai pagyventi, ir kaimynu, vardu D. (D. P.), girtavo pas ją namuose. Ryte apie 9 val. jis su Z. T. nuėjo iki Aivaro (A. M.), kur kartu pas jį kambaryje išgėrė du butelius vyno. Po to su Z. T. grįžo namo, pakeliui nusipirko alaus, kurį namuose dviese išgėrė. Nuo išgerto alkoholio kiekio jis jautėsi labai smarkiai apsvaigęs. Z. T. taip pat buvo smarkiai apsvaigusi nuo alkoholio. Išgėrę alkoholį nuėjo miegoti. Atsikėlė apie 18 val. ir nuėjo atnešti malkų pečiui kūrenti. Kai jis grįžo, Z. T. jam pareiškė, kad jis jai atsibodo, liepė eiti iš jos namų, paskambino savo sūnui M. T. bei paprašė V. K. išvaryti iš namų. Jis prašė M. T. leisti dar pagyventi pas jo motiną, tačiau šis nesutiko, todėl jis paėmė savo kuprinę, susidėjo savo drabužius ir jau ruošėsi išeiti. Jam išeinant Z. T. paprašė palikti cigarečių. Kadangi prieš tai Z. T. jį buvo išplūdusi necenzūriniai žodžiais, vijo prieš naktį iš namų, jis savo cigarečių jai palikti nenorėjo. Pasakė, kad ji turi jo 5 eurus, todėl pati gali nueiti ir nusipirkti cigarečių. Šio pokalbio metu jis kraustėsi savo daiktus ir kalbėjosi su Z. T. būdamas nusisukęs nuo jos, ji stovėjo jam už nugaros, prie pat pečiaus. Kai atsisuko norėdamas pasiimti savo striukę, kuri kabojo prie pečiaus, Z. T. be jokios priežasties sudavė metaliniu žarstekliu jam į galvą ir praskėlė dešinį antakį. Pastebėjęs tekantį kraują, jis labai smarkiai supyko, atėmė iš Z. T. rankų žarsteklį, viena ranka ją pastūmė stipriai į šoną, dėl ko ji nukrito ant lovos, bei sudavė juo apie dešimt kartų Z. T. į galvą. Nužudyti jos nenorėjo, sudavė spontaniškai, tik norėdamas sukelti skausmą. Jam sudavus smūgius, Z. T. apsipylė krauju ir nebejudėjo, iš to jis suprato, kad galėjo ją nužudyti, dėl to labai išsigando ir norėdamas nuslėpti šį nusikaltimą nutarė imituoti gaisrą, todėl padegė skudurą, numetęs jį ant pečiaus viryklės, ant viršaus padėjo poroloninį čiužinį, manė, kad čiužinys užsidegs, o nuo jo užsidegs ir sudegs visas namas su Z. T., taip bus sunaikinta visa įvykio vieta ir visi įkalčiai, niekas negalės nustatyti, dėl ko ši numirė. Sukūręs gaisrą, jis greitai susirinko savo daiktus ir išėjo. Norėdamas sau susikurti alibi, kad gaisro metu buvo visai kitoje vietoje ir su kitais asmenimis, jis nuėjo į Karmėlavos gyvenvietę. Pakeliui miške, prie kelio, paslėpė metalinį žarsteklį. Tada nuėjo į maisto prekių parduotuvę, esančią Kęstučio ir Vilniaus gatvių sankryžoje, nusipirko du butelius alaus ir nuėjo pas A. M., su kuriuo išgėrė vieną butelį alaus, kitą butelį jis jam siūlė nueiti išgerti pas kitą pažįstamą, nes jis norėjo, kad kuo daugiau žmonių jį pamatytų ir vėliau galėtų liudyti, kad jis gaisro metu nebuvo pas Z. T.. A. M. norėjo eiti pas Z. T., todėl jis sutiko, tačiau apie gaisrą nieko nepasakojo. Atėjus prie Z. T. namų, dūmai veržėsi pro stogą ir langus. A. M. įbėgo į namo vidų, o jis liko kieme toliau namo, stovėjo apie 30 m atstumu, prie malkinės. Išbėgęs iš namo A. M. pasakė, kad lovoje rado „kažkokią bobą“, kad ji gali būti dar gyva, todėl antrą kartą į vidų nuėjo dviese. Viduje buvo labai daug dūmų, A. M. ėjo pirmas, jis sekė iš paskos, tačiau sugebėjo nueiti tik iki pečiaus, nes trūko oro, dūmai griaužė akis, buvo tvanku. Suprato, kad per tiek laiko Z. T. negalėjo būti gyva, todėl daugiau į namo vidų nėjo. Įsidegus gaisrui, jie prie namo nebelaukė, pagalbos į nieką nesikreipė, nes išsigando, iš karto nuskubėjo link autobusų stotelės. Jis nuvyko pas M. T. paprašyti, kad leistų laikinai pas jį apsigyventi, kadangi sudegė jo motinos Z. T. namai. Namuose jis rado tik Marijono sugyventinę, kuri jo neįsileido, todėl jis dar telefonu bendravo su Marijonu, bet ir jis neleido pas jį apsistoti. Kadangi daugiau nebežinojo ką daryti, kur pernakvoti, jis paskambino bendruoju pagalbos telefonu 112 ir pasakė, jog nori nusižudyti, kad jį nuvežtų į psichiatrinę ligoninę. Žiegždrių psichiatrijos ligoninėje jis gavo savo mobiliojo ryšio telefoną ir peržiūrėjo praleistus skambučius, susiskambino su R. L., kuri jį informavo, kad jo ieško policija. V. K. pasakė jai, kad ji informuotų policijos pareigūnus, kad jis guli psichiatrinėje ligoninėje. Vėliau buvo sulaikytas. Nuoširdžiai gailisi padaręs šį nusikaltimą. (3 t., b. l. 7-10, 16, 19-21)
2016-10-21 Kauno apylinkės teisme nagrinėjant pareiškimą dėl kardomosios priemonės - suėmimo paskyrimo V. K., apklaustas ikiteisminio tyrimo teisėjos įtariamasis V. K. paaiškino, kad supranta, kuo šioje byloje yra įtariamas, ir dėl to prisipažįsta kaltu visiškai. Šis nusikaltimas įvykdytas spontaniškai. Jis nenorėjo jos žudyti, tik pamokyti. Nužudytoji buvo jo draugo mama. Jis gyveno pas ją paskutiniu laiku. Jis nemažai kartų jai trenkė, niekaip negalėjo sustoti. Ji nuolat ant jo rėkdavo, kad viskas negerai. Tikrai nenorėjo jos nužudyti. Jis dar padegė namą, kai ją nužudė. Padegė, nes išsigando. Buvo visas išsiblaškęs. (3 t., b. l. 44-46)
2017-01-11 apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėją įtariamasis V. K. kaltu neprisipažino bei nurodė, kad Z. T. nenužudė, o kaltę dėl žmogžudystės prisiėmė todėl, kad jį ėmė gąsdinti. Kai eidamas su draugu pamatė gaisrą Z. T. namuose, nežinojo, kad ji buvo nužudyta. Išėjęs iš Z. T. namų, jis nuvažiavo pas jos sūnų, po to pateko į psichiatrinę ligoninę. Jam būnant ligoninėje, paskambino R. L., kuri pasakė, kad jo ieško pareigūnai. Pareigūnai atvažiavo pas jį vakare, prabuvo su juo visą naktį ir ryte nuvežė į nuovadą, jis tuo metu dar buvo „pripumpuotas“ vaistų. Jam iš karto net advokato neskyrė. Policijoje jo klausė, kodėl nužudė Z. T., liepė prisipažinti, o jei neprisipažins, sakė, kad eis į kitą kabinetą pakalbėti. Tada jis ir prisipažino. Jis sakė viską, ko jo klausė, tačiau nieko neatsimena, galvojo, kad per teismą viską paaiškins. Atsakydamas į prokuroro klausimus paaiškino, kad su Z. T. gyveno paskutines dvi savaites, kol jo neišvarė M. T.. Su Z. T. tarpusavio santykiai buvo draugiški, kartu išgerdavo, jis jai ir maisto atveždavo, ir malkų nueidavo papjauti. Tą dieną, kai ji sudegė, naktį atėjo kaimynas D., jie visi trys gėrė alkoholinius gėrimus, vėliau Z. nuėjo miegoti, o jis su D. nuėjo į parduotuvę alaus ir „vodkės“, tada dar išgėrė dviese ir išsiskyrė. Apie 4 val. vakaro jam paskambino M. T. ir pasakė, kad pas jį ne viešbutis ir kad jis čia negali priiminėti ko nori, tada jis susirinko savo daiktus ir išėjo, tuo metu buvo išgėręs. Tą dieną su Z. ir D. išgėrė „pleškutę“. Per praeitą apklausą jis tik atsakinėjo į tyrėjų klausimus, kas ateidavo į galvą, tą ir sakė. Dėl cigarečių buvo konfliktas iš tiesų. Z. T. prašė cigarečių, jis mažai turėjo, tai davė penkis eurus ir pasakė, kad pati nusipirktų. Nieko nežino, kas jai tampė ausis, jis jos nebuvo numetęs ant lovos. Išsigalvojo, kad ji pradėjo jį pulti ir numetė ją ant lovos. Prieš Z. T. nei fizinio, nei moralinio smurto nenaudojo. Kad per ilgą laiką buvo susikaupę daug nuoskaudų, tyrėjas pats išgalvojo. Kai vyko suėmimas pas teisėją, jis taip pat melavo. (3 t., b. l. 24-25)
2017-06-08 apklausos metu įteikus paskutinį pranešimą apie įtarimą įtariamasis V. K. kaltu neprisipažino, patvirtino ikiteisminio tyrimo teisėjui duotus parodymus bei prašė jais remtis tolesnėje ikiteisminio tyrimo eigoje. (3 t., b. l. 30-31)
Nukentėjusioji V. Ž. paaiškino, kad 2016-10-15 apie 20.42 val. paskambinusi broliui M. T. sužinojo, jog jų motinos Z. T. namuose kilo gaisras. Po skambučio nuvyko į motinos gyvenamąją vietą, kur gaisras jau buvo užgesintas. Gaisrininkai pasakė, kad gaisravietėje rado suanglėjusį žmogaus kūną. Brolis M. T. jai pasakojo, kad V. K. gyveno pas jos motiną Z. T., o ši jį varė iš namų. Civilinį ieškinį palaiko ir prašo jį tenkinti. Pašalpą gavo 503 ar 504 eurus, ši suma nėra minusuota iš civilinio ieškinio sumos.
Nukentėjusysis M. T. paaiškino, kad 2016-10-15 apie 14.42 val. V. K. jam skambino ir skundėsi, kad jo motina girta jį veja iš namų, prašė jį užtarti ir leisti pagyventi dar savaitę. Jis (M. T.) jam atsakė, kad jei mama nenori, kad jis gyventų, tai jis turi išeiti. Šio telefoninio pokalbio metu jis girdėjo, kad motina jį plūdo įvairiais necenzūriniais žodžiais, vijo jį lauk. Iš to sprendžia, kad jie galėjo susimušti, o V. K. iš piktumo išeidamas padegti namus. 2016-10-15 apie 20.46 val. jam paskambino kaimynė I. K., gyvenanti greta jo motinos Z. T. namų, ir pranešė, kad dega motinos namas, įtariama, kad motina yra viduje, galėjo žūti gaisre. Tuo momentu jis buvo Palangoje, todėl paprašė sesers V. Ž., kad ji kuo greičiau vyktų į vietą ir aiškintųsi įvykio aplinkybes. Apie nelaimę jis taip pat pranešė savo sugyventinei J. V.. Grįžus į Kauną apie 23.26 val. jam skambino J. V. ir pasakė, kad į jų namus buvo atėjęs pažįstamas V. K., kuris prieš tai gyveno jo motinos Z. T. namuose ir kartu su motina girtaudavo. V. K. atėjo prie jų namų neperspėjęs, beldėsi į langus, prašėsi įsileisti, savo apsilankymo priežasties nepaaiškino. J. V. atsisakius jį įsileisti, jis pasakė, kad įvyko nelaimė, dega motinos namas. Tuoj po šio skambučio V. K. pats paskambino ir M. T. pranešė, kad sudegė motinos namai, ji galėjo sudegti viduje. Prašo civilinį ieškinį tenkinti.
Nukentėjusieji V. Ž. ir M. T. paaiškino, kad su Z. T. jie dažnai bendravo, jų dvasinis ryšys buvo stiprus. Name, kuriame gyveno Z. T., buvo baldai, jie sudegė. Baldus, kitus daiktus, kurie gaisro metu sudegė, buvo pirkęs M. T..
Nukentėjusysis K. Č. paaiškino, kad nuo 2009-10-09 jam nuosavybės teise priklauso žemės sklypas adresu: (duomenys neskelbtini), su jame esančiais statiniais. Šiuo turtu praktiškai nesinaudojo, nes namas ir kiti statiniai buvo apleisti, namas ilgą laiką stovėjo nenaudojamas, namu naudojosi kiti žmonės. Namas sudegė, tvarkė degėsius. Civilinio ieškinio nereiškė.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 4 dalimi, pagarsino J. V. parodymus, kuriuos ji davė ikiteisminio tyrimo metu. Pagarsinus parodymus J. V. nurodė, kad jie yra teisingi ir juos tvirtina.
Teisminio nagrinėjimo metu liudytoja J. V. paaiškino, kad V. K. gyveno pas Z. T. trumpai, ji vydavo jį iš namų, bet jis sugrįždavo. Įvykio dieną V. K. buvo keistas, atrodė išsigandęs. Atėjęs V. K. neprašė kviesti pagalbos dėl degančio namo, pasakė niekam neskambinti. Dėl Z. T. mirties jos sūnus M. T. išgyveno, nuolat verkė, tapo nervingas. Prieš mirtį Z. T. ir M. T., V. Ž. tarpusavio santykiai buvo glaudūs, jie dažnai bendravo. Name, kuriame gyveno Z. T., buvo M. T. baldų.
Nustatyta, kad ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja J. V. paaiškino, kad 2016-10-15 apie 19.30 val. jai būnant namuose atėjo V. K. ir pasakė, kad dega jos sugyventinio M. T. motinos Z. T. namas. Taip pat minėjo, kad 2016-10-15 po pietų prie Z. T. namo buvo atvažiavę nepažįstami asmenys, kurie ieškojo M. T.. V. K. labai prašė jį įsileisti į namus, tačiau ji neleido, kadangi šis buvo mažai pažįstamas. V. K. elgesys jai pasirodė keistas. Pastebėjo, kad jo veidas buvo apibrozdintas vienoje pusėje prie antakio, lyg kraujavo. Ji paskambino M. T. ir pasakė, kad atėjo V. K. ir labai keistai elgiasi. M. T. telefonu pasakė, kaimynė I. K. jam pranešė apie degantį namą ir kad niekas nežino, kur yra jo motina Z. T.. Po šio pokalbio ji nuvyko į Karmėlavą bei pamatė, kad namas, kuriame gyveno Z. T., dega ir kad priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos darbuotojai jį gesina. Z. T. gyveno viena, pas ją lankydavosi asocialų gyvenimo būdą gyvenantys asmenys. (1 t., b. l. 58, 60-61)
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 4 dalimi, pagarsino I. K. parodymus, kuriuos ji davė ikiteisminio tyrimo metu. Pagarsinus parodymus I. K. nurodė, kad jie yra teisingi ir juos tvirtina.
Teisminio nagrinėjimo metu liudytoja I. K. paaiškino, kad Z. T. ir jos vaikai V. Ž., M. T., dažnai bendravo, jų dvasinis ryšys buvo stiprus. Name, kuriame gyveno Z. T., buvo baldų, jie sudegė. Baldus buvo pirkęs M. T..
Nustatyta, kad ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja I. K. paaiškino, kad 2016-10-15 apie 19.15 val. būnant namuose su vyru V. K. į namus atėjo A. (A. B.) ir pasakė, kad dega Z. T. namas. Ji pasiėmė mobiliojo ryšio telefoną ir išėjo į kiemą pažiūrėti, o jos vyras su A. nuėjo prie Z. T. namo. Pamačiusi, kad tikrai dega namas, paskambino Nr. 112 ir pranešė apie gaisrą. Su Z. T. bendraudavo dažnai, žinojo, kad ši mėgo dažnai išgerti, pas ją dažnai ateidavo asocialių asmenų, taip pat gyveno vyriškis vardu V. (1 t., b. l. 62-63, 65-66)
Liudytojas A. B. paaiškino, kad 2016-10-15 apie 19.40 val. pastebėjo, kad dega Z. T. namas. Apie gaisrą pranešė V. K. ir bėgo iki Z. T. namo, matė ugnį, liepsnas. Iš žmonių pasakojimo žino, kad name buvo surastas Z. T. lavonas.
Liudytoja R. P. paaiškino, kad ji buvo Z. T. kaimynė, gyveno priešais jos namą. 2016-10-15 apie 15– 16 val. matė, kad Z. T. vaikščiojo savo kieme. Apie 11 val. - 12 val. matė Z. T. kieme vaikščiojantį V. K.. Jokių pašalinių asmenų nematė, gaisro dar nebuvo. Apie 19 val. pamatė degantį Z. T. namą.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 4 dalimi, pagarsino A. M. parodymus, kuriuos jis davė ikiteisminio tyrimo metu. Pagarsinus parodymus A. M. nurodė, kad jie yra teisingi ir juos tvirtina.
Nustatyta, kad ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas A. M. paaiškino, kad 2016-10-15 vakare pas jį į svečius užėjo pažįstamas V. K., jis atnešė alaus, pasiūlė išgerti, iš kalbos suprato, kad jis buvo apsvaigęs nuo alkoholio. Begeriant V. K. pareiškė: „man atrodo, kad Z. dega, reikia nunešti jai alaus“. Jam tai pasirodė keista, pasiūlė nueiti iki Z. T. namų ir patikrinti, ar jai viskas gerai. Priėjus prie Z. T. namo pamatė, kad iš namo vidaus pro prieškambario duris veržėsi dūmai, todėl jis iš karto nuskubėjo į namo vidų. Liepsnos nesimatė, bet buvo labai daug dūmų. Išėjęs ir įkvėpęs oro jis vėl grįžo į kambarį ir bandė surasti Z. T.. Apgraibomis jos ieškojo, kadangi anksčiau buvo jos namuose daug kartų, žinojo jos namo patalpų išdėstymą. Ieškodamas Z. T. nuėjo prie jos lovos, apgraibomis užčiuopė kažką gulintį lovoje. Suprato, jog tai buvo žmogus, nes užčiuopė koją. Žmogus lovoje gulėjo nejudėdamas. Būdamas viduje nuolat kvietė Z. T. vardu, tačiau niekas neatsiliepė, negirdėjo jokių balsų, nei aimanavimų, nei degančių daiktų garso. Užčiuopęs lovoje žmogų išbėgo į lauką įkvėpti oro. Įkvėpęs grįžo į vidų ir bandė išnešti žmogų į lauką. Kai bandė kelti žmogų, jis gulėjo ant pilvo, kojos buvo nukreiptos į kambario vidurį, galva prie sienos. Norėdamas išvilkti žmogų iš degančio namo, paėmė jį už rankos, patraukė į save, žmogus visiškai nesipriešino, nukrito ant grindų kaip maišas. Tada bandė jį paimti už pažastų ir vilkti lauk. V. K. visą laiką buvo namų kieme prie lauko durų. Kai pašaukė V. K. jam padėti, šis atsakė, kad ji jau nebegyva, kuo jai galima padėti ir neatėjo į pagalbą. Jam traukiant žmogų nuo pečiaus pusės iš kažkur pasipylė žarijos, jis labai išsigando, kad gali užkristi stogas ir jis pats gali sudegti, todėl išbėgo į kiemą ir daugiau į namus nėjo. Išėjęs iš namo jis iš karto ėjo pas save namo kartu su V. K.. Į vietos gyventojus dėl kilusio gaisro pagalbos nesikreipė. A. K. jį palydėjo iki namų, pats nuėjo toliau link Vilniaus gatvės. (1 t., b. l. 73-75)
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 4 dalimi, pagarsino R. M. parodymus, kuriuos jis davė ikiteisminio tyrimo metu ir ikiteisminio tyrimo teisėjui. Pagarsinus parodymus R. M. nurodė, kad jie yra teisingi ir juos tvirtina.
Nustatyta, kad ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas R. M. paaiškino, kad jis gyveno pas Z. T. liepos - rugpjūčio mėnesį. Z. T. tuo metu gyveno viena. Su ja visiškai atsitiktinai susitiko, kartu girtavo, pati jį pakvietė gyventi pas save į namus. Iš jos namų išėjo, nes išvarė jos sūnus Marijonas (M. T.). Paskutinį kartą Z. T. matė 2016-10-08 Karmėlavoje, prie parduotuvės, jie pasikalbėjo, Z. T. reiškė nepasitenkinimą V. K., kad jis daug valgo ir nieko nedirba, jai nieko nepadeda. Dėl to V. K. jai sakė, kad jai viskas negerai, bet kai jis turi pinigų, tai viskas gerai. Jo akivaizdoje V. K. ir Z. T. niekada nesimušė, tik vienas kitam reiškė pretenzijas. Niekada nematė, kad Z. T. būtų sumušta, ji pati niekada tuo nesiskundė. (1 t., b. l. 77-78)
Liudytojas D. P. paaiškino, kad 2016-10-15 ryte jis atėjo pas Z. T., ten girtavo trise, t. y. jis (D. P.), V. K., Z. T.. Jokių konfliktų tarp jų nebuvo. Z. T. buvo sveika, nesužalota, ji užsiminė, jog jai nepatinka, kad V. K. pas ją gyvena namuose. Tą dieną matė, kad gaisrinė gesino Z. T. namą. Vėliau sužinojo, kad name buvo rastas lavonas. Žino, kad buvo baldai name, kuriame gyveno Z. T.. Ji bendravo su sūnumi, anūke, juos mylėjo.
Liudytoja V. V. paaiškino, kad 2016-10-15 apie 20 val. ji buvo pas J. V. namuose. V. K. beldė į langą, prašė įsileisti. J. V. nesutiko jo įleisti. J. V. atsisakė jį įsileisti, nes jis buvo įtartinas, susijaudinęs, girtas. Po pusvalandžio V. K. pasakė, kad dega Z. T. namas. J. V. skambino M. T., Z. T., jos kaimynams, klausė, ar tikrai dega namas, o po to skambino kaimynai, patvirtino, kad namas dega. Tuomet vyko į įvykio vietą, ten buvo policijos pareigūnai ir gaisrininkai.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 4 dalimi, pagarsino K. S. parodymus, kuriuos jis davė ikiteisminio tyrimo metu. Pagarsinus parodymus K. S. nurodė, kad jie yra teisingi ir juos tvirtina.
Nustatyta, kad ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas K. S. paaiškino, kad 2016-10-15 19.50 val. buvo gautas pranešimas apie tai, kad degė gyvenamas namas, adresu: (duomenys neskelbtini). Apie 20.08 val. į gaisravietę atvyko pirmoji gaisrininkų brigada, ji pradėjo gesinimo darbus, gaisras buvo užgesintas 21.52 val. Jis į gaisravietę atvyko apie 22 val. Apžiūrėjus gaisro padarinius buvo preliminariai nustatyta, kad gaisro židinio zona galėjo būti medinio namo prieškambaryje iš kiemo pusės, ten buvo labiausiai išdegusi vieta. Matėsi, kad namas buvo medinis, rąstinis, vieno aukšto. Vietomis stogo konstrukcijos buvo įkritusios į vidų. Po gaisro apžiūrėjus buvo rasti labai smarkiai apdegę lauko prieškambario durų fragmentai, namo vidinių durų, vedančių iš prieškambario į kambarį nebuvo rasta, ant staktos liko kabėti tik metaliniai durų lankstai. Namo langai buvo išdužę, tai galėjo atsitikti gaisro metu arba gesinant gaisrą. Namas buvo padalintas į dvi atskiras dalis, antra namo pusė aprūko ir buvo sulieta vandeniu. Buvo aiškiai matyti, kad gaisras buvo tik vienoje namo pusėje, prie prieškambario. Vietoje buvo išsiaiškinta, kad name elektros tiekimo nebuvo jau iki atvykstant ugniagesiams laidai buvo demontuoti. Esant šioms aplinkybėms buvo atmesta elektros instaliacijos, elektros prietaisų techninio gedimo versija ir buvo spėjama gaisro kilimo priežastis - pašalinės ugnies šaltinis, galimai padegimas. Namo dalyje, kurioje kilo gaisras, ant grindų tarp lovų buvo rastas smarkiai apdegęs žmogaus, galimai šiame name gyvenusios Z. T. lavonas. Įtariamojo V. K. paaiškinimas, kad jis sukėlė gaisrą nuimdamas nuo krosnies viryklės žiedus ir į pakurą įkišdamas skuduro vieną galą, o kitą padėjo ant greta krosnies buvusio porolono čiužinio, uždarė namo duris ir išėjo, o jam nuvykus maždaug po valandos iš namo vidaus rūko dūmai, tačiau liepsnos nebuvo, liepsna pasirodė tik po to, kai buvo atidarytos namo durys, degti pradėjo prie krosnies, liepsna veržėsi pro lauko duris į prieškambarį, neprieštarauja sveikai logikai, gaisras galėjo taip kilti. Kol namo durys buvo uždarytos, namo viduje galėjo vykti tik smilkimo procesas, nuo skuduro galėjo užsidegti ir smilkti porolono čiužinys. Po to, kai buvo atidarytos lauko durys, į patalpą pateko daugiau oro, deguonies, rūkstantis porolono čiužinys galėjo užsiliepsnoti ir liepsnos galėjo veržtis pro atidarytas duris, ir tokiu būdu galėjo labiau išdegti namo prieškambaris. Kadangi namas buvo rąstų, o prieškambaris buvo iš lentų, todėl prieškambaris ir namo siena iš prieškambario pusės galėjo išdegti labiau. Tokiu būdu galėjo visiškai išdegti namo vidinės durys iš kambario į prieškambarį. Gaisro židinys, remiantis įtariamojo parodymais, galėjo būti kambario viduje prie krosnies ir gaisras vėliau galėjo išplisti iš kambario pro atidarytas vidines duris į prieškambarį, kur matosi labiausia išdegusi vieta, gaisro židinio zona.(1 t., b. l. 86-87)
2016-10-16 įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, jog buvo apžiūrėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu nustatyta, kad namo dalis apdegusi, namo viduje rastas žmogaus lavonas. (1 t., b. l. 17-24)
2016-10-18 - 2017-03-23 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. M 1049/2016(02) konstatuojama, kad Z. T. mirė nuo galvos sumušimo, pasireiškusio daugybinėmis muštinėmis žaizdomis galvoje, daugybiniais skeveldriniais įspaustiniais kaukolės skliautų kaulų bei dešinio skruostikaulio lūžimais, kraujo išsiliejimu po kietuoju galvos smegenų dangalu, po voratinkliniu galvos smegenų dangalu ir į skilvelius, dešinės kaktos smegenų skilties sumušimu, smegenų sukrėtimu. Dėl stipraus lavono apdegimo ir apanglėjimo gaisravietėje objektyvių duomenų, nustatyti mirties laikui, nėra. Z. T. lavono kraujyje rasta 1,8% etilo alkoholio, kas atitinka vidutinį girtumo laipsnį. Daugybinės muštinės žaizdos galvoje, daugybiniai skeveldriniai įspaustiniai kaukolės skliauto kaulų bei dešinio skruostikaulio lūžimai, kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu, po voratinkliniu galvos smegenų dangalu ir į skilvelius, dešinės kaktinės smegenų skilties sumušimas, smegenų sukrėtimas padaryti cilindrinių savybių ir bukais ribotais traumuojančiais paviršiais ne mažiau kaip aštuoniais trauminiais poveikiais į galvą. Sužalojimai galimai padaryti kelių valandų bėgyje iki mirties. Tokie sužalojimai gyvam būtų vertinami kaip sunkus sveikatos sutrikdymas. II-III laipsnio kūno nudegimai padaryti veikiant aukštai temperatūrai gaisro metu, galimai jau po Z. T. mirties. (2 t., b. l. 63-67)
2017-03-22 - 2017-03-23 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus papildomoje specialisto išvadoje Nr. pM 2/2017-M1049/2016(02) konstatuojama, kad Z. T. mirė nuo galvos sumušimo, pasireiškusio daugybinėmis muštinėmis žaizdomis galvoje, daugybiniais skeveldriniais įspaustiniais kaukolės skliautų kaulų bei dešinio skruostikaulio lūžimais, kraujo išsiliejimu po kietuoju galvos smegenų dangalu, po voratinkliniu galvos smegenų dangalu ir į skilvelius, dešinės kaktos smegenų skilties sumušimu, smegenų sukrėtimu. Dėl stipraus lavono apdegimo ir apanglėjimo gaisravietėje objektyvių duomenų, nustatyti mirties laikui, nėra. Z. T. lavono kraujyje rasta 1,8 % etilo alkoholio, kas atitinka vidutinį girtumo laipsnį. Daugybinės muštinės žaizdos galvoje, daugybiniai skeveldriniai įspaustiniai kaukolės skliauto kaulų bei dešinio skruostikaulio lūžimai, kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu, po voratinkliniu galvos smegenų dangalu ir į skilvelius, dešinės kaktinės smegenų skilties sumušimas, smegenų sukrėtimas padaryti cilindrinių savybių ir bukais ribotais traumuojančiais paviršiais ne mažiau kaip aštuoniais trauminiais poveikiais į galvą. Sužalojimai galimai padaryti kelių valandų bėgyje iki mirties. Tokie sužalojimai gyvam būtų vertinami kaip sunkus sveikatos sutrikdymas. Mirtis įvyko nuo trauminių poveikių į galvą visumos. Dėl stipraus lavono apdegimo ir apanglėjimo įvertinti galimus rankų sužalojimus, nėra galimybės. Z. T. mirtis galėjo įvykti kelių valandų bėgyje po patirtų sužalojimų. Sužalojimų padarymo metu Z. T. galėjo būti gulimoje padėtyje. Vieni sužalojimai galėjo būti padaryti Z. T. atsisukus veidu į žalojusį asmenį, o kiti - pakaušiu. Tam neprieštarauja rastų žaizdų lokalizacija kaktoje (keturios) bei pakaušyje (keturios). Remiantis medicinos kriminalistikos laboratorijos išvada, Z. T. galvos žaizdos ir kaukolės skliauto lūžiai padaryti cilindrinių savybių ir bukais ribotais traumuojančiais paviršiais, ne mažiau kaip 8 trauminiais poveikiais. Kadangi bukų ribotų traumuojančių paviršių konkrečios savybės neužsifiksavo, negalima nustatyti ar visi sužalojimai padaryti vienu daiktu (įrankiu). Sužalojimuose užfiksavo grupinės ir plačios grupinės priklausomybės žalojusio įrankio požymiai. (2 t., b. l. 74-77)
Kauno apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Valstybinės priešgaisrinės priežiūros skyriaus vyresniojo inspektoriaus K. S. surašytame 2016-10-15 akte dėl kilusio gaisro nurodoma, jog tikėtina gaisro kilimo priežastis - pašalinis ugnies šaltinis. (2 t., b. l. 52)
2016-10-21 - 2016-11-25 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. G2752/2016(02) konstatuojama, kad V. K. padarytas odos nubrozdinimas dešinio antakio srityje, pjautinės žaizdos kairio dilbio srityje. Odos nubrozdinimas dešinio antakio srityje galėjo būti padaryti kietu buku daiktu, pjautinės žaizdos kairio dilbio srityje galėjo būti padarytos aštriu - pjaunančiu daiktu. Sužalojimai galėjo būti padaryti 2016-10-15 užduotyje nurodytomis aplinkybėmis. Sveikatos sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. (2 t., b. l. 56-57)
2016-11-28 - 2017-02-15 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Serologijos ir DNR laboratorija specialisto išvadoje Nr. S38/2017(01) konstatuojama, jog ant V. K. striukės, džinsinių kelnių, batų rastas žmogaus kraujas priklauso V. K. yra 99,999999999996 % tikimybe. (2 t., b. l. 84-85)
2016-11-28 - 2017-03-01 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Medicinos kriminalistikos laboratorijos specialisto išvadoje Nr. MK 96/2016 (01) nurodyta, jog ant V. K. striukės, džinsinių kelnių ir batų tirtose dėmėse rastas žmogaus kraujas priklauso V. K.. (2 t., b. l. 98-101)
2016-11-03 Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie SAM specialisto išvadoje Nr. 93TPK-827/2016 konstatuota, kad V. K. medicininėje dokumentacijoje nefiksuojama tokio lygio psichopatologija, dėl kurios jis negalėtų suvokti savo veiksmų esmės ir jų valdyti, V. K. nereikalinga atlikti teismo psichiatrijos ekspertizės. (2 t., b. l. 107)
2016-10-25 daiktų apžiūros protokole užfiksuota, jog buvo apžiūrėti 2016-10-21 reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu VTMT Kauno skyriaus sanitaro G. Š. pateikti Z. T. rūbai ir pledas. Daiktai labai smarkiai paveikti ugnies. (2 t., b. l. 25-26)
2016-10-25 daiktų apžiūros protokole užfiksuota, jog buvo apžiūrėti 2016-10-20 reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu įtariamojo V. K. pateikti daiktai. (2 t., b. l. 27-37)
2017-06-02 Kauno apskrities VPK SNTV pareigūnų tarnybiniame pranešime Nr. 20-PR2-22194 pateikta duomenų analizė vykdant 2016-10-19 Kauno apygardos prokuratūros prokuroro nutarimą susipažinti su informacija apie buvusius telekomunikacijų įvykius įtariamojo V. K. naudojamu abenonetiniu numeriu laikotarpiu nuo 2016-09-15 iki 2016-10-20. (1 t., b. l. 112-120) Iš 2016-10-26 parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad buvo atliktas parodymų patikrinimas vietoje ir šio procesinio veiksmo metu V. K. parodė įvykio vietą, esančią (duomenys neskelbtini), ir papasakojo apie savo atliktus nusikalstamus veiksmus. Patvirtino aplinkybes apie tai, kad tarp jo ir Z. T. kilo konfliktas, ji vijo jį iš namų ir reikalavo palikti cigaretes. Z. T. jam sudavė žarstekliu, praskėlė dešinį antakį. Pamatęs kraują, susijaudino, užpyko, norėdamas atkeršyti nuvertė ją ant lovos ir jai į galvą sudavė 6-7 kartus, gal ir daugiau, tuo pačiu žarstekliu. Ji nukrito ant pilvo, jis mušė stovėdamas prie lovos, smūgius sudavė iš viršaus jai į galvą. Užmušti nenorėjo, tik atkeršyti, sukelti jai skausmą. Kai liovėsi mušti, pastebėjo, kad Z. T. nejudėjo, neleido jokių garsų, jos galva buvo kruvina, kaukolė įgaubta į vidų, iš to suprato, kad ją jis užmušė. Išsigando, nusiplovė rankas, nes jos buvo kruvinos, ir, norėdamas paslėpti nusikaltimą, jis nutarė padegti namus. Tuo tikslu jis atidengė besikūrenančios krosnies viryklės metalinius žiedus, į viryklės vidų įkišo skudurą, kurio kitą galą padėjo ant greta krosnies padėto poroloninio čiužinio, kuris džiovinosi. Suprato, kad to turi pakakti, kad padegtų namus. Po to ėjo pas draugą, gėrė alų, norėjo, kad visi matytų, jog gaisro metu jis buvo su draugais. Taip pat patvirtino, kad žarsteklį išnešė ir paslėpė miške. (3 t., b. l. 13-15)
Teismas daro išvadą, kad byloje esančių faktinių duomenų pakanka kaltinamojo V. K. kaltei pagrįsti. Jie, kaip įrodymų šaltiniai, gauti teisėtais būdais ir baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka. Jų patikimumas baudžiamojo proceso įstatymo numatytomis priemonėmis patikrintas teismo proceso metu.
Visetas byloje surinktų įrodymų patvirtina faktą, kad V. K. 2016-10-15 laikotarpiu nuo apie 14.30 val. iki 19.50 val. (duomenys neskelbtini), virtuvėje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, konflikto dėl asmeninių nesutarimų su nukentėjusiąja Z. T. metu ne mažiau kaip 8 (aštuonis) kartus tyčia žarstekliu sudavė Z. T. į galvą, tuo padarė jai daugybines muštines žaizdas galvoje, daugybinius skeveldrinius įspaustinius kaukolės skliauto kaulų bei dešinio skruostikaulio lūžimus, kraujo išsiliejimą po kietuoju galvos smegenų dangalu po voratinkliniu galvos smegenų dangalu ir į skilvelius, dešinės kaktinės smegenų skilties sumušimą bei smegenų sukrėtimą, nuo ko Z. T. netrukus įvykio vietoje mirė, t. y. nužudė Z. T.. Taip padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 129 straipsnio 1 dalyje.
Šias aplinkybes patvirtina kaltinamojo V. K. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai, specialisto išvadoje ir kituose rašytiniuose procesiniuose dokumentuose esantys duomenys.
Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu du kartus V. K. nurodė nusikaltimo padarymo aplinkybes, prisipažino smurtavęs prieš Z. T., sudavęs smūgius jai į galvą žarstekliu, padegęs namą, ją nužudęs. Analogiškai nusikaltimo padarymo aplinkybes dėl nužudymo nurodė ir patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu. Kaltinamojo V. K. apklausose dalyvavo advokatas. (3 t., b. l. 7-11, 13-15, 16, 19-21)
2016-10-21 Kauno apylinkės teisme nagrinėjant pareiškimą dėl kardomosios priemonės - suėmimo paskyrimo V. K., apklaustas ikiteisminio tyrimo teisėjos įtariamasis V. K. paaiškino, kad „supranta, kuo šioje byloje yra įtariamas, ir dėl to prisipažįsta visiškai. Šis nusikaltimas įvykdytas spontaniškai. Jis nenorėjo jos žudyti, tik pamokyti. Nužudytoji buvo jo draugo mama. Jis gyveno pas ją paskutiniu laiku. Jis nemažai jai trenkė, niekaip negalėjo sustoti. Ji pastoviai rėkdavo ant jo, kad viskas negerai. Tikrai nenorėjo jos nužudyti. Jis padegė namą, kai ją nužudė. Padegė, nes išsigando“. (3 t., b. l. 44-46)
2017-01-11 apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėją įtariamasis V. K. kaltu neprisipažino bei nurodė, kad Z. T. nenužudė, o kaltę dėl žmogžudystės prisiėmė todėl, kad jį ėmė gąsdinti. Kai eidamas su draugu pamatė gaisrą Z. T. namuose, nežinojo, kad ši buvo nužudyta. Išėjęs iš Z. T. namų jis nuvažiavo pas jos sūnų, po to papuolė į psichiatrinę ligoninę. Jam būnant ligoninėje, paskambino R. L., kuri pasakė, kad jo ieško pareigūnai. Pareigūnai pas jį atvažiavo vakare, prabuvo su juo visą naktį ir ryte nuvežė į nuovadą, jis tuo metu dar buvo „pripumpuotas“ vaistų. Jam iš karto net advokato neskyrė. Policijoje jo klausė, kodėl nužudė Z. T., liepė prisipažinti, o jei neprisipažins, sakė, kad eis į kitą kabinetą pakalbėti. Tada jis ir prisipažino. Jis sakė viską, ko jo klausė, tačiau nieko neatsimena, galvojo, kad per teismą viską paaiškins. Atsakydamas į prokuroro klausimus paaiškino, kad su Z. T. gyveno paskutines dvi savaites, kol jo neišvarė M. T.. Su Z. T. tarpusavio santykiai buvo draugiški, kartu išgerdavo, jis jai ir maisto atveždavo, ir malkų nueidavo papjauti. Tą dieną, kai ji sudegė, naktį atėjo kaimynas D., jie visi trys gėrė alkoholinius gėrimus, vėliau Z. nuėjo miegoti, o jis su D. nuėjo į parduotuvę alaus ir „vodkės“, tada dar išgėrė dviese ir išsiskyrė. Apie 4 val. vakaro jam paskambino M. T. ir pasakė, kad pas jį ne viešbutis ir kad jis čia negali priiminėti ko nori, tada jis susirinko savo daiktus ir išėjo, tuo metu buvo išgėręs. Tą dieną su Z. ir D. išgėrė „pleškutę“. Per praeitą apklausą jis tik atsakinėjo į tyrėjų klausimus, kas ateidavo į galvą, tą ir sakė. Dėl cigarečių buvo konfliktas iš tiesų. Z. T. prašė cigarečių, jis mažai turėjo, tai davė penkis eurus ir pasakė, kad pati nusipirktų. Nieko nežino, kas jai tampė ausis, jis jos nebuvo numetęs ant lovos. Išsigalvojo, kad ji pradėjo jį pulti ir numetė ją ant lovos. Prieš Z. T. nei fizinio, nei moralinio smurto nenaudojo. Kad per ilgą laiką buvo susikaupę daug nuoskaudų, tyrėjas pats išgalvojo. Kai vyko suėmimas pas teisėją, jis taip pat melavo. (3 t., b. l. 24-25)
Teisminio nagrinėjimo metu kaltinamasis V. K. kaltu prisipažino visiškai. Paaiškino, kad įvykdė nusikaltimus - nužudymą ir turto sunaikinimą. Patvirtino, kad įvykio dieną kilusio konflikto metu jis smurtavo prieš Z. T., sudavė jai smūgius žarstekliu, ją sužalojo ir nužudė, o po to padegė namą. Nurodė, kad konfliktas kilo dėl to, kad Z. T. jį vijo išeiti iš namų, prieš jį panaudojo smurtą, sudavė jam žarstekliu į galvą, jį sužalojo, todėl supyko ir smūgiavo jai, tačiau nužudyti nesiekė.
Žemesnės instancijos teismas
Įvertinus byloje esančius įrodymus yra pagrindas daryti išvadą, kad įvykio dieną tarp V. K. ir Z. T. kilo konfliktas dėl to, kad ji vijo išeiti iš namų V. K.. Šią aplinkybę patvirtino ikiteisminio tyrimo metu, teisminio nagrinėjimo metu duoti V. K. parodymai, taip pat M. T., V. Ž. parodymai. Teismas turi pagrindą tikėti kaltinamojo V. K. aiškinimu, kad kilus konfliktui, Z. T. be priežasties jam sudavė metaliniu žarstekliu į galvą ir praskėlė jam dešinį antakį, todėl jis supyko ir smurtavo prieš ją, o po to padegė namą. Byloje nustatyta, kad po konflikto su Z. T., namo padegimo, kaltinamasis V. K. nuėjo pas J. V. ir prašėsi įleidžiamas, J. V. jį matė. Teisme liudytoja J. V. patvirtino aplinkybę, kad atėjus V. K., ji matė, jog jo veidas buvo apibrozdintas vienoje pusėje prie antakio, lyg kraujavo. Tyrime M. T. paaiškino, kad sugyventinė J. V. pasakojo, jog atėjus V. K. prie jų namų, šio veide matėsi švieži sužalojimai, kurie nežymiai kraujavo. 2016-10-21 - 2016-11-25 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. G2752/2016(02) konstatuojama, kad V. K. padarytas odos nubrozdinimas dešinio antakio srityje. Odos nubrozdinimas dešinio antakio srityje galėjo būti padaryti kietu buku daiktu. Sužalojimas galėjo būti padarytas 2016-10-15 užduotyje nurodytomis aplinkybėmis. Sveikatos sužalojimas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą.
Esant šiems duomenims yra pagrindas daryti išvadą, kad 2016-10-15 kilo konfliktas tarp V. K. ir Z. T., nes ši vijo iš namų išeiti V. K.. Šio konflikto tarp V. K. ir Z. T. metu, ši prieš V. K. smurtavo, sudavė jam į galvą žarstekliu, jį sužalojo, ir atitinka kaltinamojo parodymus, kad jis dėl to supyko ir smurtavo prieš Z. T..
Ikiteisminio tyrimo metu du kartus (2016-10-21, 2016-10-26) apklaustas V. K. nurodė nusikaltimo padarymo aplinkybes, prisipažino 2016-10-15 konflikto su Z. T. metu smurtavęs prieš Z. T., sudavęs smūgius jai į galvą žarstekliu, padegęs namą, ją nužudęs. Analogiškai nusikaltimo padarymo aplinkybes dėl nužudymo nurodė ir patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu. Ikiteisminio tyrimo metu jis nurodė, kad „apie dešimt kartų sudavė Z. T. į galvą. Jos nužudyti nenorėjo, sudavė spontaniškai, tik norėdamas sukelti skausmą. Jam sudavus smūgius Z. T. apsipylė krauju ir nebejudėjo, iš to jis suprato, kad galėjo ją nužudyti, dėl to labai išsigando ir norėdamas nuslėpti šį nusikaltimą nutarė imituoti gaisrą, todėl padegė skudurą, numetęs jį ant pečiaus viryklės, ant viršaus padėjo poroloninį čiužinį, manė, kad čiužinys užsidegs, o nuo jo užsidegs ir sudegs visas namas su Z. T., taip bus sunaikinta visa įvykio vieta ir visi įkalčiai, niekas negalės nustatyti, dėl ko pastaroji numirė. Sukūręs gaisrą jis greitai susirinko savo daiktus ir išėjo“.
2016-10-21 Kauno apylinkės teisme nagrinėjant pareiškimą dėl kardomosios priemonės - suėmimo paskyrimo V. K., apklaustas ikiteisminio tyrimo teisėjos, įtariamasis V. K. pripažino nusikaltimų padarymą. Vėliau (2017-01-11) ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaltės nepripažino.
Teisminio nagrinėjimo metu V. K. pripažino padaręs nusikaltimus, nužudęs Z. T., padegęs namą.
Teismas kritiškai vertina V. K. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kur jis kaltės nepripažino. Visų pirma dėl to, kad prieš apklausą, kur kaltės nepripažino, jis buvo du kartus apklaustas ir apklausų metu pripažino nusikaltimų padarymą, detaliai nurodė nusikaltimų padarymo aplinkybes ir jas patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu. Nusikaltimų padarymo neneigė ir nurodė jų padarymo aplinkybes, kuomet ikiteisminio tyrimo teisėja nagrinėjo kardomosios priemonės klausimą. Apklausose, kur V. K. pripažino nusikaltimų padarymą, dalyvavo advokatas. Todėl neįtikinamas kaltinamojo aiškinimas, kad jis buvo priverstas duodi parodymus pareigūnų įtakojamas. Juo labiau kad V. K. nėra skundęs ar reiškęs pretenzijas dėl netinkamų pareigūnų veiksmų atliekant ikiteisminį tyrimą. Antra, kaltinamojo neprisipažinimas paneigtas kita bylos medžiaga ir surinktais įrodymais.
Teismas daro išvadą, kad yra pagrindas tikėti ikiteisminio tyrimo metu ir teisme duotais kaltinamojo V. K. parodymais, kur jis prisipažino padaręs nusikaltimus, kadangi jo parodymai apie padarytus nusikaltimus atitinka kitus byloje esančius įrodymus (nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai, specialistų išvados, daiktų apžiūros protokolai), procesiniuose dokumentuose esančius duomenis ir nustatytas aplinkybes.
Byloje nustatyta, kad įvykio dieną 2016-10-15 V. K. buvo pas Z. T. ir šią aplinkybę patvirtina nukentėjusiojo M. T., liudytojos R. P. parodymai. Nukentėjusiojo M. T. parodymai patvirtina aplinkybę, kad dienos metu būdamas pas Z. T., V. K. jam skambino, skundėsi, kad Z. T. jį veja iš namų išeiti, prašė užtarimo. Taip nukentėjusiojo M. T. nurodyta konflikto tarp Z. T. ir V. K. priežastis atitinka V. K. nurodytą priežastį (jo vijimas iš Z. T. namų).
Byloje nustatyta, kad iki įvykio Z. T. buvo sveika, nesužalota, dienos metu ją matė kieme vaikščiojančią, ir šią aplinkybę patvirtino liudytojų D. P., R. P. parodymai. Liudytoja R. P. taip pat patvirtino aplinkybę apie tai, kad įvykio dieną pas Z. T. buvo tik V. K., kitų pašalinių žmonių atvykę nebuvo. Todėl teismas turi pagrindą daryti išvadą, kad tik V. K. nužudė Z. T. ir padegė jos namą. Nukentėjusioji V. Ž., liudytojai J. V., A. B., A. M., V. V. patvirtino aplinkybes apie tai, kad matė degantį namą, kuriame gyveno Z. T..
Įvykio vietos apžiūros protokolu patvirtinamas faktas, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu nustatyta, kad namo dalis apdegusi, namo viduje rastas žmogaus lavonas. Byloje nustatyta, kad tai Z. T. lavonas.
Kaltinamasis V. K. patvirtino tą aplinkybę, kad Z. T. liko tame pačiame name, kuriame jis smurtavo prieš ją. Taigi ši kaltinamojo nurodyta aplinkybė neprieštarauja įvykio vietos apžiūros protokole esantiems duomenims, kur užfiksuota, kad Z. T. lavonas rastas name, esančiame (duomenys neskelbtini).
Taip byloje nustatyta, kad namas buvo padegtas, kilo gaisras, sudegė ir name buvo rastas Z. T. lavonas. Šios aplinkybės atitinka kaltinamojo aiškinimą, kad jis „norėdamas paslėpti nusikaltimą (nužudymą) padegė skudurą, numetė jį ant pečiaus viryklės, ant viršaus padėjo poroloninį čiužinį, manė, kad čiužinys užsidegs, o nuo jo užsidegs ir sudegs visas namas su Z. T., taip bus sunaikinta visa įvykio vieta ir visi įkalčiai, niekas negalės nustatyti, dėl ko pastaroji numirė. Sukūręs gaisrą jis greitai susirinko savo daiktus ir išėjo“. Kaltinamojo V. K. nurodytas gaisro kilimo būdas atitiko liudytojo K. S. parodymus, kuris patvirtino aplinkybę apie tai, kad gaisras galėjo kilti kaltinamojo nurodytu būdu. Be to, byloje nustatyta, kad V. K. apie gaisrą pranešė J. V., A. M., o tai patvirtina faktą, kad V. K. apie sukeltą gaisrą žinojo.
2017-03-22 - 2017-03-23 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus papildomoje specialisto išvadoje Nr. pM 2/2017-M1049/2016(02) konstatuojama, kad Z. T. mirė nuo galvos sumušimo, pasireiškusio daugybinėmis muštinėmis žaizdomis galvoje, daugybiniais skeveldriniais įspaustiniais kaukolės skliautų kaulų bei dešinio skruostikaulio lūžimais, kraujo išsiliejimu po kietuoju galvos smegenų dangalu, po voratinkliniu galvos smegenų dangalu ir į skilvelius, dešinės kaktos smegenų skilties sumušimu, smegenų sukrėtimu. Daugybinės muštinės žaizdos galvoje, daugybiniai skeveldriniai įspaustiniai kaukolės skliauto kaulų bei dešinio skruostikaulio lūžimai, kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu, po voratinkliniu galvos smegenų dangalu ir į skilvelius, dešinės kaktinės smegenų skilties sumušimas, smegenų sukrėtimas padaryti cilindrinių savybių ir bukais ribotais traumuojančiais paviršiais ne mažiau kaip aštuoniais trauminiais poveikiais į galvą. Sužalojimai galimai padaryti kelių valandų bėgyje iki mirties. Tokie sužalojimai gyvam būtų vertinami kaip sunkus sveikatos sutrikdymas. Mirtis įvyko nuo trauminių poveikių į galvą visumos. Z. T. mirtis galėjo įvykti kelių valandų bėgyje po patirtų sužalojimų. Sužalojimų padarymo metu Z. T. galėjo būti gulimoje padėtyje. Vieni sužalojimai galėjo būti padaryti Z. T. atsisukus veidu į žalojusį asmenį, o kiti - pakaušiu. Tam neprieštarauja rastų žaizdų lokalizacija kaktoje (keturios) bei pakaušyje (keturios). Remiantis medicinos kriminalistikos laboratorijos išvada, Z. T. galvos žaizdos ir kaukolės skliauto lūžiai padaryti cilindrinių savybių ir bukais ribotais traumuojančiais paviršiais, ne mažiau kaip 8 trauminiais poveikiais. Kadangi bukų ribotų traumuojančių paviršių konkrečios savybės neužsifiksavo, negalima nustatyti, ar visi sužalojimai padaryti vienu daiktu (įrankiu). Sužalojimuose užfiksavo grupinės ir plačios grupinės priklausomybės žalojusio įrankio požymiai.
Taip specialisto išvada atitinka kaltinamojo V. K. nurodytas aplinkybes apie tai, kad jis smurtavo prieš Z. T., sudavė jai daugybinius smūgius į galvą žarstekliu, ją sužalojo ir dėl to ji mirė. Taigi fizinio smurto panaudojimo prieš Z. T. faktas patvirtinamas ir specialisto išvadoje, kurioje konstatuota, koks sužalojimas jai buvo padarytas ir kokia yra mirties priežastis. Taip kaltinamojo nurodyta nusikaltimo padarymo vieta, aplinkybės atitinka ir neprieštarauja nukentėjusiųjų, liudytojų parodymams, specialistų išvadoms, įvykio vietos apžiūros protokole, daiktų apžiūros protokoluose esantiems duomenims.
Todėl teismas turi pagrindą daryti išvadą, kad V. K. sužalojo Z. T. ir dėl patirto smurto bei jai padarytų sužalojimų ši mirė. Taigi kaltinamojo V. K. atlikti smurtiniai veiksmai sukėlė Z. T. mirtį ir tarp kaltinamojo atliktų veiksmų bei atsiradusių pasekmių yra priežastinis ryšys. Kaltinamasis V. K. paaiškino, kad jis nesiekė Z. T. mirties ir nesitikėjo, kad kils mirtinos pasekmės.
Įvertinus bylos aplinkybes, daroma išvada, kad kaltinamojo veiksmai buvo tyčiniai, jis veikė netiesioginės tyčios forma. Byloje nustatyta, kad įvykio metu jis žarstekliu smūgiavo į galvą, kur išsidėstę gyvybei svarbūs organai, sudavė ne mažiau kaip aštuonis kartus. Įvykio metu panaudojo gyvybei pavojingą ir žalojantį įrankį. Galima daryti išvadą, kad smūgiai buvo stiprūs, nes kaltinamasis nurodė, kad po smūgių ji nukrito, apsipylė krauju, nebejudėjo. Kaltinamasis matė, kad Z. T. sužalota, greitosios pagalbos nekvietė ir paliko ją įvykio vietoje.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas daro išvadą, kad suduodamas stiprius smūgius žalojančio pobūdžio įrankiu-žarstekliu į galvą, kur išsidėstę gyvybei svarbūs organai, kaltinamasis suprato, kad savo veika kelia pavojų kito žmogaus gyvybei, numatė, kad gali įvykti žmogaus mirtis, ir nors nenorėjo atimti gyvybės, bet sąmoningai leido tokiems padariniams kilti. Suduodamas žarstekliu smūgius į galvą žmogui ir turėdamas gyvenimiškos patirties, kaltinamasis suprato, kad kelia grėsmę žmogaus gyvybei, bet savo veiksmų padariniams buvo abejingas. Byloje nustatyta, kad tarp kaltinamojo V. K. smurtinių veiksmų ir atsiradusių padarinių – nukentėjusiosios Z. T. mirties yra priežastinis ryšys. Teismas, vertindamas tyčios turinį, įvertina suduotų smūgių skaičių, pobūdį, smurtavusio asmens elgesį įvykio metu ir po padaryto sužalojimo. Taigi nusikalstama veika atitinka nužudymo, kaip nusikaltimo, sudėtį. Nustatyta, kad nusikaltimo motyvas - asmeniniai nesutarimai ir pyktis.
Nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal LR BK 129 straipsnio 1 dalį, nes V. K. nužudė kitą asmenį. Taip pat V. K. nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal LR BK 187 straipsnio 2 dalį, kadangi jis visuotinai pavojingu būdu sunaikino turtą.
Teismas, skirdamas bausmę V. K., atsižvelgia į padarytų nusikaltimų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų veikų motyvus, kaltinamojo asmenybę bei kitas aplinkybes.
Kaltinamasis V. K. padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 129 straipsnio 1 dalyje. Šis nusikaltimas yra labai sunkus, tyčinis, baigtas. Nusikaltimas padarytas netiesiogine tyčia. Nusikaltimu sukeltos sunkios ir neatstatomos pasekmės, kaltinamojo padarytu nusikaltimu padaryta žala visuomenei, kaltinamojo veiksmai buvo tyčiniai, nusikaltimu atimta gyvybė.
Kaltinamasis V. K. padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 187 straipsnio 2 dalyje. Šis nusikaltimas yra apysunkis, tyčinis, baigtas. Nusikaltimu padaryta žala nukentėjusiajam, ji neatlyginta.
V. K. atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikaltimus jis padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikaltimų padarymui.
Lengvinančiomis atsakomybę aplinkybėmis pripažįstama tai, kad V. K. kaltu prisipažino, nuoširdžiai gailisi, atsiprašė nukentėjusiųjų, nusikalstamos veikos (nužudymas) padarymui įtakos turėjo provokuojantis Z. T. elgesys.
V. K. teistas, teistumas neišnykęs, jis nusikalto būdamas recidyvistas, šį nusikaltimą padarė praėjus trumpam laikui po ankstesnės bausmės atlikimo ir paleidimo iš bausmės atlikimo vietos, jis nedirbo, nebaustas administracine tvarka. Kauno tardymo izoliatoriaus 2017-03-28 charakteristikoje charakterizuojamas teigiamai. (2 t., b. l. 114)
V. K. skirtina laisvės atėmimo bausmė, nes šios rūšies bausmė numatyta BK 129 straipsnio 1 dalies sankcijoje, o paskyrus šią bausmės rūšį, bus galima pasiekti bausmės tikslus ir paskirtį. Bausmės dydis V. K. skirtinas įvertinus visas bylos aplinkybes ir vadovaujantis įstatymo reikalavimais. Už nusikaltimo, numatyto LR BK 187 straipsnio 2 dalyje, padarymą skirtina bausmė laisvės atėmimas, nes jis yra recidyvistas ir kitos bausmės rūšį netikslinga skirti, nes švelnesnio pobūdžio bausmės rūšis nedaro įtakos jo elgesiui. Be to, jis nuteisiamas dar ir už kito labai sunkaus nusikaltimo padarymą. Paskyrus bausmes jos subendrintinos.
Kardomoji priemonė suėmimas V. K. paliekama galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios. Sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas įskaitytinas į bausmės laiką (LR BPK 140 straipsnio 9 dalis, BK 66 straipsnis).
Nukentėjusioji V. Ž. pareiškė civilinį ieškinį 4704 Eur turtinei žalai atlyginti ir 30000 Eur neturtinei žalai atlyginti (3 t., b. l. 129-132, 133-134). Nurodė, kad V. K. 2016-10-15 d., apie 19 val. (duomenys neskelbtini), tyčia suduodamas ikiteisminio tyrimo nenustatytu įrankiu, nenustatytą kiekį smūgių Z. T. į galvą, tuo padarydamas jai galvos sumušimą su daugybiniais skeveldriniais kaukolės kaulų lūžimais, dėl ko nukentėjusioji Z. T. netrukus įvykio vietoje mirė, nužudė nukentėjusiąją Z. T.. Taip pat, tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, tuo pačiu metu ir toje pačioje vietoje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, siekdamas nuslėpti padarytą nusikaltimą, tyčia, į viryklę, pro atidengtus besikūrenančios krosnies viryklės metalinius žiedus, ant žarijų įkišęs skudurą, kurio kitą galą padėjęs ant greta krosnies viryklės buvusio poroloninio čiužinio, padegė K. Č. priklausantį namą, taip sunaikindamas Z. T. priklausančius daiktus: 2 lovas, šaldytuvą, dujinę viryklę, stalą, du fotelius ir 3 spinteles - 100 eurų bendros vertės, nukentėjusiajam M. T. priklausančius daiktus: dvigulę lovą, sekciją, virtuvės valdų komplektą, didelę drabužių spintą, komodą, kambarinę spintelę, 2 stalus, virtuvinį kampą, šaldytuvą, mikrobangų krosnelę, sulčiaspaudę - 1883 eurų bendros vertės, bei kieto kuro židinio krosnelę - 782 eurų vertės, taip visuotinai pavojingu būdu sunaikino ir M. T. padarė 2765 eurų vertės žalą.
Žemesnės instancijos teismas
Tokia kaltinamojo veika jai, nužudytosios dukrai V. Ž., turėjo nepataisomų padarinių – buvo nužudytas pats artimiausias žmogus - mama, dėl ko ji (V. Ž.) patyrė neturtinės ir turtinės žalos. Neturtinę žalą apima V. Ž. patirtas ir patiriamas dvasinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija dėl jos mamos nužudymo V. K. padarius nusikalstamą veiką. Neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Pažymi, kad dėl kaltinamojo nusikalstamų veiksmų V. Ž. prarado savo mamą. V. Ž. ir Z. T. buvo ypač artimos, todėl mamos netekimas sukėlė V. Ž. itin didelį skausmą bei dvasinius išgyvenimus. Mylima mama buvo nužudyta savo pačios namuose, itin ciniškai, po nužudymo padegant namą. Praradimas sukėlė begalinį skausmą ir sunkiai žodžiais apibūdinamus dvasinius, emocinius išgyvenimus.
V. Ž. patyrė ir turtinę žalą, nes reikėjo palaidoti mamą ir parengti kapą (dokumentai pridedami). Turtinė žala sudaro 4704 Eur (keturi tūkstančiai septyni šimtai keturi eurai). Pažymi, kad pagal baudžiamojo proceso įstatymą, kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Dėl to asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas, tačiau kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms.
Žala – tai asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. CK 6.249 straipsnyje apibrėžta turtinės žalos sąvoka bendrąja prasme, tačiau, atsižvelgiant į tai, kokiam objektui yra padaroma žala, skiriama žala turtui (asmens turto netekimas, sužalojimas, su tuo susijusios išlaidos) ir žala asmeniui (negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų), kitaip tariant, turtinė žala asmeniui. Nuostolių kaip piniginės žalos išraiškos turi būti atlyginama tiek, kiek nukentėjęs asmuo dėl padarytos žalos prarado, nes toks atlyginimas atitiktų žalos kompensavimo funkciją. CK 6.263 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo.
Taip pat nurodo, kad Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Žala padaroma vertybėms, kurios neturi piniginės išraiškos, tačiau civilinė teisė jas gina turtiniais būdais. Neturtinė žala įvertinama ir atlyginama pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kita. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus). Atlygintinos neturtinės žalos ribų (minimumo ar maksimumo) įstatymas (CK 6.250 straipsnis) nenustato, įvertinti neturtinę žalą palikta teismui, nes tai yra fakto klausimas. Spręsdamas šį klausimą, teismas turi vadovautis CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais, t. y. nustatydamas neturtinės žalos dydį turi atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Įvertindamas neturtinę žalą pinigais, teismas turi vadovautis ne tik CK 6.250 straipsniu, bet ir 6.251 straipsnio 2 dalyje bei 6.282 straipsnyje nurodytais kriterijais.
Neturtinės žalos dydžio nustatymui ir teisingam atlyginimui yra svarbu, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos. Civilinėje atsakomybėje galioja principas, kad kuo aiškesnė ir svarbesnė yra vertybė, tuo stipriau ji ginama. Priteisiant neturtinę žalą tai gali būti padaroma nustatant teisingą neturtinės žalos dydį, atsižvelgiant vien į šias pažeistas vertybes. Taip pat teismų praktikoje pripažįstama, kad veikiant tyčia, t. y. siekiant, kad nukentėjusysis patirtų kančias, pažeminimą, stresą ir panašiai, yra padaroma kur kas didesnė žala nei neatsargios kaltės atveju. Konkrečios žalos padarymo aplinkybės turi būti vertinamos pagal nurodytus įstatyminius kriterijus, nė vienai faktinei aplinkybei įstatyme nesuteikiama išankstinės reikšmės.
Dėl kaltinamojo nusikalstamos veikos V. Ž. patyrė neturtinės žalos, kurią vertina 30 000 Eur (trisdešimt tūkstančių eurų). V. Ž. dėl kaltinamojo nusikalstamos veikos, kurios metu buvo nužudyta jos mama, patyrė ir tebepatiria didžiulį emocinį sukrėtimą. Po šio įvykio ją apėmė depresija, nerimas, netikrumas dėl ateities.
Dėl kaltinamojo nusikalstamos veikos V. Ž. patyrė 4704 Eur (keturi tūkstančiai septyni šimtai keturi eurai) turtinės žalos, kurią sudaro laidojimo ir kapo tvarkymo išlaidos. V. Ž. dėl nusikaltimo negrįžtamai prarado labai daug, nes neteko vieno iš paties artimiausių žmonių – mamos. Tokio praradimo iš viso neįmanoma kompensuoti, tačiau tai nereiškia, jog kaltinamasis neturi pareigos atlyginti neturtinės žalos, kuri šiuo atveju atlygintina, kaip padaryta dėl nusikaltimo. Pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 21 d. Teisės normų, reguliuojančių nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimą, taikymo baudžiamosiose bylose apžvalgoje Nr. 29 yra konstatuota absoliučių vertybių, tokių kaip gyvybė, sveikata, gynimo atveju esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra jos pasekmės. Šios pozicijos nuosekliai laikosi Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, akcentuodamas tai savo nutartyse. Neturtine žala laikomas teisės saugomoms ir ginamoms neturtinėms, nematerialioms vertybėms pakenkimas. Tokia žala gali būti padaroma pažeidžiant skirtingus gėrius. Be abejo, žmogaus sveikata, gyvybė yra aukščiausios vertybės, todėl išgyvenimai, sukelti dėl asmeniui gyvybiškai svarbių dalykų, yra ypač dideli. Vienas pagrindinių kriterijų, nustatant neturtinės žalos dydį, yra jos sukeltos pasekmės, kurios vertinamos atsižvelgiant į asmens patirtų moralinių praradimų dydį, jų įtaką žmogaus gyvenimo kokybei, darbinei veiklai, šeiminiam gyvenimui. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 4 d. nutartyje Nr. 2K-68/2008 nurodyta: dėl deliktinės atsakomybės galioja principas, kad kuo svarbesnė vertybė, tuo stipriau ji ginama. Taip pat teisiškai reikšmingas yra ir kitas minėtos apžvalgos motyvas: „Pažeidus nematerialias vertybes, tokias kaip asmens sveikata, gyvybė, seksualinio apsisprendimo laisvė ir kt., padarytos turtinės žalos atlyginimo dydis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymui įtakos nedaro“. LR civilinio kodekso 6.250 str. 2 d. numato, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo. LR BPK 109 str. suteikia teisę pareikšti kaltinamajam civilinį ieškinį. Remiantis išdėstytais argumentais prašo priteisti iš kaltinamojo V. K. 4704 Eur (keturi tūkstančiai septyni šimtai keturi eurai) nusikalstama veika padarytos turtinės žalos ir 30000 Eur (trisdešimt tūkstančių eurų) nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos, bei atstovavimo išlaidas.
Teisminio nagrinėjimo metu nukentėjusioji V. Ž. nurodė, kad pašalpą gavo 503 ar 504 eurus. Ji nėra minusuota iš prašomos priteisti sumos.
Nukentėjusysis M. T. pareiškė civilinį ieškinį 2765 Eur turtinei žalai atlyginti ir 30000 Eur neturtinei žalai atlyginti (3 t., b. l. 137-140). Nurodė, kad V. K. 2016-10-15 d., apie 19 val. (duomenys neskelbtini), tyčia suduodamas ikiteisminio tyrimo nenustatytu įrankiu, nenustatytą kiekį smūgiu Z. T. į galvą, tuo padarydamas jai galvos sumušimą su daugybiniais skeveldriniais kaukolės kaulų lūžimais, dėl ko nukentėjusioji Z. T. netrukus įvykio vietoje mirė, nužudė nukentėjusiąją Z. T.. Taip pat, tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, tuo pačiu metu ir toje pačioje vietoje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, siekdamas nuslėpti padarytą nusikaltimą, tyčia, į viryklę, pro atidengtus besikūrenančios krosnies viryklės metalinius žiedus, ant žarijų įkišęs skudurą, kurio kitą galą padėjęs ant greta krosnies viryklės buvusio poroloninio čiužinio, padegė K. Č. priklausantį namą taip sunaikindamas Z. T. priklausančius daiktus: 2 lovas, šaldytuvą, dujinę viryklę, stalą, du fotelius ir 3 spinteles - 100 eurų bendros vertės, nukentėjusiajam M. T. priklausančius daiktus: dvigulę lovą, sekciją, virtuvės valdų komplektą, didelę drabužių spintą, komodą, kambarinę spintelę, 2 stalus, virtuvinį kampą, šaldytuvą, mikrobangų krosnelę, sulčiaspaudę - 1883 eurų bendros vertės bei kieto kuro židinio krosnelę - 782 eurų vertės, taip visuotinai pavojingu būdu sunaikino ir M. T. padarė 2765 eurų vertės žalą.
Tokia kaltinamojo veika civiliniam ieškovui, nužudytosios sūnui M. T., turėjo nepataisomų padarinių – buvo nužudytas pats artimiausias žmogus - mama, dėl to M. T. patyrė neturtinės ir turtinės žalos. Neturtinę žalą apima M. T. patirtas ir patiriamas dvasinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija dėl jo mamos nužudymo V. K. padarius nusikalstamą veiką. Neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padalytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Pažymi, kad dėl kaltinamojo nusikalstamų veiksmų M. T. prarado savo mamą, M. T. ir Z. T. buvo ypač artimi, M. T. gyveno su savo mama, jie vienas kitam padėjo, praleisdavo daug laiko kartu tiek spręsdami įvairiausius rūpesčius, tiek ir kartu džiaugdamiesi gyvenimu, todėl mamos netekimas sukėlė M. T. itin didelį skausmą bei dvasinius išgyvenimus. Mylima mama buvo nužudyta savo pačios namuose, itin ciniškai, po nužudymo padegant namą. Praradimas sukėlė begalinį skausmą ir sunkiai žodžiais apibūdinamus dvasinius, emocinius išgyvenimus.
M. T. patyrė ir turtinę žalą, nes kaltinamasis padegė K. Č. priklausantį namą, taip sunaikindamas nukentėjusiajam M. T. priklausančius daiktus: dvigulę lovą, sekciją, virtuvės valdų komplektą, didelę drabužių spintą, komodą, kambarinę spintelę, 2 stalus, virtuvinį kampą, šaldytuvą, mikrobangų krosnelę, sulčiaspaudę - 1883 eurų bendros vertės, bei kieto kuro židinio krosnelę - 782 eurų vertės, taip visuotinai pavojingu būdu sunaikino ir M. T. padarė 2765 eurų vertės žalą.
Pažymi, kad pagal baudžiamojo proceso įstatymą, kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Dėl to asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK109 straipsnis). Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas, tačiau kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Žala – tai asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. CK 6.249 straipsnyje apibrėžta turtinės žalos sąvoka bendrąja prasme, tačiau, atsižvelgiant į tai, kokiam objektui yra padaroma žala, skiriama žala turtui (asmens turto netekimas, sužalojimas, su tuo susijusios išlaidos) ir žala asmeniui (negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų), kitaip tariant, turtinė žala asmeniui. Nuostolių kaip piniginės žalos išraiškos turi būti atlyginama tiek, kiek nukentėjęs asmuo dėl padarytos žalos prarado, nes toks atlyginimas atitiktų žalos kompensavimo funkciją. CK 6.263 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo.
Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Žala padaroma vertybėms, kurios neturi piniginės išraiškos, tačiau civilinė teisė jas gina turtiniais būdais. Neturtinė žala įvertinama ir atlyginama pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kita. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus). Atlygintinos neturtinės žalos ribų (minimumo ar maksimumo) įstatymas (CK 6.250 straipsnis) nenustato, įvertinti neturtinę žalą palikta teismui, nes tai yra fakto klausimas. Spręsdamas šį klausimą, teismas turi vadovautis CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais, t. y. nustatydamas neturtinės žalos dydį turi atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Įvertindamas neturtinę žalą pinigais, teismas turi vadovautis ne tik CK 6.250 straipsniu, bet ir 6.251 straipsnio 2 dalyje bei 6.282 straipsnyje nurodytais kriterijais.
Neturtinės žalos dydžio nustatymui ir teisingam atlyginimui yra svarbu, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos. Civilinėje atsakomybėje galioja principas, kad kuo aiškesnė ir svarbesnė yra vertybė, tuo stipriau ji ginama. Priteisiant neturtinę žalą tai gali būti padaroma nustatant teisingą neturtinės žalos dydį, atsižvelgiant vien į šias pažeistas vertybes. Taip pat teismų praktikoje pripažįstama, kad veikiant tyčia, t. y. siekiant, kad nukentėjusysis patirtų kančias, pažeminimą, stresą ir panašiai, yra padaroma kur kas didesnė žala nei neatsargios kaltės atveju. Konkrečios žalos padarymo aplinkybės turi būti vertinamos pagal nurodytus įstatyminius kriterijus, nė vienai faktinei aplinkybei įstatyme nesuteikiama išankstinės reikšmės.
Dėl kaltinamojo nusikalstamos veikos M. T. patyrė neturtinės žalos, kurią vertina 30000 Eur (trisdešimt tūkstančių eurų). M. T. dėl kaltinamojo nusikalstamos veikos, kurios metu buvo nužudyta jo mama, patyrė ir tebepatiria didžiulį emocinį sukrėtimą. Po šio įvykio jį apėmė depresija, nerimas, netikrumas dėl ateities. M. T. dar ir šiandien negali kalbėti apie įvykį, kiekvienas prisiminimas ar priminimas sukelia didžiulį emocinį stresą, psichines traumas.
Dėl kaltinamojo nusikalstamos veikos M. T. patyrė 2765 Eur (du tūkstančiai septyni šimtai šešiasdešimt penki eurai) turtinės žalos, kurią sudaro sunaikinti daiktai.
M. T. padaryta neturtinė žala vertina kaip ypatingai didelė. Būtent M. T. teisė į šeimyninį gyvenimą, ypač nulemta neteisėto gyvybės atėmimo, yra apginta ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 2 straipsnyje, 8 straipsnyje, patvirtinta Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (pvz., byloje Abdulaziz, Caballes and Balkandali prieš Jungtinę Karalystę). M. T. dėl nusikaltimo negrįžtamai prarado labai daug, nes neteko vieno iš paties artimiausių žmonių – mamos. Tokio praradimo iš viso neįmanoma kompensuoti, tačiau tai nereiškia, jog kaltinamasis ir civilinis atsakovas neturi pareigos atlyginti neturtinės žalos, kuri šiuo atveju atlygintina, kaip padaryta dėl nusikaltimo. LR civilinio kodekso 6.250 str. 2 d. numato, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo. LR BPK 109 str. suteikia teisę pareikšti kaltinamajam civilinį ieškinį. Remiantis išdėstytais argumentais prašo priteisti iš kaltinamojo V. K. 2765 Eur (du tūkstančiai septyni šimtai šešiasdešimt penki eurai) nusikalstama veika padarytos turtinės žalos ir 30000 Eur (trisdešimt tūkstančių eurų) nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos.
Kaltinamasis V. K. su civiliniu ieškiniu sutiko visiškai.
Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės V. Ž. civilinis ieškinys turtinei žalai atlyginti tenkintinas iš dalies. Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo M. T. civilinis ieškinys turtinei žalai atlyginti tenkintinas visiškai.
Nukentėjusioji V. Ž. nurodė, kad pašalpą gavo 503 ar 504 eurus. Ji nėra minusuota iš pateiktos civilinio ieškinio sumos. Esant šioms aplinkybėms, ši suma (504 eurai) minusuotina. Kita nukentėjusiosios V. Ž. civilinio ieškinio dalis tenkintina, nes įrodyta. Dėl kaltinamojo V. K. padarytų nusikalstamų veiksmų (nužudymo) nukentėjusiajai V. Ž. buvo padaryta turtinė žala, todėl nukentėjusiajai padarytą turtinę žalą privalo atlyginti kaltinamasis V. K.. Nustatyta, kad V. Ž. turėjo išlaidų laidodama Z. T.. Nukentėjusiosios V. Ž. nurodyta laidojimui išleista suma reali ir atitinka protingumo kriterijus, ji įrodyta nukentėjusiosios V. Ž. parodymais, rašytiniais duomenimis. M. T. patyrė žalą dėl sudegusių daiktų. Nukentėjusiojo M. T. nurodytas aplinkybes dėl turėto turto ir jo sudeginimo, patvirtina nukentėjusiųjų V. Ž., M. T., liudytojų J. V., D. P., I. K. parodymai, rašytiniai bylos duomenys. M. T. civilinis ieškinys atlyginti turtinę žalą tenkintinas visiškai, nes įrodytas. Dėl kaltinamojo V. K. padarytų nusikalstamų veiksmų (nužudymo, turto sunaikinimo) nukentėjusiesiems buvo padaryta turtinė žala, todėl nukentėjusiesiems padarytą turtinę žalą privalo atlyginti kaltinamasis V. K.. Esant šioms aplinkybėms priteistina iš V. K. 4200 Eur turtinei žalai atlyginti nukentėjusiajai V. Ž. ir 2765 Eur turtinei žalai atlyginti nukentėjusiajam M. T..
Teismas daro išvadą, kad nukentėjusiųjų civiliniai ieškiniai neturtinei žalai atlyginti tenkintini visiškai, iš kaltinamojo V. K. priteistina 30000 Eur neturtinei žalai atlyginti nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei V. Ž. ir 30000 Eur neturtinei žalai atlyginti nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui M. T.. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, kaltinamojo ir nukentėjusiųjų turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Dėl Z. T. nužudymo, netekties nukentėjusieji patyrė sunkius dvasinius išgyvenimus, dvasinį sukrėtimą. Neturtinė žala nukentėjusiesiems padaryta dvasinio pobūdžio pakenkimais, kuriuos patyrė netekę artimo žmogaus – motinos. Teismas nustatė, kad Z. T. nužudė V. K., todėl jis privalo atlyginti nukentėjusiesiems padarytą neturtinę žalą.
Nukentėjusioji V. Ž. prašo priteisti patirtas išlaidas dėl advokato darbo ir jos atstovavimo teisme. Šis prašymas netenkinamas, nes nepateikta duomenų apie turėtas ir apmokėtas išlaidas už advokato darbą.
Daiktų klausimas spręstinas BPK 94 straipsnyje numatyta tvarka.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 301-303 straipsniais,
nusprendė:
V. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 1 dalyje, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 2 dalyje, ir :
pagal LR BK 187 straipsnio 2 dalį skirti bausmę laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams.
Vadovaujantis LR BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, bausmes subendrinti apėmimo būdu, ir subendrintą bausmę skirti laisvės atėmimą 10 (dešimčiai) metų.
Laisvės atėmimo bausmę skirti V. K. atlikti pataisos namuose.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos – 2018 m. sausio 4 d.
Į bausmės laiką įskaityti sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2016 m. spalio 20 d. iki 2018 m. sausio 4 d.
Kardomąją priemonę suėmimą V. K. palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios.
Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės V. Ž. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies. Iš V. K. priteisti 4200 Eur (keturis tūkstančius du šimtus eurų) turtinei žalai atlyginti ir 30000 Eur (trisdešimt tūkstančių eurų) neturtinei žalai atlyginti nukentėjusiajai V. Ž..
Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo M. T. civilinį ieškinį tenkinti visiškai. Iš V. K. priteisti 2765 Eur (du tūkstančius septynis šimtus šešiasdešimt penkis eurus) turtinei žalai atlyginti ir 30000 Eur (trisdešimt tūkstančių eurų) neturtinei žalai atlyginti nukentėjusiajam M. T..
Daiktus palikti saugoti byloje: 1) kompaktinį diską su V. K. išklotinėmis laikotarpiu nuo 2016-09-15 iki 2016-10-20; 2) kompaktinį diską su Kauno apskr. VPK KPSUV 1-ojo skyriaus pateikta informacija iš V. K. mobiliojo ryšio telefono „Samsung GT-E1200“; 3) kompaktinį diską su 2016-10-26 V. K. parodymų patikrinimo vietoje vaizdo medžiaga.
Daiktus grąžinti V. K.: striukę, džinsines kelnes, bliuzoną, mobiliojo ryšio telefoną „Samsung“ Imei Nr. 354409058087920, banko kortelę „Barclays“ Nr. 4928271535483000, rankinį laikrodį su rusiškais užrašais, baltos spalvos metalo apyranke, piniginę „Wild“.
Daiktus sunaikinti: 1) voką su V. K. lyginamaisiais seilių pavyzdžiais; 2) plastikinį maišelį Nr. 339107 ir Z. T. daiktus - juodos spalvos golfo liekanas, liemenuką, sportinių kelnių liekanas ir pledą; 3) V. K. batus, „Pildyk“ SIM kortelę, Kauno miesto kortelę Nr. 902467613692, voką su degtukų dėžute.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.