Alytaus apylinkės teismo nutartis

Alytaus rajono apylinkės teismo teisėjas Jonas Čirvinskas, sekretoriaujant A. L., dalyvaujant pareiškėjai D. P., jos atstovei adv. I. A., ieškovės M. K. atst. adv. I. L., atsakovui A. B. ir jo atst. adv. V. K., trečiajam asmeniui V. J. žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs pareiškėjos (atsakovės) D. P. prašymą išaiškinti teismo sprendimo dalį, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

civilinėje byloje Nr. 2-389-652/2014 2014-05-12 buvo priimtas teismo sprendimas dėl kelio servituto atlygintinio naudojimo, tuo pačiu nuspręsta įpareigoti ieškovę M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) rajone, atsakovą pagal priešieškinį A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), atsakovę D. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), prižiūrėti ir remontuoti UAB ,,Pasoda“ 2012-08-03 kelio servituto nustatymo plane pažymėtą tašku 214 0,1904 ha kelią. Kauno apygardos teismas išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka, 2014-11-04 nutartimi pastarąjį sprendimą paliko galioti.

Byloje dalyvaujantys asmenys ieškovės M. K. atstovė adv. I. L., atsakovas A. B. ir jo atstovas adv. V. K. bei trečiasis asmuo V. J. prašo pareiškėjos D. P. prašymą išaiškinti sprendimo dalį dėl įpareigojimo prižiūrėti ir remontuoti 0,1904 ha kelio nustatytą servitutą atmesti kaip nepagrįstą, nes pareiškėja savo prašyme kelia naujus reikalavimus išeinančius už ieškinio ribų.

Tretieji asmenys Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovas, V. G., D. M., B. J., T. J., A. J., P. B., A. J., J. C., R. C., Ž. U., M. C., Alytaus rajono savivaldybės administracijos atstovas į teismo posėdį neatvyko ir savo nuomonės nepareiškė, apie teismo posėdį jiems pranešta tinkamai. Iki teismo posėdžio datos atsiliepimai teisme negauti.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas atmestinas.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau -CPK) 278 straipsnio 1 dalį, jeigu sprendimas yra neaiškus, tai jį priėmęs teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu, taip pat savo iniciatyva išaiškinti savo sprendimą, nekeisdamas jo turinio. Teismo sprendimo (nutarties) aiškinimo paskirtis – pašalinti neaiškumus tam, kad toks sprendimas (nutartis) galėtų būtų tinkamai įvykdomas. Sprendimo išaiškinimo tikslas – pašalinti netikslaus ar neaiškaus teismo sprendimo trūkumus, jį sukonkretinant. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra konstatavęs, kad teismo sprendimas gali būti išaiškinamas, jeigu yra neaiškiai (nesuprantamai arba nevienareikšmiškai) suformuota sprendimo rezoliucinė dalis, ir dėl to nėra visiškai aišku, kaip turi būti vykdomas sprendimas; teismas, aiškindamas sprendimą, negali keisti jo turinio ir esmės ar išeiti už byloje, kurioje priimtas aiškinamas sprendimas, išspręstų klausimų ribų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-183/2006; 2007 m. lapkričio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2007; 2009 m. liepos 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-242/2009). Teismo sprendimo (nutarties) neaiškumas neapima teismo motyvų platesnio atskleidimo ar argumentų parinkimo motyvų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-88/2006, 2011 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-232/2011); be to, oficialiai paskelbęs teismo baigiamąjį aktą, teismas negali keisti ar kitaip koreguoti jo argumentų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-76/2013).

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad prašyme, kuriuo prašoma išaiškinti 2014-05-12 sprendimo dalies vykdymą, keliamas klausimas dėl šio sprendimo dalies vykdymo neaiškumo, tačiau ne dėl to, kad jis būtų neaiškiai parašytas, o išdėstomi argumentai, kuriais nesutinkama dėl pareiškėjos (byloje – atsakovės), įtraukimo į kelio servituto priežiūrą ir remontą teismo iniciatyva, nesant tokio reikalavimo, nors tuo pačiu pati pareiškėja pripažįsta, kad pagal Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau – CK) 4.114 straipsnio 2 dalį ir jai kyla pareiga tinkamai išlaikyti tarnaujantį daiktą. Sprendimo motyvuojamojoje dalyje aiškiai išdėstyti motyvai dėl esamo kelio, kuriam nustatytas servitutas, buvimo, todėl teismas negali keisti ar pasisakyti dėl atsakovės šiuo metu keliamų klausimų, susijusių su kelio pločio atitikimu projektui ir esamai padėčiai natūroje. Sprendimo rezoliucinėje dalyje yra aiškiai įvardinta, jog visi trys asmenys – kelio servituto naudotojai ir tarnaujančio daikto savininkas – įpareigoti prižiūrėti ir remontuoti UAB ,,Pasoda“ 2012-08-03 kelio servituto nustatymo plane pažymėtą tašku 214 0,1904 ha kelią. Todėl teismas, aiškindamas sprendimą ar jo vykdymą, negali keisti jo turinio ir esmės ar išeiti už byloje, kurioje priimtas aiškinamas sprendimas, išspręstų klausimų ribų, t. y. šiuo metu nustatinėti, kokiomis proporcijomis turi vykti kelio priežiūra ir remontas, nes tai nebuvo bylos esmė. Be to, pareiškėja kelia iš viso naują klausimą - nesamo kelio ploto priežiūrą, kas taip pat nebuvo sprendžiama byloje, todėl šio jos prašymo nagrinėjimas būtų akivaizdus išėjimas iš sprendimo ribų, o jo tenkinimo atveju - paneigtų sprendime įrodytas aplinkybes. Todėl teismas laikosi nuomonės, kad prašomas išaiškinti teismo sprendimas yra baigtinis ir vientisas aktas, jo motyvuojamojoje dalyje surašyti visi motyvai, kurių pagrindu priimta sprendimo rezoliucinė dalis, o sprendimas dalyje dėl kelio servituto priežiūros ir remonto nėra neaiškiai suformuluotas ar dviprasmiškas. Kelio priežiūros ir remonto darbų pasiskirstymas proporcingai daikto naudojimuisi yra asmenų, kurie naudojasi šiuo daiktu reikalas, ir tik nepavykus prieiti visoms šalims tinkamo sprendimo ginčą spręsti geruoju, galima kreipti į teismą dėl tokių dalių nustatymo, kas anaiptol nebuvo sprendžiama šioje byloje. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad nėra pagrindo tenkinti D. P. prašymą dėl 2014-05-12 sprendimo dalies dėl kelio servituto priežiūros ir remonto vykdymo išaiškinimo, nes jis yra aiškus, jo nuostatos neprieštarauja viena kitai.

Teismas taip pat pažymi, kad sprendimo išaiškinimo tikslas negali būti aplinkybių, naujai keliamų po teismo sprendimo priėmimo, nagrinėjimas. Kadangi D. P. prašymu išaiškinti sprendimo dalį siekiama kitokių tikslų, nei nurodomi CPK 278 straipsnyje ir teismų praktikoje, prašymas atmestinas.

Iš pareiškėjos D. P. priteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei (CPK 88 str. 1 d. 3 p.).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pareiškėjos (atsakovės) D. P. prašymą atmesti.

Priteisti iš pareiškėjos (atsakovės) D. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), 55,60 Eur pašto išlaidų valstybei, šias išlaidas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, mokėjimo dokumente nurodant įmokos kodą 5660. Mokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina pristatyti į Alytaus rajono apylinkės teismo Civilinių bylų raštinę (206 kab.).

Nutartis per septynias dienas atskiruoju skundu gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Alytaus rajono apylinkės teismą.