Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno apylinkės teismo teisėja Jurga Vasiliauskienė, gavusi pareiškėjo A. Z. pareiškimą dėl baudžiamosios bylos iškėlimo privataus kaltinimo tvarka,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. Z. teismui padavė skundą, kuriuo prašo patraukti R. J. baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 140 str. 1 d., 187 str. 1 d., R. J. – pagal BK 140 str. 1 d., priteisti iš R. J. 287 Eur turtinę ir 1 Eur neturtinę žalą. Skunde nurodoma, kad 2016-03-06 apie 20 val. adresu: (duomenys neskelbtini), jį užpuolė R. J. ir R. J., gyvenantys (duomenys neskelbtini). Jis, turėdamas šio pastato ir žemės sklypo savininkės O. R. J. įgaliojimą, lankėsi jos privačioje valdoje tikslu prižiūrėti ir užtikrinti šildymo sistemos veikimą šiame gyvenamajame name. Jam būnant privačioje valdoje, gretimame sklype gyvenantys R. J. ir R. J. sugrįžo namo bei pastebėję jį, neprašę sutikimo, įėjo į privatų žemės sklypą bei pradėjo pažeidinėti tiek jo, tiek nekilnojamojo turto savininkų teises. Kadangi šie asmenys nuolatos konfliktuoja, pamatęs juos įeinant į svetimą valdą, iš karto pradėjo ieškoti savo mobilaus telefono. Tuo metu, R. J. spyrė į gyvenamojo namo duris, kurių atatranka sukėlė jam fizinį skausmą. Iškart, po tokio R. J. elgesio, jis įjungė ir pradėjo filmuoti savo mobiliuoju telefonu. Atidarė duris ir norėjo pasikalbėti su kaltininkais. Tačiau tik jas pradaręs, pajuto spyrius, rankų smūgius ir tai darė R. J. – bandė stumti, daužyti duris, įsiveržti į vidų, vartojo necenzūrinius žodžius. Taip R. J. sudaužė jo telefoną, padarydamas materialinę žalą, sukėlė fizinį skausmą, padarė nežymų sveikatos sutrikdymą. 2016-03-10 kreipėsi į Kauno AVPK Kauno miesto Centro PK. 2016-03-17 nutarimu atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjo skundą atsisakytina priimti, skundas grąžintinas jį padavusiam asmeniui.

Teismas pažymi, kad privataus kaltinimo bylų procesas yra specifinė baudžiamojo proceso rūšis, kai kaltinimą vykdo nukentėjusysis ar jo teisėtas atstovas. Šios kategorijos bylose būtent nukentėjusiojo skundas (atstovo pareiškimas) atlieka kaltinamojo akto funkciją, nes juo pradedamas privataus kaltinimo bylų procesas ir nustatomos nagrinėjimo teisme ribos. Todėl šiam procesiniam dokumentui keliami didesni formalūs reikalavimai nei kreipimuisi bylose, kuriose atliekamas ikiteisminis tyrimas. Pareiškimas turi būti surašytas griežtai laikantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau tekste – BPK) 412 str. įtvirtintų reikalavimų, nes privataus kaltinimo bylų procese būtent nukentėjusysis turi pareigą rinkti ir pateikti teismui įrodymus (BPK 34 str.). Jis turi būti aktyvus proceso dalyvis ir pateikti teismui visą reikiamą medžiagą, kad būtų teisingai išnagrinėta baudžiamoji byla, kadangi būtent nukentėjusysis privataus kaltinimo procese atlieka prokuroro funkciją. Privataus kaltinimo tvarka raštu paduodamas skundas atlieka kaltinamojo akto funkciją, todėl jam keltini didesni formalūs reikalavimai (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutarimas).

BPK 412 str. apibrėžiant nukentėjusiojo skundo turinį ne tik nurodyta, kas privalomai jame turi būti išdėstyta, bet ir akcentuojama, kad esminės nusikalstamos veikos aplinkybės – nusikalstamos veikos padarymo vieta, laikas, padariniai ir kitos turinčios reikšmę aplinkybės – skunde turi būti išdėstytos taip, jog matytųsi išsamus ir tuo pačiu konkretus nusikalstamos veikos vaizdas, kuo yra kaltinamas asmuo, duomenys, kurie patvirtina skunde ar pareiškime išdėstytas aplinkybes, nukentėjusiojo, nusikalstamos veikos padarymu įtariamo asmens bei liudytojų vardai, pavardės ir gyvenamoji vieta. Taigi, nukentėjusysis privalo skunde nurodyti esmines nusikalstamos veikos aplinkybes, jas patvirtinti pateiktais duomenimis, kad kaltinimas būtų aiškus ir pagrįstas. Esminiai skundo turinio defektai suvaržo nusikalstamos veikos padarymu kaltinamo asmens teisę į gynybą, nes jis, esant nekonkrečiam kaltinimui, negali pasiruošti efektyviai nuo jo gintis.

Atkreipiamas dėmesys, kad pareiga nustatyti ir pateikti BPK 412 str. 2 d. numatytus duomenis negali būti perkeliama teismui. Tai yra įstatymu nustatyta pareiga nukentėjusiojo asmens, besikreipiančio į teismą privataus kaltinimo tvarka, todėl ši pareiga turi būti vykdoma.

Privataus kaltintojo teismui pateiktas skundas neatitinka BPK 412 str. 2 d. išvardytų reikalavimų. Privataus kaltinimo skunde, aprašant galimai R. J. ir R. J. padarytas nusikalstamas veikas, konkretūs ir aiškūs kaltinimai nėra suformuluoti, kas iš esmės suvaržo kaltinamų asmenų galimybes tinkamai gintis. Viso skundo turinyje išdėstytos galimos nusikalstamos veikos aplinkybės, nurodyti R. J. ir R. J. veiksmai (R. J. spyrė į gyvenamojo namo duris, kurių atatranka jam sukėlė fizinį skausmą, R. J. spyrė, rankomis sudavė smūgius), tačiau konkrečių nusikalstamos veikos padarinių pareiškėjas nenurodo, o būtent: į kurias kūno vietas, kiek kartų jam buvo suduota, ar tai sukėlė fizinį skausmą, ar padarė nežymų sveikatos sužalojimą, jei taip būtent kokį. Iš tyrėjos nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą matyti, kad jam buvo sukeltas fizinis skausmas, kurį sukėlė R. J., o skundo turinyje nurodyta, kad jam sukeltas fizinis skausmas, padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, kuriuos padarė R. J. ir R. J., jokių duomenų (specialisto išvada) apie nukentėjusiajam galimai padarytą sužalojimą, sužalojimo mastą, nepateikta, todėl nėra aiškūs objektyvieji galimos nusikalstamos veikos požymiai. Pažymėtina, kad sveikatos sutrikdymo faktą ir mastą nustato teismo medicinos ekspertas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2003 m. gegužės 23 d. įsakymu Nr. V-298/158/A1-86 patvirtintomis sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklėmis (kasacinės nutartys Nr. 2K-162/2014, Nr. 2K-417/2014).

Be to, pareiškėjas prašo pradėti privataus kaltinimo bylos procesą pagal BK 140 str. 1 d., 187 str. 1 d. Nurodytos veikos yra savarankiškos, jų skirtingos sudėtys, tačiau nekonkretus kaltinimas suformuluotas pagal abu straipsnius bendrai, nenurodyta, kokiais duomenimis grindžiamas kiekvienas nusikaltimas. Pažymėtina, kad privataus kaltinimo bylose galioja bendrieji baudžiamojo proceso principai, tarp kurių vienas svarbiausių yra rungimosi principas (BPK 7 str.) bei teisė į gynybą (BPK 10 str.). BPK 22 str. 3 d. įtvirtinta kaltinamojo teisė žinoti, kuo jis kaltinamas. Tai reiškia, kad asmuo, prieš kurį paduodamas privataus kaltinimo skundas, turi teisę aiškiai žinoti kuo jis yra kaltinamas ir kokiais konkrečiai duomenimis grindžiamas kaltinimas, antraip būtų suvaržyta kaltinamojo teisė tinkamai gintis nuo pareikštų kaltinimų (BPK 44 str. 7 d.). Be to, ydingai suformuluotas kaltinimas trukdo nagrinėti bylą teisme, nes privataus kaltinimo skunde suformuluotu kaltinimu apibrėžiamos bylos nagrinėjimo teisme ribos.

Atsižvelgiant į tai, kad privataus kaltinimo bylų procese privačiam kaltintojui, kaip tokio proceso iniciatoriui (kaltintojui), tenka ypatinga pareiga būti aktyviam ir rūpintis savo teisių bei interesų gynyba pagrindžiant skunde nurodytas aplinkybes bei pateikiant objektyvius duomenis, todėl skundą atsisakytina priimti, jis grąžintinas jį padavusiam asmeniui (BPK 412 str. 3 d.). Ištaisius nutartyje nurodytus trūkumus, pareiškėjas gali iš naujo kreiptis į teismą su skundu privataus kaltinimo tvarka.

Esant nurodytoms aplinkybėms, laikytina, kad pareiškėjo A. Z. pateiktas skundas neatitinka BPK 412 str. 2 d. nustatytų reikalavimų, todėl skundas nepriimtinas ir grąžintinas jį padavusiam asmeniui.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atsisakyti priimti pareiškėjo A. Z. skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo nutarties nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.