- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2018-06-12
- Bylos Nr.
- 1-1032-847/2018
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Valentina Paliulionienė
- Kaltinamasis
- A. L.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.3Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
- 1.1.8.12Bausmės skyrimas bylą išnagrinėjus supaprastinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (BK 64-1 str.)
- 1.1.8.13Bausmių sudėjimo ir keitimo taisyklės (BK 65 str.)
- 1.1.8.14Kardomojo kalinimo įskaitymas į paskirtą bausmę (BK 66 str.)
- 1.1.9.1Baudžiamojo poveikio priemonių paskirtis ir rūšys (BK 67 str.)
- 1.1.9.10Dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 72-2 str.)
- 1.2.4.6.2.1Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui (BK 140 str. 2 d.)
- 2.12.1.3Teisėjo sprendimai (BPK 420 str.)
- 2.12.1.4Baudžiamojo įsakymo turinys (BPK 421 str.)
Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų teisėja Valentina Paliulionienė, išnagrinėjusi prokuroro Tomo Bajorūno pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje
A. L., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), lietuvis, pilietybė Lietuvos Respublikos, pradinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, darbo biržoje neregistruotas, gyvenantis (duomenys neskelbtini) r. sav., neteistas,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 2 d.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Kaltinamasis A. L., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2018 m. gegužės 25 d., apie 18 val., (duomenys neskelbtini), Z. L. gyvenamajame name, konflikto su motina Z. L. metu, tyčia suduodamas ne mažiau dviejų smūgių Z. L. į kairįjį petį, pastumdamas Z. L., tuo nukentėjusiajai - savo šeimos nariui, motinai Z. L. sukėlė fizinį skausmą.
Motyvuojamoji dalis
Ši veika atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 str. 2 d.
Kaltinamasis A. L. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2018 m. gegužės 25 d., vakarop, tiksliai valandos nežino, tačiau dar buvo šviesu, jis buvo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini). Namuose kartu su mama Z. L. vartojo alkoholį. Tuomet, jis nuėjo atsigulti į lovą, o motina pradėjo jį vadinti necenzūriniais žodžiais ir išvedė jį iš kantrybės. Jis atsikėlęs, savo motinai Z. L. trenkė kelis kartus kažkur į ranką, o po to pastūmė. Motina pati kalta, kad jis prieš ją smurtavo, nes motina jį užerzino. Jai nereikėjo tiek daug kalbėti. Motina dėl to iškvietė policiją. Įvykio metu su motina buvo stipriai prigėrę. Gailisi smurtavęs prieš motiną Z. L., jau yra smurtavęs prieš motiną ir anksčiau. Stengsis, kad tai nepasikartotų (b. l. 54-55, 66-67).
Be kaltinamojo visiško prisipažinimo dėl padarytos nusikalstamos veikos, jo kaltę pagrindžia nukentėjusiosios Z. L., ikiteisminio tyrimo metu apklaustos kaip liudytojos parodymai, policijos pareigūno tarnybinis pranešimas dėl smurto artimoje aplinkoje fakto, pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolas, liudytojo, policijos pareigūno V. Čerkos apklausos protokolas, kita rašytinė bylos medžiaga.
Nukentėjusioji Z. L. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2018-05-25, apie 18 val. 30 min., būnant namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), neblaivus sūnus A. L. pradėjo konfliktuoti, kadangi ji prašė neleisti garsiai muzikos ir nesivedžioti draugų. Konflikto metu sūnus A. L. daugiau nei du kartus trenkė jai į į kairį petį. Taip pat sūnus A. L. ją pastūmė ir ji nukrito ant lovos. Kai sūnus mušė, jai skaudėjo (b.l. 24).
Iš 2018-05-25 pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo matyti, kad nukentėjusioji Z. L. pagal pranešimą atvykusiems policijos pareigūnams parodė, kad 2018-05-25, apie 18 val., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), su sūnumi A. L. vartojo alkoholį ir kilo konfliktas. A. L. ją išvadino necenzūriniais žodžiais, trenkė ranka jai tris kartus į kairį petį, o po po pastūmė. Jai skaudėjo ir sukėlė fizinį skausmą. Konflikto metu Z. L. buvo neblaivi. Pagal pranešimą nuvykus nurodytu adresu, buvo apžiūrėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu forografuota. Iš įvykio vietos niekas nepaimta (b. l. 1-9).
Iš 2018-05-25 Panevėžio apskrities VPK Biržų rajono PK vyr. tyrėjo A. Maskoliūno tarnybinio pranešimo „Dėl smurto artimoje aplinkoje fakto“ matyti, kad buvo gautas pranešimas, jog (duomenys neskelbtini), sūnus muša pranešėją. Nuvykus į įvykio vietą, buvo nustatyta, kad pranešėjos sūnus A. L. konflikto metu 3 kartus ranka trenkė motinai į kairį petį ir ją pastūmė, tokiu būdu sukeldamas jai fizinį skausmą. Užfiksuotas nubrozdinimas ir mėlynė Z. L. kairio peties srityje (b. l. 29-31).
Liudytojas, policijos pareigūnas Vaidas Čerka parodė, kad 2018-05-25 dirbo kartu su Panevėžio AVPK Biržų r. PK VS vyresniuoju tyrėju Andriumi Maskoliūnu. Buvo gautas nurodymas vykti į smurtą artimoje aplinkoje, (duomenys neskelbtini). Nuvykus, pareigūnus pasitiko pranešėja Z. L., kuri pasakė, kad ją mušė sūnus A. L.. Kambaryje buvo ir sūnus A. L.. Z. L. ant kairės rankos aiškiai matėsi mėlynė. A. L. nepripažino smurtavęs prieš motiną. Z. L. sakė, kad sūnus ją muša, sakė išvežti, nebenori, kad jis būtų namuose. Nekilo abejonių, jog buvo smurtaujama prieš Z. L., nes moteris aiškiai nurodė, kas ir kaip prieš ją smurtavo, be to buvo matyti smurto žymės (b. l. 34-35).
Iš 2018-05-25 sudarytos fotolentelės, matyti užfiksuoti smurto požymiai ant Z. L. rankos (b. l. 9)
Visi šie byloje esantys duomenys pagrindžia kaltinamojo kaltę dėl jam inkriminuoto nusikaltimo padarymo.
Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikaltimą padarė, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.
Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, stadiją, kaltinamojo asmenybę, į atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes. Kaltinamasis padarė nesunkų nusikaltimą, sutinka, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu. Tačiau taip pat atsižvelgtina ir į nusikaltimo padarymo aplinkybes - tai, kad nusikaltimas sveikatai padarytas savo motinai, t.y. asmeniui, su kuriuo kaltinamasis susijęs artimais ryšiais. Todėl, teismo nuomone, atsižvelgiant į teisingumo ir protingumo kriterijus, bausmės paskirtį ir į tai, kad A. L. neteistas, administracine tvarka penkių metų laikotarpyje baustas du kartus, skirtas baudas yra sumokėjęs, nedirbantis, neregistruotas darbo biržoje, duomenų, kad po šio nusikaltimo padarymo būtų padaręs naujų nusikalstamų veikų, byloje taip pat nėra, už kaltinamojo padarytą nusikalstamą veiką skirtina su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė – laisvės apribojimas, įpareigojant jį būti namuose nuo 23 val. iki 6 val. ryto, jei tai nesusiję su darbu (BK 48 str. 1-2 d., 6 d. 1 p.). Todėl bausmės tikslai gali būti pasiekti A. L. skiriant šią bausmę. Pagrindo skirti kitą bausmę ar sumažinti šios bausmės trukmę labiau nei prašo prokuroras, nėra. Tačiau vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ str. 1 d. ir esant tam pagrindui, kaltinamajam paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.
Sulaikyme išbūtos 2 paros įskaitytinos į paskirtą bausmę (BK 65 str., Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 str. 9 d.).
Baudžiamasis įstatymas numato, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, todėl atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis padarė nusikalstamą veiką prieš motiną, jam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė - dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose. Jis įpareigotinas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose. Šis įpareigojimas turi būti įvykdytas per teismo nustatytą terminą (BK 67 str. 1 d., 3 d., 72² str.).
Kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti nepakeistą iki bausmės vykdymo pradžios ir panaikinti, pradėjus vykdyti bausmę.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas
nusprendžia:
A. L. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 2 d. ir nubausti 1 m. laisvės apribojimo bausme, įpareigojant jį būti namuose nuo 23 val. iki 6 val. ryto, jei tai nesusiję su darbu.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ str. 1 d. pagrindu A. L. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti 8 mėn. laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį būti namuose nuo 23 val. iki 6 val. ryto, jei tai nesusiję su darbu.
Į bausmės laiką įskaityti dvi paras, išbūtas laikinajame sulaikyme, ir laikyti jį atlikusį keturias laisvės apribojimo dienas.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 str. 1 d., 3 d., 72² str., paskirti A. L. baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant jį dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose. Šį įpareigojimą A. L. privalo įvykdyti per šešis mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.
Išaiškinti, kad asmeniui, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali paskirti bausmę, numatytą Lietuvos Respublikos BK 243 str.
Paskirtą kardomąją priemonę iki bausmės vykdymo pradžios palikti nepakeistą ir panaikinti pradėjus vykdyti bausmę.
Nuteistasis per 14 d. nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos turi teisę paduoti Biržų rajono apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs
A. L. kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu.
Nepateikus prašymo surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisės ir bus vykdomas Lietuvos Respublikos BPK 353 str. nustatyta tvarka.
Įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui apskųsti jo nei apeliacine, nei kasacine tvarka negalima.