Vilniaus apygardos teismo nutartis

Teisejas V.Kurasovas procesine kategorija: 2.1.4.1.2; 2.12.4.

NUTARTIS

2008 m. rugsejo 1 d.

pareiškejui A. M.

teismo posedyje išnagrinejo pareiškejo A. M. skunda del Zarasu raj. apylinkes teismo 2009 m. rugpjucio 12 d. nutarties atmesti skunda del Zarasu rajono apylinkes prokuraturos 2009-07-27 nutarimo atsisakyti pradeti ikiteismini tyrima.

Aprašomoji dalis

nustate:

2009-07-27 Zarasu raj. apylinkes prokuraturoje buvo gautas A. M. prašymas patraukti baudžiamojon atsakomyben Zarasu raj. PK pareiguna V. C. bei ivertinti jam talkinusiu pareigunu veiksmus del pareiškejo atžvilgiu 8 menesius trukusio baudžiamojo persekiojimo ir neteiseto arešto. Pareiškejas nurode, kad pareigunas klastojo ikalcius, nepagristai (remdamasis nepakaltinamos moters parodymais) atliko krata, daiktu poemi, kitus veiksmus.

Zarasu raj. apylinkes prokuraturos vyriausioji prokurore 2009-07-27 nutarimu atsisake pradeti ikiteismini tyrima, nes nepadaryta veika turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymiu.

Zarasu raj. apylinkes teismas 2009 m. rugpjucio 12 d. nutartimi pareiškejo skunda atmete kaip nepagrista.

Nesutikdamas su Zarasu raj. apylinkes teismo nutartimi pareiškejas A. M. teigia, kad prokurore S.Gasiene 2008-12-31 apklausos metu siule jam prisiimti kalte del vagystes, jo ir advokato Ramanausko akivaizdoje reguliavo ka turi sakyti. Atkreipia demesi, kad teisme jam nebuvo suteikta galimybe pasisakyti. Nurodo, kad baudžiamojoje byloje nera medžiagos del proceduriniu pažeidimu ir piktnaudžiavimo jo atžvilgiu, nera užfiksuotu skambuciu i policijos departamenta del išlaužtu duru. Teigia, kad apie tai, jog apkalbetoja yra neveiksni Zarasu teisesaugininkai suskubo prisiminti tik jai davus parodymus Generalineje prokuraturoje. Iki to laiko teisesaugininkai formaliai žiniu apie tai neva neturejo, taciau tai netiesa. Liudininke V. M. yra minejusi prokurorei, kad apkalbetoja neveiksni. V. C. pareiga buvo patikrinti šia informacija, taciau šis veiksmas nebuvo atliktas. Nesutinka su teisejo V.Kurasovo nuomone neva V. C. viska dare siekiant operatyviai išaiškinti nusikalstama veika.

Teigia, kad liudytojas V. R. siule V. C. prieš laužiant jo šeimos kambario duris kratai atlikti, paskambinti jiems. Darant krata tyrejui buvo žinoma, kad procedura atliekama jo šeimos buste, taciau ja pareigunas užfiksavo kaip atliekama V. R. patalpoje.

Nurodo, kad nors ikalciu prieš ji nebuvo, taciau buvo teigiama neva ju apstu, todel mano, kad jis buvo areštuotas juos klastojant.

Prašo panaikinti Zarasu raj. apylinkes teismo 2009 m. rugpjucio 12 d. nutarti del Zarasu raj. apylinkes prokuraturos vyr. prokurores 2009-07-27 nutarimo atsisakyti pradeti ikiteismini tyrima ir ipareigoti prokuratura pradeti tyrima pareiguno V. C. atžvilgiu del piktnaudžiavimo tarnybine padetimi.

Teismo posedyje pareiškejas praše skunda tenkinti. Prokuroras praše skunda atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Apeliacines instancijos teismas, susipažines su skundo medžiaga, mano, kad A. M. pareiškime nera jokiu duomenu, duodanciu pagrinda manyti, kad tyrejas V. C. piktnaudžiavo tarnybine padetimi.

Skunde pareiškejas atkreipia demesi, kad jis buvo nepagristai persekiojamas, remiantis nepakaltinamos V. K. parodymais. Pranešimas, kad V. K. nuo 2008-11-13 itraukta i psichikos sveikatos centro psichiatrine iskaita, Zarasu raj. PK buvo gautas tik 2009-01-08. Ir tik 2009-06-15 atlikus psichiatrine-psichologine ekspertize buvo nustatyta, kad ji nepakaltinama. Jokiu kitu duomenu, jog prieš tai tyrejams butu buve žinoma apie V. K. nepakaltinamuma, byloje nera, nors, anot pareiškejo, tyrejams tai buvo žinoma, nes liudytoja V. M. buvo užsiminus apie tai prokurorei. Pažymetina, kad psichikos sveikatos sutrikimai ne visada reiškia, jog asmuo negali suprasti savo veiksmu ir ju valdyti. Nepakaltinamumas konstatuojamas tik atlikus ekspertize. Todel V. M. užuomina prokurorei apie V. K. psichine sveikata, negalejo buti pakankamu pagrindu (be ekspertizes) laikyti ja nepakaltinama ir netiketi duotais parodymais.

Nepagristas pareiškejo skundo argumentas, jog jis buvo areštuotas klastojant irodymus. Byloje nera jokiu duomenu, kad tyrejas V. C. butu juos klastojes. Visos procesines prievartos priemones, t.y. laikinas sulaikymas, suemimas, krata, poemis, buvo taikomos esant pagrindui. Kaip matyti iš bylos medžiagos, itariamoji V. K. nurode, kad vagyste iš B. P. namu ivykde kartu su A. M.. Paaiškino, kad paeme skalbimo mašina, lekštes, peilius, šakutes, stikliukus, tris vyriškus kostiumus, du komplektus patalynes ir kad visus daiktus sudejo i A. mašina. Grižus namo, visus daiktus A. M. pasidejo i savo kambari, o pavogtas lekštes nuveže buvusiai žmonai. Šiuos parodymus V. K. patvirtino ja apklausiant ir pas ikiteisminio tyrimo teiseja. Taigi, remdamasis tokiais parodymais tyrejas V. C. pagristai mane, kad A. M. galejo prisideti prie vagystes, todel turejo pagrinda daryti kratas. Be to, buvo gautas ikiteisminio tyrimo teisejo patvirtinimas del kratu teisetumo. Kaip pagristai nurode apylinkes teismas, kiekvienas ikiteisminis tyrimas susijes su ikiteisminio tyrimo pareiguno baudžiamuju ir baudžiamojo proceso istatymu, tarp ju ir procesiniu prievartos priemoniu taikymu, todel baudžiamojo proceso normu taikymas, vykdant istatymu reikalavimus, yra teiseta profesine veikla, kuri negali buti laikoma nusikalstama.

Teismas, išanalizaves A. M. pareiškima bei pateikta medžiaga, mano, kad byloje nera jokiu objektyviu duomenu, kurie duotu pagrinda manyti, kad buvo padaryta veika, turinti nusikaltimo požymiu.

Del išdestytu argumentu, apylinkes teismo sprendimas atmesti skunda yra teisetas ir pagristas, todel naikinti jo nera teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutare:

Pareiškejo A. M. skunda atmesti.

Nutartis yra galutine ir neskundžiama.