Tauragės apylinkės teismo nutarimas

Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmų teisėja Jurga Jasmontienė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškimą dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo ir nuobaudos paskyrimo uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini)), vadovui R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Tauragės apylinkės teisme gautas Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir pareiškėja) pareiškimas, kuriuo prašoma iškelti administracinio nusižengimo bylą uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir Įmonė) vadovui R. M. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 120 straipsnio 1 dalį ir paskirti jam administracinę nuobaudą – 2200 Eur dydžio baudą. Pareiškėja prašo bylą nagrinėti jai nedalyvaujant.

2. Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmų 2024 m. sausio 24 d. nutartimi nutarta pradėti administracinio nusižengimo teiseną uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini)) vadovui R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) deklaravusiam gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), dėl laiku neinicijuoto uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) nemokumo proceso pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalį, dėl to, kad jis, nuo 2014 m. rugsėjo 2 d. būdamas uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ vadovu ir atsakingu asmeniu, žinodamas, kad uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ finansinė būklė yra sunki, bendrovė turi susidariusią mokestinę nepriemoką valstybės biudžetui, pridėtinės vertės mokesčio skola susidarė 2020 m. vasario 26 d., gyventojų pajamų mokesčio nepriemoka – nuo 2023 m. balandžio 1 d. ir delspinigiai, susidarę nuo 2022 m. kovo 26 d. ir kt., 2023 m. birželio 21 d. suvokęs, kad bendrovė yra nemoki, nesiėmė veiksmų atkurti bendrovės mokumą, taip pat neinicijavo uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) nemokumo proceso ir taip pažeidė kreditorės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos teises.

3. Iš pareiškimo turinio matyti, kad R. M., nuo 2014 m. rugsėjo 2 d. iki 2024 m. sausio 19 d., būdamas uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas (duomenys neskelbtini), vadovu ir atsakingu asmeniu, žinojo, kad uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ finansinė būklė yra sunki, bendrovė turi susidariusią mokestinę nepriemoką valstybės biudžetui. 2023 m. birželio 21 d. suvokęs, kad bendrovė yra nemoki, nesiėmė veiksmų atkurti bendrovės mokumą, taip pat neinicijavo uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ nemokumo proceso ir taip pažeidė kreditorės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos teises. Sprendimą išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos priėmė 2023 m. birželio 21 d., t. y. nurodymu Nr. (23.31-08) 467-117186 nutarė nurašyti (duomenys neskelbtini) Eur mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojų sąskaitos (sąskaitų), todėl, pareiškėjos teigimu, jau nuo 2023 m. birželio 21 d. R. M. turėjo pareigą imtis veiksmų, siekiant atkurti mokumą, arba kreiptis į teismą dėl bankroto bylos UAB „(duomenys neskelbtini)“ iškėlimo.

4. Mokesčių apskaitos informacinės sistemos 2024 m. sausio 19 d. duomenimis UAB „(duomenys neskelbtini)“ mokestinė nepriemoka yra (duomenys neskelbtini) Eur. Mokestinės nepriemokos susidarymas (deklaruoti, pagal patikrinimo aktą, susidarymo data): deklaruoti: (duomenys neskelbtini) pridėtinės vertės mokestis (toliau – PVM), susidaręs deklaravus už 2020 m. sausio mėn., 2020 m. rugpjūčio mėn., 2022 m. rugpjūčio mėn., 2023 m. liepos ir rugpjūčio mėn., ir (duomenys neskelbtini) PVM delspinigiai; (duomenys neskelbtini) Eur gyventojų pajamų mokestis (toliau – GPM), susidaręs nuo 2023 m. balandžio 1 d., ir (duomenys neskelbtini) GPM delspinigiai, susidarę nuo 2022 m. kovo 26 d.; (duomenys neskelbtini) pelno mokestis, susidaręs už 2022 metus, ir (duomenys neskelbtini) mokesčio delspinigiai. Siekiant išsiieškoti susidariusį įsiskolinimą buvo atlikti mokestinės nepriemokos išieškojimo veiksmai (priimti nurodymai nurašyti mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (sąskaitų), sprendimai išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto, tačiau priverstinai išieškoti mokestinės nepriemokos nepavyko.

5. Antstolių duomenų bazės duomenimis antstoliai UAB „(duomenys neskelbtini)“ atžvilgiu yra užvedę 11 vykdomųjų bylų, kuriomis antstoliai vykdo išieškojimą kreditorių naudai, bendra antstolių išieškoma suma sudaro (duomenys neskelbtini), UAB „(duomenys neskelbtini)“ nėra teikusi finansinės atskaitomybės dokumentų už vėlesnius kaip 2020 metus. Ieškovės vertinimu, UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra nemoki, UAB „(duomenys neskelbtini)“ nepriemoka susidarė laikotarpiu nuo 2020 m. vasario 25 d., nepriemokos išieškojimas buvo nerezultatyvus, todėl akivaizdu, kad bendrovė negali laiku vykdyti turtinių prievolių.

7. Pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovas į teismo posėdyje neatvyko, apie posėdžio laiką ir vietą tinkamai pranešta. Pareiškėja pareiškime dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo ir nuobaudos skyrimo bylą prašė nagrinėti jai nedalyvaujant.

8. Įmonė yra Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos skolininkė. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos apskaitos informacinės sistemos 2024 m. sausio 19 d. duomenimis Įmonės įsiskolinimas valstybės biudžetui yra (duomenys neskelbtini).

9. Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. sausio 8 d. nutartimi Nr. eB2-302-796/2024 UAB „(duomenys neskelbtini)“ iškelta bankroto byla (b. l. 40-43). Teismas nutartyje konstatavo, kad įmonė veiklos nebevykdo ir pajamų negauna, neturi galimybių atsiskaityti su kreditore ir yra nemoki, ji laiku negali vykdyti turtinių prievolių, bei nėra pagrindo išvadai, jog atsakovė yra gyvybinga – duomenų apie vykdomą ūkinę komercinę veiklą, leidžiančių įvykdyti prievoles ateityje, nenustatyta.

Motyvuojamoji dalis

R. M. padaryto administracinio nusižengimo kvalifikavimo motyvai ir išvados

10. ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims už kreditorių teisių pažeidimą (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimą ar pavėluotą pateikimą teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimą įstatymuose numatytais atvejais). Nusižengimo sudėtis yra formali, taigi atsakomybei kilti pakanka nustatyti veiksmų, kuriais pažeidžiami atitinkami teisės aktų reikalavimai, atlikimo faktą, neatsižvelgiant į tai, ar dėl tokių neteisėtų veiksmų kilo padariniai. Pagal šio straipsnio 2 dalį atsako tas, kas šio straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą padarė pakartotinai.

11. Vadovas turi įstatyme nustatytas pareigas organizuoti bendrovės turto apskaitą, stebėti bendrovės finansinę padėtį (Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 4 straipsnis, 14 straipsnio 2 dalis, 21 straipsnis, Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 12 dalies 2 punktas) ir, jei bendrovė turi mokumo sunkumų, privalo atitinkamai veikti. Pareiga laiku inicijuoti nemokumo (bankroto) bylą visų pirma kyla vadovui, nes vadovas yra tas asmuo, kuris geriausiai žino (arba privalo žinoti) įmonės finansinę būklę, jos galimybę vykdyti prisiimtus finansinius įsipareigojimus suėjus jų vykdymo terminui, todėl privalo nedelsdamas veikti, jei finansinė padėtis pasikeičia taip, kad kyla įmonės nemokumo grėsmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-321/2014). Taigi, vadovas privalo pateikti pareiškimą teismui dėl nemokumo (bankroto) bylos iškėlimo, jeigu įmonė negali ir negalės atsiskaityti su kreditoriumi, o šis nesikreipė į teismą dėl vadovaujamos įmonės nemokumo (bankroto) bylos iškėlimo arba, kai įmonė viešai paskelbia arba kitaip praneša kreditoriui, kad negali arba neketina vykdyti savo įsipareigojimų. Jeigu įmonės vadovas nevykdo savo pareigos kreiptis į teismą dėl nemokumo (bankroto) bylos iškėlimo įmonei, tai elgiasi neteisėtai, tuo sukeldamas žalą kreditoriams, o už tai įmonės vadovui kyla atsakomybė.

12. Norint patraukti administracinėn atsakomybėn pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį įmonės vadovą ar savininką (savininkus) už pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei nevykdymą būtina įrodyti visas tokios pareigos atsiradimo sąlygas: tai, kad įmonė tapo nemoki ir negali atsiskaityti nors su vienu kreditoriumi; nė vienas kreditorius nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo; įmonės dalyviai per nustatytus terminus nesiėmė priemonių įmonės mokumui atkurti. ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis nusižengimas, kai asmuo nesikreipia dėl bankroto bylos iškėlimo, yra trunkamojo pobūdžio. Tiek teisės teorijoje, tiek teismų praktikoje trunkamuoju teisės pažeidimu pripažįstamas toks pažeidimas, kuris trunka tol, kol neišnyksta asmens pareiga atlikti tam tikrus įstatymo reikalaujamus veiksmus arba kol teisės pažeidimo nenutraukia pats asmuo, kiti asmenys ar institucijų pareigūnai. Kitaip tariant, asmuo tokį nusižengimą daro nuo to laiko, kai paaiškėja, kad įmonė tapo nemoki, iki tol, kol kreipiamasi dėl bankroto bylos iškėlimo. Taigi, trunkamojo administracinio nusižengimo padarymo atveju nusižengimo padarymo laikas yra visas laikas, kai asmuo darė įstatymo uždraustą veiką.

13. Bankroto byla keliama, kai įmonė yra nemoki. Įmonės nemokumo sąvoka apibrėžiama Juridinių asmenų nemokumo įstatymo 2 straipsnio 7 dalyje, kurioje nurodyta, kad juridinio asmens nemokumas – juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių ar jo asmens įsipareigojimai viršija turto vertę.

14. Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog esant juridinio asmens nemokumo tikimybei, juridinio asmens vadovas turi nedelsdamas informuoti juridinio asmens dalyvius apie juridinio asmens nemokumo tikimybę ir siūlyti spręsti finansinių sunkumų klausimą; imtis veiksmų kreditorių interesams apsaugoti; vengti tyčinių ir (ar) didelio neatsargumo veiksmų, kuriais būtų keliamas pavojus juridinio asmens gyvybingumui. Juridiniam asmeniui tapus nemokiam, juridinio asmens vadovas privalo nedelsdamas informuoti juridinio asmens dalyvius apie juridinio asmens nemokumą ir siūlyti spręsti juridinio asmens mokumo atkūrimo klausimą; nedelsdamas inicijuoti nemokumo procesą; ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo dienos, kai tapo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad susitarimas dėl pagalbos finansiniams sunkumams įveikti yra nevykdomas arba netinkamai vykdomas, inicijuoti nemokumo procesą (JANĮ 6 straipsnio 2 dalis).

15. Iš bylos medžiagos matyti, kad Įmonės nepriemoka Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos susidarė ir pradėjo kauptis dar nuo 2020 metų vasario 26 d. metų, tačiau Įmonės vadovui R. M. pareiga kreiptis į teismą atsirado vėliausiai nuo 2023 m. birželio 21 d., kai Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos priėmė sprendimą nurašyti (duomenys neskelbtini) mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (sąskaitų) ir ši aplinkybė jam buvo žinoma, tačiau Įmonės vadovas neatliko įstatymuose nustatytų privalomų veiksmų ir savo veiksmais / neveikimu vengė nemokios bendrovės bankroto inicijavimo.

16. Teismų praktikoje pripažįstama, kad pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonės vadovui nustatyta todėl, kad šis subjektas geriausiai žino įmonės finansinę būklę, o pavėluotas bankroto bylos iškėlimas gali pažeisti tiek jau esančių įmonės kreditorių interesus (jei toliau didėtų įmonės skolos), tiek ir naujų potencialių kreditorių interesus (jei šie asmenys, nežinodami apie įmonės nemokumą, tiektų jai prekes ir (arba) teiktų paslaugas). Už pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo nevykdymą buvo ir yra nustatyta administracinė atsakomybė (ANK 120 straipsnis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo yra išaiškinta, kad įmonės administracijos vadovas privalo dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai bei daryti viską, kad įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Administracijos vadovą ir jo vadovaujamą įmonę sieja pasitikėjimo (fiduciariniai) santykiai, nuo pat tapimo įmones administracijos vadovu momento ir jis turi elgtis rūpestingai, atidžiai ir apdairiai. Ar įmonės administracijos vadovas konkrečiu atveju šią pareigą įvykdė, nustatoma pagal tam tikrus objektyvius elgesio standartus - rūpestingo, apdairaus, protingo vadovo elgesio matą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-266/2006, 2011 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-13012011, 2011 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3228/2011 ir kt.).

17. Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. sausio 8 d. nutartis Nr. eB2-302-796/2024, kuria UAB „(duomenys neskelbtini)“ iškelta bankroto byla, patvirtina Įmonės nemokumo faktą. Bankroto byla iškelta pagal kreditoriaus Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškimą, kas patvirtina, kad bendrovės vadovas pareigos pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo neįvykdė. Bankroto bylos iškėlimo pagal kreditoriaus Valstybinės mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškimą faktas nepašalina galimybės traukti bendrovės vadovą administracinėn atsakomybėn dėl vengimo kreiptis į teismą dėl bankroto bylos nuo 2023 m. birželio 21 d., kadangi nagrinėjamu atveju, sąlygos kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo Įmonei egzistavo jau anksčiau.

18. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad Įmonės vadovas R. M., žinodamas apie Įmonės finansinę padėtį bei finansinius įsipareigojimus Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, nesant galimybės atsiskaityti su kreditore, privalėjo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo, tačiau šios ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje ir JANĮ 5 straipsnio 1 punkte numatytos pareigos inicijuoti nemokumo procesą neįvykdė, tokiu būdu padarė ANK 120 straipsnyje numatytą pažeidimą. R. M. kaltė visiškai įrodyta, todėl jis baustinas.

Dėl R. M. skirtinos nuobaudos

19. Už (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymą asmeniui numatyta sankcija – bauda nuo 1400 Eur iki 3000 Eur.

20. Bendrieji administracinių nuobaudų ir administracinių poveikio priemonių skyrimo pagrindai yra numatyti ANK 32 straipsnyje. Remiantis jame numatytu teisiniu reguliavimu, administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės skiriamos vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais bei laikantis ANK bendrosios dalies nuostatų, pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnį (ANK 32 straipsnio 1 ir 2 dalys).

21. ANK 34 straipsnyje nustatyti bendrieji administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių skyrimo pagrindai. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pažeidimą padariusiam asmeniui skirtinos baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

22. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad visa teisės sistema turi būti grindžiama konstituciniu teisinės valstybės principu, kuris suponuoja ir nustatytos teisinės atsakomybės proporcingumą. Vadovaujantis konstituciniais teisingumo, teisinės valstybės principais, už teisės pažeidimus taikomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas). Taigi, įstatymu nustatant atsakomybę, taip pat jos įgyvendinimą, turi būti išlaikoma teisinga visuomenės ir asmens interesų pusiausvyra, kad būtų išvengta nepagrįsto asmens teisių ribojimo. Remiantis šiuo principu, įstatymais asmens teisės gali būti apribotos tik tiek, kiek yra būtina viešiesiems interesams ginti, tarp pasirinktų priemonių ir siekiamo teisėto ir visuotinai svarbaus tikslo privalo būti protingas santykis. Šiam tikslui pasiekti gali būti nustatytos tokios priemonės, kurios būtų pakankamos ir ribotų asmens teises ne daugiau, negu yra būtina (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2011 m. sausio 31 d., 2013 m. gruodžio 6 d. nutarimai).

23. Teismas , skirdamas administracinę nuobaudą, atsižvelgia į padaryto nusižengimo pobūdį ir pavojingumą, į tai, kad padarytas vienas administracinis nusižengimas, susijęs su turtinėmis teisėmis ir turtiniais interesais. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, žinodamas apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinę padėtį ir susidariusią mokestinę nepriemoką valstybės biudžetui, neinicijavo nemokumo (bankroto) bylos, nedėjo jokių realių pastangų įgyvendinti įstaigos vadovui įstatymo keliamų pareigų, kol galiausiai tai padarė kreditorius, tam skirdamas papildomas pastangas ir žmogiškuosius išteklius.

24. Sprendžiant administracinės nuobaudos dydžio nustatymo klausimą, būtina įvertinti ir R. M. asmenybę. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nusižengimo padarymo laikotarpiu buvo bendrovės vadovas. Byloje nėra duomenų apie tai, kad jis anksčiau būtų baustas administracine tvarka už tokio pobūdžio administracinio nusižengimo padarymą. Įvertinęs el. paštu išdėstytą R. M. poziciją – nusižengimas buvo netyčinis – teismas ją vertina kaip R. M. kaltės pripažinimą ir jo administracinę atsakomybę lengvinančią aplinkybę (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Teismas nenustatė R. M. atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Teismas, įvertinęs visas administracinės nuobaudos skyrimui reikšmingas aplinkybes, daro išvadą, kad šiuo atveju administracinės nuobaudos paskirtis, nustatyta ANK 22 straipsnio 2 dalyje, bus pasiekta R. M. paskyrus ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytą administracinės nuobaudos minimalų dydį – 1 400 Eur dydžio baudą.

Teismas , vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 25 straipsniu, 34 straipsniu, 120 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 1 400 (vieno tūkstančio keturių šimtų) Eur dydžio baudą.

Išaiškinti, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 675 straipsnio 2 dalimi, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo baudą turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (gavėjo kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001. Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamosios sąskaitos: LT78 7290 0000 0013 0151, AB „Citadele“ bankas, banko kodas 72900; LT74 4010 0510 0132 4763 AB DNB bankas, banko kodas 40100; LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB bankas, banko kodas 70440; LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių bankas, banko kodas 71800; LT74 7400 0000 0872 3870 Danske Bank A/S Lietuvos filialas, banko kodas 74000; LT12 2140 0300 0268 0220 Nordea Bank AB Lietuvos skyrius, banko kodas 21400; LT24 7300 0101 1239 4300 AB „Swedbank“; banko kodas 73000, LT42 7230 0000 0012 0025 U B Medicinos bankas, banko kodas 72300. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 668 straipsnio 4 dalis).

Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti gavėją – VMI, gavėjo kodą – 188659752, administracinio nusižengimo bylos numerį (A6-15-1178/2024), įmokos kodą – 1001.

Išaiškinti, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmus.