Vilniaus apygardos teismo nutartis

2020-11-26 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-424-312/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-11-26
Bylos Nr.
AN2-424-312/2020
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-01774-2020-4
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
Teisėjas
Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė (pirm.)
Institucija
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos būsto administravimo skyrius
Advokatai
Liucija Jankoitė
Kategorijos
Byla Nr. AN2-424-312/2020
Teisminio proceso Nr. 4-68-3-01774-2020-4Procesinio sprendimo kategorijos: 19.9; 21.11.10 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. lapkričio 26 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą pagal Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Teisės grupės (toliau – ir Institucija) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 24 d. nutarties, kuria administracinio nusižengimo teisena A. Š. atžvilgiu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 505 straipsnio 1 dalį nutraukta, nesant jo veikoje administracinio nusižengimo požymių,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1. A. Š. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal ANK 505 straipsnio 1 dalį, kuriame nurodyta, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Būsto administravimo skyriaus Statinių naudojimo priežiūros poskyrio (toliau – Skyrius) specialistai, 2019 m. liepos 26 d. patikrinę gamybinio pastato (duomenys neskelbtini), (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) techninės priežiūros vykdymą, nustatė, kad nėra paskirtas viso pastato techninis prižiūrėtojas, neorganizuojami pastato avarinės būklės šalinimo darbai, todėl, 2019 m. liepos 26 d. patikrinimo aktu Nr. A357-143/19(2.9.2.8-UK9) (toliau – Aktas1) įpareigojo gamybinio pastato (duomenys neskelbtini), (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) savininkus: 1) paskirti viso pastato techninį prižiūrėtoją; 2) pateikti pastato techninės priežiūros dokumentus; 3) nedelsiant organizuoti pastato avarinės būklės šalinimą pagal ekspertų pateiktas rekomendacijas. Skyriaus specialistas, kontroliuodamas Akte1 įrašytų reikalavimų įvykdymą, 2020 m. vasario 5 d. atliko gamybinio pastato esančio adresu (duomenys neskelbtini), (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) naudojimo priežiūros patikrinimą. 2020 m. vasario 5 d. patikrinimo metu nustatyta, kad Skyriaus Aktui teikti įpareigojimai nėra įvykdyti. Gamybinio pastato (duomenys neskelbtini), (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) savininkams buvo surašytas 2020 m. vasario 5 d. techninės priežiūros patikrinimo aktas Nr. A357-28/20(2.9.2.8-UK9) (toliau – Aktas2) ir pateikti reikalavimai: 1) nedelsiant organizuoti pastato pagrindinių laikančių konstrukcijų defektų, nurodytų 2019 m. balandžio 24 d. prof. habil. dr. L. Ustinovičiaus Statinio būklės vertinimo ekspertizės akte Nr. 190418-1, UAB „Ekspertika“ 2019 m. spalio 14 d. statinio būklės įvertinimo akte Nr. SE19-08/09, 2019 m. gruodžio 10 d., doc. dr. S. Sušinskio statinio ekspertizės akte Nr. 19-12/12, šalinimo darbus; 2) statinio techninę priežiūrą organizuoti statybos techninio reglamento STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka“. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka, nustatyta tvarka, paskiriant vieną viso pastato techninį prižiūrėtoją, kasmetinių ir neeilinių apžiūrų atlikimui nesudaryti komisiją, specialistų grupę, kurios vadovas privalo turėti bet kurios statybos techninės veiklos pagrindinės srities vadovo atestatą; 3) nuolatinius pastato būklės stebėjimus įvertinant, kad pastato priestato 2p1/p sijų vienas galas remiasi į pastato vakarinės pusės laikančiąją sieną, kitas – į išlikusią nenugriautą priestato sieną, vykdyti kas savaitę, atkreipiant ypatingą dėmesį į pastato laikančiosios sienas besiribojančias su priestato technine būkle; 4) apie įpareigojimų vykdymą iki 2020 m. balandžio 17 d. informuoti Būsto administravimo skyrių. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, gamybinio pastato (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) bendrasavininkiai neįvykdė Akte1 ir Akte2 pateiktų įpareigojimų, t. y. iki Akte2 nurodytos datos ir iki administracinio nusižengimo protokolo surašymo dienos (2020 m. birželio 30 d.) Skyriaus specialistai negavo jokių patvirtinančių dokumentų dėl Akte2 nurodytų reikalavimų įvykdymo, t. y. nėra paskirtas viso pastato techninis prižiūrėtojas, pastato techninės priežiūros organizavimas neatitinka Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 48 straipsnio 1 dalies. Pažeidžiama Lietuvos Respublikos statybos įstatymo numatyta statinių naudotojų pareiga laikytis normatyviniuose statybos techniniuose dokumentuose ar normatyviniuose statinio saugos ir paskirties dokumentuose nustatytų statinio naudojimo ir priežiūros reikalavimų, kad būtų išlaikytos statinio (jo dalių, inžinerinių sistemų) savybės, atitinkančios Reglamente (ES) Nr. 305/2011 nustatytus esminius statinių reikalavimus (Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 47 straipsnio 1 dalies 2 punktas), nes neatlikti pastato avarinės būklės šalinimo darbai pagal ekspertizių pateiktas rekomendacijas.

Žemesnės instancijos teismas

2. Vilniaus miesto apylinkės teismas skundžiama 2020 m. rugsėjo 24 d. nutartimi administracinio nusižengimo teiseną A. Š. atžvilgiu nutraukė, nustatęs, jog A. Š. padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių. Teismas konstatavo, kad A. Š. inkriminuojamo nusižengimo aplinkybės yra priskirtinos pastato techninio prižiūrėtojo, o ne statinio naudotojo kompetencijai, todėl nėra teisinio pagrindo A. Š. taikyti administracinę atsakomybę už įpareigojimų, kurių vykdymas nėra priskirtinas jo kompetencijai, neįvykdymą. Teismo vertinimu, Akte1 ir Akte2 nurodytas įpareigojimas paskirti vieną viso pastato techninį prižiūrėtoją neįvykdytas dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo A. Š. valios, todėl teismas negali nustatyti nei tyčinės, nei neatsargios A. Š. kaltės, neįvykdant minimų įpareigojimų. Nesant vieno iš būtinųjų ANK 505 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėties subjektyviojo požymio – kaltės, administracinė atsakomybė pagal ANK 505 straipsnio 1 dalį negalima.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai bei prašymai

3. Apeliaciniu skundu Institucija prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 24 nutartį administracinio nusižengimo byloje Nr. A18-2201-818/2020 ir priimti naują – pripažinti UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovą A. Š. kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 505 straipsnio 1 dalyje, bei skirti jai minėto straipsnio dispozicijoje numatytą baudą.

Žemesnės instancijos teismas

4. Institucija apeliaciniame skunde dėsto Statybos įstatymo 49 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas viešojo administravimo subjekto, atliekančio statinio naudojimo priežiūrą teises ir funkcijas ir pažymi, jog pagal Statybos įstatymo 48 straipsnio 6 dalį, nustačius, jog pastatas ar jo dalis galimai yra avarinė, techninės priežiūros privalo imtis ir pastato naudotojas (atsakomybėn traukiamas asmuo), ir techninis prižiūrėtojas, nes avarinė būklė yra pavojinga visuomenei, pažeidžia viešąjį interesą, tad ir teisinis reguliavimas tokiais atvejais tampa griežtesnis. Todėl administracinėn atsakomybėn gali būti traukiamas tiek pastato naudotojas, tiek savininkas.

Šalies argumentai

5. Apeliantė, vadovaudamasi Statybos įstatymo 48 straipsnio 3 dalimi, nurodo, kad statinio techninis prižiūrėtojas, atlikdamas konkretaus statinio techninę priežiūrą, vykdo organizacines ir technines priemones statinio techninei būklei palaikyti, kad būtų užtikrinti Reglamente (ES) Nr. 305/2011 nustatyti esminiai statinių reikalavimai per ekonomiškai pagrįstą statinio naudojimo trukmę. To paties straipsnio 5 dalyje nurodyta, kas sudaro statinio techninę priežiūrą.

6. Skunde pažymima, kad surašius du patikrinimo aktus, nei vienas tinkamai nebuvo įvykdytas, nors, kaip matyti iš Statybos įstatymo normų, naudotojai bent jau turėtų inicijuoti vieno asmens išrinkimą techniniu prižiūrėtoju, o vien savininkų balsavimo sušaukimas nėra pagrindas konstatuoti, jog nebuvo galima imtis ir kitų priemonių avarinei būklei pašalinti. Nurodoma, jog nėra aišku, kokiais duomenimis remiantis pirmosios instancijos teismas teigia, jog buvo nustatytas reikalavimų įvykdymo negalimumas, kadangi byloje nėra pateikta duomenų, kurie patvirtintų aplinkybę, jog dar prieš imantis veiksmų, reikalingų reikalavimų įvykdymui, būtų nustatyta aplinkybė, kad šie reikalavimai yra neįmanomi.

7. Nurodoma, kad apeliantė negavo jokių patvirtinančių dokumentų dėl Akte2 nurodytų reikalavimų įvykdymo, t. y. nėra paskirtas viso pastato techninis prižiūrėtojas, pastato techninės priežiūros organizavimas neatitinka Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 48 straipsnio 1 dalies, kasmetinių ir neeilinių apžiūrų atlikimui nesudaryta komisija, specialistų grupė, nepateikti Pastato techninės priežiūros dokumentai, nebuvo bendradarbiauta ir su Vilniaus miesto savivaldybės administracijos specialistais, o tai akivaizdžiai parodo A. Š. neveikimą, todėl neveikimo pakanka kvalifikuoti ANK 505 straipsnio 1 dalyje reglamentuotą administracinio nusižengimo sudėtį.

8. Institucijos teigimu, nagrinėjamu atveju Pastato būklė kėlė (ir galimai vis dar kelia) pavojų? aplinkinių sveikatai, tad A. Š., kaip Pastato naudotojas, turėjo imtis priemonių?, siekiant apsaugoti gyventojus, pašalinius asmenis. Vien tai, kad organizavo naudotojų ir savininkų susirinkimą, kurio metu nebuvo išrinktas vienas techninis prižiūrėtojas, nesudaro pagrindo konstatuoti, jog tokių veiksmų, kaip Pastato naudotojui, pakako avarinei būklei pašalinti, nesulaukiant administracinės nuobaudos. Be to, Statinių priežiūrą vykdančių institucijų teisėti reikalavimai atsakomybėn traukiamam asmeniui, kaip pastato savininkui, yra privalomi. Nagrinėjamu atveju buvo surašyti du pastato patikrinimo aktai, abu buvo galiojantys ir privalomi administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, o vien tai, kad nagrinėjamos bylos, galimai susijusios su ginčo pastatu, nesudaro pagrindo konstatuoti, jog nėra A. Š. kaltės ar neatsargumo. Pažymi, kad su administracinio nusižengimo byla susijusių dokumentų apskundimas civiline ar/ir administracine tvarka per se nesustabdo patikrinimo aktų vykdymo, kadangi administracinio nusižengimo protokolo surašymo dieną namas buvo avarinis.

9. Pasak Institucijos, A. Š. buvo įpareigotas veikti kuo greičiau, organizuoti avarinės situacijos šalinimą nedelsiant, užkirsti kelia? tolesniam žalos didėjimui, tačiau šių? įpareigojimu? per nustatytus terminus neįvykdė. Asmeniui dėl jo neveikimo, kuomet pastatas yra avarinės būklės, turėtų būti paskiriama administracinė nuobauda, nes priešingu atveju būtų formuojama ydinga, viešąjį interesą pažeidžianti teismų praktika.

10. Skunde nurodoma, jog A. Š. veiksmuose yra ir kiti administracinio nusižengimo objektyviosios ir subjektyviosios pusės požymiai: iš bylos medžiagos matyti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens neveikimas, kaltė (galimai neatsargumas), pažeistas teisinis gėris (objektas) ir tinkamas subjektas, o padariniai ANK 505 straipsnyje įtvirtintam administraciniam nusižengimui nėra būtinasis požymis. Šioje byloje administracinės atsakomybės esmė yra ta, kad asmuo nevykdo iš teisės aktų kylančių reikalavimų, kas jau savaime sutrikdo tiek institucijų darbą, tiek efektyvią avarinių namų priežiūros ir likvidavimo sistemą.

11. Apibendrindama skundo argumentus Institucija pažymi, kad administracinio nusižengimo byla yra ne tik dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos patikrinimo aktų nevykdymo, tačiau ir dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“, kaip namą naudojančio asmens, tiesioginių pareigų nevykdymo – pastato saugos neužtikrinimo. Pirmosios instancijos teismas, anot apeliantės, netinkamai pritaikė ginčo santykius reglamentuojančias materialinės teisės normas ir detaliai, išsamiai, visapusiškai neištyrė visų bylai reikšmingų aplinkybių. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos nuomone, nekyla jokių abejonių, jog ne visos aplinkybės buvo ištirtos išsamiai, objektyviai, teismas netinkamai atskleidė ginčo esmę ir apsiribojo vien formaliu situacijos vertinimu. Atsiz?velgiant i? tai, kad vietos savivaldos institucijos turi pareiga? atlikti statiniu? naudojimo priežiūrą?, o patikrinimu? metu nustačius labai bloga? pastato būkle?, A. Š. per nustatytus terminus neįvykdė? jai keliamu? reikalavimu?, tad nuobauda už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 505 straipsnio 1 dalyje, padarymą buvo paskirta teisėtai ir laikantis teisės aktų reikalavimų.

12. Atsiliepimu į apeliacinį skundą administracinėn atsakomybėn traukiamo A. Š. atstovė advokatė Liucija Jankoitė prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 24 d. nutartį palikti nepakeistą ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą atmesti.

Atsiliepimas

13. Atsiliepime nurodoma, jog teismas tinkamai, sistemiškai aiškindamas Statybos įstatymo 47 straipsnio 1 dalies 3 punkto, 48 straipsnio 3, 4 ir 5 dalių, STR 1.03.07:2017 32 punkto nuostatas, pagrįstai ir teisėtai pripažino, kad statinio naudotojo pareigos iš esmės susijusios su statinio techninės priežiūros organizavimu ūkio būdu arba sutarties pagrindu, paskiriant statinio techninį prižiūrėtoją. Tais atvejais, kai statinio naudotojas paskiria techninį prižiūrėtoją, būtent šiam tenka pareiga laikantis Statybos įstatymo 48 straipsnio 4 ir 5 dalių nuostatų ir kitų šią sritį reglamentuojančių teisės aktų. Be to, A. Š., net ir turėdamas pareigą vykdyti pastato techninę priežiūrą, objektyviai negalėjo tai atlikti, kadangi neturėjo tam objektyvių galimybių - galimybių patekti į kitų bendrasavininkų valdomas patalpas, galimybių atlikti kokius nors veiksmus jose, o taip pat neturėjo tam specialių žinių, išsilavinimo ir kompetencijos.

14. Nagrinėjamu atveju A. Š., kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, ėmėsi visų būtinų ir įmanomų priemonių tam, kad įpareigojimai, pateikti Akte1 ir Akte2 būtų įvykdyti. 2019 m. liepos 24 d. (dar iki Akto1 surašymo) jo vadovaujama UAB „(duomenys neskelbtini)“ dalyvavo Pastato savininkų susirinkime, kurio metu buvo priimti sprendimai dėl Pastato avarinės būklės šalinimo, o būtent buvo išrinktas Pastato rangovas, Pastato projektuotojas, ekspertizės rangovas, buvo priimti sprendimai dėl Pastato aptvėrimo ir apsaugos, Pastato ekspertizės atlikimo, elektros ir vandens atvedimo, padalintos išlaidos. 2019 m. rugpjūčio 14 d. A. Š. vadovaujama UAB „(duomenys neskelbtini)“ dalyvavo Pastato savininkų susirinkime, kurio metu buvo išrinktas Pastato techninis prižiūrėtojas - K. K.. Todėl akivaizdu, jog dalį Akte1 ir Akte2 nurodytų įpareigojimų, o būtent tuos, kuriuos objektyviai galėjo įvykdyti, A. Š. laiku ir tinkamai įvykdė.

15. Atstovės teigimu, nepaisant to, kad techninis prižiūrėtojas buvo išrinktas, dalis Pastato bendrasavininkų 2019 m. liepos 24 d. ir 2019 m. rugpjūčio 14 d. Pastato savininkų susirinkimo sprendimus apskundė. Šiuo metu Vilniaus miesto apylinkės teisme dėl to yra nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-7032-918/2020. Be to, tarp bendrasavininkų šiuo metu nagrinėjamos net 7 civilinės bylos, kas ne tik labai apsunkina Pastato techninės priežiūros tinkamą organizavimą, bet ir faktiškai daro jį neįmanomu, kadangi bendrasavininkai nesutaria dėl daugelio klausimų ir nuolat skundžia vieni kitų veiksmus teismams.

16. Atsiliepime pažymima, kad A. Š. turi priėjimą tik prie dalies Pastato patalpų - pastogės, todėl pats vienas savarankiškai negali nei organizuoti Pastato avarinės būklės šalinimo, nei atlikti kokius nors kitus su šalinimu susijusius veiksmus.

17. Be to, šiuo metu Vilniaus apygardos administracinis teismas yra panaikinęs savivaldybės sprendimą dėl pastato pripažinimo avarinės būklės ir ginčas yra perduotas toliau nagrinėti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Nors ši aplinkybė savaime nesudaro pagrindo konstatuoti, kad asmenys neturi vykdyti savivaldybės sprendimo, kuriuo pastatas pripažintas avariniu ir iš šio sprendimo išplaukiančių Akte1 ir Akte2 nurodytų įpareigojimų organizuoti avarinės būklės šalinimą, kadangi net ir apskundus žemesniojo teismo sprendimą, savivaldybės sprendimas šiuo metu galioja iki tol, kol jis nebus panaikintas galutiniu ir neskundžiamu teismo sprendimu. Vis dėlto, tai labai apsunkina realių sprendimų dėl Pastato avarinės būklės šalinimo priėmimą, nes bendrasavininkai ne tik nesutaria tarpusavyje, bet ir neturi aiškumo - ar Pastatas tikrai yra avarinės būklės.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmetamas.

18. ANK 652 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą.

19. Institucija apeliaciniame skunde nesutinka su apylinkės teismo atliktu byloje surinktų įrodymų vertinimu ir padaryta išvada, jog A. Š. padaryta veika, numatyta ANK 505 straipsnio 1 dalyje, neturi administracinio nusižengimo požymių.

Žemesnės instancijos teismas

20. ANK 505 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už kliudymą įstatymų įgaliotiems pareigūnams įgyvendinti jų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose jiems nustatytas teises ar atlikti jiems pavestas pareigas, šių pareigūnų teisėtų nurodymų ir reikalavimų, taip pat valstybės pareigūnų ar kolegialių institucijų sprendimų (nutarimų) nevykdymą ar netinkamą vykdymą (pareigūnų neįleidimą į tikrinamas teritorijas, patalpas (išskyrus žmogaus būstą) ar kitus objektus, nepateikimą pareigūnams informacijos, duomenų ar dokumentų arba klaidingų ar tikrovės neatitinkančių informacijos ar duomenų pateikimą, atsisakymą paaiškinti ar suteikti duomenis, dokumentų nuslėpimą, vengimą atvykti ir duoti paaiškinimus ir kt.), išskyrus šio kodekso 224 straipsnio 1 dalyje, 317, 318, 322, 506 straipsniuose nurodytus atvejus. ANK 505 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtis yra formali ir nereikalauja padarinių – nusižengimas laikomas baigtu, kai kaltininkas atlieka bent vieną iš alternatyvių veiksmų, vadinasi, pats įpareigojimų nevykdymo faktas yra neteisėtas ir užtraukia atsakomybę.

21. Apygardos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, susipažinęs su skundžiama apylinkės teismo nutartimi, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį motyvais bei pateikta bylos medžiaga, atsižvelgęs į nutartyje aptartą teisinį reglamentavimą, numatytą Statybos įstatymo 48 straipsnio 1, dalyje, to paties straipsnio 3 ir 5 dalyse, STR 1.03.07:2017 32 punkto nuostatas, daro išvadą, kad apylinkės teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta visapusišku byloje surinktų įrodymų įvertinimu. Tai, kad apeliantė nesutinka su teismo nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis ar išvadomis dėl įrodymų vertinimo, savaime nereiškia, kad buvo padaryti esminiai proceso pažeidimai ar netinkamai pritaikytas įstatymas.

22. Viena iš alternatyvių veikų, inkriminuotų administracinėn atsakomybėn traukiamam A. Š. pagal ANK 505 straipsnio 1 dalį, yra tai, jog A. Š. neįvykdė 2019 m. liepos 26 d. Statinio (-ių) techninės priežiūros patikrinimo akte Nr. A357-143/19(2.9.2.8-UK9) ir pakartotiniame 2020 m. vasario 5 d. Statinio (-ių) techninės priežiūros patikrinimo akte Nr. A357-28/20(2.9.2.8-UK9) nurodyto įpareigojimo - paskirti viso pastato techninį prižiūrėtoją.

23. Administracinio nusižengimo byloje esantis 2019 m. rugpjūčio 14 d. susirinkimo protokolas patvirtina, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2019 m. rugpjūčio 14 d. organizuotame statinio, esančio (duomenys neskelbtini), gamybinių ir kitų patalpų savininkų susirinkime iš 18 dalyvavo 10 patalpų savininkų, kas sudaro 55,55 procentus. Susirinkimo metu buvo išrinktas viso pastato, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), techninis prižiūrėtojas - K. K.. Remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis statinio, esančio (duomenys neskelbtini), bendraturčiai pateikė civilinį ieškinį dėl gamybinio pastato patalpų savininkų susirinkimų sprendimų pripažinimo negaliojančiais (civilinė byla Nr. e2-7032-918/2020), kuriuo taip pat prašoma pripažinti K. K. paskyrimo techniniu prižiūrėtoju negaliojančiu. Pažymėtina, jog dalis bendrasavininkų, t. y . pirmojo aukšto patalpų savininkai, techniniu prižiūrėtoju be A. Š. žinios ir nesant jo valios yra paskyrę A. N.. Taigi, nagrinėjamu atveju vienu metu pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), prižiūri du techniniai prižiūrėtojai, kurie techninę priežiūrą vykdo atskirose šio pastato dalyse.

24. Tokia techninių prižiūrėtojų veikla neatitinka Lietuvos Respublikos Statybos įstatymo 48 straipsnio 1 dalies ir statybos techninio reglamento STR 1.03.07:2017 32 ir 33 punktų reikalavimų, kaip teisingai nurodoma administracinio nusižengimo protokole, tačiau pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog nurodytas įpareigojimas paskirti vieną viso pastato techninį prižiūrėtoją neįvykdytas dėl aplinkybių nepriklausančių nuo A. Š. valios, todėl teismas negali nustatyti nei tyčinės, nei neatsargios jo kaltės formos. Įvertinus tai, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius A. Š. ir kiti patalpų savininkai surinkimo metu balsų dauguma paskyrė pastato techninį prižiūrėtoją, o pastarąjį sprendimą ginčijant apylinkes teisme, nesant jo išreikštos valios buvo paskirtas kitas – techninis prižiūrėtojas A. N., kurie iš esmės nekoordinuoja savo veiksmų tarpusavyje, nėra pagrindo teigti, jog nebuvo vykdomi institucijos įpareigojimai, o inicijuoti teisminiai ginčai tarp bendraturčių apsunkina galimybes tinkamai įgyvendinti šį įpareigojimą.

25. Dėl kitų A. Š. administracinio nusižengimo protokole inkriminuotų alternatyvių aplinkybių – pastato techninės priežiūros dokumentų nepateikimo, pastato avarinės būklės šalinimo neorganizavimo, nurodytų pastato laikančių konstrukcijos defektų šalinimo darbų neatlikimo, pastato laikančių konstrukcijų defektų stebėjimo nevykdymo, nepranešimo apie įpareigojimų nevykdymą pažymėtina, jog statinio techninę priežiūrą organizuoja statinio naudotojas ūkio būdu arba sutarties pagrindu paskirdamas statinio techninį prižiūrėtoją (Statybos įstatymo 48 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju nustačius, jog pastato, esančio (duomenys neskelbtini), techniniais prižiūrėtojais yra paskirti K. K. ir A. N. (sutarčių pagrindu), vadovaujantis Statybos įstatymo 48 straipsnio 3 dalimi, būtent statinio naudotojų paskirtiems techniniams prižiūrėtojams numatyta pareiga vykdyti organizacines ir technines priemones statinio techninei būklei palaikyti, kad būtų užtikrinti Reglamente (ES) Nr. 305/2011 nustatyti esminiai statinių reikalavimai per ekonomiškai pagrįstą statinio naudojimo trukmę. Aukštesnės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog tais atvejais, kai paskiriamas techninis prižiūrėtojas, būtent šiam asmeniui tenka pareiga vykdyti pastato techninę priežiūrą.

26. Atsižvelgiant į Statybos įstatymo 48 straipsnio 5 dalį, kurioje nustatyta, jog statinio techninę priežiūrą sudaro: 1) nuolatinis statinio būklės stebėjimas, kurio tikslas – nustatyti vizualiai pastebimus statinio būklės pokyčius statinio naudojimo metu; 2) statinio periodinės ir specializuotos apžiūros, kurių tikslas – nustatyti statinio techninės būklės pokyčius per tam tikrą laiką arba kitais atvejais, jeigu tokios apžiūros numatytos šio įstatymo 48 straipsnio 4 dalyje nurodytose taisyklėse; 3) pastebėtų statinio būklės defektų šalinimas; 4) remonto (paprastojo arba kapitalinio) organizavimas bei įvertinus aptartas A. Š. inkriminuotas administracinio nusižengimo padarymo aplinkybes, nėra pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentu, jog nagrinėjamu atveju nustatyti visi būtini administracinio nusižengimo, numatyto ANK 505 straipsnio 1 dalyje, požymiai. Apygardos teismo vertinimu, A. Š. nėra tinkamas aukščiau nurodyto administracinio nusižengimo subjektas, kadangi pastarajam inkriminuotų įpareigojimų nevykdymas priskiriamas pastato naudotojo paskirtiems techniniams prižiūrėtojams. Taigi, iš administracinio nusižengimo protokole nurodytų dalies faktinių aplinkybių nėra aišku, kodėl administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui A. Š. inkriminuojamos tokios aplinkybės, kurios savo esme priskirtinos pastato techninio prižiūrėtojo kompetencijai, kuris privalo stebėti pastato būklę, organizuoti pastato būklės avarinių darbų šalinimą, teikti institucijoms pastato techninės priežiūros dokumentus, taip pat įgyvendinti kitas statybos techninio reglamente STR 1.03.07:2017 numatytas techninio prižiūrėtojo teisės ir pareigas.

27. Pažymėtina ir tai, jog su aptartu teisiniu reguliavimu bei jo aiškinimu sutinkama ir apeliaciniame skunde, nurodant, jog kitais atvejais (kai pastatas nėra avarinis) už netinkamą pastato priežiūrą atsako tik techninis prižiūrėtojas. Dėl šio skundo argumento pažymėtina, kad Institucijos 2019 m. liepos 16 d. sprendimas uždrausti pastate vykdyti bet kokią veiklą, nesusijusią su pastato avarinės būklės šalinimo darbų atlikimu, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gruodžio 4 d. sprendimu panaikintas. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis šis sprendimas taip pat apskųstas ir administracinė byla Nr. eA-3395-502/2020 šiuo metu vis dar nagrinėjama Lietuvos vyriausiame administraciniame teisme. Svarbu paminėti ir tai, jog iš 2020 m. birželio 30 d. administracinio nusižengimo protokolo turinio matyti, kad Institucijos nurodymai, susiję su reikalavimu atlikti statybos (remonto) darbus gamybiniame pastate, keitėsi. Aktu1 buvo reikalaujama nedelsiant organizuoti pastato avarinės būklės šalinimą pagal ekspertų pateiktas rekomendacijas, kai tuo tarpu Akte2 jau buvo reikalaujama nedelsiant organizuoti pastato pagrindinių laikančių konstrukcijų defektų nurodytų 2019 m. balandžio 24 d. statinio būklės vertinimo ekspertizės akte Nr. 190418, statinio būklės vertinimo 2019 m. spalio 14 d. ekspertizės akte Nr. SE19-08/09 bei 2019 m. gruodžio 10 d. statinio ekspertizės akte Nr. 19-12/12 šalinimo darbus. Todėl konstatuotina, jog keičiantis reikalaujamų remonto darbų apimtims ir esant prieštaringiems Institucijos ir teismo sprendimams šiuo klausimu, reikalauti šiuos nurodymus nedelsiant vykdyti, o vėliau konstatavus juos tinkamai neįvykdžius, inicijuoti fizinio asmens, šiuo atveju A. Š., administracinę atsakomybę nėra teisinga.

28. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, dėl pastato pripažinimo avarinės būklės nesutaria ir specialistai. 2019 m. gruodžio 10 d. ekspertizės išvadoje ekspertas neįvardijo pastato kaip avarinio, ekspertas taip pat nepateikė išvados, kad pastato negalima naudoti esamoje būklėje. Taigi, vien ta aplinkybė, kad dėl Institucijos 2019 m. liepos 16 d. sprendimo uždrausti pastate vykdyti bet kokią veiklą, nesusijusią su pastato avarinės būklės šalinimo darbų atlikimu, nėra priimtas neskundžiamas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimas, nesudaro pagrindo konstatuoti, jog aptariamas pastatas besąlygiškai pripažintinas avariniu ir tuo pagrindu grįsti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltę dėl Institucijos pareigūnų įpareigojimų nevykdymo atliekant pastato priežiūros darbus. Pažymėtina, kad vadovaujantis Statybos įstatymo 47 straipsnio 1 dalies 3 punktu, statinio naudotojai privalo šio ir kitų Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka organizuoti ir (ar) atlikti statinio techninę priežiūrą (kas nurodyta Institucijos Akte 1 ir Akte 2). Pagal to paties įstatymo 48 straipsnio 1 dalį, statinio naudotojo pareigos iš esmės susijusios su statinio techninės priežiūros organizavimu ūkio būdu arba sutarties pagrindu paskiriant statinio techninį prižiūrėtoją. Pagal Statybos įstatymo 48 straipsnio 3 dalį, kaip tik statinio techninis prižiūrėtojas, atlikdamas konkretaus statinio techninę priežiūrą, vykdo organizacines ir technines priemones statinio techninei būklei palaikyti, kad būtų užtikrinti Reglamente (ES) Nr. 305/2011 nustatyti esminiai statinių reikalavimai per ekonomiškai pagrįstą statinio naudojimo trukmę. Sistemiškai aiškinant teisinį reglamentavimą akivaizdu, jog tais atvejais, kai paskiriamas techninis prižiūrėtojas, būtent šiam asmeniui tenka pareiga vykdyti pastato techninę priežiūrą.

29. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju ginčai tarp statinio savininkų šiuo metu nagrinėjami tiek administraciniuose, tiek ir bendrosios kompetencijos teismuose, taip pat į tai, jog dėl pastato avarinės būklės pripažinimo nėra priimtas galutinis ir neskundžiamas teismo sprendimas, atliktų pastato techninės būklės ekspertizių išvados yra iš dalies prieštaringos, o dėl aptariamo pastato būklės aiškios pozicijos nenurodo ir institucijos atstovas, paaiškindamas, jog ekspertizė neįvardijo pastato kaip avarinio, nebuvo pateikta išvada, kad pastato negalima naudoti esamoje būklėje, be to, Akte1 ir Akte2 institucijos nurodymai, susiję su atliktinais statybos-remonto darbais iš esmės pakito, nagrinėjamu atveju nėra teisinio pagrindo konstatuoti, jog minėtas pastatas iš tiesų yra avarinės būklės, todėl nėra pagrindo taikyti skunde ginčijamos Statybos įstatymo 48 straipsnio 6 dalies nuostatas ir jų pagrindu patraukti asmenį administracinėn atsakomybėn.

30. Pažymėtina, kad administracinės atsakomybėn traukiamas asmuo tik tuomet, kai dėl byloje esančių duomenų galima konstatuoti jam inkriminuojamų administracinio nusižengimo sudėtį. Kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų, kai nelieka jokios protingos abejonės, jog asmuo padarė jam inkriminuojamą nusižengimą. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu, pagal kurį visos abejonės ir neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, vertintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė teisingą procesinį sprendimą, todėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 24 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, ją naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinio nusižengimo kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Teisės grupės apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 24 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.

Teisėja Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė