Kauno apylinkės teismo nutarimas

2016-01-21 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A2.2.-868-982/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2016-01-21
Bylos Nr.
A2.2.-868-982/2016
Teisminio proceso Nr.
4-69-3-00494-2016-8
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Darius Urbonas
Pažeidėjas
B. S.
Kategorijos
  • 2.1.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.2.- 868-982/2016Teisminio proceso Nr. 4-69-3-00494-2016-8Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.3.; 2.3.4.; 2.14.3. (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2016 m. sausio 21 d.Kaunas

Kauno apylinkės teismo teisėjas Darius Urbonas, sekretoriaujant Vidai Dambrauskienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui B. S., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje B. S., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, administracine tvarka nebausta, traukiama administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ATPK) 50 str., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

B. S. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už galimai padarytą pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 50 str., t.y. už tai, kad 2016 m. sausio 12 d., 11.30 val., Kaune, Baltijos pr. 58 esančioje parduotuvėje „Rimi“ dirbdama klientų aptarnavimo administratore, 9 kasoje, iš anksto bendru sutarimu, skenuodama 2 vnt. tualetinio vandens „Bi-Es“, kurių bendra vertė 17,98 Eur, 2 vnt. šampūno „Fructis“, kurių bendra vertė 3,70 Eur, minėtas prekes išminusavusi jas atidavė J. B., kuri praėjusi pro kasas už jas nesumokėjo.

Be to, B. S. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už galimai padarytą pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 50 str., t.y. už tai, kad 2016 m. sausio 11 d., 11.00 val., Kaune, Baltijos pr. 58 esančioje parduotuvėje „Rimi“ dirbdama klientų aptarnavimo administratore, 9 kasoje, iš anksto bendru sutarimu, skenuodama 1 butelį brendžio „Renessainse“, ir išminusavusi šią prekę ją atidavė J. B., kuri praėjo pro kasas nesumokėjusi už prekę iš viso 4,99 Eur.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo B. S. kaltės dėl padaryto pažeidimo nepripažino. Nurodė, kad skenuodama prekes netyčia nuspaudė mygtuką „taisymas“ ir to net nepastebėjo, jokio susitarimo nebuvo.

Motyvuojamoji dalis

Byloje surinkti rašytiniai įrodymai: administracinio teisės pažeidimo protokolas (t. 1, b. l. 1), UAB „Rimi Lietuva“ pareiškimas (t. 1, b. l. 3), UAB „G4S Lietuva“ tarnybiniai pranešimai (t. 1, b. l. 4, 5), policijos pareigūno tarnybinis pranešimas (t. 1, b. l. 6), S. U. paaiškinimas (t. 1, b. l. 7), elektroninio žurnalo (su prekių minusavimais) kopija (t. 1, b. l. 8), pažyma apie galiojančias nuobaudas (t. 1, b. l. 13, 14).

Taip pat administracinio teisės pažeidimo protokolas (t. 2, b. l. 1), UAB „Rimi Lietuva“ pareiškimas (t. 2, b. l. 3), UAB „G4S Lietuva“ tarnybiniai pranešimai (t. 2, b. l. 4, 5), policijos pareigūno tarnybinis pranešimas (t. 2, b. l. 6), S. U. paaiškinimas (t. 2, b. l. 7), elektroninio žurnalo (su prekių minusavimais) kopija (t. 2, b. l. 8, 9), pažyma apie galiojančias nuobaudas (t. 2, b. l. 13, 14).

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad formuluojant kaltinimą administracinio teisės pažeidimo padarymu, privalu vadovautis administracinę atsakomybę reglamentuojančio Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso nuostatomis. Šios administracinio teisės pažeidimo bylos kontekste svarbu pažymėti, kad administracinę atsakomybę nustatančiame teisės akte nėra bendrininkavimo instituto, o tai reiškia, kad administracinėn atsakomybėn asmuo traukiamas tik už tuos veiksmus, kuriuos pats atliko ir kurie atitinka įstatyme numatyto administracinio teisės pažeidimo požymius. Tuo tarpu nei administracinį teisės pažeidimą padaryti padėjęs asmuo, nei pažeidimą organizavęs ar kurstęs jį padaryti asmuo, administracinėn atsakomybėn nėra traukiamas, jei nėra konstatuojama, kad jo veikoje yra visi įstatyme nustatyti administracinio teisės pažeidimo požymiai. Tokiu būdu asmuo administracinėn atsakomybėn traukiamas tik už tokią veiką, kuri atitinka Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso nustatytus administracinio teisės pažeidimo požymius, ir jo veika turi būti kvalifikuojama pagal atitinkamą kodekso straipsnį atsižvelgiant tik į to asmens veikimą ar neveikimą ir iš jo veikimo ar neveikimo kilusias pasekmes.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą yra konstatuota, jog asmuo administracinėn atsakomybėn traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Administraciniam teisės pažeidimui, kaip ir kitiems teisės pažeidimams, būdingi šie keturi objektyvūs ir subjektyvūs požymiai: a) objektas; b) objektyvioji pusė; c) subjektas; d) subjektyvioji pusė. Nusižengimo sudėčiai reikalingi visi šie elementai. Jeigu bent vieno elemento nėra, nėra ir nusižengimo sudėties kaip visumos. Taigi tokiu atveju nėra faktinio atsakomybės pagrindo. Kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Be to, sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Išnaudojus visas galimybes surinkti bylai reikšmingus įrodymus, tačiau nepašalinus abejonių dėl asmens kaltės, yra pagrindas pradėtą administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną nutraukti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N575-6511/2010).

ATPK 50 straipsnyje numatyta, kad smulkusis svetimo turto pagrobimas vagystės, sukčiavimo, pasisavinimo arba iššvaistymo būdu, kai nėra Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178, 182, 183, 184 straipsniuose numatytų sunkinančių aplinkybių, užtraukia baudą nuo aštuoniasdešimt šešių iki dviejų šimtų šešiasdešimties eurų arba administracinį areštą nuo dešimties iki trisdešimties parų.

Pažymėtina, kad šis pažeidimas laikytinas baigtu tada, kai kaltininkas užvaldo svetimą turtą ir taip įgyja galimybę neteisėtai valdyti, naudotis ir disponuoti turtu pagal savo valią (žr. administracines bylas Nr. N62-800/2007, N556-1482/2008). Asmuo paprastai tokią galimybę įgyja praėjęs parduotuvės kasą. Pažymėtina ir tai, kad Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekse nėra reglamentuotos administracinių teisės pažeidimų darymo stadijos ir asmuo administracinėn atsakomybėn gali būti traukiamas tik tuo atveju, jeigu jo veikoje yra nustatomi visi atitinkamo administracinių teisės pažeidimų kodekso straipsnio dispozicijoje aprašyti administracinio teisės pažeidimo sudėties požymiai.

Kaip matyti, B. S. nepripažino padariusi jai inkriminuojamą administracinį teisės pažeidimą, taip pat byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad pati B. S. būtų praėjusi pro kasas ir nesumokėjusi už prekes, kas yra būtina siekiant veiką kvalifikuoti pagal ATPK 50 str., taip pat byloje nenustatyta, ar ji apskritai turėjo galimybę kito asmens pro kasas praneštomis prekėmis naudotis, jas valdyti ar jomis disponuoti, taip pat nenustatyta jos tyčia padaryti pažeidimą.

Asmuo gali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn, kai dėl pažeidimo padarymo įvykio ir sudėties bei konkretaus asmens kaltės šio pažeidimo padarymu nekyla jokių pagrįstų abejonių. Todėl, vadovaujantis principu in dubio pro reo (visi neaiškumai vertinami traukiamo administracinėn atsakomybėn naudai), nagrinėjamu atveju yra pagrindas administracinio teisės pažeidimo bylos teisenai nutraukti (ATPK 250 straipsnio 1 punktas). Pažymėtina, kad teismas savo sprendimo negali grįsti net ir labai tikėtino pobūdžio spėjimais ir prielaidomis.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 250 str. 1 d. 1 p., 287 str. 1 d. 2 p., 293 str., teismas

nutarė:

administracinių teisės pažeidimų, numatytų Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 50 str., bylos Nr. A2.2-868-982/2016 ir bylos Nr. A2.2-870-982/2016, teiseną B. S., a. k. (duomenys neskelbtini) atžvilgiu nutraukti, nesant administracinio teisės pažeidimo sudėties.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Teisėjas Darius Urbonas