- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-02-24
- Bylos Nr.
- 1S-52-318/2022
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Albinas Bielskis, Nerijus Meilutis, Regina Pocienė
- Nuteistasis
- A. S.
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Bielskio, Nerijaus Meilučio ir Reginos Pocienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo A. S. skundą dėl Kauno apygardos teismo 2022 m. sausio 20 d. nutarties, kuria netenkintas Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos teikimas dėl nuteistajam A. S. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuoto laisvės atėmimo bausmę.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės
1. Kauno apygardos teismo 1999 m. sausio 21 d. nuosprendžiu A. S. pripažintas kaltu pagal 1961 m. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 225 straipsnio 2 dalį, 272 straipsnio 2 dalį, 35 straipsnį, 150 straipsnio 8 punktą, 35 straipsnį, 271 straipsnio 2 dalį, 35 straipsnį, 105 straipsnio 5 punktą, 12 punktą, 241 straipsnio 1 dalį, 42 straipsnį laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausme su turto konfiskavimu. Vadovaujantis BK 43 straipsniu, paskirta bausmė subendrinta su Alytaus rajono apylinkės teismo 1996 m. rugsėjo 23 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas iki gyvos galvos.
2. Kauno apygardos teismo 2003 m. rugsėjo 2 d. nutartimi veikos perkvalifikuotos iš BK 225 straipsnio 2 dalies į BK 284 straipsnio 1 dalį, iš BK 272 straipsnio 2 dalies į BK 180 straipsnio 1 dalį, iš BK 105 straipsnio 8 punkto į BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą, iš BK 271 straipsnio 2 dalies į BK 178 straipsnio 1 dalį, iš BK 105 straipsnio 5, 12 punkto į BK 129 straipsnio 2 dalies 5 ir 6 punktą, iš BK 241 straipsnio 1 dalies į BK 159 straipsnį. Vadovaujantis BK 63 straipsniu, A. S. paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas iki gyvos galvos. Vadovaujantis BK 64 straipsniu, paskirta bausmė subendrinta su Alytaus rajono apylinkės teismo 1996 m. rugsėjo 23 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas iki gyvos galvos, panaikintas turto konfiskavimas. Lietuvos apeliacinio teismo 2003 m. spalio 29 d. nutartimi Kauno apygardos teismo 2003 m. rugsėjo 2 d. nutartis pakeista, veika iš BK 105 straipsnio 5, 12 punkto perkvalifikuota į BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą, kita nutarties dalis nepakeista. Laisvės atėmimo bausmės pradžia – 1997 m. gruodžio 16 d.
Šalies argumentai
3. Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos administracija teikimu kreipėsi į Kauno apygardos teismą, siūlydama A. S. skirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeisti terminuoto laisvės atėmimo bausme.
II. Apygardos teismo nutarties esmė
4. Kauno apygardos teismas 2022 m. sausio 20 d. nutartimi Pravieniškių pataisos namų - atvirosios kolonijos teikimo netenkino, konstatavęs, kad teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės nėra pakankamos švelninti A. S. paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę, pakeičiant ją terminuoto laisvės atėmimo bausme.
III. Skundo argumentai
5. Nuteistasis A. S. prašo Kauno apygardos teismo 2022 m. sausio 20 d. nutartį panaikinti ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeisti terminuota laisvės atėmimo bausme.
6. Nuteistasis nesutinka su apygardos teismo jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimu. Pažymi, kad nuo paskutinio vertinimo jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika sumažėjo 3 balais. Nors šiuo metu, įvertinus jo pakartotinio nusikalstamumo riziką, rezultatas pagal OASys metodiką yra 70 balų, tačiau iš jų net 40 balų yra statiniai, o iš 30 dinaminių veiksnių, nuteistojo A. S. manymu, dar 15 balų sudaro gyvenimo stilius ir draugai, kuriuos sumažinti jis neturi galimybės. Be to, nuo pirmojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo, jo nusikalstamo elgesio rizika mažėja sistemingai. Mano, kad jam nustatyti kriminogeniniai veiksniai yra siejami su jo praeitimi ir gyvenimu iki bausmės atlikimo.
7. Nurodo, jog jis įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, dėjo pastangas, siekdamas pašalinti nustatytus kriminogeninius veiksnius ir sumažinti nusikalstamo elgesio riziką. A. S. pažymi, jog jis savo veiksmais siekė įrodyti, kad jo atžvilgiu paskirta bausmė gali būti švelninama.
8. Nors bausmės atlikimo pradžioje jo elgesys nebuvo teigiamas, tačiau, nuteistasis atkreipia dėmesį į tai, kad paskutinį kartą jis pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisykles pažeidė 2006 m. balandžio 26 d. Taigi, daugiau kaip 15 m., jis savo elgesį stengiasi koreguoti teigiama linkme.
9. Pažymi, jog jis bausmę atlieka jau daugiau nei 24 m. Šis laikas nuteistąjį paveikė taip stipriai, kad jis savo elgesį pakeitė kardinaliai. A. S. pažada, jog, turėdamas galimybę išeiti į laisvę, jis laikysis įstatymų ir daugiau niekada nenusikals. Nori turėti galimybę sukurti šeimą, padėti savo artimiesiems. Per jam nustatytą laisvės atėmimo bausmės terminą, jis galėtų savo elgesį koreguoti tinkama linkme, įgyti profesiją, skirtingų darbinių įgūdžių, kad galėtų geriau integruotis į visuomenę, darbo rinką ir niekam nebūtų našta.
Motyvuojamoji dalis
IV. Aukštesniojo teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados
Nuteistojo A. S. skundas netenkintinas.
10. Teisėjų kolegija, išanalizavusi pateiktą medžiagą, skundžiamos nutarties motyvus ir nuteistojo skundo argumentus, konstatuoja, jog skundžiama Kauno apygardos teismo 2022 m. sausio 20 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, nes priimta išsamiai išanalizavus ir tinkamai įvertinus nuteistąjį charakterizuojančius ir pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką atspindinčius duomenis. Nuteistojo asmens byloje esantys duomenys apie jo asmenybę bent jau šiuo metu neleidžia daryti išvados, kad teismo nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės tikslai, taip pat ir valstybės pareiga bei siekis apsaugoti visuomenę nuo vis dar pavojingo asmens, gali būti pasiekti pakeitus nuteistajam paskirtą bausmę terminuotu laisvės atėmimu.
11. Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) jurisprudencijoje nurodoma, kad nusikaltusio asmens sulaikymas nuo pakartotinio nusikaltimo padarymo yra viena iš esminių laisvės atėmimo bausmės funkcijų. Todėl vien tik faktas, kad asmuo kali ilgą laiką, nesusilpnina valstybės pozityvios pareigos apsaugoti visuomenę. Valstybė turi vykdyti šią pareigą ir riboti laisvę nuteistiesiems iki gyvos galvos tol, kol jie kelia grėsmę visuomenei (EŽTT 2013 m. liepos 9 d. sprendimas byloje Vinter ir kiti prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 66069/09, 130/10 ir 3896/10).
12. BK 51 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad spręsdamas laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme klausimą teismas atsižvelgia į nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką, nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, bausmės tikslus ir atliktos bausmės poveikį nuteistajam, ar nuteistasis atlygino ar pašalino reikšmingą padarytos žalos dalį ir įsipareigoja ją visiškai atlyginti ar pašalinti.
13. Kaip pagrįstai pažymėjo apygardos teismas, nuteistasis A. S. atitinka BK 51 straipsnio 2 dalyje numatytą formalųjį kriterijų, nes laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę atlieka ilgiau nei dvidešimt metų, t. y. nuo 1997 m. gruodžio 16 d. Visgi vien šio kriterijaus egzistavimo nepakanka, sprendžiant nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme klausimą. Teisėjų kolegijos vertinimu, aptariamu atveju nėra visų įstatymo leidėjo įtvirtintų sąlygų, suteikiančių pagrindą A. S. paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeisti terminuoto laisvės atėmimo bausme.
14. Teismui pateikti duomenys patvirtina, kad nuteistasis bausmės atlikimo metu nuo 2006 m. balandžio 26 d. nustatytos vidaus tvarkos ir režimo reikalavimų nepažeidė. A. S. 29 kartus paskatintas. Jis bausmės atlikimo metu įgijo vidurinį išsilavinimą, nuo 2014 m. gruodžio 18 d. dirba VĮ ,,Mūsų amatai“ staklininku (darbe charakterizuojamas teigiamai), įgijo elektrinių krautuvų eksploatavimo III kvalifikacijos lygį, nuostata į darbą teigiama. Be to, nuteistasis yra padengęs turimus įsiskolinimus pagal pataisos įstaigoje gautus vykdomuosius raštus, gauna stabilias pajamas, palaiko glaudžius ryšius su artimaisiais. Visa tai, taip pat ir kiti skundžiamoje Kauno apygardos teismo nutartyje aptarti bei teigiamai nuteistąjį charakterizuojantys duomenys, teisėjų kolegijos manymu, buvo pagrįstai vertinti kaip teigiamas jo asmenybės pokytis. Tačiau vien šių aplinkybių nepakanka išvadai, jog nuteistajam paskirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė jau gali būti pakeista į terminuotą laisvės atėmimą. Svarbu pažymėti, kad Įstaigos vidaus tvarkos taisyklių laikymasis, bendradarbiavimas su administracija, siekiant įgyvendinti Individualų socialinės reabilitacijos planą, sutikimas dirbti pataisos įstaigos administracijos pasiūlytą darbą, yra toks elgesys, kurio tikimasi iš kiekvieno nuteistojo. Sprendžiant dėl galimybės nuteistajam laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeisti terminuota laisvės atėmimo bausme itin svarbu įvertinti nuteistojo asmens nusikalstamo elgesio riziką.
15. Nustatant nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką remiamasi laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietos administracijos atliktu nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimu naudojant OASys metodiką. Byloje esančioje 2021 m. gruodžio 6 d. socialinio tyrimo išvadoje Nr. 62-7149, surašytoje 2021 m. spalio 22 d. atlikus vertinimą pagal OASys metodiką, nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė (70 balų) (3 t., b. l. 142-145). Nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką šiuo metu sudaro aukštas dinaminių balų skaičius - 30. Nuteistasis skunde nurodo, kad dalis iš dinaminiais pripažintų pakartotinio nusikalstamo elgesio veiksnių: gyvenimo stilius ir draugai - iš tiesų yra statinio pobūdžio ir jų mažėjimo A. S. negali įtakoti. Sutikti su tokiu skundo argumentu nėra pagrindo. Iš tiesų iš 2021 m. gruodžio 6 d. socialinio tyrimo išvados matyti, kad nuteistojo gyvenimo stilius laisvėje buvo viena iš esminių aplinkybių, įtakojusių A. S. nusikalstamą elgesį. Būtent dėl to, pastarojo pastangos keisti gyvenimo būdą laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietoje, vertinamos kaip esminė vertybinė orientacija, turinti įtakos nuteistojo elgesio teigiamiems pokyčiams ir apsauginis veiksnys, mažinantis pakartotinio nusikalstamo elgesio tikimybę. Įvertinus tai, kad laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu buvo stebimas nuteistojo nepakankamas gebėjimas išvengti rizikingų situacijų bei realizuoti save priimtinais būdais ir priemonėmis (14 pažeidė nustatytas vidaus tvarkos ir režimo reikalavimus, 4 kartus skelbė bado akcijas), šiuo metu A. S. pastangos suformuoti tvirtas vertybes ir gyventi laikantis moralinių nuostatų, turi būti nenutrūkstamos, dėsningos ir nekelti jokių abejonių dėl pastarojo asmenybės pakankamo ir reikšmingo teigiamo pokyčio, užkertančio kelią bet kokiam pakartotinam nusikalstamumui. Svarbu pažymėti, kad paskutinį kartą A. S. drausminė nuobauda buvo paskirta 2006 m. balandžio 28 d., kas rodo pastarojo siekį laikytis visuotinai priimtų elgesio normų tiek bausmės atlikimo vietoje, tiek galimai už jos ribų. Tačiau ši aplinkybė, įvertinus tai, kad A. S. nustatytas pakankamai aukštas dinaminių veiksnių kiekis, kuris dar privalo būti koreguojamas ir tai gali būti padaryta jo aktyviomis ir nuoširdžiomis pastangomis bei elgesiu įgyvendinant specialistų rekomendacijas, negali būti vertinama kaip esminė, sprendžiant ar jau yra pagrindas nuteistajam paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeisti terminuota laisvės atėmimo bausme.
16. Taigi, nors ir stebimas A. S. nusikalstamo elgesio rizikos balų mažėjimas (pirminio vertinimo metu 2017 m. kovo 6 d. nusikalstamo elgesio rizika buvo 78 balai, 2019 m. liepos 1 d. nusikalstamo elgesio rizika buvo 74 balai, 2020 m. liepos 23 d. pakartotinio nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika nustatyta – 73 balai) , tačiau ji vis dar išlieka vidutinė (nuo paskutiniojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo nusikalstamo elgesio rizika sumažėjo 3 balais), tačiau šiuo metu jo veiksmai nėra pakankami, jog vertinimų rezultatai esmingai pasikeistų, kas rodo, kad nepaisant dalies A. S. teigiamai charakterizuojančių duomenų, vidutinė jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika konstatuota pagrįstai. Tokia rizika yra pakankamai didelė, artimesnė aukštai, todėl jam, nuteistam ir už labai sunkius tyčinius nusikaltimus, paskirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė šiuo metu dar negali būti pakeista.
17. Be to, iš nuteistojo asmens bylos matyti, kad šis teistumas A. S. nėra pirmasis. Jis praeityje jau buvo teistas laisvės atėmimo bausme, tačiau esant neišnykusiam ir nepanaikintam teistumui ir vėl nusikalto. Šiuo metu A. S. bausmę atlieka ir už labai sunkius tyčinius nusikaltimus – kvalifikuotus nužudymus įvykdytus kelių dienų bėgyje. Tai neabejotinai atskleidžia didesnį tiek nuteistojo, tiek ir jo padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą visuomenei, rodo, jog vertinamu atveju jis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusių neigiamų vertybių. Nors tai neabejotinai jau buvo įvertinta nuosprendžiu A. S. skiriant bausmę, tačiau, kaip pagrįstai pažymėjo apygardos teismas, sprendžiant klausimą dėl nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme, analizuojant nuteistojo asmenybę, jo elgesio pokyčius, bausmės poveikį nuteistajam, ši aplinkybė taip pat neturėtų būti sumenkinama.
18. Įvertinus nustatytų aplinkybių visumą, daroma išvada, kad Kauno apygardos teismas skundžiamoje nutartyje pagrįstai pripažino, jog, nepaisant nurodytų teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių, šiuo metu padaryta pažanga, mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, nėra pakankama ir nesudaro pagrindo manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, jog nėra pavojingas ir nekelia grėsmės visuomenei, bei nesudaro pagrindo nuteistajam A. S. paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeisti terminuota laisvės atėmimo bausme. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija neturi pagrindo nuteistojo skunde nurodytais argumentais panaikinti Kauno apygardos teismo 2022 m. sausio 20 d. nutartį, todėl ji paliekama galioti.
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
nuteistojo A. S. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apygardos teismo 2022 m. sausio 20 d. nutartį.
Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.