Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis

procesinio dokumento kategorijos : 1.1.7.2.2; 1.1.8.12; 1.1.9.8; 1.2.25.4.2.6; 2.12.2.8.

MARIJAMPOLĖS RAJONO APYLINKĖS TEISMAS

Marijampolės rajono apylinkės teismo teisėja Aksinija Žemantauskienė, sekretoriaujant Ingridai Gudaitienei, dalyvaujant prokurorei Birutei Čekauskienei, gynėjai advokatei R. A., kaltinamajam J. M., viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

J. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuva, Lietuvos Respublikos piliečio, lietuvio, faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini) deklaruota gyv. vieta(duomenys neskelbtini), nevedęs, registruotas darbo biržoje, 9 klasių išsilavinimo, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso ( toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalį ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

kad kaltinamasis vairavo kelių transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje nustatyta daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, o būtent: 2017-07-13 d. apie 17.30 val. (duomenys neskelbtini) vairavo transporto priemonę - automobilį "Rover 214", valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio –Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialistas pateikė specialisto išvadą, kurioje J. M. kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 2,76 ‰ etilo alkoholio.

Motyvuojamoji dalis

BK 40 straipsnio 2 dalies keturiuose punktuose, be jau minėtos pirmosios dalies, yra nuosekliai išdėstytos kitos būtinos asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos. Pagal šias sąlygas asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės tik tada, jeigu jis: 1) pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Šios įstatyme numatytos sąlygos yra imperatyvios ir jos turi būti iki galo įvykdytos, tik tokiu atveju teismui atsiranda pagrindas ir diskrecija svarstyti nusikaltimą padariusio asmens atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Teismų praktikoje, sprendžiant atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą klausimą ir nustatant, ar yra BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatyta sąlyga atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, svarbu nustatyti, kad kaltininkas anksčiau yra neteistas ir padarė vieną nusikalstamą veiką, išskyrus tuos atvejus, kai kaltininkas padaro idealią sutaptį sudarančias kelias nusikalstamas veikas.

Kaltinamajam inkriminuota viena nusikalstama veika, anksčiau nėra teistas ( b.l. 35), nėra pradėtų jo atžvilgiu ikiteisminių tyrimų ( b.l. 35). Vadinasi, kaltinamasis pirmą kartą padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą.

Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis išreiškė nuoširdų gailestį dėl padarytos nusikalstamos veikos, ją pripažino padaręs ( b.l. 52-53,86-87). Todėl yra ir antroji BK 40 straipsnio 2 dalyje numatyta sąlyga.

Byloje nėra pareikštų civilinių ieškinių, žala nepadaryta. Todėl yra ir trečioji BK 40 straipsnio 2 dalyje numatyta sąlyga.

Kaip jau minėta anksčiau, kaltinamasis anksčiau neteistas ( b.l. 35), tačiau anksčiau yra baustas administracinėmis nuobaudomis : Marijampolės rajono apylinkės teismo 2010-04-30 nutarimu pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso ( toliau- ATPK) 129 straipsnį, kad 2010-04-18 apie 18 val. vairavo automobilį, neturėdamas teisės vairuoti ir nustatytas 2,94 promilių girtumas. Taip pat 2013-03-25 nutarimu nubaustas pagal ATPK 130 ² str. administraciniu areštu su automobilio konfiskavimu dėl to, kad 2014-09-21 00.05 val. pakartotinai neturėdamas teisės vairuoti ir neblaivus, kai nustatytas 1,92 promilių girtumas, vairavo automobilį. Taip pat 2014-11-18 nutarimu baustas pagal ATPK 130 ² str. 1187 eurų bauda su automobilio konfiskavimu dėl to, kad 2013-02-26 18.55 pakartotinai neturėdamas teisės vairuoti ir neblaivus, kai nustatytas 2,04 promilių girtumas, vairavo automobilį. Informacijos apie baudų sumokėjimą nėra. Be to, kiti J. M. padaryti administraciniai pažeidimai esant jam neblaiviam ( b.l.36-40, 82-83). Nuobaudos galiojančios.

Atsižvelgiant į aptartų aplinkybių visumą, į nustatytus administracinio teisės pažeidimo bylose girtumus, kas pagal dabar galiojantį įstatymą užtrauktų J. M. baudžiamąją atsakomybę, teismas daro išvadą, kad nėra pagrindo manyti, kad J. M. ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikaltimų. Todėl nėra ketvirtosios BK 40 str.2d. numatytos sąlygos.

Kaltinamasis ir jo gynėja laiduotoja prašo skirti D. D..

BK 40 straipsnio 3 dalis numato, kad laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui.

Pažymėtina, kad teismų praktikoje asmenimis, vertais teismo pasitikėjimo, laikytini pilnamečiai asmenys, turintys autoritetą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir galintys daryti jam teigiamą įtaką. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat į jo charakteristiką ir kitus duomenis, pvz., argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (kasacinės bylos Nr. 2K-323/2007, 2K-239/2008, 2K-84/2010).

Nors D. D. nėra teista ir jos atžvilgiu nėra pradėtų ikiteisminių tyrimų ( b.l.80), nėra bausta administracine tvarka ( b.l.80), tačiau atsižvelgiant į jos ir kaltinamojo paaiškinimus dėl bendro jų gyvenimo kartu ( 10 metų), į anksčiau paskirtų administracinių nuobaudų pobūdį ir laiką, teismas daro išvadą, kad D. D. neverta teismo pasitikėjimo ir neturi jokios teigiamos įtakos kaltinamajam.

Teismas, vertindamas aukščiau paminėtas aplinkybes, daro išvadą, kad nėra pagrindo taikyti laidavimo institutą J. M. atžvilgiu, jam skirtina sankcijoje numatyta bausmė.

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamojo asmenybę ( BK 54str.2d., 55str.).

Kaltinamasis padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą. Kaltinamasis anksčiau nėra teistas, jo atžvilgiu nėra pradėtų kitų ikiteisminių tyrimų ( b.l. 35), baustas administracinėmis nuobaudomis ( b.l.36-40, 82-83), nedirba, registruotas darbo biržoje ( b.l. 33).

Baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalies sankcijoje numatytos bausmės : bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.

Teismas skiria bausmę pagal Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, yra pagrindas skirti kaltinamajam švelniausią sankcijoje numatytą bausmę- baudą, mažesnę nei numatytas sankcijoje skiriamos baudos vidurkis ( įstatymas numato už nesunkų nusikaltimą iki 500 MGL dydžio baudą).

Kadangi kaltinamasis kaltu prisipažino, byla nagrinėjama pagreitinto proceso tvarka, taikytinas BK 64 ¹ str. ir paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio 2 dalis numato, kad nuosprendį paskelbęs teismas išaiškina nuteistajam, kad jis privalo sumokėti baudą į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos ar per kitą teismo nustatytą laikotarpį. Atsižvelgus į gaunamas kaltinamojo turtinę padėtį, nustatytinas jam ilgesnis nei dviejų mėnesių terminas baudai sumokėti, tai yra 10 mėnesių terminas.

Kadangi kaltinamasis jam inkriminuotą nusikalstamą veiką padarė naudodamasis specialia teise, t. y. teise vairuoti kelių transporto priemones, kaltinamajam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė, numatyta BK 68 straipsnyje - uždraudimas naudotis specialia teise : vairuoti transporto priemones dviejų metų ir 6 mėnesių laikotarpiui. Toks terminas nustatytinas atsižvelgiant į kaltinamojo padaryto Kelių eismo taisyklių pažeidimo pavojingumą bei jo asmenybę, į tai kad jis padarė vieną šiurkščiausių ir pavojingiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų – vairavo transporto priemonę, būdamas neblaivus, kai jam nustatytas didesnis nei 1,5 promilių girtumas, dėl ko jo veiksmai ir buvo kvalifikuoti ne pagal atitinkamas Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso, bet pagal BK nuostatas. Neteisėti kaltinamojo veiksmai kėlė didelį pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų eismo dalyvių bei paties kaltininko sveikatai ar net gyvybei.

Bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad kaltinamajam inkriminuotas nusikaltimas, įtvirtintas BK 281 straipsnio 7 dalyje, buvo įvykdytas kaltininkui vairuojant automobilį "Rover 214", valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Sutinkamai su bylos duomenimis, transporto priemonė nuosavybės teise priklauso J. M. (b. l.53).

Sutinkamai su BK 72 straipsnio 2 dalimi, konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimo taikymas nepriklauso nuo teismo nuožiūros (išskyrus BK 72 straipsnio 4 dalį), jis privalomai skiriamas visais atvejais, nustačius, kad turtas atitinka BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytus konfiskuotino turto požymius ir yra kitos BK 72 straipsnyje nurodytos jo taikymo sąlygos.

Nagrinėjamu atveju kaltinamajam priklausanti transporto priemonė automobilis "Rover 214", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atitinka BK 281 straipsnio 7 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos priemonės sąvoką BK 72 straipsnio prasme. Tokia išvada darytina įvertinus ne tik aukščiau aptartą nusikalstamos veikos padarymo priemonės išaiškinimą, (tai turtas, kurį kaltininkas naudoja tam, kad sudarytų sąlygas ar palengvintų nusikalstamos veikos padarymą), bet ir BK 281 straipsnio 7 dalies dispoziciją, kurioje transporto priemonė tiesiogiai įvardijama kaip komentuojamame straipsnyje įtvirtintos nusikalstamos veikos padarymo priemonė. Akivaizdu, jog įvykdyti BK 281 straipsnio 7 dalyje įtvirtintą nusikalstamą veiką be transporto priemonės asmuo negali, kadangi ši veika gali būti padaryta tik panaudojant kelių transporto priemonę. Tokiu būdu, siekiant užkirsti kelią galimam pakartotiniam kaltinamojo nusikalstamumui, jam priklausanti transporto priemonė automobilis "Rover 214", valst. Nr. (duomenys neskelbtini), saugomas Marijampolės AVPK ( b.l. 20), nuosprendžiui įsiteisėjus, konfiskuotinas.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina ( b.l.64-65, BPK 139str.).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 297-308str. str., 312str., 313str., teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

J. M. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje, ir paskirti jam 1694,7 eurų - 45 bazinių bausmių ir nuobaudų dydžio (arba MGL) baudą.

Sutinkamai su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio reikalavimais, J. M. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti jam 1129,8 eurų -30 bazinių bausmių ir nuobaudų dydžio ( arba MGL) baudą.

Sutinkamai su Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio 2 dalies reikalavimais, J. M. paskirtai baudai sumokėti nustatyti 10 mėnesių savanoriško sumokėjimo terminą į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM, įmonės kodas – 188659752, į vieną iš pasirinktų sąskaitų, įmokos kodas 6801.

Taikyti J. M. baudžiamojo poveikio priemonę, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje, ir uždrausti J. M. naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones dvejiems metams ir 6 mėnesiams.

Taikyti baudžiamojo poveikio priemonę, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 2 dalyje, ir konfiskuoti automobilį "Rover 214" valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini), saugomą Marijampolės apskrities vyriausiame policijos komisariate.

Išaiškinti J. M., kad : sumokėjęs baudą, nuteistasis nuosprendį priėmusio teismo raštinės tarnautojui pateikia tai patvirtinančius dokumentus.

Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.

Jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais.

Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti areštu.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą Marijampolės rajono apylinkės teismą.