Panevėžio apylinkės teismo nuosprendis

nepilnametės nukentėjusiosios G. B. atstovei pagal įstatymą J. B., įgaliotam atstovui advokatui Žydrūnui Krampalcui,

neviešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, išsiskyręs, dirbantis ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“ darbininku, gyv. (duomenys neskelbtini), gyv. vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), teistas 2025 m. balandžio 3 d. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 309 straipsnio 2 dalį (30 veikų) laisvės apribojimu 1 metams 4 mėnesiams be intensyvios priežiūros, įpareigojant per visą bausmės vykdymo laikotarpį neatlygintinai išdirbti 150 val. sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose arba nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis bei paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės: 25 MGL (1250 Eur) dydžio įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikalstamų asmenų fondą bei turto konfiskavimas, bausmės neatlikęs, turintis neišknykusį teistumą,

kaltinamas pagal BK 153 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

BK 153 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas atliko jaunesnio negu šešiolikos metų asmens tvirkinimo veiksmus. Tvirkinamieji veiksmai paprastai pasireiškia demonstruojant jaunesniam negu šešiolikos metų asmeniui lytinius organus, jį nurengiant, glostant jo kūną ar lytinius organus, taip pat lytiškai santykiaujant ar tenkinant lytinę aistrą šio asmens akivaizdoje ir pan.

Kaltinamasis A. I. teisiamojo posėdžio metu pripažino, kad nepilnametei nukentėjusiajai G. B., žinodamas, kad ši yra mažametė ir pasinaudodamas jos bejėgiška būkle dėl mažametystės, naudodamas mobiliojo ryšio priemones, per www.facebook.com „Messenger“ programėlę iš savo paskyros „(duomenys neskelbtini)“ siuntė mažametei G. B. į jos www.facebook.com „Messenger“ programėlės paskyrą „(duomenys neskelbtini)“ amoralaus ir seksualinio turinio SMS žinutes, tačiau neigė, kad mažametei siuntė nuotraukas ir vaizdo įrašus, kuriuose buvo matomi lytiniai organai, lietė jos sėdmenis, klubus, krūtinę bei kitas jos kūno vietas, bučiavo jos lūpas, prašydavo leisti pabučiuoti jos lytinius organus ir visą nuogą kūną. Tačiau kaltinamojo kaltę atlikus visus kaltinime nurodytus veiksmus pagrindžia Kaltinamojo kaltę padarius šį nusikaltimą patvirtina ir byloje surinktų ir teismo ištirtų bei įvertintų įrodymų visuma. Nukentėjusioji G. B. apklausiama ikiteisminio tyrimo teisėjo tvirtino, kad dėdė A. I. jai buvo atsiuntęs nuotraukas savo apatinių vietų prekinių genitalijų. Jis jas ištrynė. Nespėjo „nusiscreenshotinti“, nes dėdė trynė žinutes, kad ir ji jų nebematytų. Jis rašydavo kaip norėtų visą jos kūną liesti. Visus „screenshotus“ siuntė mamai L. B. Mama rašė: „žinai koks jis yra, mažiau prie jo būk“. Ji parodė tas nuotraukas mamai, parodė tas nuotraukas sesei. Kai buvo globos namuose, važiuodavo aplankyti mamos. A. I. gyveno šalia, tada ir susitikdavo. Mama gyvena (duomenys neskelbtini), A. I. namas šalia. Kai nueidavo pas mamą, kartą per savaitę ir A. I. ateidavo pas mamą kavos gerti. A. I. bandydavo ją pabučiuoti, mama būdavo kambary, o ji kieme. Jis rasdavo progą, kai ji būdavo viena, tai ir bandydavo. Jai tie bučiniai būdavo nemalonūs, pabučiuodavo į lūpas, truputį, greitai. Iki persikėlimo į globos namus irgi susitikdavo, tada irgi bandydavo pabučiuoti ar apsikabinti, žinučių tada nerašydavo, gyvai. Tai prasidėjo maždaug kai jai buvo (duomenys neskelbtini) metų, prieš porą metų. Dėl to jaučiasi nemaloniai, vien pagalvojus, kad ji jo dukterėčia. Dėdei gal (duomenys neskelbtini) metai. Be mamos dar yra tai pasakojusi socialinei darbuotojai ir dar Vilniuje „(duomenys neskelbtini)“ pasakojo. Jos dėdė yra drauguose „Facebook“, todėl žino jos „Messenger“. Apie tokį dėdės elgesį mamai pasakė, kai jau buvo atitolusi nuo jos, jau gyveno globos namuose, iki tol nesakė. Jis sakydavo, kad niekam nerodyk, nesakyk. Vilniuje „(duomenys neskelbtini)“ sakė, kad jis bandydavo ją iš nugaros prisitraukit prie savęs ir paliesti užpakalį, klubus, krūtinę. Jei ji nepastebėdavo, jis ją prisitraukdavo ir apsikabindavo, darydavo taip kai būdavo daug išgėręs. Praeitais metais buvo pora tokių kartų, iš viso buvo gal 4-5 kartai. Ji iš karto bandydavo pasitraukti, buvo nemalonu. Palietęs nebuvo jos, tik pradėdavo jausti jo rankas ant pilvo, klubų, pečių – atsitraukdavo. Jis sakydavo: „duok bučkį“, buvo prašęs pabučiuoti intymias vietas, sakydavo „duok pabučiuoti putytę“. Sakė: „nejuokauk, ne“. Jai tada buvo gal (duomenys neskelbtini) metų. Jis tuo momentu buvo labai išgėręs. Jis buvo pas jas namuose virtuvėje, (duomenys neskelbtini), daugiau nieko nebuvo, mama tuo metu gal buvo lauke. Nepamena, ar tai buvo vienintelis kartas. Jis sakydavo žodžiu, kad norėtų visą jos nuogą kūną išbučiuot. Tai buvo po to prašymo „pabučiuot putytę“. Per Naujus Metus tai buvo, virtuvėje. Komentaras, kad nori išbučiuoti jos kūną buvo 2024 m. pradžioje. Dėl vaizdo įrašų tiksliai dabar neatsimena, nuotrauką tikrai siuntė (1 t., b. l. 36-38, 39).Nukentėjusiosios parodymų nuoseklumą patvirtina ir rašytinė bylos medžiaga. Iš 2025 m. balandžio 28 d. Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Vaiko situacijos vertinimo duomenų anketos Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad su vaiku G. B. bendrauta atskirai nuo įstatyminio atstovo. Paklausta, ar žino dėl kokių priežasčių atvyko į vaiko teisių apsaugos skyrių pasikalbėti, G. B. atsakė, kad dėl dėdės. Paprašyta papasakoti apie įvykio aplinkybes G. B. pasakojo: „Nu aš kai atsidūriau globos namuose, tai jis pradėjo rašinėti nejaukias žinutės, aš pradėjau „screnshotinti“ mamai ir siųsti, kad nepradingtų tos žinutės, jei telefonui kas nutiktų.“ Paklausta, ką sakė mama, pamačiusi tas dėdės siunčiamas žinutės, G. B. nurodė, kad mama sakė truputį laikytis atstumo nuo jo. Paprašyta įvardyti, kokio turinio žinutes jai rašė dėdė, G. B. nurodė: „Jis rašė, kad norėtų mano nuogą visą kūną išbučiuoti, prašė nuotraukų visokių atsiųsti, rašė, kad į mane žiūri kaip į merginą. Jis siuntė savo intymią vietą, lytinį organą, bet aš nespėjau nuskrinshotinti, nes jis ištrynė“. G. B. nurodė, kad su dėde matydavosi, kai nuvykdavo pas mamą į namus, dėdė gyvena šalia, nueidavo pas jį, ar dėdė pas jas ateidavo. G. B. nurodė, kad dėdė bandydavo ją liesti, pabučiuoti per prievartą, teigė, kad dėdė bandydavo situaciją pakreipti taip, kad pasiliktų su ja dviese. G. B. pasakojo, kad visada vengdavo tokių situacijų ir pasitraukdavo į šoną, būdavo kartu su sese arba su mama, kad nepasilikti dviese su dėde. Teigė: „Aš ieškodavau priežasčių, kad išeiti ir nelikti dviese. Kai sesė būdavo, kai matydavo jis nelysdavo, tik bandydavo pabučiuoti, per prievartą pabučiuoti, tai tipo kaip iš meilės dukterėčiai, tai ir mama ir sesė būdavo kartu, jam nesvarbu tada būdavo“. Mergaitė teigė, kad apie viską, ką darė dėdė ir kad jai tai nepatinka ji sakė mamai, kad jai nemalonu dėl dėdės elgesio, tai mama tik sakydavo, kad būti nuo dėdės toliau. G. B. teigė: „Aš siunčiau mamai tuos screnshotus, kad viskas išliktų, nes nežinojau, ar su telefonu kažkas neatsitiks“. G. B. paprašyta patikslinti apie tai, kaip dėdė prie jos lysdavo. G. B. nurodė: „Jis bandydavo paliesti mano krūtinę ir užpakalį, jis prieidavo iš priekio lyg norėdamas kažką sakyti ir bandydavo paliesti, bet aš atsitraukdavau“. Paklausta ar į dėdės rašomas, kaip pati įvardija, nejaukias žinutes, ji atsakydavo, G. B. nurodė: „Atrašydavau pozityviai, kad pažiūrėti kaip jis toliau elgsis, nors viduje nenorėjau jam atrašyti, tik norėdama žiūrėti, kaip toliau viskas vyks.“ Dėdė yra prašęs, kad leisčiau jam palaižyti savo intymią vietą, ar bent jau duočiau pabučiuoti, ar ten kažką parodyčiau savo intymesnio, sakydavo į akis, kad nori mano nuogą kūną išbučiuoti“. Paklausta, kada dėdė pradėjo jai sakyti tokius dalykus, lysti prie jos, G. B. teigė: „Realiai, gal prieš porą metų, gal net dar ankščiau, kai dar buvo man 9-10 metų, kai (duomenys neskelbtini) būdavau, dar ten gyvendavom. Jis atvažiuodavo ir miegodavo mūsų (mano ir sesės) kambaryje, mes su sese vienoje lovoje miegodavome, o dėdė kitoje. Naktim būdavo, kad prabusdavau, ir būdavo, kad jis liesdavo mano intymią vietą ir jis masturbuodavosi. Jis akivaizdžiai tai darydavo, tiesios gulėdavo išsitraukęs ir masturbuodavosi, tiesiog liesdamas mane. Niekuo neužsidengęs būdavo, viskas matydavosi“. Mergina nurodė, kad dėdė tik liesdavo jos lytinius organus, nieko nekišdavo ir krūtinės ar sėdmenų neliesdavo, kaip nurodė: „Tik ten apačioj“ (1 t., b. l. 97-109). Iš 2025 m. balandžio 28 d. vaiko, galimai nukentėjusiojo nuo seksualinės prievartos, įvertinimo išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad G. B. atskleidžia, kad artimoje aplinkoje nukentėjo nuo seksualinės prievartos. Vertinimo eigoje G. B. atskleidžia nukentėjusi nuo savo dėdės (motinos brolio) A. I. G. B. pasakoja, kad dėdė jai sako seksualinio pobūdžio komentarus ir rašo seksualinio turinio žinutes: „buvo man rašęs, kad į mane žiūri ne kaip į dukterėčią, bet kaip į merginą“, „rašo žinutes, kad nori bučiuoti mano nuogą kūną“, „sako, kad nori į mane sukišti savo pirštus ir ne tik pirštus“, „pasisodino ant kelių ir klausė: „gal Naujų Metų proga leistum palaižyt man ten ar bent pabučiuot?“ (ji teigia, kad nesutiko ir tai neįvyko). Mergina pasakoja, kad dėdė ją bučiavo, lietė jos sėdmenis, bandydavo paliesti ir kitas intymias jos kūno vietas: „kai būnam dviese: bando pabučiuoti, paliesti“, „užpakalį paliesdavo, bandydavo krūtinę paliesti ar apačią, bet aš nuo jo pasitraukdavau“. G. B. teigia, kad A. I. jai taip pat siuntė seksualinio turinio nuotraukas vaizdo įrašus bei prašė, kad ji atsiųstų savo apnuoginto kūno nuotraukas: „siunčia savo intymios vietos nuotraukas, video“, „siuntė nuotraukas, kaip masturbuojasi“, „prašė, kad atsiųsčiau savo nuogos nuotraukas“ (mergina tvirtina, kad jam tokių nuotraukų nesiuntė). Pasak G. B., dėdė jai pradėjo rašyti žinutes ir siųsti seksualinio turinio vaizdo medžiagą, kai ji persikėlė gyventi į globos namus, tačiau dar iki tol ją bučiuodavo, liesdavo, sakydavo seksualinio pobūdžio komentarus. Merginos teigimu, A. I. jai rašo kiekvieną dieną, žinutes ir vaizdo medžiagą siunčia tik per programėlę „Messenger“. G. B. teigia, kad apie tokį dėdės elgesį ji iki šiol pasakojo tik savo motinai ir jaunesnei seseriai. Pasak G., ji motinai siųsdavo savo telefono ekrano nuotraukas, kuriose buvo matomos dėdės jai rašomos žinutės ir siunčiama vaizdo medžiaga, mergina taip pat teigia motinai siųsdavusi balso žinutės, kuriose pasakydavo, ką dėdė jai rašo ir atsiunčia. G. B. teigia, jog toks dėdės elgesys neigiamai veikia jos psichologinę būseną, ir sako norinti, kad visa tai liautųsi: „tokie dalykai mane žiauriai traumuoja, kad dėdė rašinėja“, „užblokuoju, susikuria naują anketą ir toliau rašo“, „žiauriai noriu, kad tai baigtųsi“. G. B. taip pat kalba apie agresyvų, smurtinį A. I. elgesį („buvo mamą sumušęs labai stipriai, visa mėlyna vaikščiojo“), išryškėja merginos nerimas dėl jo reakcijų, atsiskleidus jos nupasakotoms seksualinės prievartos patirtims, galimo keršto baimė („žiauriai bijau, kad tiek mamai gali pakenkti, tiek sesei“). G. B. nurodo, kad dėdė jai nebuvo grasinęs, tačiau liepė tai, ką jis daro, laikyti paslaptyje („sakė: „trink žinutes ir niekam nesakyk“). Pažymėtina, kad G. B. turimi seksualinės prievartos ir kitokio pobūdžio trauminiai patyrimai, emociniai, savivertės sunkumai, kritiškumo stoka įsitraukiant į santykius, polinkis juos megzti su pilnamečiais asmenimis, taip pat sunkumai suprantant ir nubrėžiant asmeninės ribas daro merginą itin pažeidžiamą galimam išnaudojimui (1 t., b. l. 121-129).

Tai, kad nukentėjusioji nukentėjo nuo kaltinamojo A. I. elgesio patvirtina ir liudytojų parodymai. Liudytoja J. B. parodė, kad G. B. įstaigoje apgyvendinta (duomenys neskelbtini). Apie tai, kas įvyko, sužinojo šį pavasarį, kai globotinė G. B. lankėsi „(duomenys neskelbtini)“ dėl kitos bylos. Kalbėdama telefonu su kolege N. B. G. B. prisipažino, kad dėdė jai rašinėjo. Kai G. B. grįžo, parodė susirašinėjimų „screenshotus“. Pati matė tuos susirašinėjimus, matė ir ištrintas žinutes iš kaltinamojo pusės. G. B. sakė, kad jai buvo siųsta filmuota medžiaga, bet paskui greitai ištrinta. Tik parsivežant namo iš Vilniaus G. B. atsipalaidavo ir paatviravo daugiau. G. B. yra pasakojusi apie vieną atvejį, kai lankėsi pas mamą (duomenys neskelbtini). Tada kaltinamasis, kuris gyvena tame pačiame name, G. B., sėdinčią mašinoje, užspaudė ir pabučiavo. G. B. sakė, kad A. I. paėmęs už galvos, neleisdamas jai judėti, pabučiavo į lūpas. Kiek pamena, kaltinamasis siekė apkabinti, vis artimesnio kontakto. Nekilo abejonių dėl G. B. pasakojimo. Liudytoja N. B. parodė, kad balandžio 10 d. G. B. buvo (duomenys neskelbtini). Paskambino G. B. pasiteirauti, kaip šiai sekasi, ir G. B. pasakė, kad padarė nusikaltimą – pasisakė psichologei, kad dėdė prie jos lenda ir parodė žinutes. Klausė G. B., kodėl ji tai laiko nusikaltimu, taip pat klausė, kodėl niekam nepasakojo. G. B. sakė, kad nenorėjo išduoti dėdės ir jo paslapties, minėjo, kad bijo dėdės, nes šis ją gali sužaloti. G. B. sakė, kad viską papasakojo mamai, kuriai siųsdavo dėdės žinučių nuotraukas. G. B. minėjo, kad žinutės jai buvo rašomos nuo pat jo apgyvendinimo (duomenys neskelbtini) centre. Pati žinučių nematė, bet jas matė kolegė. Žinutės seksualinio pobūdžio. G. B. taip pat sakė, kad kol gyveno pas mamą, dėdė bandė ją ir liesti. Nukentėjusioji nedetalizavo kaip bandė liesti. G. B. vengia kalbėti, jaučiasi kalta, jai nemalonu.

Taigi byloje surinktų įrodymų visuma neginčijamai nustatyta, kad A. I. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 153 straipsnio 1 dalyje, neteisėtus veiksmus darė sąmoningai, jo veiksmai nebuvo tik atsitiktinis fizinis kontaktas.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra. Jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

Ikiteisminio tyrimo metu nepilnametės nukentėjusiosios G. B. vardu jos atstovė pagal įstatymą J. B. pareiškė 12000 Eur dydžio civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti (1 t., b. l. 50-51; 2 t., b. l. 171-185). Civiliniame ieškinyje nurodyta, kad neturtinę žalą sudaro nukentėjusiosios patirti dvasiniai išgyvenimai dėl kaltinamojo veiksmų.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju, kitaip nei turtinės (CK 6.249 straipsnis, 6.263 straipsnio 2 dalis), visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigine išraiška. Teismo pareiga kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2005; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-227/2011, 2K-410/2013 ir kt.). Kiekvienu atveju spręsdamas, ar nukentėjusiam asmeniui padaryta žala, teismas privalo atsižvelgti ne tik į formaliai įstatyme numatytas sąlygas, bet ir į kitas aplinkybes. Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Nustatant neturtinės žalos dydį bylose, kuriose neturtinę žalą patiria nepilnamečiai ar mažamečiai asmenys, atsižvelgiama į jų amžiaus grupės asmenims būdingus fizinės ir psichinės raidos ypatumus, socialinę brandą, suvokimo laipsnį, reakciją į prieš jį padarytą nusikalstamą veiką, jos įtaką nukentėjusiojo fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi, harmoningos asmenybės formavimuisi. Spręsdamas civilinio ieškinio klausimą, teismas turi įsigilinti į bylos specifiką, išanalizuoti, kaip (ar) nusikalstama veika paveikė nepilnamečio nukentėjusiojo psichiką, ar ji turės įtakos tolesniam jo gyvenimui, psichinei raidai ir pan.

Nukentėjusioji, atstovaujama atstovės pagal įstatymą J. B., įvertina dvasinius išgyvenimus 12 000 Eur. Vertindamas neturtinės žalos dydį teismas atsižvelgia į tai, kad nusikaltimo padarymo metu G. B. buvo tik trylika metų, veikos padarymo metu ji galimai nesuvokė ir neįvertino šios veikos poveikio jos psichologinei būsenai, dvasiniam saugumui ir dėl savo amžiaus, ribotų/paviršutiniškų žinių apie su ja galimai atliktų veiksmų reikšmę ir jai būdingų psichologinių ypatumų. Byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad nukentėjusioji G. B. dėl kaltinamojo A. I. tyčinių nusikalstamų veiksmų jos atžvilgiu patyrė sunkius dvasinius išgyvenimus, t. y. gėdos, kaltės, pažeminimo, pasinaudojimo ja, bejėgiškumo jausmus. Jai buvo diagnozuoti sveikatos sutrikimai – vidutinio sunkumo depresijos epizodas, netipinė nervinė anoreksija, sietini su kaltinamojo veiksmais. Kilusias pasekmes mergaitė jaučia iki pat dabar. Liudytojos J. B. ir N. B. teisme parodė, kad mergaitės psichologinė būsena nėra gera, ji nuolat lankosi pas psichologus bei psichiatrus, jai yra išrašyti raminantys vaistai, būklė gerėja labai sunkiai.

Neturtinės žalos atlyginimo tikslas yra kompensacija ir satisfakcija, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiųjų patirtus bei galimus ateityje dvasinius išgyvenimus ir kaltinamojo finansinė padėtis yra tik viena iš aplinkybių, vertinama nustatant konkretų iš kaltinamojo priteistinos neturtinės žalos dydį. A. I. yra darbingo amžiaus, dirba ir gauna darbinių pajamų. Tuo tarpu nukentėjusiosios patirti išgyvenimai gali turėti neigiamos įtakos jos elgesiui, psichinei savijautai, gebėjimui užmegzti artimus santykius ateityje. Atsižvelgiant į įvykdyto nusikaltimo pobūdį, nukentėjusiosios pakankamai jauną amžių, ją supančią socialinę aplinką, galima daryti išvadą ir apie netrumpalaikę neigiamų padarinių įtaką G. B. asmenybės formavimuisi, jos požiūriui į vyro ir moters santykius. Byloje nustatytos aplinkybės akivaizdžiai patvirtina, kad dėl A. I. neteisėtų veiksmų nukentėjusioji patyrė dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, nerimą, stresą, pablogėjo jos reputacija, sumažėjo bendravimo galimybės.

Teismas, įvertinęs aukščiau išdėstytas aplinkybes, atsižvelgdamas į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus, sprendžia, kad pareikštas civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos tenkintinas iš dalies ir iš kaltinamojo A. I. nukentėjusiosios G. B. naudai priteistina 6 000 Eur suma neturtinei žalai atlyginti. Kitoje dalyje civilinis ieškinys atmestinas.

Nukentėjusiajai priteistų lėšų tvarkytoju uzufrukto teise iki pilnametystės nustatytinas jos atstovas pagal įstatymą (duomenys neskelbtini) (CK 3.185 straipsnis).

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, stadiją, kaltinamojo asmenybę, aplinkybes. Kaltinamasis padarė vieną nusikalstamą veiką, priskiriamą apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnis), veika tyčinė, baigta. Kaltinamasis teistas (2 t., b. l. 29-65), baustas administracine tvarka (2 t., b. l. 18-28), dirba (2 t., b. l. 9-14), duomenų apie jo psichikos sveikatos sutrikimus ir priklausomybės ligas byloje nėra (2 t., b. l. 67, 69). Atsižvelgdamas į atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą ir į vieną atsakomybę sunkinančią aplinkybę, į tai, kad nors kaltinamasis veikos padarymo metu dar buvo laikomas neteistu, tačiau 2025 m. balandžio 3 d. teismo baudžiamuoju įsakymu buvo pripažintas kaltu ir nuteistas dėl 30 nusikalstamų veikų, numatytų BK 309 straipsnio 2 dalyje (disponavimas pornografinio turinio dalykais), padarymo, kad nusikalstama veika buvo padaryta mažametės dukterėčios atžvilgiu, į visas kitas bylos aplinkybes, teismas daro išvadą, kad kaltinamajam parenkant bausmės rūšį skirtina sankcijoje numatyta bausmė – laisvės apribojimas be intensyvios priežiūros, skiriant atitinkamus įpareigojimus. Bausmė trukmė, atsižvelgiant į anksčiau nurodytas aplinkybes, nustatyta didesnė nei šios bausmės vidurkis.

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis dar nėra atlikęs bausmės, paskirtos 2025 m. balandžio 3 d. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio nuostatomis, subendrintina su 2025 m. balandžio 3 d. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme bausmes iš dalies sudedant ir skirtina galutinė subendrinta bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, į galutinę bausmę įskaitytina bausmė, atlikta pagal 2025 m. balandžio 3 d. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teismo baudžiamąjį įsakymą.

2025 m. liepos 16 d. prokuroro nutarimu buvo skirtas laikinas nuosavybės teisių apribojimas kaltinamojo A. I. automobiliui (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN: (duomenys neskelbtini). Vadovaujantis BPK 151 straipsniu, prokuroro nutarimu skirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą į kaltinamajam nuosavybės teise priklausantį automobilį būtina palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikinti ir šį turtą nukreipti nukentėjusiosios G. B. civiliniam ieškiniui užtikrinti ir neturtinei žalai atlyginti.

Daiktas – mobiliojo ryšio telefonas (duomenys neskelbtini), juodos spalvos, suskilusiu ekranu, su SIM kortele Nr. (duomenys neskelbtini), supakuotas į spec. paketą Nr. (duomenys neskelbtini) ir perduotas į Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriaus daiktinių įrodymų saugojimo patalpą (2 t., b. l. 104-109), nuosprendžiui įsiteisėjus konfiskuotinas.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina galioti iki pradėjimo vykdyti įsiteisėjusį teismo nuosprendį dienos.

Pasibaigus teisiamajam posėdžiui 2025 m. spalio 6 d. teisme taip pat buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma dėl teisinės pagalbos išlaidų Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad už antrinės teisinės pagalbos suteikimą G. B. valstybei priteistina išlaidų suma yra 704,17 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad minėta pažyma buvo gauta jau pasibaigus teisiamajam posėdžiui ir visi proceso dalyviai su ja neturėjo galimybės susipažinti bei pasakyti savo nuomonės dėl šių išlaidų pagrįstumo, prašymas priteisti minėtas proceso išlaidas paliktinas nenagrinėtu.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 301–308 straipsniais,

nusprendžia:

A. I. pripažinti kaltu pagal BK 153 straipsnio 1 dalį ir paskirti jam laisvės apribojimą be intensyvios priežiūros 1 (vieneriems) metams 4 (keturiems) mėnesiams, įpareigojant visą laisvės apribojimo bausmės laikotarpį dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje, uždraudžiant visą laisvės apribojimo bausmės laikotarpį vartoti alkoholį ir kitas psichiką veikiančias medžiagas.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, bausmę subendrinti su 2025 m. balandžio 3 d. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme bausmes iš dalies sudedant ir A. I. skirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės apribojimą be intensyvios priežiūros 2 (dvejiems) metams, įpareigojant visą laisvės apribojimo bausmės laikotarpį dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje, uždraudžiant visą laisvės apribojimo bausmės laikotarpį vartoti alkoholį ir kitas psichiką veikiančias medžiagas, taip pat įpareigojant per visą bausmės vykdymo laikotarpį neatlygintinai išdirbti 150 (vieną šimtą penkiasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose arba nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis ir per 2025 m. balandžio 3 d. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teismo baudžiamajame įsakyme nustatytą terminą sumokėti 25 MGL (1250 Eur) dydžio įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikalstamų asmenų fondą.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, į galutinę bausmę įskaityti bausmę, A. I. atliktą pagal 2025 m. balandžio 3 d. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teismo baudžiamąjį įsakymą.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio gavimo laisvės apribojimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Nukentėjusiosios G. B. civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti tenkinti iš dalies iš A. I. G. B. naudai priteisiant 6000 Eur (šešis tūkstančius eurų) neturtinei žalai atlyginti. Kitoje dalyje civilinį ieškinį atmesti.

Nukentėjusiajai G. B. priteistų lėšų tvarkytoju uzufrukto teise iki vaiko pilnametystės nustatyti jos atstovą pagal įstatymą (duomenys neskelbtini).

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki pradėjimo vykdyti įsiteisėjusį teismo nuosprendį dienos.

Laikiną nuosavybės teisės apribojimą, nustatytą A. I. nuosavybės teise priklausančiam automobiliui (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN: (duomenys neskelbtini), palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikinti ir šį turtą nukreipti nukentėjusiosios G. B. civiliniam ieškiniui užtikrinti ir neturtinei žalai atlyginti.

Daiktą – mobiliojo ryšio telefoną (duomenys neskelbtini), juodos spalvos, suskilusiu ekranu, su SIM kortele Nr. (duomenys neskelbtini), supakuotą į spec. paketą Nr. (duomenys neskelbtini) ir perduotą į Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriaus daiktinių įrodymų saugojimo patalpą, nuosprendžiui įsiteisėjus konfiskuoti valstybės nuosavybėn.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus prašymą dėl teisinės pagalbos išlaidų priteisimo už G. B. suteiktą antrinę teisinę pagalbą palikti nenagrinėtą.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose.