Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2018-12-05 · Administracinė byla Nr. eI-6766-414/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2018-12-05
Bylos Nr.
eI-6766-414/2018
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-01627-2018-1
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Algis Markevičius, Rimantas Giedraitis, Daina Kukalienė
Pareiškėjas
T. S.
Atsakovas
Kauno miesto savivaldybės administracijos
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eI-6766-414/2018Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01627-2018-1Procesinio sprendimo kategorijos: 17.5; 55.1.3 (S)
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. gruodžio 5 d.Kaunas

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rimanto Giedraičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Dainos Kukalienės ir Algio Markevičiaus,

sekretoriaujant Rasai Ganienei,dalyvaujant pareiškėjui T. S. ir jo atstovui advokatui M. S.,atsakovės Kauno miesto savivaldybės administracijos atstovui R. G.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo T. S. skundą atsakovei Kauno miesto savivaldybės administracijai dėl atsisakymo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas ir jo atstovas prašė panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos 2018 m. liepos 3 d. rašte Nr. 39-2-204 išdėstytą sprendimą nemažinti automobilių stovėjimo vietų (duomenys neskelbtini) ir įpareigoti Kauno miesto savivaldybės administraciją kelio ženklais uždrausti automobilių statymą dešinėje (žiūrint pagal eismo kryptį) (duomenys neskelbtini) gatvės pusėje.

Pareiškėjas paaiškino, kad su savo sutuoktine 2017 m. liepos 17 d. įsigijo žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su statiniais (nebaigtu statyti gyvenamuoju namu ir garažu), esantį (duomenys neskelbtini). 2018 metais dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos vykdomų gatvių remonto darbų ir su tuo susijusių eismo organizavimo pakeitimų (duomenys neskelbtini) gatvėje iš esmės pablogėjo eismo saugumo situacija. Dėl (duomenys neskelbtini) vykdomų remonto darbų jame kritiškai sumažėjo automobilių stovėjimo vietų. Be to, automobilių stovėjimas (duomenys neskelbtini) jau kuris laikas yra apmokestintas vietine rinkliava. Nurodytos aplinkybės sąlygojo tai, kad vairuotojai automobilius stato greta (duomenys neskelbtini) esančiose gatvėse, iš jų ir (duomenys neskelbtini)gatvėje. Dėl išvardintų priežasčių (duomenys neskelbtini) gatvėje nuolatos gausu stovinčių automobilių, be to, automobiliai statomi abiejose gatvės pusėse. (duomenys neskelbtini) gatvė yra santykinai siaura ir per visą gatvės plotį (nuo tvoros iki tvoros) joje sunkiai telpa trys lengvieji automobiliai. Pažymėtina ir tai, kad (duomenys neskelbtini) gatvės dangos kokybė yra ypač bloga, o šaligatvių joje apskritai nėra. Kaip minėta, automobiliai šioje gatvėje yra statomi abiejose pusėse, taigi likusi erdvė yra pakankama tik vienam automobiliui pravažiuoti. Be to, eismas (duomenys neskelbtini) gatve iš (duomenys neskelbtini) gatvės pusės (duomenys neskelbtini) kryptimi yra labai intensyvus. Dėl abiejose gatvės pusėse stovinčių automobilių ir intensyvaus eismo pėstiesiems saugiai judėti (duomenys neskelbtini) gatve nėra jokios galimybės, o judėjimas vaikišku vežimėliu neįmanomas. Gatvės gyventojams saugiai išvažiuoti iš savo kiemų ar į juos įvažiuoti taip pat yra labai sunku.

Siekdamas, kad išvardintos problemos būtų išspręstos ir (duomenys neskelbtini) gatvėje būtų užtikrinta saugi aplinka, 2018 m. gegužės 17 d. pareiškėjas su prašymu kreipėsi į Kauno miesto savivaldybės administracijos Eismo saugumo komisiją (toliau – ir Komisija). Šiame prašyme pareiškėjas apibūdino (duomenys neskelbtini) gatvėje susiklosčiusią situaciją, pridėjo ją patvirtinančias fotonuotraukas ir paprašė inicijuoti (duomenys neskelbtini) gatvės rekonstrukciją bei kelio ženklais uždrausti automobilių statymą dešinėje (žiūrint pagal eismo kryptį) (duomenys neskelbtini) gatvės pusėje. Pareiškėjo prašymas buvo svarstomas Komisijos posėdyje 2018 m. birželio 26 d.

Kauno miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Atsakovė) Eismo organizavimo skyrius 2018 m. liepos 3 d. raštu (toliau – ir Ginčijamas sprendimas) informavo pareiškėją, kad Komisija rekomenduos savivaldybės administracijos direktoriui apsvarstyti (duomenys neskelbtini) gatvės remonto galimybes. Tačiau Ginčijamame sprendime taip pat buvo nurodyta, kad Komisija nusprendė nemažinti automobilių stovėjimo vietų (duomenys neskelbtini) gatvėje, nes 2017 m. gegužės 23 d. Komisijos sprendimu (duomenys neskelbtini) gatvėje buvo organizuotas vienpusis eismas ir šiuo metu eismas vyksta tik viena kryptimi.

Pažymėjo, jog 2018 m. gegužės 17 d. pareiškėjui kreipiantis į Komisiją eismas (duomenys neskelbtini)gatvėje jau vyko tik viena kryptimi. Abiejų krypčių eismas šioje gatvėje yra tiesiog neįmanomas dėl jau minėtų priežasčių. Tačiau tai, kad pareiškėjui su prašymu kreipiantis į Komisiją eismas (duomenys neskelbtini) gatvėje vyko viena kryptimi, niekaip nepaneigia jo nurodytų problemų ir situacijos ydingumo. Atsižvelgiant į teisės aktuose įtvirtintas teises ir pagrindus kreiptis į teismą dėl nagrinėjamu atveju kilusio ginčo galima konstatuoti, kad pareiškėjo suvokimas apie pažeistą ar ginčijamą teisę į įstatymų saugomą interesą, t. y. saugią aplinką jam ir jo šeimai jo gyvenamojoje vietoje, yra realus ir objektyvus, o Atsakovės priimtas sprendimas, taip pat atsisakymas atlikti veiksmus yra sukeliantys teisines pasekmes ir darantys įtaką pareiškėjo teisėms ir įstatymų saugomiems interesams. Tai, kad neįsigilinus į visas reikšmingas aplinkybes buvo atsisakyta atlikti esamoje situacijoje būtinus, iš imperatyvių įstatymo normų kildinamus veiksmus nurodant formalią priežastį, leidžia teigti, kad Ginčijamas sprendimas yra nepagrįstas, neteisėtas ir todėl naikintinas.

Atsiliepimas

Atsakovės Kauno miesto savivaldybės administracijos atstovas prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atstovas paaiškino, kad 2018 m. balandžio mėnesį prasidėjo (duomenys neskelbtini) rekonstravimo darbai, kurių metu yra rekonstruojama visa kelio atkarpa nuo centrinės miesto dalies iki Taikos prospekto įrengiant ir sutvarkant šaligatvius, automobilių stovėjimo vietas, įrengiant dviračių takus bei pakeičiant kelio dangą, todėl buvo sutrikdytas ir tapo sunkus automobilių ir pėsčiųjų eismas ne tik (duomenys neskelbtini), bet ir aplinkinėse gatvėse, kurios kertasi su (duomenys neskelbtini) ir kurių viena yra (duomenys neskelbtini) gatvė. Pažymėjo, kad iki šiol nebuvo gauta jokių fizinių ar juridinių asmenų skundų, susijusių su (duomenys neskelbtini) gatvės saugaus eismo organizavimo klausimais po to, kai buvo apmokestintas automobilių stovėjimas (duomenys neskelbtini), todėl padaryta išvada, kad pareiškėjo pateiktas prašymas Komisijai dėl anksčiau minėtų klausimų yra tiesiogiai susijęs su (duomenys neskelbtini)rekonstrukcijos darbais, kuriuos pabaigti planuojama šių metų pabaigoje. Manytina, kad susidariusi situacija turėtų būti išsispręsta pasibaigus rekonstrukcijos darbams, kadangi pabaigus bus sutvarkytas ir sureguliuotas chaotiškas automobilių statymas pačiame (duomenys neskelbtini) bei aplinkinėse gatvėse.

Šalies argumentai

Atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėjas savo prašyme bei skunde teismo prašo, kad būtų uždraustas automobilių stovėjimas dešinėje (duomenys neskelbtini) gatvės pusėje, tačiau nenurodo argumentų, kodėl toks draudimas turėtų būti įvestas būtent dešinėje pusėje. Pagal pareiškėjo pateiktus priedus prie bylos matyti, kad pareiškėjui ir jo sutuoktinei nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) ir jis yra būtent dešinėje gatvės pusėje, todėl toks pareiškėjo prašymas nepateikiant argumentų, kodėl turi būti ribojamas automobilių stovėjimas dešinėje (duomenys neskelbtini) gatvės pusėje, rodo pareiškėjo subjektyvumą, o ne pagrįstą susirūpinimą dėl saugaus eismo minėtoje gatvėje nebuvimo. Pažymėjo ir tai, kad pareiškėjas skunde tik pateikė savo nuomonę, tačiau nenurodė, kokie teisės aktai buvo pažeisti priėmus pareiškėjui nepalankų sprendimą ar jo dalį, kuris buvo nurodytas 2018 m. liepos 3 d. rašte Nr. 39-2-204, bei nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių pareiškėjo teiginius.

Nurodė tai, kad kelio ženklų įrengimą ir naudojimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2012 m. sausio 31 d. įsakymu Nr. 3-83 „Dėl Kelio ženklų įrengimo ir vertikaliojo ženklinimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintos Kelio ženklų įrengimo ir vertikaliojo ženklinimo taisyklės. Pagal šių taisyklių 100 punktą, draudžiamieji ženklai skirti eismui uždrausti ir apriboti arba tiems draudimams (apribojimams) panaikinti; draudžiamieji ženklai gali būti naudojami tik tada, kai jie būtini saugiam eismui organizuoti arba aplinkai apsaugoti; neturi būti naudojami ženklai, kurie nepagrįstai draustų ar apribotų eismą, todėl Komisijos priimtas sprendimas ir 2018 m. liepos 3 d. raštas Nr. 39-2-204 yra pagrįstas ir teisėtas, kadangi Komisija dar 2017 m. gegužės 23 d. priėmė sprendimą eismą organizuoti (duomenys neskelbtini) gatvėje viena puse, patenkant į gatvę iš Kalniečių gatvės, kurioje eismas yra mažiau intensyvus nei (duomenys neskelbtini), o šiuo metu vykdomi (duomenys neskelbtini) rekonstrukcijos darbai lemia eismo apsunkinimą aplinkinėse (duomenys neskelbtini) gatvėse, todėl nebaigus rekonstrukcijos darbų riboti automobilių stovėjimą (duomenys neskelbtini) gatvėje bei joje įrengti draudžiamuosius kelio ženklus būtų visiškai nepagrįstas sprendimas ir pasunkintų ir taip šiuo metu problemišką ir chaotišką eismo organizavimo vykdymą bei automobilių stovėjimą visame (duomenys neskelbtini) bei aplinkinėse gatvėse. Atkreipė dėmesį į tai, kad Ginčijamas sprendimas buvo priimtas atsižvelgiant į šiuo metu vykdomą (duomenys neskelbtini) rekonstrukciją ir jos sukeliamus eismo nepatogumus, todėl galimas draudžiamojo ženklo pastatymas ne tik, kad nepalengvintų esamos automobilių statymo situacijos (duomenys neskelbtini) mikrorajone, bet padaugėtų stovinčių automobilių kitose šio mikrorajono gatvėse, o tai dar labiau sutrikdytų saugų eismą šioje miesto dalyje.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Teismo posėdžio metu nustatyta, kad pareiškėjas su savo sutuoktine 2017 m. liepos 17 d. įsigijo žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su statiniais (nebaigtu statyti gyvenamuoju namu ir garažu), esantį (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas su šeima, kurioje auga ketverių metų sūnus, planuoja (duomenys neskelbtini), apsigyventi.

Atsižvelgiant į tai, kad (duomenys neskelbtini) gatvėje nuolatos gausu stovinčių automobilių, be to, automobiliai statomi abiejose gatvės pusėse, (duomenys neskelbtini) gatvė yra santykinai siaura ir per visą gatvės plotį (nuo tvoros iki tvoros) joje sunkiai telpa trys lengvieji automobiliai, šaligatvių joje apskritai nėra, eismas intensyvus, o dėl abiejose gatvės pusėse stovinčių automobilių ir joje vykstančio intensyvaus eismo pėstiesiems saugiai judėti (duomenys neskelbtini) gatve nėra jokios galimybės, gatvės gyventojams saugiai išvažiuoti iš savo kiemų ar į juos įvažiuoti taip pat yra labai sunku, 2018 m. gegužės 17 d. pareiškėjas su prašymu kreipėsi į Komisiją ir paprašė inicijuoti (duomenys neskelbtini) gatvės rekonstrukciją bei kelio ženklais uždrausti automobilių statymą dešinėje (žiūrint pagal eismo kryptį) (duomenys neskelbtini) gatvės pusėje.

Atsakovė 2018 m. liepos 3 d. Ginčijamu sprendimu informavo pareiškėją, kad Komisija rekomenduos savivaldybės administracijos direktoriui apsvarstyti (duomenys neskelbtini) gatvės remonto galimybes. Tačiau Ginčijamame sprendime taip pat buvo nurodyta, kad Komisija nusprendė nemažinti automobilių stovėjimo vietų (duomenys neskelbtini) gatvėje, nes 2017 m. gegužės 23 d. Komisijos sprendimu (duomenys neskelbtini) gatvėje buvo organizuotas vienpusis eismas ir šiuo metu eismas vyksta tik viena kryptimi.

Bylos dalykas – atsakovės Kauno miesto savivaldybės administracijos 2018 m. liepos 3 d. sprendimo Nr. 39-2-204 „Dėl prašymo riboti automobilių parkavimą (duomenys neskelbtini) g.“, kuriuo atsisakyta uždrausti automobilių statymą parkavimą (duomenys neskelbtini) gatvės dešinėje pusėje, teisėtumas ir pagrįstumas.

Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 32 punkte įtvirtinta, jog savivaldybių vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūra, taisymas ir saugaus eismo organizavimas yra viena iš savarankiškųjų savivaldybių funkcijų. Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 15 straipsnyje numatyta, kad kelių priežiūros tvarką nustato Vyriausybė. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2004 m. vasario 11 d. nutarimu Nr. 155 „Dėl Kelių priežiūros tvarkos aprašo patvirtinimo" patvirtino Kelių priežiūros tvarkos aprašą, kuriame numatyta, kad Kaune visų gatvių taisymo ir priežiūros darbų ir saugaus eismo sąlygų užtikrinimo užsakovo funkcijas atlieka ir kelių (gatvių) vertę apskaito savivaldybė. Kelio ženklų įrengimą ir naudojimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2012 m. sausio 31 d. įsakymu Nr. 3-83 „Dėl Kelio ženklų įrengimo ir vertikaliojo ženklinimo taisyklių patvirtinimo" patvirtintos Kelio ženklų įrengimo ir vertikaliojo ženklinimo taisyklės. Pagal šių taisyklių 100 punktą, draudžiamieji ženklai skirti eismui uždrausti ir apriboti arba tiems draudimams (apribojimams) panaikinti; draudžiamieji ženklai gali būti naudojami tik tada, kai jie būtini saugiam eismui organizuoti arba aplinkai apsaugoti; neturi būti naudojami ženklai, kurie nepagrįstai draustų ar apribotų eismą.

Teisėjų kolegija mano, kad administravimo subjektui įstatymo leidėjo deleguota diskrecijos teisė reguliuoti atitinkamą sritį, šiuo atveju organizuoti saugų eismą, lemia Atsakovės teisę pasirinkti ekonomiškai bei teisiškai reikšmingus kriterijus, kad būtų įgyvendinti įstatymo tikslai.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2007 m. rugpjūčio 2 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. I444-12/2007, 2011 m. balandžio 14 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A444-1359/2011 yra konstatavęs, jog įstatymo tikslai gali būti pasiekti įvairiais teisinio reguliavimo būdais. Konkretaus būdo pasirinkimas priskiriamas teisės aktą priimančio viešojo administravimo subjekto kompetencijai, tačiau, siekdamas įstatyme nurodytų tikslų, viešojo administravimo subjektas yra saistomas bendrųjų viešojo administravimo principų (teisėtumo, proporcingumo, draudimo diskriminuoti ir kt.). Tarp įvairių teisės aktais siekiamų tikslų turi egzistuoti pusiausvyra, vieno tikslo negalima nepagrįstai iškelti paneigiant kitą. Jeigu susiduriama su konkrečių tikslų tarpusavio konkurencija, kuriam tikslui suteikti prioritetą pasirenka teisės aktą priimantis viešojo administravimo subjektas, tačiau tai turi būti daroma kuo mažiau darant įtaką likusiems tikslams įgyvendinti. Administracinių teismų kompetencija tokiu atveju apsiriboja tikrinimu, ar įgyvendindamas ekonominę ir politinę diskreciją viešojo administravimo subjektas nepažeidė teisės principų ir normų.

Pareiškėjas reikalavimą Atsakovei kelio ženklais uždrausti automobilių statymą dešinėje (žiūrint pagal eismo kryptį) (duomenys neskelbtini) gatvės pusėje, grindė Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 1 straipsnio 1 dalimi, susijusia su siekiu apsaugoti eismo dalyvių ir kitų asmenų gyvybę, sveikatą ir turtą, gerinti transporto ir pėsčiųjų eismo sąlygas. Tačiau teismas, nagrinėdamas administracines bylas, privalo nustatyti, kuo pasireiškia pareiškėjo nurodytas pažeidimas, t. y. kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti, ar asmuo, kuris kreipėsi dėl pažeistos teisės (intereso) gynimo, turi jo nurodytas teises (įstatymų saugomus interesus), ar šios teisės (interesai) objektyviai yra pažeistos asmens nurodytu būdu. Tik nustatęs paminėtas aplinkybes, teismas gali apginti pareiškėjo teises vienu iš Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 2–4 punktuose numatytų būdų. Nenustatęs šių aplinkybių, teismas turi atmesti skundą (prašymą) Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punkto pagrindu. Teismų praktikoje, asmens suinteresuotumas aiškinamas kaip subjekto materialinis teisinis suinteresuotumas, t. y. asmuo turi turėti aiškiai identifikuojamą suinteresuotumą apginti materialinės teisės normų saugomą teisę ar interesą (Administracinių teismų praktika Nr. 7, p. 124–131, 2012 m. gegužės 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-1260/2012).

Byloje neginčijamai nustatyta, kad net ir bylos nagrinėjimo metu pareiškėjas (duomenys neskelbtini) gatvėje negyveno, o byloje nepateikta jokių pagrįstų duomenų, kad pažeidžiami pareiškėjo interesai dėl to, kad (duomenys neskelbtini) gatvės abiejose gatvės pusėse statomi automobiliai ir dėl joje vykstančio intensyvaus eismo pareiškėjui (jo ketverių metų sūnui) saugiai judėti (duomenys neskelbtini) gatve nėra jokios galimybės. Teismo posėdžio metu liudytojais apklausti (duomenys neskelbtini) gatvės gyventojai taip pat nenurodė pareiškėjo objektyviai pažeidžiamų interesų, nes jų parodymai buvo susieti su iš esmės pablogėjusia eismo saugumo situacija 2018 m. balandžio mėnesį prasidėjus (duomenys neskelbtini) rekonstravimo darbams.

Iš skundo motyvų (pėstiesiems saugiai judėti (duomenys neskelbtini) gatve nėra jokios galimybės, o judėjimas vaikišku vežimėliu neįmanomas, galimybė gatvės gyventojams saugiai išvažiuoti iš savo kiemų ar į juos įvažiuoti taip pat yra labai apsunkinta) spręstina, kad pareiškėjas gina viešąjį interesą, tačiau tokia teisė jam nesuteikta.

Tiek pareiškėjo, tiek Atsakovės į bylą pateiktos foto nuotraukos patvirtina faktines aplinkybes, kad (duomenys neskelbtini) gatvėje automobiliai statomi abiejose gatvės pusėse, gatvė yra santykinai siaura, šaligatviai joje neįrengti, tačiau teisėjų kolegija mano, jog Atsakovės sprendimas atsisakyti riboti automobilių statymą (duomenys neskelbtini) gatvės dešinėje pusėje, nepažeidė pusiausvyros tarp pareiškėjo teisės į saugų eismo organizavimą ir visuomenės teisės statyti automobilius centrinėje miesto dalyje, nes Komisija dar 2017 m. gegužės 23 d. priėmė sprendimą eismą organizuoti (duomenys neskelbtini)gatve viena puse, patenkant į gatvę iš Kalniečių gatvės, kurioje, eismas yra žymiai mažiau intensyvus nei (duomenys neskelbtini), o vykdomi rekonstrukcijos darbai apsunkintų problematišką automobilių stovėjimą visame (duomenys neskelbtini) bei aplinkinėse gatvėse. Svarbia aplinkybe teisėjų kolegija laiko ir tai, jog pareiškėjui su sutuoktine 2017 m. liepos 17 d. įsigijus žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su statiniais (nebaigtu statyti gyvenamuoju namu ir garažu), esantį (duomenys neskelbtini), jau buvo sukurti papildomi ir reikalingi (duomenys neskelbtini) gatvės gyventojų subjektinių teisių ir teisėtų interesų apsunkinimai bei apribojimai.

Pažymėtina, kad Ginčijamas sprendimas buvo priimtas atsižvelgiant į Komisijos, kuri buvo sudaryta Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2015 m. balandžio 24 d. įsakymu Nr. A-1354 „Dėl eismo saugumo komisijos sudarymo ir jos nuostatų patvirtinimo“ patvirtintus Kauno savivaldybės eismo saugumo komisijos nuostatus, todėl jį priimant buvo išlaikytos procedūros, tyrėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą.

Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje nėra teisiškai pagrįstų argumentų, kurie sudarytų pagrindą spręsti apie pareiškėjo teisėtų interesų pažeidimą, todėl skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

T. S. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.

Teisėjai Rimantas GiedraitisDaina KukalienėAlgis Markevičius