Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje išnagrinėjęs kaltinamojo V. R. gynėjos advokatės Reginos Atkočaitienės skundą dėl Kauno apygardos teismo 2014 m. lapkričio 12 d. nutarties, kuria kaltinamajam V. R. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. R. kaltinamas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ir 254 straipsnio 1 dalį tuo, kad turėdamas tikslą pagrobti svetimą – V. Č. priklausantį turtą, laikotarpyje nuo 2014 m. rugsėjo 7 d. 19.00 val. iki 2014 m. rugsėjo 8 d. 16.00 val., tikslesnis laikas tyrimo metu nenustatytas, atlenkęs rūsio langą laikančią vinį ir jį išstūmęs įsibrovė į V. Č. priklausančio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), rūsį, kur, panaudodamas rūsyje rastą kirvį išlaužė duris vedančias iš rūsio į namo pirmąjį aukštą, po ko, patekęs į gyvenamąsias patalpas, iš kambaryje esančios spintos lentynos pagrobė 290 Lt, įvairaus nominalo kupiūromis, taip pat 40 Lt vertės keturis 9 mm kalibro šovinius, skirtus šaudyti C kategorijos šaunamuoju ginklu, 300 Lt vertės C kategorijos šaunamąjį ginklą – dujinį revolverį ME38 Magnum, 9 mm Knall, Nr. 016434, po to, tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, iš svetainėje esančios sekcijos pagrobė 200 Lt vertės stalo įrankių lagaminą, bei iš miegamojo kambario pagrobė 300 Lt vertės mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 500“, kurio IMEI Nr. 359744044721744, kartu su pakrovėju, tuo nukentėjusiajam V. Č. padarė 1130 Lt turtinę žalą.

Taip pat V. R. kaltinamas pagal BK 187 straipsnio 1 dalį tuo, kad laikotarpyje nuo 2014 m. rugsėjo 7 d. 19.00 val. iki 2014 m. rugsėjo 8 d. 16.00 val., tikslesnis laikas tyrimo metu nenustatytas, vagystės, įsibraunant į V. Č. priklausantį gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), metu, tyčia, siekdamas patekti į gyvenamąsias patalpas ir tuo tikslu su kirviu sulaužydamas 500 Lt vertės rūsio duris, sugadino V. Č. priklausantį turtą už 500 Lt sumą.

V. R. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnyje nustatyta tvarka sulaikytas 2014 m. rugsėjo 14 d. Prienų rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 16 d. nutartimi V. R. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, terminą skaičiuojant nuo 2014 m. rugsėjo 14 d.

Atkreipė dėmesį į tai, jog teismo posėdžio metu kaltinamasis patikino teismą, kad nežada slėptis ar bėgti nuo teismo, taip pat neketina daryti naujų nusikaltimų, gali apsigyventi pas savo pusbrolį (liudytoją byloje V. B. ) ir pasižadėjo atvykti į teismo posėdžius bei netrukdyti teismo procesui. Gynėjos manymu, BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai gali būti pasiekti ir švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis.

Teismo posėdyje kaltinamojo gynėja prašė skundą tenkinti, prokuroras prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmetamas.

Suėmimas gali būti skiriamas ir jo terminas pratęsiamas tuo atveju, jei yra suėmimo skyrimo sąlygos, numatytos BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse, ir bent vienas iš BPK 122 straipsnio 1 dalyje numatytų alternatyvių suėmimo taikymo pagrindų.

Skundžiama Vilniaus apygardos teismo nutartimi kaltinamajam V. R. kardomosios priemonės – suėmimo terminas buvo pratęstas BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytais pagrindais.

Skiriant ar pratęsiant suėmimą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu atsižvelgiama į BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes: įtariamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes. Inkriminuojamo nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė yra priskiriama BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodytai ,,kitų aplinkybių“ sąvokai. V. R. kaltinamas nesunkaus, apysunkio ir sunkaus nusikaltimų padarymu. Baudžiamasis įstatymas už V. R. inkriminuotas veikas numato terminuoto laisvės atėmimo bausmes. Už šaunamojo ginklo ir šaudmenų pagrobimą kvalifikuojamą pagal už BK 254 straipsnio 1 dalį numatytas laisvės atėmimas iki septynerių metų. Nors paprastai vien inkriminuojamų nusikaltimų sunkumas ir gresianti griežta laisvės atėmimo bausmė nėra pripažįstamos pakankamomis sąlygomis griežčiausios kardomosios priemonės – suėmimo taikymui, tačiau apygardos teismas, pratęsdamas kardomosios priemonės – suėmimo taikymą įtariamajam, atsižvelgė ir į tai, kad kaltinamasis V. R. neturi nuolatinės gyvenamosios vietos – įtrauktas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą, nedirbantis, neturintis pastovaus pragyvenimo šaltinio, darbo biržoje neregistruotas, nesusituokęs, praeityje teistas, dėl ko padarė pagrįstą išvadą, jog būdamas laisvėje ir siekdamas išvengti gresiančios baudžiamosios atsakomybės kaltinamasis V. R. gali bėgti (slėptis) nuo teismo.

BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytu pagrindu suėmimas gali būti skiriamas arba jo terminas pratęsiamas, jei yra duomenų, jog asmuo, įtariamas padaręs vieną ar kelis labai sunkius ar sunkius nusikaltimus arba BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus apysunkius nusikaltimus, iki nuosprendžio priėmimo gali padaryti naujų labai sunkių, sunkių ar šioje dalyje nurodytų apysunkių nusikaltimų. Pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti bent vieną iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų, gali patvirtinti informacija apie jo teistumą, jo vaidmuo padarant nusikaltimus, įtarimas (kaltinimas) kelių nusikalstamų veikų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veikos, kiti duomenys. Kaip minėta, V. R. kaltinamas nesunkaus, apysunkio ir sunkaus nusikaltimo padarymu. Nusikaltimai, kurių padarymu kaltinamas V. R. (BK 254 str. 1 d., 178 str. 2 d.), įtraukti į BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų sąrašą. Bylos duomenimis nustatyta, kad kaltinamasis anksčiau teistas penkis kartus, buvo pripažintas pavojingu recidyvistu, nors bausmę atlikęs, tačiau teistumas neišnykęs - tai rodo didesnį kaltinamojo pavojingumą ir polinkį nusikalsti. Išvardintos aplinkybės patvirtina, jog apygardos teismas pagrįstai padarė išvadą, kad kaltinamasis yra linkusi nusikalsti asmenybė ir būdamas laisvėje gali daryti naujas nusikalstamas veikas. Kaltinamojo gynėjos skunde nurodyta aplinkybė, jog teismo posėdžio, dėl kardomosios priemonės – suėmimo termino pratęsimo, metu kaltinamasis patikino teismą, kad nežada slėptis ar bėgti nuo teismo, taip pat neketina daryti naujų nusikaltimų, gali apsigyventi pas savo pusbrolį (liudytoją byloje V. B. ) ir pasižadėjo atvykti į teismo posėdžius bei netrukdyti teismo procesui, nėra pakankamai reikšminga, kad paneigtų pirmiau nurodytą apygardos teismo išvadą.

Nagrinėjamu atveju pažymėtina, jog nagrinėdamas skundą dėl kardomosios priemonės – suėmimo paskyrimo ar jos termino pratęsimo, teismas byloje surinktus įrodymus analizuoja ir vertina tik tiek, kad nustatyti, ar yra pagrindas asmenį įtarti ar kaltinti jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymu, bet nesprendžia kaltės klausimo iš esmės, nes tai daroma nagrinėjant bylą teisiamajame posėdyje pirmosios instancijos teisme. Todėl tokios kaltinamojo gynėjos skunde nurodytos aplinkybės, jog kaltinamasis V. R. dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos neprisipažino ir byloje nėra surinkta objektyvių, pakankamų įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę, atmetamos kaip nepagrįstos. Papildomai atkreipiamas dėmesys į tai, kad Lietuvos apeliacinis teismas, nagrinėdamas skundą dėl paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo termino pratęsimo pagrįstumo, tik sprendžia, ar yra įstatyme numatyti pagrindai taikyti suėmimą kaltinamojo atžvilgiu.

Pažymėtina, kad kardomoji priemonė – suėmimas neišvengiamai suvaržo suimtojo teises, numatytas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje, BPK 44 straipsnio 1 dalyje ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio nuostatose, tačiau šiuo atveju be teisių suvaržymo netaikant griežčiausios kardomosios priemonės neįmanoma pasiekti BPK 119 straipsnyje įtvirtintų tikslų. Įvertinus nusikaltimų, kurių padarymu kaltinamas V. R. , pobūdį, sunkumą bei jų skaičių, pripažintina, kad griežčiausios kardomosios priemonės taikymas kaltinamajam neprieštarauja proporcingumo principui, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso normoms bei nepažeidžia Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatų.

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, darytina išvada, jog Kauno apygardos teismo nutartis dėl kardomosios priemonės – suėmimo termino kaltinamajam V. R. pratęsimo yra teisėta ir pagrįsta, jos naikinti skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

kaltinamojo V. R. gynėjos advokatės Reginos Atkočaitienės skundą atmesti.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.