- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-12-05
- Bylos Nr.
- I-4339-121/2008
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Mefodija Povilaitienė (pirm.), Arūnas Dirvonas, Nijolė Šidagienė (pran.)
- Pareiškėjas
- K. K. G.
- Atsakovas
- Vilniaus miesto savivaldybės administracijai
- Trečiasis asmuo
- Vilniaus apskrities viršininko administracija, Vilniaus „Žiburio“
- Kategorijos
- 11.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Arūno Dirvono, Mefodijos Povilaitienės (kolegijos pirmininkė), Nijolės Šidagienės (pranešėja), sekretoriaujant Silvijai Krivickaitei, dalyvaujant pareiškėjo atstovui adv. Edmundui Kisieliui, atsakovės atstovei Giedrei Jančiauskienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo K. K. G. skundą atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, tretieji suinteresuoti asmenys- Vilniaus apskrities viršininko administracija, Vilniaus „Žiburio“ pradinė mokykla, dėl įpareigojimo atlikti veiksmus,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydamas įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (VMSA) direktorių per trisdešimt dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos įvykdyti Vyriausybės 1997-09-29 d. nutarimo Nr.1057 106 punkto nuostatas- parengti ir atlikti žemės sklypo suformavimą žemės nuosavybės teisių atkūrimui ir grąžinimui natūra tarp Tuskulėnų g.30 ir Tuskulėnų g.20 namų ir pateikti atmatuotas sklypo ribas tolesniam žemės grąžinimo įforminimui Vilniaus apskrities viršininkui (VAV). Paaiškina, kad VMSA, pažeisdama Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau - Atkūrimo įstatymas), Vyriausybės 1997 metų rugsėjo 29 d. nutarimu Nr.1057 patvirtintos Atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos (toliau- nutarimas Nr.1057 ir Tvarka) ir kitų norminių aktų nuostatas, sąlygojančias nuosavybės atkūrimo procedūrą, jau 17 metų vilkina ir nepagrįstai atsisako atlikti jos kompetencijai priskiriamus veiksmus pareiškėjo nuosavybės teisei atkurti, tuo pažeisdama pareiškėjo konstitucines teises. Vykdant nuosavybės teisių atkūrimo procedūrą pagal jo 1991-12-06 pateiktą prašymą, Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius ir VMSA Plėtros departamentas konstatavo, jog sklypas neužstatytas ir gali būti grąžintas paveldėtojams, o VAV administracijos (VAVA) Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius 2005-05-19 pavedė VMSA nustatyti grąžintino sklypo ribas, plotą bei naudojimo sąlygas, tačiau tai nebuvo padaryta ir vėliau VMSA nepagrįstai šį sklypą priskyrė valstybės išperkamai žemei ir atsisakė jį grąžinti natūra. VMSA teiginiai, kad pareiškėjo paveldėtas žemės sklypas užimtas ir tai yra valstybės išperkama žemė, nes šis sklypas yra tik nežymi vaikų darželio teritorijos dalis, kurioje nėra statinių ar kitokių inžinierinių įrenginių, todėl nėra jokio pagrindo negrąžinti šio sklypo jo paveldėtojams. Be to, visa ginčo sklypo žemė negali būti priskirtina valstybės išperkamai žemei dar ir dėl to, kad greta sklypo esančio gyvenamojo namo eksploatavimui reikalinga tik labai nedidelė dalis šio žemės sklypo. Kartu su 2008-05-10 raštu VMSA pateikta atnaujinta kartografinė medžiaga patvirtina, jog šis sklypas jokių savininkų neturi, tai laisva, valstybei priklausanti žemė, kurios didžioji dalis priklauso darželiui, tačiau ji visiškai neeksploatuojama, o atsisakymą į šį prašymą pareiškėjas gavo 2008-08-14 dieną. Vadovaujantis Konstitucijos 23 straipsniu, nuosavybė neliečiama, nuosavybės teises saugo įstatymai ir ji gali būti paimama tik įstatymo nustatyta tvarka visuomenės poreikiams ir teisingai atlyginama. Remiasi Konstitucinio Teismo 1998-06-18 ir 2001-04-02 nutarimais, pagal kuriuos Konstitucijos 23 str. 3 dalyje nurodyti visuomenės poreikiai, kuriems įstatymo nustatyta tvarka ir teisingai atlyginant gali būti paimama nuosavybė, yra visos visuomenės ar jos dalies interesai, kuriuos valstybė konstituciškai įpareigota užtikrinti ir tenkinti, o paimant nuosavybę visuomenės poreikiams turi būti siekiama pusiausvyros tarp visuomenės bei jos narių teisėtų interesų, be to, paimti nuosavybę galima tik aiškiai išreikštiems visuomenės poreikiams, kurie objektyviai negalėtų būti patenkinti, jeigu nebūtų paimtas tam tikras konkretus nuosavybės objektas, šiuo gi atveju tokio tiesiogiai išreikšto poreikio nėra, todėl grąžinus pareiškėjui ginčo žemės sklypą, kuris neužstatytas pastatais bei nėra besąlygiškai naudojamas visuomenės poreikiams tenkinti, nebūtų pažeisti nei visuomenės interesai, nei kitų fizinių ar juridinių asmenų nuosavybės teisės. Įsiteisėjusiu Vilniaus m. 1-sios apylinkės teismo 2000-10-31 sprendimu patvirtinus testamentą ir nustačius juridinę reikšmę turintį faktą dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo, VAVA 2002-08-27 kreipėsi į atsakovę, prašydama parengti žemės sklypo planą, nustatyti jo paskirtį ir naudojimo pobūdį, tačiau VMSA, vilkindama nepagrįstai ir neteisėtai nerengia pareiškėjui grąžintino sklypo plano, nenustato jo naudojimo paskirties bei nepagrįstai teigia, kad prašomas suformuoti grąžinimui skirtas sklypas yra išperkamas valstybės, tuo galimai sudarydama prielaidas šį žemės sklypą perleisti tretiesiems asmenims (b.l.2-7).
Atsiliepimas
Atsakovė atsiliepimu į skundą prašo: 1) konstatavus, kad praleistas ABTĮ 33 straipsnyje numatytas terminas skundui paduoti, nutraukti administracinę bylą ABTĮ 101 str. 6 punkto pagrindu; 3) palikti skundą nenagrinėtu ABTĮ 103 str. 1 punkto pagrindu; 3) nusprendus bylą nagrinėti iš esmės, skundą atmesti kaip nepagrįstą. Paaiškina, kad su skundu nesutinka dėl šių motyvų:
Šalies argumentai
1) kadangi sprendimas atkurti nuosavybės teises pareiškėjui nagrinėjamu atveju nepriimtas, nesant duomenų, kad jis su skundu kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą, skundas paliktinas nenagrinėtu ABTĮ 103 str. 1 punkto pagrindu. Remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (LVAT) 2007-04-16 nutartimi administracinėje byloje Nr.A2-408/2007, kurioje išaiškinta, kad ginčams, kilusiems iki sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo priėmimo, taikoma išankstinė skundų nagrinėjimo ne teisme tvarka ir nurodo, kad, vadovaujantis nutarimu Nr. 1057 patvirtintos Tvarkos 122 punktu, skundai, susiję su nuosavybės teisių į žemę atkūrimu, iki apskrities viršininko sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo priėmimo nagrinėjami Žemės reformos įstatymo 18 straipsnyje nustatyta tvarka, t.y. tokius skundus nagrinėja apskričių viršininkai ir Vyriausybės įgaliota institucija - Nacionalinė žemės tarnyba;
2) pareiškėjas praleido ABTĮ 33 straipsniu nustatytą terminą skundui pateikti, nes VAVA 2004-12-06 raštu Nr.(30/31)-G20-795 jam buvo pranešta, kad VAVA 2003-03-06 gavo atsakymą iš VMSA apie tai, jog ginčo žemė priskirta valstybės išperkamai ir, vadovaujantis Atkūrimo įstatymo 12 straipsniu, natūra negrąžinama. Taigi, jau nuo 2004 metų pareiškėjas žino VMSA poziciją dėl nuosavybės teisių atkūrimo į ginčo žemės sklypą, tačiau daugiau nei tris metus jis nesikreipė į teismą, nepasinaudojo išankstine skundų nagrinėjimu ne teismo tvarka ir kitu būdu negynė savo teisių. Be to, Tvarkos 106 punkte nustatyti terminai, per kuriuos valstybės institucijos turi atlikti tam tikrus veiksmus atkuriant nuosavybės teises, ir pareiškėjas ABTĮ 33 str. nustatyta tvarka per du mėnesius nuo dienos, kai baigiasi įstatymo ar kito teisės akto nustatytas reikalavimo įvykdymo terminas, neskundė VMSA neveikimo, todėl jis praleido terminą skundui paduoti ir byla nutrauktina ABTĮ 101 str. 6 punkto pagrindu;
3) nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkuriamos Atkūrimo įstatymo nustatyta tvarka atsižvelgiant į socialinius ir ekonominius, kitus su nuosavybe susijusių santykių esminius pokyčius, įvykusius per laikotarpį, praėjusį nuo šio turto neteisėto nacionalizavimo. Dėl įvykusių esminių pokyčių, taip pat atsižvelgiant į Lietuvos valstybės realias galimybes, neįmanoma atkurti visų okupacinės valdžios pažeistų nuosavybės teisių visiškai grąžinant natūra visą išlikusį nekilnojamąjį turtą. Atkūrimo įstatymas nustato, kad piliečiams grąžinamas išlikęs nekilnojamasis turtas, o jei šios galimybės nėra- už jį teisingai atlyginama (Konstitucinio Teismo 2001-04-02 nutarimas). Vadovaujantis Tvarka, savivaldybė apskrities viršininko žemėtvarkos skyriui jo prašymu teikia informaciją apie tai, ar turėta žemė nėra priskirta valstybės išperkamai ir yra grąžinama, o esant tokiai galimybei, formuoja žemės sklypo ribas, organizuoja žemės sklypo kadastrinius matavimus ir rengia sklypo planą. Pagal Atkūrimo įstatymo 5 str. 2 d. 1 punktą nuosavybės teisė į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, atkuriama (piliečiui pageidaujant) grąžinant natūra laisvą (neužstatytą) žemę turėtoje vietoje, išskyrus žemę, pagal šio įstatymo 12 straipsnį priskirtą valstybės išperkamai žemei. Įstatymo 12 straipsnyje vartojama sąvoka „išpirkimas“ reiškia valstybės įgaliotų institucijų teisę priimti sprendimą buvusiems savininkams negrąžinti išlikusios žemės, jeigu yra atitinkamos įstatymų nustatytos sąlygos. Remiasi LVAT apžvalgoje Nr.2 „Teismų praktikos administracinėse bylose dėl nuosavybės teisių atkūrimo apibendrinimas ir teisės taikymo rekomendacijos" 2005-12-16 pateiktu išaiškinimu, kad, nustačius, jog teritorijoje, kurioje yra prašomas gražinti natūra sklypas, yra patvirtintas detalusis ar kitas Vyriausybės nustatyta tvarka parengtas to žemės sklypo planas (pvz. bendrasis ar specialusis planas), pagal kurį prašomas grąžinti natūra sklypas priskirtinas valstybės išperkamai žemei Atkūrimo įstatymo 12 str. pagrindu, prašomas gražinti sklypas turi būti vertinamas kaip negrąžintinas natūra, o valstybės išperkamas, jeigu administracinis aktas, kuriuo buvo patvirtintas pirmiau nurodytas planas, nepanaikintas įstatymų nustatyta. Atkūrimo įstatyme nurodytus žemės išpirkimo atvejus jungia esminis požymis- konkretus visuomenės poreikis pageidaujamai grąžinti natūra žemei, o nagrinėjamu atveju toks poreikis ginčo teritorijai buvo patvirtintas Vilniaus miesto tarybos 2004m. gruodžio 29d. sprendimu Nr.1-635 patvirtintu bendruoju planu bei Vilniaus miesto tarybos 2007m. vasario 14d. sprendimu Nr.1-1519 „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano iki 2015 metų ir jo sprendinių tvirtinimo“, kas yra pakankamas pagrindas žemę priskirti valstybės išperkamai ir negrąžinti jos natūra. Atkūrimo įstatymo 12 str. 3 punktas nustato, kad žemė, užimta žemės sklypų, numatomų naudoti bendroms gyventojų reikmėms, visuomeninei statybai bei rekreacijai, savivaldybių funkcijoms vykdyti reikalingų socialinių, švietimo, rekreacijos tikslams skirtų objektų, iš šio įstatymo 2 straipsnyje nurodytų piliečių išperkama valstybės. VMS tarybos 2002-12-21 sprendimu Nr.746 „Dėl Vilniaus miesto teritorijos (iki 1995-06-01 nustatytąja tvarka priskirtos Vilniaus miestui) suvestinių grafinių duomenų tvirtinimo“ ginčo žemė priskirta valstybės išperkamai, nes ginčo žemės sklypas, esantis tarp (duomenys neskelbtini) ir Tuskulėnų g. 20, patenka į vaikų darželio naudojamą žemės sklypą, į kurį VMS panaudos teisė įregistruota Nekilnojamojo turto registre, ir į bendro naudojimo- daugiabučio (61 butas) gyvenamojo namo, esančio Tuskulėnų g. 20, naudojamą teritoriją, kurioje įrengti šaligatviai ir privažiavimai prie namų, namo gyventojų naudojama automobilių stovėjimo aikštelė, dalis sklypo užimta šio daugiabučio gyvenamojo namo įėjimų į laiptines. Pažymi, kad žemės sklypas (duomenys neskelbtini), skirtas eksploatuoti pastatui- vaikų darželiui ir kitiems statiniams (pavėsinėms, aikštelėms), kurie nuosavybės teise priklauso VMS, ir pareiškėjas negali savo nuožiūra spręsti, ar žemė yra laisva, neužstatyta bei koks plotas reikalingas pastato eksploatacijai, nes tai teisės aktų nustatytu pagrindu atlieka VMS pagal jai priskirtą kompetenciją. Be to, žemės sklypas, (duomenys neskelbtini), yra suformuotas atliekant kadastrinius matavimus ir įregistruotas nekilnojamojo turto registre, o pagal Teritorijų planavimo įstatymo (TPĮ) 22 straipsnį sklypo ribos gali būti keičiamos tik parengus teritorijos detalųjį planą, todėl nėra galimybės pareiškėjui suformuoti sklypą nuosavybės teisių grąžinimui. Kadangi sklypas (duomenys neskelbtini), skirtas pastatams, statiniams ar įrenginiams eksploatuoti ir yra užstatytas vaikų darželiu - objektu, aptarnaujančiu gyventojus, visuomenės poreikis šiai teritorijai yra akivaizdus, o likusi ginčo sklypo dalis patenka į bendro naudojimo teritoriją, priskirtą gyvenamojo namo Tuskulėnų g. 20 eksploatacijai. Vadovaujantis Aplinkos ministro 2003m. birželio 11d įsakymu Nr.289 patvirtinto STR 1.01.09:2003 „Statinių klasifikavimas pagal jų naudojimo paskirtį" 9 punktu, šaligatvis, kiemų keliai (privažiavimai), aikštelės yra inžineriniai statiniai, todėl likusi ginčo sklypo dalis taip pat laikytina užstatyta ir, remiantis Atkūrimo įstatymo 12 str. 3 punktu, priskirtina valstybės išperkamai. Konstitucinis Teismas 2001-04-02 nutarime nurodė, jog piliečiams grąžinamas išlikęs nekilnojamasis turtas, o jei šios galimybės nėra- už jį teisingai atlyginama, be to, konstatavo, jog nuostata, kad, jei negalima grąžinti turto natūra, turi būti skiriama kompensacija, neprieštarauja nuosavybės neliečiamumo ir nuosavybės teisių gynimo principams, nes teisinga kompensacija taip pat užtikrina nuosavybės teisių atkūrimą (1994-05-27, 1995-12-22, 1998-06-18 nutarimai)- (b.l.110-115).
Atsiliepimas
Tretysis suinteresuotas asmuo VAVA atsiliepimu į skundą prašo bylą nagrinėti teismo nuožiūra. Paaiškina, kad jis atliko visus teisės aktuose numatytus veiksmus, reglamentuojančiuose nuosavybės teisių į žemę atkūrimą- vadovaujantis Tvarkos 106 punktu, 2002-08-13 nustatė C. M. ir K. M. iki nacionalizacijos valdytos žemėvaldos ribas ir surašė aktą bei 2002-08-27 raštu Nr.31/02-17-2064 kreipėsi į Vilniaus miesto merą dėl žemės sklypo ribų, ploto ir naudojimosi sąlygų nustatymo pretendentams dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę, tačiau VMSA Miesto plėtros departamentas 2003-03-06 raštu Nr.203-17-420 nurodė, kad iki nacionalizacijos turėta žemė Rinktinės g. priskirta valstybės išperkamai žemei. VAVA 2005-03-15 raštu Nr. (30/31)-G20-138 vėl kreipėsi į departamentą, prašydama informuoti, ar nuosavybės teisėmis turėtoje žemėvaldoje Raitininkų g. nėra galimybės pakeisti esamų ribų ir suformuoti žemės sklypą nuosavybės teisių atkūrimui grąžinant žemę natūra, ir, atsakydamas į šį užklausimą, departamentas 2005-03-30 raštu Nr.A51-1066(14.6-MPD-6) pranešė, kad, vadovaujantis TPĮ, naudojamų žemės sklypų ribos gali būti keičiamos tik parengus teritorijos detalųjį planą, tačiau, atsižvelgiant į tai, jog ginčo teritorija priklauso privatiems asmenims, be jų sutikimo nėra teisinio pagrindo pradėti Raitininkų g. detaliojo planavimo procedūras. VMSA patvirtinus grąžinamų natūra žemės sklypų planus ir kitą dokumentaciją, VAVA galės toliau vykdyti nuosavybės teisių atkūrimą (b.l.125-126).
Tretysis suinteresuotas asmuo Vilniaus „Žiburio“ pradinė mokykla atsiliepimu į skundą prašo nutraukti administracinę bylą ABTĮ 101 str. 6 punkto pagrindu arba palikti skundą nenagrinėtu ABTĮ 103 str. 1 punkto pagrindu; nusprendus bylą nagrinėti iš esmės- skundą atmesti kaip nepagrįstą argumentais, analogiškais atsakovės atsiliepime nurodytiems argumentams (b.l.144-147).
Šalies argumentai
Pareiškėjo atstovas, bylą nagrinėjant teisme, skundą palaikė, papildomai paaiškino, kad atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kad ginčo žemės sklypas priskirtas valstybės išperkamai, tiek jo dalis, esanti darželiui priskirtoje teritorijoje, tiek jo dalis, esanti gyv. namui neva priskirtoje teritorijoje (išskyrus priskirtą pagal „raudonąsias linijas“) gali būti grąžinti natūra. Pagrindo su skundu kreiptis ikiteismine tvarka nėra, nes VAVA įpareigojo atsakovę nustatyti ginčo žemės sklypo ribas, t.y. su VAVA dėl žemės gražinimo nėra kilęs ginčas, tad nėra ką ir skųsti.
Atsiliepimas
Atsakovės atstovė skundą prašė atmesti atsiliepimo argumentais, papildomai paaiškino, kad pagal LVAT apibendrinimą visuomenės poreikis gali būti nustatytas bet kokio lygmens planavimo dokumentu, šiuo atveju jais yra (buvo) Vilniaus miesto bendrieji planai iki 2005 ir 2015 metų.
Motyvuojamoji dalis
Skundas paliktinas nenagrinėtu.
Faktinės bylos aplinkybės.
Rašytiniais bylos įrodymais nustatyta, kad pareiškėjas siekia atkurti nuosavybės teises, susigrąžinant žemę natūra, į jam tenkančią buvusių savininkų K. ir C. M. iki nacionalizacijos nuosavybės teisėmis valdyto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (buv.duomenys neskelbtini)), Vilniuje, dalį (b.l.28,57).
Pagal nuosavybės teisių atkūrimo byloje Nr.1091 esančius dokumentus nustatyta, kad buvę savininkai K. ir C. M. iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdė 0,1164 ha žemės sklypą, dabar esantį (duomenys neskelbtini) (buv.duomenys neskelbtini)), Vilniuje, o prašymus atkurti nuosavybės teises į šią žemę 1991-12-06 pateikė K. K. G. (tenkanti dalis- 0,0582 ha) ir F. G. (tenkanti dalis- 0,0582 ha) (b.l.28, 82, 83, 88). Pagal prašymo atkurti nuosavybės teises į žemę padavimo datą K. K. G. ir F. G. buvo įrašyti į Piliečių, pageidaujančių atkurti nuosavybės teisę į žemę, turėtą Vilniaus miesto savivaldybėje iki 1995-06-01 priskirtoje teritorijoje, sąrašą, jiems suteikti eilės numeriai atitinkamai 1061 ir 1062 (b.l.41-42).
Nustatyta, kad VAVA Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus tarnautojai 2000-04-20 surašė pažymą Nr.31/00/29-7, kad, patikrinus dokumentus ir apžiūrėjus vietoje C. M. ir K. M. iki nacionalizacijos turėtą žemės sklypą dabartinių Rinktinės ir Tuskulėnų gatvių sankirtoje, nustatyta, kad sklypas yra neužstatytas ir gali būti grąžintas paveldėtojams (b.l.76). Skyrius 2000-05-19 raštu Nr.31/00/17-445 informavo Vilniaus miesto merą, kad K. K. G. ir F. G. bus atkuriamos nuosavybės teisės į žemės sklypą, pagal esamą administracinį- teritorinį suskirstymą žemėvalda buvo Vilniaus miesto Žirmūnų seniūnijos ribose ir yra nuosavybės teisėmis turėtos žemės vietoje, taip pat nurodė, kad minėti asmenys pageidauja, jog būtų grąžintas išlikęs laisvos (neužstatytos) žemės sklypo plotas, bei prašė parengti žemės sklypo planą ir nustatyti sklypo plotą, ne didesnį kaip 1,0000 ha, parengti žemės sklypo specialiąsias žemės naudojimo sąlygas, žemės sklypo architektūrinius-urbanistinius apribojimus ir sąlygas pagal žemės sklypo detalųjį planą bei nustatyti žemės sklypo naudojimo paskirtį ir pobūdį (b.l.71). VMSA Miesto plėtros departamentas 2000-06-12 raštu Nr.203-17-747 pranešė Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriui, kad, išnagrinėjus paklausimą dėl atkuriamų nuosavybės teisių į žemės sklypą K. K. G. ir F. G., nustatyta, jog grąžinti žemės sklypą buvusioje (duomenys neskelbtini), o šiuo metu- (duomenys neskelbtini), nėra galimybės, nes sklypas yra vaikų darželio teritorijoje (b.l.69-70). Pretendentai atkurti nuosavybės teises į ginčo sklypą 2001-07-23 pateikė prašymą Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriui suplanuoti jiems žemės sklypą individualiai statybai grąžintinos žemės teritorijoje dabartinių Rinktinės ir Tuskulėnų gatvių sankirtoje (iki nacionalizacijos- (duomenys neskelbtini)) (b.l.75). Skyrius 2001-08-22 raštu Nr.31/01/22-2253 pranešė pretendentams, kad, atsižvelgus į tai, jog VMSA Miesto plėtros departamentas 2000-06-12 rašte nurodė, jog grąžinti žemės sklypą turėtoje vietoje nėra galimybės, nes sklypas yra vaikų darželio teritorijoje, pagal Atkūrimo įstatymo 5 str. 2 dalį jiems bus pasiūlytas naujas žemės sklypas individualiai statybai Vilniaus mieste tam tikslui suprojektuotose teritorijose (b.l.73).
VAVA Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus specialistai 2002-08-13 atliko buvusių savininkų C. ir K. M. iki nacionalizacijos turėtos žemėvaldos adresu Rinktinės g., prie vaikų darželio „Žiburys“ (buvęs adresas- (duomenys neskelbtini) (skl. 323) bei Kavalerijos skersgatvis Nr.1 (skl. 323 a), kuriam 1966 m. suteiktas adresas (duomenys neskelbtini)), Vilniuje, kartografiją ir surašė sklypo, į kurį atkuriamos nuosavybės teisės, vietos apžiūrėjimo ir ribų nustatymo aktą Nr.31/02/15-50 (b.l.61-62) bei 2002-08-27 raštu Nr.31/02/17-2064 „Dėl žemės sklypo ribų, ploto ir naudojimo sąlygų nustatymo pil. K. K. G. ir F. G." išsiuntė parengtą dokumentaciją Vilniaus miesto merui dėl žemės sklypų ribų, plotų ir naudojimo sąlygų nustatymo (b.l.18). VMSA Miesto plėtros departamentas 2003-03-06 raštu Nr.203-17-420 pranešė skyriui, kad žemė Rinktinės g., nurodyta kartografiniame plane, pagal Atkūrimo įstatymo 12 str. 3 punktą bei VMS tarybos 2002-12-21 d. sprendimą Nr.746 "Dėl Vilniaus miesto teritorijos (iki 1995-06-01 nustatytąja tvarka priskirtos Vilniaus miestui) suvestinių skaitmeninių grafinių duomenų tvirtinimo“ priskirta valstybės išperkamai žemei ir nuosavybės teisių atkūrimo klausimas turėtų būti sprendžiamas kitais įstatyme numatytais būdais (b.l.17). VAVA 2005-03-15 raštu Nr.(30/31)-G20-138 kreipėsi į VMSA Miesto plėtros departamentą, prašydama informuoti, ar nuosavybės teisėmis turėtoje žemėvaldoje Raitininkų g. nėra galimybės pakeisti esamų sklypų ribų ir suformuoti žemės sklypą nuosavybės teisių atkūrimui, grąžinant žemę natūra (b.l.48), į kurį VMSA Miesto plėtros departamentas atsakė 2005-03-30 raštu Nr.A51-1066(14.6-MPD-6) ir nurodė, kad, vadovaujantis TPĮ, naudojamų žemės sklypų ribos gali būti keičiamos tik parengus teritorijos detalųjį planą; kadangi Raitininkų g. esantys sklypai nuosavybės teisėmis įregistruoti Nekilnojamojo turto registre fizinių ir juridinių asmenų vardu ir šių žemės sklypų savininkai nėra padavę prašymų Vilniaus miesto savivaldybei dėl planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perleidimo Aplinkos ministro 2004-05-03 įsakymu Nr.D1-239 „Dėl detaliųjų planų rengimo taisyklių patvirtinimo" nustatyta tvarka, teisinio pagrindo pradėti Raitininkų g. detaliojo planavimo procedūras dėl privačių žemės sklypų ribų keitimo be žemės savininkų sutikimų nėra. Taip pat pažymėjo, kad C. ir K. M. iki nacionalizacijos turėta žemė Raitininkų g. pagal Atkūrimo įstatymo 12 str. 6 dalį priskirta valstybės išperkamai žemei ir natūra negrąžinama, už valstybės išperkamą žemę piliečiams turi būti atlyginama pagal šio įstatymo 16 straipsnį (b.l.14). Pareiškėjas apie VMSA Miesto plėtros departamento 2005-03-30 rašte Nr.A51-1066(14.6-MPD-6) išdėstytas aplinkybes buvo informuotas VAVA Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus 2005-05-03 raštu Nr.31/05/22-1335 (b.l.43-45).
Taip pat nustatyta, kad pareiškėjo atstovas 2008-05-10 prašymu kreipėsi į VMS Tarybą, kad nepagrįstai teigiama, jog žemės sklypas, į kurį atkurti nuosavybės teises pretenduoja pareiškėjas, priskirtinas valstybės išperkamai žemei ir natūra negražinamas, bei kad šis sklypas nuosavybės teisėmis įregistruotas Nekilnojamojo turto registre kitų fizinių ar juridinių asmenų vardu, nes pakartotinai kartu su šiuo raštu pateikiama kartografinė medžiaga patvirtina, jog šis sklypas jokių naujų savininkų neturi ir tai yra laisva, valstybei priklausanti žemė, kurios didžioji dalis šiuo metui naudojama vaikų darželio, todėl prašė pakartotinai peržiūrėti savo sprendimą ir pavesti atmatuoti grąžintino sklypo ribas bei pateikti VAVA teisiniam žemės grąžinimo įforminimui (b.l.11,31). VMS meras, atsakydamas į šį prašymą, 2008-08-12 raštu Nr.A51-17809-(3.6-P-4) pranešė, kad, pakartotinai išnagrinėjus prašymą dėl žemės sklypo suformavimo nuosavybės teisių atkūrimui ir grąžinimui natūra tarp (duomenys neskelbtini) ir Tuskulėnų g. 20 ir visą medžiagą, 2008-08-05 dar kartą apsvarsčius Žemės sklypų tvarkymo ir planavimo komisijoje, nuspręsta, kad kartografuotas sklypas pagal Atkūrimo įstatymo 12 straipsnį priskirtas valstybės išperkamai žemei ir natūra negali būti grąžintas, nes yra užimtas. K. ir C. M. iki nacionalizacijos turėtas žemės sklypas tarp (duomenys neskelbtini) ir Tuskulėnų g. 20 patenka į visuomeninio naudojimo būdo- vaikų darželio naudojamą žemės sklypą, į kurį VMS panaudos teisė įregistruota Nekilnojamojo turto registre, ir į bendro naudojimo- daugiabučio gyvenamojo namo Tuskulėnų g. 20- naudojamą teritoriją, kurioje įrengti šaligatviai ir privažiavimai prie namų, namo gyventojų naudojama automobilių stovėjimo aikštelė, dalis sklypo užimta šio daugiabučio gyvenamojo namo įėjimais į laiptines, o pagal Vilniaus miesto bendrojo plano reglamentus, užstatytuose gyvenamuose rajonuose, kurie suformuoti pagal tų rajonų teritorijų planavimo dokumentus, nuosavybės teisės neatkuriamos ir žemė natūra negrąžinama, todėl nuosavybės teisių atkūrimo ir žemės grąžinimo klausimas turi būti sprendžiamas kitais Atkūrimo įstatymo 16 straipsnyje numatytais būdais (b.l.9).
Byloje esanti kartografinė medžiaga (b.l.22-24) patvirtina, kad 11,64 arų ploto žemės sklypas buvusioje (duomenys neskelbtini) (vėlesnis adresas- (duomenys neskelbtini)), Vilniuje, šiuo metu yra tarp statinių, esančių adresu (duomenys neskelbtini) ir Tuskulėnų g. 20. Vilniaus miesto bendrojo plano fragmentas, patvirtintas Vilniaus miesto tarybos 2004m. gruodžio 29d. sprendimu Nr.1-635) (b.l.118), Bendrojo plano iki 2015 m. pagrindinio brėžinio, patvirtinto Vilniaus miesto tarybos 2007m. vasario 14d. sprendimu Nr.1-1519, ištrauka (b.l.117), teritorijų planavimo suvestinis-skaitmeninis žemėlapis (b.l.119), VĮ „Registrų centras“ išrašai (b.l.120-124) ir VMSA Miesto plėtros departamento 2008-10-22 raštas Nr.A51-23102 (14.6-11PD-0) (b.l.139) patvirtina, kad teritorija tarp Tuskulėnų g. 20 ir (duomenys neskelbtini) patenka į intensyvaus užstatymo gyvenamųjų teritorijų zoną- daugiaaukščių statinių teritoriją, į kurią patenka Vilniaus Žiburio darželio-mokyklos naudojamas žemės sklypas, Vilniaus Žiburio darželio-mokyklos statiniai Vyriausybės 1995-09-20 nutarimo Nr.1251 ir 1997-07-08 Priėmimo-perdavimo akto Nr.243-01 pagrindu nuosavybės teise Nekilnojamojo turto registre įregistruoti Vilniaus miesto savivaldybės vardu, o visuomeninės paskirties valstybinės žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), kuris suformuotas atliekant kadastrinius matavimus ir įregistruotas Nekilnojamojo turto registre ir į kurį patenka Vilniaus Žiburio darželio-mokyklos statiniai, šių statinių eksploatavimui Vilniaus miesto savivaldybė naudoja valstybinės žemės 2004-06-16 panaudos sutarties Nr. 883 KO1/2004-883 pagrindu; kitoje minėto sklypo dalyje, adresu Tuskulėnų g. 20, yra įregistruotas daugiabutis gyvenamasis namas.
Teisės aktų, reglamentuojančių ginčo teisinius santykius, analizė ir išvados.
Minėta, kad pareiškėjas skundo reikalavimą grindžia tiek atsakovės vilkinimu, tiek atsisakymu atlikti jos kompetencijai priskirtus veiksmus, tačiau iš bylos įrodymų matyti, kad iš esmės skundžiamas atsakovės, t.y. Vilniaus meisto savivaldybės mero 2008-08-12 raštu Nr.A51-17809-(3.6-P-4) suformuluotas atsisakymas nustatyti pareiškėjo pretenduojamo gauti žemės sklypo ribas, atlikti kitus su tuo susijusius veiksmus, nes iki tol pareiškėjas tiesiogiai į VMSA nesikreipė.
Atsakovė prašo palikti skundą nenagrinėtu ABTĮ 103 str. 1 punkto pagrindu, nes pareiškėjas nepasinaudojo išankstine ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka, kadangi šiuo atveju sprendimas atkurti nuosavybės teises pareiškėjui nepriimtas, o byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą.
LVAT 2007m. balandžio 16d. nutartyje administracinėje byloje Nr.A2-408/2007 išaiškino, kad tuo atveju, kai ginčas kilęs iki sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo priėmimo, taikoma išankstinė skundų nagrinėjimo ne teismo tvarka procedūra, o šia tvarka nepasinaudojus yra pagrindas skunde teismui keliamus reikalavimus palikti nenagrinėtus (ABTĮ 103 straipsnio 1 punktas).
Teismų praktikos administracinėse bylose dėl nuosavybės teisių atkūrimo apibendrinime ir teisės taikymo rekomendacijose, aprobuotose LVAT teisėjų 2005-11-24 pasitarime, nurodoma, kad ginčams, susijusiems su nuosavybės teisių į mišką, žemę ir vandens telkinius atkūrimu, kilusiems iki apskrities viršininko sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo priėmimo, taikoma privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne per teismą tvarka. Pažymėta, kad praktikoje būta skirtingų vertinimų, ar išankstinio ginčų nagrinėjimo ne per teismą tvarka taikytina tais atvejais, kai valstybės ar savivaldybės institucijos iki apskrities viršininko sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo priėmimo vengia atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus arba vilkina tokių veiksmų atlikimą (nerengia teritorijos detaliojo plano, grąžintino žemės sklypo plano ir panašiai). Išvada, kad toks neveikimas tiesiogiai skundžiamas teismui, nesilaikant išankstinio ginčų nagrinėjimo ne per teismą tvarkos (adm.byla Nr. AS4-172/2002), buvo grindžiama argumentais, jog nuosavybės teisių atkūrimo procese kilusių ginčų, kuriems taikoma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne per teismą tvarka, pobūdį apibrėžia ne Vyriausybės 1997m. rugsėjo 29d. nutarimu Nr. 1057 patvirtintos Tvarkos 122 punktas, o Žemės reformos įstatymo 18 str. 2 dalis, kurioje neminimas tam tikrų veiksmų atlikimo ar aktų priėmimo vilkinimas. Ši praktika pripažinta ydinga dėl tokių motyvų (byla Nr. A8-406-2003): Atkūrimo įstatyme ir Vyriausybės 1997m. rugsėjo 29d. nutarimu Nr.1057 patvirtintoje Tvarkoje nustatytos teisės normos yra specialiosios teisės normų, nustatytų Žemės reformos įstatyme, atžvilgiu, o Tvarkos 122 punkte nenumatyta, kad su nuosavybės teisių atkūrimu susiję ginčai, kilę dėl institucijų vengimo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus ar vilkinimo, gali būti nagrinėjami kitokia tvarka. Dėl to šiai ginčų kategorijai (iki apskrities viršininko sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo priėmimo) taip pat taikoma privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne per teismą tvarka. Atkūrimo įstatyme ir šio įstatymo įgyvendinimo tvarkoje nustatyta, kad sprendimai dėl nuosavybės teisių atkūrimo skundžiami teismui, todėl tokio sprendimo priėmimo vilkinimas skundžiamas tiesiogiai teismui, netaikant išankstinio ginčų nagrinėjimo ne per teismą tvarkos. Taigi, LVAT pasisakė, kad išankstinio ginčų nagrinėjimo ne per teismą tvarka turi būti nagrinėjami skundai, susiję su nuosavybės teisių į žemę, mišką, vandens telkinius atkūrimu, iki apskrities viršininko sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo priėmimo, nepriklausomai nuo to, ar šie skundai paduodami dėl tam tikrų veiksmų atlikimo (aktų priėmimo) ar dėl vilkinimo atlikti tokius veiksmus, bet ne dėl vilkinimo priimti sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo.
Vyriausybės 1997m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr.1057 patvirtintos Tvarkos 122 punktas nustato, kad skundai, susiję su nuosavybės teisių į žemę, mišką, vandens telkinius atkūrimu, iki apskrities viršininko sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo priėmimo nagrinėjami Žemės reformos įstatymo 18 straipsnyje nustatyta tvarka. Žemės reformos įstatymo 18 str. 1 dalis nustato, kad tokius skundus nagrinėja apskričių viršininkai ir Vyriausybės įgaliota institucija. Vyriausybės įgaliota institucija nenagrinėja apskrities viršininko neapsvarstytų prašymų ir skundų. Vyriausybės įgaliota institucija, vadovaujantis Vyriausybės 1997m. rugsėjo 29d. nutarimo Nr. 1057 6 punktu, yra Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, kuriai pavesta metodiškai koordinuoti nuosavybės teisių atkūrimo į žemę problemų sprendimą.
ABTĮ 103 str. 1 punktas nustato, kad teismas skundą (prašymą) palieka nenagrinėtą, jeigu suinteresuotas asmuo, kreipęsis į teismą, nesilaikė tos kategorijos byloms nustatytos išankstinio bylos nagrinėjimo ne per teismą tvarkos ir dar galima pasinaudoti ta tvarka.
Kolegija pažymi, kad šiuo atveju nuspręsti, ar skundams ginčą išnagrinėti ikiteismine tvarka paduoti yra praleisti terminai, yra pačių tokius skundus turinčių nagrinėti institucijų- t.y. VAV ir Nacionalinės žemės tarnybos- diskrecija.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 101 str.3d., 149 str. 2d.,
nutarė:
skundą palikti nenagrinėtą.
Nutartis per septynias dienas gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui.