Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokurorės Kristinos Saidytės-Matijošienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje M. K. (M. K.), gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), vedęs, užsiimantis individuali veikla, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

M. K. 2025 m. liepos 20 d., apie 21.00 val., Vilniuje, Gedimino pr., ties pastatu Nr. 9, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „VW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,10 prom. etilo alkoholio koncentracija.

Šiais savo veiksmais M. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Liudytojas I. B. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2025 m. liepos 20 d. pamainą jis pradėjo 18.00 val., tarnybą vykdė ekipaže su (duomenys neskelbtini) E. B., tarnybiniu automobiliu V1750. Apie 21.07 val. gautas pranešimas iš Operatyvaus valdymo skyriaus budėtojų, kad prie restorano „Kare“, esančio šalia prekybos centro „GO9“, sulaikytas neblaivus vairuotojas, kuris, pasak liudininkų, vos nepartrenkė žmonių. Pranešime nurodyta, kad asmuo sulaikytas prie baro „+++“, o automobilis – tamsios spalvos „VW Touareg“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Atvykus į įvykio vietą apie 21.11 val. pastebėta, kad ant žemės guli vyras, jį prispaudę laiko keli asmenys. Įvykio vietoje nustatyta, kad tai (duomenys neskelbtini) pilietis M. K. Aplink buvę asmenys paaiškino, kad M. K., būdamas akivaizdžiai neblaivus, vairavo minėtą automobilį, važinėjo šaligatviais, pavojingai manevravo ir vos nepartrenkė žmonių, einančių šaligatviais. M. K. buvo patikrintas alkotesteriu. Pirmu pūtimu M. K. nustatytas 2,10 prom. girtumas, po 15 min. antru pūtimu – 2,14 prom. girtumas. Vienas iš asmenų, padėjusių sulaikyti asmenį, E. R. (E. R.), paaiškino, kad jis kartu su kitais sėdėjo šalia restorano „Kare“, kai pro šalį dideliu greičiu pravažiavo „VW Touareg“, beveik kliudęs lauko terasoje sėdinčius žmones. Maždaug po minutės tas pats vairuotojas su keliais nepažįstamais asmenimis (kurie vėliau pasišalino nežinoma kryptimi), grįžo pėsčiomis ir elgėsi agresyviai – stumdėsi, rėkė. E. R. nurodė aiškiai matęs, kad būtent M. K. vairavo minėtą automobilį, todėl jis ir kiti aplinkiniai asmenys jį sulaikė ir laikė prispaudę prie žemės iki atvyko policijos pareigūnai. Kiti liudytojai patvirtino įvykio aplinkybes, tačiau negalėjo pateikti išsamių parodymų įvykio vietoje dėl asmeninių priežasčių. Buvo gauti ir kitų asmenų kontaktai. Įvykio tyrimas perduotas kitam ekipažui – V1762.

Iš 2025 m. liepos 21 d. E. K. pareiškimo matyti, kad 2025 m. liepos 20 d., apie 20–21 val., Vilniuje, Gedimino pr., jis pamatė, kaip automobilis „VW Touareg“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiavo pėsčiųjų gatve, užvažiavo ant šaligatvio, vos nepartrenkė bare sėdinčių žmonių. Nuėjęs prie automobilio pamatė, kad vairuotojas akivaizdžiai girtas, elgėsi agresyviai, vėl sėdo už vairo ir pasišalino link Liauksmino g. Netrukus minėtas girtas vairuotojas pasirodė be mašinos, elgėsi agresyviai, bet pavyko jį parversti ant žemės ir laukti policijos. Po to jis sėdėjo su antrankiais policijos automobilyje, šypsojosi, kalbino paneles, nesuvokdamas savo sukeltos situacijos pavojingumo.

Iš 2025 m. liepos 20 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas įvykio vietoje, adresu Vilnius, Žygimanto Liauksmino g. 3, esantis pilkos spalvos automobilis „Volkswagen Touareg“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Automobilis yra neapgadintas, automobilio salone rastas tuščias 0,7 l talpos alkoholinis gėrimas „OLD NICK“. Įvykio vietoje yra įrengtos vaizdo stebėjimo kameros.

Iš 2025 m. liepos 20 d. neblaivumo nustatymo akto matyti, kad M. K. nustatyti šie neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai. M. K. 21.17 val. nustatytas 2,10 prom. girtumas, o antro tikrinimo metu 21.40 val. buvo nustatytas 2,14 prom. girtumas.

Iš alkotesterio rodmenų kvitų matyti, kad alkotesteriu Alcotest 7510 Nr. ARKL-0685 2025 m. liepos 20 d. 21.20 val. M. K. nustatytas 2,10 prom. girtumas, o 21.40 val. – 2,14 prom. girtumas.

Iš patikros sertifikato Nr. 2361223 matyti, kad alkotesteris Alcotest 7510 Nr. ARKL-0685 neblaivumo nustatymo metu buvo tinkamas naudoti.

Iš akcinės bendrovės (toliau – AB) „Regitra“ duomenų matyti, kad automobilio „VW Touareg“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN: (duomenys neskelbtini), valdytojas-savininkas – V. A. (V. A.).

Iš viešosios įstaigos ,,Emprekis“ pažymos matyti, kad automobilio ,,VW Touareg 3.0 V6 TDI“ (2008 m.) vertė 2025 m. liepos mėn. duomenimis yra 5 640 Eur su PVM.

Motyvuojamoji dalis

Nusikalstamos veikos kvalifikavimas ir motyvai

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Pirmiau nurodyti BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl užtenka bent vieno iš jų, kad atsirastų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį.

Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, konstatuoja, kad kaltinamojo M. K. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, yra visiškai įrodyta. Tokią išvadą teismas daro sugretinęs byloje surinktus įrodymus, juos palyginęs tarpusavyje ir susiejęs į vieningą visumą.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, ir jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog M. K. 2025 m. liepos 20 d., apie 21.00 val., Vilniuje, Gedimino pr., ties pastatu Nr. 9, pažeisdamas KET 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „VW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,10 prom. etilo alkoholio koncentracija. Ši išvada grindžiama ne tik kaltinamojo visišku prisipažinimu ikiteisminio tyrimo metu, bet ir kitais minėtais įrodymais.

Apibendrinant konstatuotina, kad pirmiau aptartų įrodymų ir jų pagrindu nustatytų faktinių aplinkybių visuma leidžia spręsti, jog kaltinamojo M. K. veika ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

Prokurorės pareiškimas dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 419 straipsnio reikalavimus ir yra tenkinamas.

Dėl M. K. skirtinos bausmės

BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės – bauda, areštas arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.

BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

Teismas, skirdamas bausmę M. K., vadovaujasi BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalių, 61 straipsnio 1 ir 2 dalių ir kitomis bausmei individualizuoti reikšmingomis baudžiamojo įstatymo nuostatomis. Teismas, skirdamas bausmę, pirmiausia atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos baigtumą, kaltininko kaltės formą – padarytas tyčinis, baigtas nesunkus nusikaltimas (BK 11 straipsnio 3 dalis), susijęs su transporto eismo saugumu, kaltinamajam nustatytas vidutinis girtumo laipsnis.

Kartu teismas, spręsdamas bausmės rūšies parinkimo ir dydžio nustatymo kaltinamajam M. K. klausimą, laikydamasis BK 54 straipsnio 2 dalies 5 punkto reikalavimų, atsižvelgia į jo asmenybę bei jo elgesį iki nusikalstamos veikos padarymo, nusikalstamos veikos darymo metu, po nusikalstamos veikos padarymo. Pažymėtina, kad kaltinamasis M. K. iki BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo anksčiau nėra teistas, daug kartų baustas administracine tvarka, iš esmės už KET pažeidimus. Pastaroji aplinkybė kaltinamąjį apibūdina neigiamai ir vertintina jam nepalankiai. Be to, teismas įvertina ir M. K. asmenybę – yra jauno amžiaus, vedęs, užsiima individualia veikla. Teismas nustatė M. K. atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažįsta dėl padarytos nusikalstamos veikos, nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). M. K. atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.

Atsižvelgdamas į padarytą nusikalstamą veiką ir kaltinamąjį apibūdinančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą paskyrus 75 MGL (3 750 Eur) dydžio baudą. Teismo vertinimu, būtent tokio dydžio bausmė atitiks teisingumo, proporcingumo ir protingumo kriterijus ir nebus akivaizdžiai per švelni ar per griežta.

M. K. dėl nusikalstamos veikos padarymo kaltu prisipažino visiškai, baudžiamoji byla baigta teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Pagal BK 72 straipsnio 1, 2 dalis, konfiskuotinas tik tas turtas, kuris buvo nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pažymėtina, kad BK 72 straipsnio nuostatos turi būti vertinamos sistemiškai su BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kuriame nustatyta, jog priimant nuosprendį ar nutraukiant procesą nusikalstamos veikos įrankiai, priemonės ir nusikalstamos veikos rezultatai, atitinkantys BK 72 ir 72³ straipsniuose numatytus požymius, konfiskuojami. BK 72 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Svarstant klausimą dėl baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo – taikymo kaltinamajam M. K., pažymėtina, jog bylos duomenimis nustatyta, kad jis įvykio metu, būdamas neblaivus, vairavo automobilį „VW“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris AB „Regitra“ duomenimis priklauso V. A. Įvertinus aplinkybę, kad automobilis „VW“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso trečiajam asmeniui, kuris nežinojo, kad automobiliu kaltinamasis naudosis būdamas neblaivus, svarstytinas klausimas dėl minėtos transporto priemonės vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo iš kaltinamojo, kaip tai numato BK 72 straipsnio 5 dalis. Šiame kontekste teismas pažymi, kad pagal baudžiamąjį įstatymą baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, jei yra pagrindas, privalomai skiriama kaltininkui kartu su bausme ir turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Tai reiškia, kad turto konfiskavimas, atitinkamai ir šio turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimas iš esmės yra imperatyvus, išskyrus tuos atvejus, kai ši baudžiamojo poveikio priemonė neatitinka proporcingumo principo reikalavimų. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios leistų spręsti, kad transporto priemonės vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimas iš kaltinamojo M. K. būtų neproporcinga (neadekvati) poveikio priemonė jo padarytam teisės pažeidimui ar asmenybei. Teismo vertinimu, ši baudžiamojo poveikio priemonė atitinka įstatymo leidėjo siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus užtikrinti visuomenės saugumą kelių eismo srityje, nevaržo M. K. teisių akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti. Pažymėtina, kad kaltinamasis panaudojo transporto priemonę darydamas tyčinę nusikalstamą veiką, jis pats yra jauno ir darbingo amžiaus. Iš vidutinės transporto priemonės kainos Lietuvoje nustatymo akto matyti, kad išieškotina transporto priemonės „VW“ (2008 m.) vertė 2025 m. liepos mėn. duomenimis siekia 5 640 Eur (su PVM). Tačiau, atsižvelgtina į tai, kad viena vertus, kaltinamasis SODROS duomenimis užsiima individualia veikla, kita vertus, pastebėtina, kad paties kaltinamojo teigimu, jis dirbo (duomenys neskelbtini). Įvertinus tai, kad kaltinamasis neturėdamas teisės vairuoti motorines transporto priemones objektyviai negalės užsiimti ankstesne (duomenys neskelbtini) veikla, atsižvelgus į jauną kaltinamojo amžių, įvertinant tai, kad kaltinamasis anksčiau nėra teistas, teismo vertinimu, visos automobilio vertę sudarančios sumos išieškojimas būtų nepakeliama finansinė našta kaltinamajam, todėl šiuo konkrečiu atveju iš kaltinamojo išieškotina 50 proc. automobilio vertę sudarančios pinigų sumos – 2 820 Eur, būtent tokios sumos išieškojimas iš kaltinamojo pripažįstamas proporcingu, ne per dideliu, vertinant jo asmenybę ar padarytą veiką, kadangi kaltinamasis padarė pavojingą nusikalstamą veiką ir iš esmės tik laimingo atsitiktinumo dėka išvengė skaudesnių padarinių tiek sau, tiek kitiems eismo dalyviams. Teismas, įvertinęs pirmiau aptartus įrodymus ir remdamasis išdėstytomis aplinkybėmis, sprendžia, kad dalies transporto priemonės – automobilio „VW“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) – vertės atitinkančios pinigų sumos išieškojimas, siekiant tinkamo įstatymo leidėjo suformuotų tikslų įgyvendinimo kriminalizavus vairavimą esant neblaiviam, kai nustatytas vidutinis ar sunkus neblaivumo laipsnis, t. y. daugiau kaip 1,51 promilės, ir baudžiamąją atsakomybę už šią veiką įtvirtinus BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, yra būtinas.

BK 72⁵ straipsnyje numatyta, kad teismas gali įpareigoti asmenį dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose ir kursuose, jeigu šis asmuo padarė šiame kodekse numatytą nusikalstamą veiką būdamas abstinencijos būsenos arba apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad būtent neatsakingas alkoholio vartojimas turėjo įtakos M. K. nusikalstamam elgesiui, transporto priemonės vairavimui būnant apsvaigus nuo alkoholio, todėl, teismo vertinimu, yra pagrindas M. K. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – per 1 metus sudalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos programose ir kursuose.

Kaltinamajam M. K. paskirtos kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymas, įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje – paliktinos galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikintinos.

Kaltinamasis M. K. prašo leisti sumokėti jam paskirtą baudą ir automobilio vertę atitinkančią pinigų sumą dalimis per vienerius metus. Baudos bausmės vykdymo tvarka ir sąlygos yra įtvirtintos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 6 straipsnyje. Minėto straipsnio 2 dalis numato, kad nuteistasis privalo sumokėti baudą į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos ar per kitą teismo nustatytą laikotarpį. Teismas, vadovaudamasis BVK 6 straipsnio 2 dalimi, įvertindamas paskirtos baudos dydį, jauną kaltinamojo amžių, daro išvadą, kad nustatytas dviejų mėnesių po teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo savanoriško baudos sumokėjimo terminas yra per trumpas, todėl yra teisinis pagrindas nustatyti ilgesnį kaltinamajam skirtinos baudos bausmės savanoriško mokėjimo laikotarpį – 12 mėnesių. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad paskirta bauda nėra išdėstoma dalimis, kaltinamajam nustatomas laikotarpis, per kurį jis privalo sumokėti baudą tokiomis dalimis, kokiomis gali. Atkreiptinas kaltinamojo dėmesys ir į tai, kad BPK nenumato galimybės išdėstyti konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos sumokėjimą, to nenumato ir BVK. Baudžiamojo poveikio priemonės – konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos savanoriško įvykdymo terminas nuosprendyje (baudžiamajame įsakyme) nėra nustatomas, kadangi įsiteisėjus nuosprendžiui (baudžiamajam įsakymui) ji vykdoma priverstinai, o nuosprendis (baudžiamasis įsakymas) dėl šios baudžiamojo poveikio priemonės pateikiamas vykdyti antstoliui (BPK 342 straipsnio 4 dalies 7 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 ir 422 straipsniais,

nusprendžia:

M. K. (M. K.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 75 (septyniasdešimt penkių) MGL (3 750 (trijų tūkstančių septynių šimtų penkiasdešimties) Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir M. K. skirti 50 (penkiasdešimties) MGL (2 500 (dviejų tūkstančių penkių šimtų) Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, M. K. į paskirtą bausmę įskaityti laikinojo sulaikymo laiką nuo 2025 m. liepos 20 d. 22.52 val. iki 2025 m. liepos 21 d. 13.12 val. (vieną dieną), vieną laikinojo sulaikymo dieną prilyginant 6 (šešių) MGL dydžio baudai, ir paskirti M. K. galutinę 44 (keturiasdešimt keturių) MGL (2 200 Eur (dviejų tūkstančių dviejų šimtų) Eur) dydžio baudą.

Nustatyti M. K. 12 (dvylikos) mėnesių baudos sumokėjimo terminą, skaičiuojamą nuo šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalimi, paskirti M. K. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę ir penkeriems metams uždrausti jam naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo 2025 m. liepos 21 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalimi, 72 straipsnio 5 dalimi, išieškoti iš M. K. dalį transporto priemonės „VW“ (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančios pinigų sumos – 2 820 (du tūkstančius aštuonis šimtus dvidešimt) Eur.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72⁵ straipsniu, M. K. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos programose ir kursuose, nustatant, kad šis įpareigojimas turi būti įvykdytas per 1 (vienerių) metų terminą, skaičiuojant jį nuo baudžiamojo įsakymo gavimo baudžiamojo poveikio priemonę vykdančioje institucijoje dienos.

Paskirtas kardomąsias priemones – specialiosios teisės sustabdymą, įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

1. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 6 straipsnio 2 dalimi, baudos bausmė savanoriškai įvykdoma per 12 (dvylika) mėnesių nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, sumokant ją į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą (pasirinktinai: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke „Luminor Bank“ AS Lietuvos skyrius, LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas“, LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke „Swedbank“ AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos bankas“, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele bankas“ Lietuvos filialas), nurodant įmokos kodą 6801. Sumokėjęs baudą į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą nuteistasis pateikia nuosprendį priėmusio teismo raštinės tarnautojui banko kvitą.

2. Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė pagal teismo išduotą vykdomąjį raštą vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.

3. Jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais. Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti laisvės apribojimu. Keisdamas baudą laisvės apribojimu, teismas vadovaujasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 ir 65 straipsniuose nustatytomis taisyklėmis.

4. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

5. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

6. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

7. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.