- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-05-25
- Bylos Nr.
- 2A-620-230/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-05-3-03726-2010-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Nijolia Indreikienė (pirm.), Virginija Gudynienė, Galina Blaževič
- Ieškovas
- J. S.
- Atsakovas
- A. Z.
- Advokatai
- Raimondas Lignugaris, Gintaras Platūkis
- Kategorijos
- 35.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 42.9pavadinimo nepavyko patikrinti
- 63.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.15pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo A. Z. atstovo advokato Raimondo Lignugario apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. spalio 29 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-10924-191/2010 pagal ieškovo J. S. sumažintą ieškinį atsakovui A. Z. dėl paskolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ieškovas J. S., tikslindamas ieškinį ir atsižvelgdamas į atsakovo sveikatos būklę, sumažino savo ieškininius reikalavimus ir prašė priteisti iš atsakovo 35 000 Lt skolos bei teismo išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu. Nurodė, kad atsakovas A. Z. 2002 m. spalio 26 d. pasirašė paskolos sutartį, pagal kurią iš jo pasiskolino 49 000 Lt. Skolą įsipareigojo grąžinti iki 2003 m. lapkričio 1 d., tačiau paskolos iki šiol negrąžino. Kad skolos dalykas - pinigai 49 000 Lt sumoje perduoti skolininkui, A. Z. patvirtino savo parašu ant paskolos raštelio. Paskolos raštelyje skolininkas yra nurodęs, kad turi nekilnojamojo turto, ir jis skolos grąžinimą, jeigu jam kas atsitiktų, užtikrina išvardytu turtu - individualia įmone „Nairi“, gyvenamuoju namu, žemės sklypu, nors šis turtas paskolai užtikrinti ir nebuvo įkeistas CK 4.209 str. tvarka. Skolininkas A. Z., praleidęs terminą įvykdyti piniginę prievolę, privalo mokėti 5 % dydžio metines palūkanas nuo 49 000 Lt, jas skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško atsiskaitymo datos ar sprendimo įvykdymo datos.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno miesto apylinkės teismas 2010 m. spalio 29 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė iš atsakovo A. Z. ieškovui J. S. 35 000 Lt skolos bei 867,50 Lt teismo išlaidų, o valstybei - likusią nesumokėto žyminio mokesčio dalį - 182,50 Lt bei išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu - 32,16 Lt. Teismas nurodė, kad iš paskolos sutarties kilusiuose ginčuose kreditorius turi įrodyti, jog paskolą suteikė, o skolininkas – kad paskolą grąžino ar jos negavo. Tam, kad prievolės įvykdymas būtų tinkamai užfiksuotas, ir šalys išvengtų galimų ginčų dėl to, ar prievolė buvo įvykdyta tinkamai, prievolės įvykdymo faktas turi būti patvirtintas tam tikrais įrodymais CK 6.65 straipsnio tvarka. Kreditorius, priimdamas prievolės įvykdymą, privalo duoti skolininkui pakvitavimą apie visišką arba dalinį prievolės įvykdymą, jeigu sutartis nenumato ko kita. Tokio pakvitavimo forma nėra nustatyta, tačiau dėl to, kad prievolės įvykdymas laikomas sandoriu, darytina išvada, jog pakvitavimui turi būti taikomos bendrosios rašytinę sandorių formą reglamentuojančios taisyklės (CK 1.73 str.). Pakvitavimui taip pat prilygsta įrašas apie prievolės įvykdymą grąžinamame skolos dokumente (CK 6.65 str. 2d.). Pakvitavimo turinys turi svarbią reikšmę, nes iš jo galima spręsti, ar skolininkas įvykdė visą prievolę ar jos dalį, ar prievolė įvykdyta tinkamai, ar ne. Teismas konstatavo, kad šalys tokio pakvitavimo teismui nepateikė, įrašų apie paskolos grąžinimą paskolos sutartyje taip pat nėra. Skaičių įrašus kalendoriaus lapelio kopijoje (b.l. 39), teismas nepripažino tinkamu paskolos grąžinimą patvirtinančiu įrodymu. Teismas taip pat nesirėmė atsakovo pateiktu audio įrašo pokalbių vertimu, kadangi nors jame kalbama apie pinigų grąžinimą, tačiau tie pokalbiai yra bendrinio pobūdžio, nekonkretūs, be to piniginiams atsiskaitymams patvirtinti reikalingi paminėti rašytiniai įrodymai. Teismas kritiškai vertino liudytojo A. Z., V. Z. parodymus, kadangi jie yra atsakovui artimi asmenys (CK 1.93 str.), taip pat kritiškai vertino atsakovo teiginius dėl tam tikros fizinės prievartos, siekiant susigrąžinti pinigus, kadangi atsakovas į teisėsaugos institucijas nesikreipė.
Šalies argumentai
Atsakovo A. Z. atstovas advokatas Raimondas Lignugaris apeliaciniu skundu prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. spalio 29 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą - ieškinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovo atstovas nurodo, kad teismas priimdamas sprendimą pažeidė CK 6.65 straipsnio normą dėl prievolės įvykdymo patvirtinimo, kadangi būtent kreditorius privalo duoti skolininkui pakvitavimą, o teismas šią pareigą perkėlė atsakovui. Be to, teismas nesivadovavo CPK 185 straipsnyje nustatytomis įrodymų įvertinimo taisyklėmis bei surinktais įrodymais. Teismas nevertino ir nepasisakė dėl šių aplinkybių:
1) kad pirmojo parengiamojo teismo posėdžio metu, pateikus atsakovo darbo kalendoriuje įrašytas grąžintas pinigų sumas, prie kurių yra ieškovo parašas, ieškovas pripažino, kad viso yra gavęs 68 000 Lt. Teismas nesiaiškino, kodėl ieškovas pasirašė atsakovo darbo kalendoriuje, kuriame nurodytos datos ir pinigų sumos;
2) kad po pirmojo parengiamojo teismo posėdžio ieškovas nurodė naujas aplinkybes apie pinigų skolinimą, nepateikdamas tas aplinkybes pagrindžiančių įrodymų;
3) kad ieškovas be jokių motyvų ir tai pagrindžiančių įrodymų sumažino ieškinį iki 35 000 Lt. Toks poelgis niekuo nepaaiškinimas, nes kaip ir konstatuota pirmosios instancijos teismo sprendime, nėra pateikta pakvitavimų ir atžymų paskolos raštelyje apie pinigų grąžinimą;
4) kad kai kurios datos atsakovo kalendoriuje su atžymomis apie sumokėtas pinigų sumas sutampa su datomis, kada liudytoju apklaustas atsakovo sūnus A. Z. patvirtino paėmęs iš banko paskolą ir dalyvavo pokalbyje su ieškovu tuo metu, kai ieškovui buvo perduodami ir skaičiuojami pinigai. Nežiūrint į tai, kad liudytoju apklaustas A. Z. yra atsakovo sūnus, jo parodymus patvirtina banko paskolos sutartys ir pokalbių įrašas.
Taip pat nepagrįsta teismo nustatyta aplinkybė, kad atsakovas nesikreipė į teisėsaugos institucijas. Po teismo posėdžio jis buvo kviečiamas į Kauno miesto VPK Panemunės PK liudytoju dėl A. Z. jam persiųstų pokalbių įrašų. Nurodytas aplinkybes apie grasinimus patvirtino ir ieškovo prašymu apklausta liudytoja, A. Z. sutuoktinė V. Z..
Atsiliepimas
I. J. S. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad nesutinka su atsakovo teiginiu, jog jis yra atsiskaitęs su ieškovu, kadangi atsakovo pridėtame darbo kalendoriaus lapelyje matyti tik kažkokie skaičiai, be jokių ranka rašytų jų paaiškinimų ir aplamai neaišku, ką tokie skaičiai reiškia ir kas juos rašė, bei kokiu tikslu. Jeigu tikėti atsakovo žodiniais aiškinimais, jis būtų skolingas 35 000 Lt (paskutinė skaičių eilutė), o tokios sumos, kaip 68 000 Lt ir 25 000 Lt šiame atsakovo pridėtame rašytiniame dokumente nenurodytos. Todėl reikia laikyti, kad įrodymų, jog atsakovas ieškovui sumokėjo 68 000 Lt nepateikė. Atsakovas taip pat nepateikė įrodymų, kad jis prievolę grąžinti 49 000 Lt įvykdė. Ieškovas nurodo, kad jis sumažino savo ieškinį ir sutiko, kad teismas priteistų ne 49 000 Lt, kaip buvo reikalaujama, bet 35 000 Lt, kadangi šią sumą pripažino ir atsakovas, todėl teismas ją ir priteisė. Nurodo, kad ieškovas atsakovui dažnai skolindavo pinigų ir be rašytinių sutarčių, todėl jo pateiktame kalendoriaus lapelyje, viršutinėje eilutėje nurodyta 103 040 Lt suma ir buvo susidariusi iš jam paskolintų pinigų be jokių sutarčių, kuriuos jis pastoviai atidavinėdavo, tačiau tai nereiškia, kad jis neprivalo grąžinti pinigų pagal rašytinę 2002-10-26 paskolos sutartį.
Apeliacinis skundas atmestinas. Kolegija nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, o apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas nesudaro prielaidų panaikinti ar pakeisti priimtą teismo sprendimą (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).
Atsiliepimas
Atsakovas apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė CK 6.65 straipsnio reikalavimus, kadangi CK 6.65 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kreditorius, priimdamas prievolės įvykdymą, privalo duoti skolininkui pakvitavimą apie visišką ar dalinį prievolės įvykdymą, jeigu sutartis nenumato ko kita, be to, kreditoriaus pareiga duoti pakvitavimą arba grąžinti skolos dokumentą numatyta ir CK 6.65 straipsnio 2 dalyje. Tokiu būdu atsakovas daro išvadą, kad pareiga pateikti pakvitavimą apie prievolės įvykdymą yra nustatyta kreditoriui, o pirmosios instancijos teismas šią pareigą pateikti pinigų sumokėjimą patvirtinančius rašytinius įrodymus nepagrįstai perkėlė atsakovui. Tačiau atsakovas savo procesinę pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo atsikirtimus, numatytą CPK 178 straipsnyje, nepagrįstai tapatina su CK 6.65 straipsnio 1 ir 2 dalyje numatyta kreditoriaus pareiga, priimant prievolės įvykdymą duoti skolininkui pakvitavimą apie visišką ar dalinį prievolės įvykdymą. Iš tikrųjų CK 6.65 straipsnyje tokia kreditoriaus pareiga yra numatyta, tačiau skolininkas, žinodamas, kad jis turi turėti prievolės įvykdymą patvirtinančius įrodymus, privalo pats reikalauti tokio dokumento išdavimo. Tai patvirtina ir CK 6.65 straipsnio 3 dalies reikalavimai, kuriais numatyta, kad jeigu kreditorius atsisako duoti pakvitavimą, grąžinti skolos dokumentą arba pažymėti pakvitavime, kad negali šio dokumento grąžinti, tai skolininkas turi teisę sustabdyti prievolės vykdymą, iki jam bus išduotas dokumentas, patvirtinantis prievolės įvykdymą. Todėl atsakovas visiškai nepagrįstai prievolės įvykdymo patvirtinimo pareigą perkelia kreditoriui, t.y. ieškovui.
Kolegija taip pat daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje pateiktus įrodymus ir nepažeidė CPK 185 straipsnyje numatytų įrodymų vertinimo taisyklių. Pirmosios instancijos teismas įvertino atsakovo pateiktą kalendoriaus lapelio nuorašą, kuriame įrašyti tam tikri skaičiai (b.l. 39), tačiau jo nepripažino tinkamu prievolės įvykdymo patvirtinimo įrodymu. Ieškovas neginčija, kad įrašai šiame kalendoriaus lapelyje yra padaryti jo ranka, ir jis yra pasirašęs, tačiau ir iš šio lapelio įrašų matyti, kad yra likusi 35 000 Lt skola, tai atsakovas yra pripažinęs ir jo paties pateiktame pokalbių garso įraše (b.l. 66). Nors tiek atsakovo pateiktame kalendoriaus lapelyje, tiek ieškovo apeliacinės instancijos teisme pateiktame lape su atsakovo įrašais apie skolą yra nurodomos kitokios skolos sumos, kas leidžia daryti išvadą, kad tarp šalių buvo susitarimai dėl didesnės skolos sumos (gal būt skolos su palūkanomis) grąžinimo, tačiau akivaizdu, kad atsakovas nėra pateikęs tinkamų leistinų įrodymų, patvirtinančių, jog ginčo paskolą yra gražinęs, ir be to yra pripažinęs likusią 35 000 Lt skolą ieškovui (įrašai kalendoriaus lapelyje, ieškovo pateiktame lape su atsakovo darytais įrašais, pokalbių garso įrašai). Būtent dėl to, kad atsakovas yra pripažinęs likusią negrąžintą skolos dalį, ieškovas ir sumažino savo reikalavimus. Todėl nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad ieškovas visiškai be jokių motyvų sumažino savo reikalavimą, ko teismas neįvertino. Liudytojo A. Z. parodymai apie grąžintas skolos sumas neturi esminės reikšmės, kadangi ir pats atsakovas, pateikdamas kalendoriaus lapelį su įrašais, pripažįsta jame nurodytas grąžintas pinigų sumas, kartu pripažindamas likusią negrąžintą 35 000 Lt skolos dalį. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas nepateikė ginčo paskolos grąžinimą patvirtinančių įrodymų, numatytų CK 6.65 straipsnyje, pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino ieškovo sumažintą reikalavimą.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Apeliacinį skundą atmesti. Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. spalio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.