Kauno apygardos teismo nutartis

2024-05-20 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-237-348/2024

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2024-05-20
Bylos Nr.
1S-237-348/2024
Teisminio proceso Nr.
1-30-1-00387-2012-8
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Svetlana Jurgaitienė
Nuteistasis
L., L. F.
Kategorijos
  • 2.5.14Su nuosprendžio vykdymu susijusių nutarčių apskundimas ir skundų nagrinėjimas (BPK 364 str.)
Baudžiamoji byla Nr. 1S-237-348/2024Teisminio proceso Nr. 1-30-1-00387-2012-8Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.14.; 2.5.19. (S)
Kauno apygardos teismasNuTARTiSLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. gegužės 20 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Svetlana Jurgaitienė, nerengiant teismo posėdžio rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo L. (N.) F. (F.) (toliau – L. F.) apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2024 m. balandžio 24 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime (toliau – Komisija) 2024 m. kovo 15 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam L. F. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. L. F. Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 17 d. nuosprendžiu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą ir jam paskirta 13 (trylikos) metų laisvės atėmimo bausmė, pagal BK 178 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 1 (vienerių) metų 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta galutinė subendrinta 13 (trylikos) metų laisvės atėmimo bausmė. Į paskirtą bausmę įskaitytas laikinajame sulaikyme bei suėmime išbūtas laikas nuo 2012 m. spalio 16 d. iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

2. Bausmės pradžia – 2012 m. spalio 16 d., pabaiga – 2025 m. spalio 16 d.

Žemesnės instancijos teismas

3. Komisijos 2024 m. kovo 15 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nutarta taikyti nuteistajam L. F. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Nutarime konstatuota, kad nors nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė, tačiau nuteistasis laisvės atėmimo bausmės laikotarpiu rodo pastangas koreguoti savo elgesį, šiuo metu neturi galiojančių nuobaudų, 14 kartų skatintas, laisvės atėmimo metu užsiima darbine veikla, pagal galimybes dengia finansinius įsipareigojimus, stebimas struktūruotas nuteistojo elgesys, asmuo dalyvauja įstaigoje psichologų bei pozityvaus užimtumo specialistų organizuojamuose renginiuose bei užsiėmimuose, deda pastangas siekti savo tikslų nenusikalstant. Nutarime nurodoma, jog nuteistasis vykdo individualiame resocializacijos plane numatytas priemones ir lygtinio paleidimo iš įkalinimo įstaigos rekomendacijas, todėl yra pagrindas manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.

4. Kauno apylinkės teismo 2024 m. balandžio 24 d. nutartimi nutarta atsisakyti tvirtinti Komisijos nutarimą, taikyti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos nuteistajam L. F.. Teismas konstatavo, kad nuteistojo L. F. elgesyje nėra konstatuotas materialusis pagrindas, kuris yra svarbus lygtinio paleidimo taikymui, teismas nenustatė jokios nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo pažangos, priešingai nuteistojo elgesys, nuo praėjusio jo vertinimo, išliko stabiliai toks pats, be teigiamos dinamikos, kas neleidžia spręsti, kad pats nuteistasis yra suinteresuotas savo nusikalstamo elgesio pokyčiu.

Šalies argumentai

5. Skunde apygardos teismui, nuteistasis L. F. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2024 m. balandžio 24 d. nutartį ir patvirtinti Komisijos nutarimą taikyti lygtini paleidimą.

5.1. Skunde nurodoma, jog nuteistasis bausmės atlikimo metu net 16 kartų skatintas, dalyvauja psichologo individualiose konsultacijose, pozityvaus užimtumo priemonėse, dirba, vykdo naudingą veiklą laisvės atėmimo vietų įstaigoje, dalyvauja nuteistųjų taryboje. Be to, nurodoma, jog išėjęs į laisvę turės gyvenamąją vietą, šios aplinkybės patvirtintos notariškai patvirtintu raštu. Savanoriškai perveda nukentėjusiajam iš darbo atlyginimo. Gydėsi turėtas problemas dėl alkoholio vartojimo – baigė alkoholio vartojimo prevencijos programą.

5.2. Toliau skunde nurodoma, jog aplinkybę, kad nuteistasis daro pažangą rodo tai, jog nuo 2023 m. rugsėjo mėnesio jam yra suteiktas leidimas du kartus į mėnesį pasinaudoti trumpalaike trijų parų išvyką į namus. Šių išvykų metu nėra fiksuota jokių pažeidimų, kas rodo, jog taikant lygtinį paleidimą, nuteistasis laikysis paskirtų įpareigojimų.

5.3. Skunde nesutinkama su teismo išvada, jog nuteistajam pagal OASys metodiką nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, bei jog nėra nustatyta pažanga šią riziką mažinant. Apelianto teigimu, šis padarė akivaizdžią pažangą mažindamas pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, ko pasekoje buvo sudaryta Komisija, spręsti klausimą dėl lygtinio paleidimo. Priešingu atveju, tokia Komisija net nebūtų sudaryta. Jau anksčiau nurodyta aplinkybė, jog nuteistasis turi teisę į trumpalaikes išvykas tik patvirtina akivaizdžią pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką.

Atsiliepimas

6. Atsiliepimų į skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo L. F. skundas atmetamas.

7. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 82 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus to paties straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteisti už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus asmenys, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus laisvės atėmimo, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų laisvės atėmimo, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. Sprendžiant lygtinio paleidimo taikymo klausimą, kiekvienu atveju privaloma įvertinti visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, tame tarpe ir nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje, jo elgesio ir mąstymo pokyčius, kurie turi būti akivaizdūs ir įtikinantys, jog asmens elgesys pakoreguotas pakankamai, jog būtų galima pagrįstai spręsti, kad laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai jau turėjo pakankamą poveikį ir išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals.

8. Aukštesnysis teismas, susipažinęs su apeliaciniu skundu, skundžiama nutartimi ir teismui pateikta medžiaga bei įvertinęs pataisos procesui reikšmingų aplinkybių visumą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo manyti, kad nuteistasis L. F. jau gali būti paleistas lygtinai iš pataisos įstaigos ir toliau taisomas probacijos metu. Iš skundžiamos nutarties turinio matyti, jog pirmosios instancijos teismas teisingai išaiškino BVK nuostatas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo institutą, ir įstatymo taikymo bei aiškinimo klaidų nepadarė.

9. Byloje nustatyta, kad L. F. yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, kas sudaro formalų pagrindą svarstyti nuteistojo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos klausimą. Visgi, nagrinėjamu atveju, apylinkės teismas konstatavo, jog L. F. neatitinka materialiojo pagrindo taikyti jam lygtinį paleidimą. Skundą nagrinėjantis teismas pažymi, kad sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, svarbu įvertinti nusikalstamo elgesio riziką ir pastangas ją sumažinti.

10. Nagrinėjamu atveju, L. F. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika vertinant pagal OASys metodiką, priskiriama vidutinei. Ir nors vidutinė nusikalstamo elgesio rizika savaime nėra pagrindas atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą, tačiau vertinant šią aplinkybę lygtinio paleidimo nuostatų kontekste, būtina nustatyti akivaizdžią nuteistojo pažangą mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką. Privaloma įvertinti visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, t. y. ir nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje, jo elgesio ir mąstymo pokyčius, kurie turi būti akivaizdūs ir įtikinantys, jog asmens elgesys pakoreguotas pakankamai, jog būtų galima pagrįstai spręsti, kad išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals.

11. Skunde apygardos teismui akcentuojami teigiami nuteistąjį charakterizuojantys duomenys, dėl kurių teismui nekyla abejonių. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, Komisija teisingai įvertinto teigiamus nuteistojo asmenybės pokyčius. Bylos duomenimis, nuteistasis L. F. dirba ir išreiškia motyvaciją realizuoti save darbinėje veikloje, laisvalaikiu savanoriškai vykdo naudingą veiklą įstaigoje – lanksto vokus, aktyviai dalyvauja nuteistųjų taryboje. Paleidimo iš įkalinimo įstaigos atveju nuteistasis pateikė dokumentą, jog turi gyvenamąją vietą, palaiko socialinius ryšius su globėja. Nuteistasis L. F. dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, vykdo individualiame resocializacijos plane numatytas priemones ir lygtinio paleidimo iš įkalinimo įstaigos rekomendacijas, galiojančių nuobaudų neturi, skatintas 16 kartų. Visos šios aplinkybės, išties nuteistąjį charakterizuoja teigiamai, rodo, kad laisvės atėmimo vietų įstaigoje jis stengiasi užsiimti prasminga veikla, tokiu būdu koreguoja savo elgesį tinkama linkme. Visgi, vien tik šių duomenų lygtinio paleidimo taikymui vertinamu atveju nepakanka. Sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, vertinami nuteistojo elgesio pokyčiai viso bausmės atlikimo metu.

12. Skunde nuteistasis L. F. nurodo, jog vien tai, jog yra akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, rodo tai, jog buvo sudaryta lygtinio paleidimo Komisija, kuri nutarė jo atžvilgiu taikyti lygtinį paleidimą. Skundą nagrinėjantis teismas pažymi, jog tai, kad nagrinėjamu atveju buvo svarstomas lygtinis paleidimas nuteistojo atžvilgiu, tai nesudaro pagrindo manyti, jog yra padaryta akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kadangi kaip jau minėta, nuteistasis atitinka formaliuosius kriterijus, kuomet gali būti svarstomas lygtinis paleidimas. Šiame kontekste, skundą nagrinėjantis teismas taip pat nurodo, jog ta aplinkybė, jog Komisija taikė nuteistojo atžvilgiu lygtinį paleidimą, neįpareigoja teismo nagrinėjamu atveju priimti išimtinai nuteistojo atžvilgiu palankų sprendimą.

13. Nesutiktina ir su skunde nurodytu teiginiu, jog tai, kad nuteistajam yra suteikta teisė į trumpalaikes išvykas, rodo akivaizdžią nuteistojo pažangą. Šiame kontekste pažymėtina, jog nuteistojo geras elgesys buvo įvertintas suteikiant jam teisę į trumpalaikes išvykas į namus, tačiau tai dar nėra absoliutus įrodymus, jog nuteistasis ir lygtinio paleidimo metu pasirinks tinkamą elgesį. Tai, kad nuteistasis dar nėra padaręs akivaizdžios pažangos, mažindamas pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, patvirtina 2024 m. vasario 29 d. socialinio tyrimo išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) pateikti duomenys. Net ir atlikus didžiąją dalį laisvės atėmimo bausmės, išlieka ne tik statiniai (kriminalinė istorija, smurtinio elgesio istorija, nusikaltimų sunkėjimas), tačiau ir dinaminiai kriminogeniniai veiksniai (lėšų valdymo sunkumai; būdingas rizikingas/pavojingas elgesys; piktnaudžiavimas alkoholiu; emocijų valdymo problemos; būdingas impulsyvus elgesys; stokoja tinkamų problemų sprendimo įgūdžių; negeba tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių; būdingas konkretus/nelankstus mąstymas; būdingas nusikalstamo elgesio pateisinimas, neutralizavimas; priežiūros pažeidimai). Socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, jog nuteistojo nusikaltimas yra tiesiogiai susijęs su lėšų tvarkymo ir pajamų sritimi. Nors nuteistasis atlikdamas laisvės atėmimo bausmę dirba, tačiau jam būnant laisvėje stokojant motyvacijos užsitikrinti legalų ir pastovų pajamų šaltinį, nesprendžiant turimų finansinių sunkumų, jo nusikalstamo elgesio rizika gali turėti didėjimo tendencijas. Kriminogeniniai veiksniai parodo, kurios nuteistojo gyvenimo sritys yra problemiškiausios, t. y. gali skatinti ar lemti pakartotinį nusikalstamumą. Pažymėtina, kad kriminogeniniai rizikos veiksniai nustatyti vertinant ne tik nuteistojo praeityje buvusį elgesį, bet ir jo elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu, atsižvelgiant į nuteistojo pokalbio su resocializacijos specialistais išdėstytas mintis, jo psichologinę būseną, siekius ir tikslus, todėl abejoti šių kriminogeninių veiksnių egzistavimu ar kitais, Socialinio tyrimo išvadoje pateiktais, duomenimis nėra jokio objektyvaus pagrindo. Be to, vertinant L. F. gyvenimo stiliaus ypatumus, atsižvelgtina į tai, kad nuteistasis laisvėje stokojo atsakingumo, nuoseklaus savęs realizavimo priimtinais būdais, nusikaltimą, už kurį atlieka laisvės atėmimo bausmę padarė turėdamas neišnykusį teistumą, kas leidžia manyti, jog padaryta nusikalstama veika nebuvo atsitiktinė. Remiantis įvertinimo metu gautais duomenimis, galima teigti, kad nuteistojo gyvenimo stiliaus ypatumai laisvėje (pasikartojantis, sąmoningas ir tęstinis nusikalstamas elgesys, vengimas save realizuoti socialiai priimtinose veiklose ir pan.) yra tiesiogiai susiję su jo nusikalstamo elgesio raiška bei nesant esminių pokyčių nuteistojo savęs realizavimo būduose laisvėje, skatintų pakartotinį kriminalinį elgesį. Socialinio tyrimo išvadoje taip pat nurodyta tai, kad nuteistojo bendravimo įgūdžiai yra pakankami, bendrauja mandagiai ir pagarbiai. Tačiau asmeniui yra būdingas impulsyvumas – negeba paaiškinti kai kurių savo veiksmų, neapsvarsto galimų savo veiksmų pasekmių. Nuteistojo impulsyvumas, savo veiksmų analizės stoka, impulsų kontrolės problemos gali būti siejamos su nusikalstamo elgesio raiška.

14. Sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą nuteistojo L. F. atžvilgiu bei įvertinus Socialinio tyrimo išvadoje aptartus nuteistojo mąstymo bei elgesio, gyvenimo stiliaus ypatumus, svarbu įvertinti tai, jog L. F. laisvės atėmimo bausmę atlieka už labai sunkaus nusikaltimo padarymą, sukėlusias negrįžtamas pasekmes – žmogaus mirtį. L. F. nuteistas už tai, kad itin žiauriai nužudė žmogų būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Socialinio tyrimo išvadoje teigiama, jog nuteistojo emocinės gerovės ypatumai iš dalies gali būti siejami su jo nusikalstamu elgesiu dėl alkoholio vartojimo, uždaro būdo. Nors bylos duomenimis, nuteistasis dalyvauja alkoholio vartojimo prevencijos programoje, tačiau itin svarbu atkreipti dėmesį, jog bausmės atlikimo metu, nuteistajam už vidaus tvarkos taisyklių pažeidimus net septynis kartus taikytos nuobaudos, iš kurių vieną kartą už psichotropinių medžiagų vartojimą bei tris kartus už alkoholinių gėrimų ir jų surogatų vartojimą. Iš pažymos apie nuteistojo pažeidimus ir paskatinimus matyti, jog paskutinį kartą nuteistasis nesilaikė įstaigoje nustatytos tvarkos 2023 m. vasario 17 d., o alkoholinius gėrimus ar jų surogatus vartojo 2022 m. kovo 28 d. Šie duomenys rodo, jog nuteistasis turi polinkį pažeisti nustatytą elgesio tvarką. Didžioji fiksuotų pažeidimų padaryti tuomet kai nuteistasis jau buvo pakankamai detaliai susipažinęs su įstaigos vidaus tvarkos taisyklėmis, dėl ko vertinamu atveju matyti, jog L. F. elgesys bausmės atlikimo metu nebuvo nepriekaištingas. Ir nors šiuo metu stebima nuteistojo elgesio korekcija, dėl ko jam yra suteiktos trumpalaikės išvykos į namus, tačiau ji nėra koreguojama nuosekliai. Šios aptartos aplinkybės kelia abejonių, ar nuteistojo elgesys pakito tiek, jog pakaktų konstatuoti, kad būdamas laisvėje jis sugebės laikytis visuomenėje priimtinų elgesio normų.

15. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyti apsauginiai veiksniai (turi patvirtintą gyvenamąją vietą po bausmės atlikimo; tvirti socialiniai ryšiai su globėja; noras dirbti ir dalyvauti programose), nesudaro pagrindo manyti, jog būnant laisvėje, nuteistąjį gali sulaikyti nuo nusikalstamų veikų darymo. Nagrinėjamu atveju pažymėtina, jog aplinkybės susijusios su gyvenamosios vietos turėjimu ar socialinių ryšių palaikymas su globėja egzistavo ir nusikalstamos veikos padarymo metu, tačiau akivaizdu, jog L. F. tai nuo nusikalstamos veikos padarymo nesulaikė. Sprendžiant lygtinio paleidimo taikymo klausimą svarbu įvertinti nuteistojo mąstymo ir elgesio pokyčius bei turimas nuostatas. Nors Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, jog nuteistasis turi norą dirbti ir dalyvauti programose, vis tik vien šie mąstymo pokyčiai, asmeninių tikslų turėjimas nereiškia, kad yra pagrindas nuteistajam taikyti lygtinį paleidimą.

16. Lygtinio paleidimo taikymas nėra imperatyvus įpareigojimas teismui kiekvienam nuteistajam, atlikusiam įstatyme numatytą laisvės atėmimo bausmės terminą ir atitinkančiam formaliuosius reikalavimus, jį taikyti. Tai išimtinė teismo teisė, ir tik teismas, įvertinęs visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgdamas į tai, ar nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, priima sprendimą. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, konstatuojama, kad Kauno apylinkės teismas 2024 m. balandžio 24 d. nutartyje pagrįstai nustatė, kad nuteistajam L. F. lygtinis paleidimas šiuo metu netaikytinas. Pirmosios instancijos teismas vertino tiek teigiamai, tiek neigiamai nuteistąjį charakterizuojančius duomenis, atsižvelgė ir į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį bei pavojingumą, tačiau su tuo susijusioms aplinkybėms išskirtinės reikšmės nesuteikė, todėl naikinti šią nutartį nėra pagrindo. Nuteistojo skundas atmetamas, Kauno apylinkės teismo 2024 m. balandžio 24 d. nutartį paliekant galioti nepakeistą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

atmesti L. (N.) F. (F.) skundą ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2024 m. balandžio 24 d. nutartį.

Nutartis neskundžiama ir įsigalioja nuo priėmimo dienos.

Teisėja Svetlana Jurgaitienė