Kauno apygardos teismo nutartis

2016-08-26 · Byla Nr. ATP-750-493/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-08-26
Bylos Nr.
ATP-750-493/2016
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Arūnas Paštuolis
Pažeidėjas
A. P.
Kategorijos
  • 45.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. ATP-750-493/2016
Teisminio proceso 4-69-3-04817-2016-1
Procesinio sprendimo kategorijos: 45.4.3.; 79.1. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. rugpjūčio 26 d.Kaunas
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Arūnas Paštuolis,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. P. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. liepos 13 d. nutarimo A. P. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. P. Kauno apylinkės teismo 2016 m. liepos 13 d. nutarimu pripažintas padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 straipsnio 1 dalyje ir nubaustas 300 Eur (trijų šimtų eurų) bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 (vieneriems) metams už tai, kad jis 2016 m. birželio 27 d., apie 08.57 val., (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę – automobilį VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai nustatytas lengvas – 0,57 promilės, neblaivumas. Šiais veiksmais A. P. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus. Apeliaciniame skunde A. P. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2016 m. liepos 13 d. nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti arba skirti švelnesnę, nei įstatymo numatyta, administracinę nuobaudą.Skunde apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismo priimtas nutarimas yra neteisėtas ir nepagrįstas. Apklausiamas policijos pareigūnų ir pirmosios instancijos teisme jis pripažino, kad vartojo alkoholį gerokai anksčiau nei vairavo automobilį, todėl jam negalėjo būti nustatytas 0,57 promilės neblaivumas. A. P. atkreipia dėmesį, kad jam yra nustatytas dalinis – 50 procentų darbingumas. Jam nuolat pakilęs kraujospūdis, todėl pastoviai turi vartoti vaistus, kuriuose yra alkoholio. Vaistai buvo vartojami ir prieš įvykį, už kurį jam paskirta nuobauda, tačiau pirmosios instancijos teismas šios aplinkybės nevertino, kas nulėmė jam nepalankaus sprendimo priėmimą. Apelianto teigimu, jis nepadarė administracinio teisės pažeidimo, todėl paskirtoji nuobauda turi būti panaikinta. Skunde A. P. pažymi, kad jis dirba vairuotoju-ekspeditoriumi. Be teisės vairuoti transporto priemones jis neteks darbo, t. y. savo pragyvenimo šaltinio. Dėl to nukentės ne tik jis, bet ir jo išlaikoma šeima. Be to, apeliantas nurodo, jog darbovietėje yra charakterizuojamas teigiamai, dėl alkoholio vartojimo jis niekada neturėjo problemų nei darbovietėje, nei su teisėsaugos pareigūnais, už analogiškus teisės pažeidimus administracine tvarka nėra baustas. Skunde keliamas ir paskirtos nuobaudos dydžio pagrįstumo klausimas. A. P. vertinimu, nuobauda yra gerokai per didelė, skirta nepakankamai atsižvelgus į jo asmenybę, sveikatos būklę, šeiminę padėtį, gaunamas nedideles pajamas. Dėl to yra visos sąlygos taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas.Atsiliepime į apeliacinį skundą Lietuvos kelių policijos tarnybos viršininko pavaduotojas prašo A. P. apeliacinio skundo netenkinti, skundžiamą nutarimą palikti nepakeistą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

A. P. apeliacinis skundas netenkinamas.ATPK 302¹¹ straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Nagrinėjamu atveju A. P. ginčija savo kaltę dėl jam inkriminuoto administracinio teisės pažeidimo padarymo, taip pat nesutinka su paskirtos nuobaudos individualizavimu. Prašoma administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti arba pritaikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas ir skirti švelnesnę nuobaudą, todėl skundžiamo nutarimo teisėtumas ir pagrįstumas apeliacine tvarka tikrinamas šiais aspektais.Apeliacinės instancijos teismas, išsamiai išnagrinėjęs visus byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, konstatuoja, kad A. P. kaltė padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 126 straipsnio 1 dalyje, byloje surinktų įrodymų visuma yra įrodyta. Nagrinėjamu atveju įrodymų visumą sudaro: administracinio teisės pažeidimo protokolas (b. l. 4-5), kuriame pažeidėjas nurodė, jog gailisi dėl padaryto pažeidimo, asmens blaivumo testas (b. l. 1), alkotesterio Alcotest 6810 Nr. ARZH-0074 patikros sertifikatas (b. l. 14), policijos pareigūno tarnybinis pranešimas (b. l. 6), pranešimas dėl nušalinimo nuo transporto priemonių vairavimo (b. l. 7), kita bylos medžiaga.Lengvas girtumo laipsnis pripažįstamas nuo 0,41 iki 1,50 promilės, nagrinėjamu atveju A. P. buvo nustatytas 0,57 promilės girtumas, tačiau alkotesteriui Alcotest 6810 Nr. ARZH-0074 taikoma ± 0,017 ‰ paklaida. Vis dėlto, net ir įvertinus apeliantui palankiausią galimą alkotesterio rodmenį, jam nustatytas neblaivumo laipsnis nėra artimas leidžiamai ribai. A. P. tiek teismo posėdyje pirmosios instancijos teisme, tiek apeliaciniame skunde aiškina, jog alkoholį (apie pusę litro degtinės) vartojo šeštadienį, o sustabdytas neblaivus buvo pirmadienį. Sekmadienį jokių svaigiųjų gėrimų nevartojo, todėl pagrįstai tikėjosi, jog pirmadienį promilės iš organizmo jau bus pasišalinusios. Be to, apelianto teigimu, jis pirmadienį, prieš vykstant į darbą, su savo asmeniniu alkotesteriu pasitikrino neblaivumo laipsnį ir alkotesteris rodė nulius. Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, jog 0,57 promilės galėjo susidaryti ir dėl pastoviai vartojamų vaistų nuo kraujospūdžio, kuriuose yra alkoholio. Visus šiuos teiginius apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip nepagrįstus ir nepatvirtinančius pažeidėjo kaltės jo veiksmuose nebuvimo. Atkreiptinas dėmesys, jog apie vaistų nuo kraujospūdžio vartojimą A. P. nurodė tik apeliaciniame skunde aukštesniajam teismui. Nei jo vairuojamą transporto priemonę sustabdžiusiems policijos pareigūnams, nei pirmosios instancijos teismui ši aplinkybė nebuvo pateikta ir žinoma. Taigi naujų duomenų pateikimą apygardos teismas vertina kaip gynybinę versiją, kadangi vaistų, kuriuose galimai yra alkoholio, vartojimo fakto A. P. niekas netrukdė nurodyti bylą nagrinėjant apylinkės teisme. Be to, iš byloje esančių duomenų nėra aišku nei kokie vaistai (kokios rūšies) buvo vartoti, nei kokia jų dozė (kiekis) buvo suvartota. Teismo posėdyje pirmosios instancijos teisme A. P. pripažino, jog policijos pareigūnai jam išaiškino, kad nesutinkant su alkotesterio rodmenimis galima vykti į medicinos įstaigą pasitikrinti savo neblaivumo laipsnį, tačiau apeliantas šia teise nepasinaudojo, nors ir žinojo, kaip jis pats teigia, jog namuose jo asmeninis alkotesteris rodė, kad jis yra blaivus. Ši aplinkybė tik patvirtina, jog apeliantas aiškiai suvokė, kad paėmus kraujo mėginį ir jį ištyrus promilių kiekis nebus mažesnis ir bet kokiu atveju viršys leistiną vairuoti transporto priemones ribą. Aukštesnysis teismas pažymi, kad siekiant asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 126 straipsnio 1 dalį nebūtina tiksliai nustatyti, kada buvo vartotas alkoholis. A. P. pripažino, jog išgėrė nemažą kiekį degtinės, o kurią savaitės dieną – šeštadienį ar sekmadienį – tai vyko neturi teisinės reikšmės, kadangi pirmadienį, prieš sėdant vairuoti transporto priemonę, apeliantas turėjo įsitikinti, jog yra blaivus. Mėgėjiško alkotesterio naudojimas nešalina asmens atsakomybės, kadangi kiekvienas vidutinių gebėjimų asmuo privalo suprasti, jog tokie prietaisai nėra oficialiai patikrinti Lietuvos metrologijos inspekcijos, todėl gali suklaidinti, rodydami neteisingą, iškraipytą rezultatą. Šiuo atveju A. P. nebuvo pakankamai rūpestingas ir atsakingas, todėl yra nubaustas teisėtai ir pagrįstai.Sprendimas dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo priimamas, atsižvelgus į ATPK 30 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, taip pat į ATPK 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. Administracinė nuobauda, taikant ATPK 30¹ straipsnio 1 dalį, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-8-2013, 2AT-17-139/2015, 2AT-34-507/2015, 2AT-52-511/2015 ir kt.). Tokia praktika atitinka ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo išaiškinimą, kad atvejai, kai už administracinius teisės pažeidimus gali būti skiriama mažesnė nuobauda nei sankcijoje numatytoji minimali arba paskirta švelnesnė nuobauda nei numatytoji sankcijoje, arba visai neskirta administracinė nuobauda, turi būti išimtiniai, sietini su išskirtinių aplinkybių konstatavimu (2012 m. rugsėjo 25 d. Konstitucinio Teismo nutarimas). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką administracinių teisės pažeidimų bylose paprastai ATPK 30¹ straipsnio pagrindu nuobauda švelninama tais atvejais, kai administracinėn atsakomybėn patraukti asmenys nevengė atsakomybės, pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailėjosi, atlygino padarytą žalą, byloje buvo kitų jų asmenybes pozityviai apibūdinančių aplinkybių (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-41-2014).Skirdamas pažeidėjui nuobaudą, apylinkės teismas atsižvelgė į padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino ir nuoširdžiai gailisi, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Jokių išskirtinių aplinkybių apylinkės teismas nenustatė, jų nesurado ir aukštesnysis teismas. A. P. padarytas pažeidimas nėra mažareikšmis, priešingai, jis vertinamas kaip vienas pavojingiausių administracinių teisės pažeidimų, sukeliančių pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bei ir žmonių gyvybei bei sveikatai, be to, skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes. Nors apeliaciniame skunde A. P. teigia, kad niekada dėl alkoholio vartojimo nėra turėjęs problemų nei darbovietėje, nei su teisėsaugos pareigūnais, tačiau surinkta bylos medžiaga šio teiginio nepatvirtina. Išrašas apie asmeniui registruotus administracinius teisės pažeidimus ir priimtus sprendimus (b. l. 8-12) liudija, kad analogiško pobūdžio pažeidimo apeliantas anksčiau nėra padaręs, tačiau jis yra baustas dėl alkoholinių gėrimų gėrimo viešosiose vietose arba girto pasirodymo viešosiose vietose (ATPK 178 straipsnio 1 dalis), taip pat baustas dėl degtinės butelio vagystės (ATPK 50 straipsnis), kas patvirtina, jog A. P. turi problemų dėl nesaikingo alkoholio vartojimo. Teismų praktikoje ne kartą išaiškinta, kad darbo pobūdis, susijęs su transporto priemonių vairavimu, nesudaro absoliutaus pagrindo pažeidėjui taikyti švelnesnę nuobaudą. Nors A. P. teigia, jog yra tik dalinai darbingas, tačiau teisės vairuoti transporto priemones atėmimas neatima galimybės jam apskritai dirbti, o tik tam tikra apimtimi apriboja darbo pobūdį. Apeliantas skunde nurodo, jog išlaiko šeimą, tačiau jokių duomenų, kad jo sutuoktinė nedirbtų, bylos medžiagoje nėra. Taip pat nėra duomenų, kad A. P. šeimoje augtų nepilnamečių vaikų, kuriuos reikėtų materialiai aprūpinti.Šiuo atveju, įvertinus aplinkybių visumą, nuobaudos tikslams pasiekti skirta 300 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 metams yra adekvati padarytam pažeidimui. Pernelyg švelnus asmens nubaudimas prasilenktų su konstitucine teisingumo samprata. Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, administracinės nuobaudos taikymas turi atitikti proporcingumo reikalavimą – tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta.Mažesnės nuobaudos parinkimas analizuojamu atveju būtų vien simbolinis, neleidžiantis pasiekti ATPK 20 straipsnyje numatytus administracinės nuobaudos tikslus. Jeigu apeliantui paskirtoji 300 Eur bauda yra per didelė finansinė našta susimokėti iš karto, tuomet jis gali kreiptis dėl paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka. Klausimus dėl nutarimu paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo sprendžia Valstybinė mokesčių inspekcija. Administracinėn atsakomybėn patrauktas A. P. prašymą išdėstyti jam paskirtos baudos mokėjimą dalimis gali pateikti vietos mokesčių administratoriui (Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 12 punktas).Remiantis išdėstytu, skundžiamas nutarimas paliekamas galioti, kaip teisėtas ir pagrįstas, o apelianto skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2016 m. liepos 13 d. nutarimą palikti nepakeistą ir A. P. apeliacinio skundo netenkinti.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėjas Arūnas Paštuolis